- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-04-24
- Bylos Nr.
- e1-602-1143/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46225-2024-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Augustė Juozapavičienė
- Kaltinamasis
- V. R.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Vidos Bracevičienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje
V. R. (V. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, bet 2022-09-16 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-33176-22 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį buvo nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
V. R., smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2024-11-25, apie 18.00 val., gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu ranka sudavė du smūgius savo sūnui T. R. (T. R.) į kairę ranką, tokiais savo veiksmais V. R. nukentėjusiajam sūnui T. R. sukėlė fizinį skausmą. V. R. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Apklaustas įtariamuoju V. R. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Parodė, jog užvakar, vakaro metu, tikslaus laiko neatsimena, tačiau jau buvo tamsu, jo sūnus T. R. buvo girtas ir garsiai rėkė. Dėl ko ar ant ko T. R. rėkė, jis nežino, to pasakyti negali. Mano, kad rėkė dėl to, kad buvo girtas. T. R. rėkė savo kambaryje, T. R. namo pusėje. Jis tuo metu buvo lauke, rūkė. Jis tada atėjo T. R. apraminti. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, jie tarpusavyje apsikeikė, tačiau vienas kito absoliučiai nelietė, nei jis T. R., nei T. R.jo. Po įvykusio žodinio konflikto, jis išėjo iš T. R. kambario ir sugrįžo pas save, į savo namo pusę. Jų su sūnumi konflikto metu T. R. kambaryje daugiau nieko nebuvo ir niekas nebuvo įėjęs, kol jie konfliktavo bei jų niekas neskyrė. Prieš dieną, sekmadienį, T. R. girtas nukrito nuo dviračio ir susilaužė ranką. Maždaug po valandos po tarp jų su sūnumi įvykusio konflikto atvyko policija.
Papildomai apklaustas įtariamuoju V. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Jis pilnai pripažino savo kaltę, kad 2024-11-25, apie 18.00 val., savo gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ranka du kartus pastūmė savo sūnų T. R. į petį. Taip pasielgė dėl to, kad T. R. garsiai rėkė, jis paprašė T. R. užsičiaupti, po ko T. R. atsikėlė nuo sofos, kažką pradėjo kalbėti jam. Tiksliai T. R. žodžių dabar neprisimena. Dėl to jis T. R. pastūmė, po ko išėjo iš T. R. kambario. Mano, kad T. R. buvo skausminga dėl to, kad T. R. tuo metu buvo sulaužyta ranka, į kurios petį jis T. R. pastūmė. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Labiausiai jam tiktų laisvės apribojimo bausmė
Be kaltinamojo V. R. visiško kaltės pripažinimo jo kaltę pagrindžia kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, teismo pripažintini įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas nukentėjusysis T. R. parodė, kad 2024-11-24, sekmadienį, apie 14.00 val., jis pats, mindamas dviratį, nukrito ir susilaužė savo kairę ranką prie peties. Greitoji medicinos pagalba jį nuvežė į Lazdynų ligoninę, kur jam uždėjo įtvarą, ranką įmobilizavo. Kitą dieną, 2024-11-25, pirmadienį, apie 18.00 val., asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu esančiuose namuose, jam gulint ant sofos, prie jo priėjo jo tėvas V. R. ir pradėjo jį įžeidinėti visokiais žodžiais. V.R. buvo girtas. V. R. toks elgesys yra įprastas. Kai V. R. būna girtas, jis nuolat įžeidinėja jį ir jo žmoną. Savo anūkų V. R. neįžeidinėja. Jis atsikėlė nuo sofos ir paklausė, ko V. R. iš jo nori. Tėvas įniršo dar labiau ir du kartus nestipriai sudavė jam delnu į sulaužytą vietą, t. y. į jo kairį petį. Jis pajuto labai stiprų skausmą, kurį tvirtai vertina 8 pagal 10 balų skalę. Tėvas po šių savo veiksmų iš karto pasišalino į savo namo dalį. Jie gyvena viename name, tačiau kiekvienas turi savo atskirą išėjimą, virtuvę, kitus patogumus. Tuo metu, kai viskas įvyko, žmona buvo virtuvėje, gamino valgyti. Vaikai buvo pas močiutę, t. y. jo motiną, kuri gyvena toje pačioje namo pusėje kartu su V. R. Jo motina ir vaikai buvo kitoje namo dalyje ir jie nieko negalėjo matyti ar girdėti. Jis su tėvu nuolat konfliktuoja dėl namo, V. R. nuolat geria alkoholį, o jam nuolat kartoja, kad viskas ten yra jo –V. R., ir jis neturi ten į nieką teisės, nors jis gyvena šiame name nuo pat gimimo ir dabar gyvena savo namo pusėje, kartu su savo šeima, t. y. žmona ir dviem jų vaikais. Jo tėvai, dviese, gyvena kitoje namo pusėje. Po tėvo suduotų smūgių ir patirto skausmo jis pas gydytojus nesikreipė, medicininės pagalbos jam dėl to neprireikė. Jokio civilinio ieškinio jis tėvui nereikš. Jo kūne po tėvo suduotų smūgių jokių padarinių neatsirado. Smūgių sudavimo metu buvo tik labai stiprus skausmas, daugiau nieko. Pas teismo medicinos ekspertus su gauta užduotimi jis nesikreips, nes nėra dėl ko. Kaip ir minėjo apklausos pradžioje, jo kairė ranka sulaužyta nuo 2024-11-24, kai jis krito nuo dviračio. Jo tėvas tikrai matė, kad jis yra su rankos įtvaru, kadangi įvykio metu jokių drabužių ant viršaus jis neturėjo. Įtvaras buvo uždėtas ant megztinio.
Liudytoja D. Ž. parodė, kad ji 7 metus gyvena su savo vyru, nesusituokę, su dvejais 5,5 ir 3 metų vaikais. Tame pačiame name gyvena vyro tėvai. Jie turi savo atskirą įėjimą, o vyro tėvai – savo. Vyro tėvams ir jos šeimai virtuvės ir patogumai yra atskiri, tačiau kambariai yra pereinami ir iš vienos namo pusės, pro šiuos kambarius, galima patekti į kitą namo pusę. 2024-11-25, pirmadienio vakare, ji virtuvėje kepė bulves. Vaikai buvo pas močiutę, kitoje namo pusėje, o jų miegamajame gulėjo jos vyras T. R. T. R. garsiai kalbėjosi telefonu. Tuo metu jo tėvas V. R. atėjo iš jų namo pusės pas juos bei pradėjo T. R. priekaištauti, kad šis garsiai kalbasi. Ji išgirdo stumdymąsi ir nuėjo į miegamąjį pasižiūrėti, kas vyksta. Ji pamatė, kad T. R. viena ranka stumia tėvą, o V. R. abejomis rankomis atstumia T. R. atgal. Ji rankomis atskyrė juos vieną nuo kito. Po to, kai ji juos išskyrė, T. R. jai pasakė, kad jam suskaudo sulaužytą ranką. Ji nežiūrėjo laiko ir negali tiksliai pasakyti kelintą valandą viskas įvyko ir po kiek laiko po įvykio T. R. iškvietė policijos pareigūnus bei apie ką jis kalbėjo per tą laikotarpį. Ji pati jautėsi pavargusi po darbo dienos ir namų tvarkymo.
Iš byloje esančio akistatos tarp nukentėjusiojo T. R. ir įtariamojo V. R. protokolo matyti, kad į tyrėjo klausimą papasakoti apie tai, kaip viskas atsitiko, T.R. atsakė, kad jis gulėjo lovoje. Tėvas atėjo ir pradėjo keiktis, kad jis garsiai kalba telefonu. Jam teko išlipti iš lovos. Tada jie susikivirčijo, susikibo. Įtariamasis šias aplinkybes pripažino. Į tyrėjo klausimą, nuo ko prasidėjo jo su tėvu susikibimas bei kas į ką „įsikibo“, atsakė, kad jis gulėjo lovoje. Tėvas atėjo ir pradėjo keiktis. V.R. nurodė, kad jis pradėjo, jis pastūmė T. ranka, tačiau neatsimena kokia ir į kurią vietą. T. R. nurodė, kad į kairę ranką pastūmė, kuri buvo sulaužyta. Į tyrėjo klausimą T. R., kaip pasibaigė šis konfliktas, atsakė, kad išsiskirstė į savo kambarius. V. R. su tokiais nukentėjusiojo parodymais sutiko. Į tyrėjo klausimą T. R., ar jų konflikto metu į kambarį buvo įėjusi D. Ž., atsakė, kad nebuvo. Ji buvo virtuvėje, iš kur girdėjo jų ginčą. V. R. su tokiais nukentėjusiojo parodymais sutiko.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2024-11-25, apie 19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu V. R. , gim. (duomenys neskelbtini) m., nenustatyta ranka sudavė du smūgius į kairę ranką savo sūnui T. R., gim. (duomenys neskelbtini) m. Tokiais veiksmais V. R. T. R. sukėlė fizinį skausmą.
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta –gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta nesaugoma, vaizdo stebėjimo kameros neįrengtos. Į namą patenkama per baltos spalvos duris. Praėjus duris, patenkama į virtuvę. Ši patalpa nusikalstomos veikos padarymui reikšmės neturi. Pasukus į dešinę bei praėjus rudos spalvos medines duris, patenkama į įvykio vietą. Kambario kairėje pusėje matoma šviesiai rudos spalvos sofa-lova su rudos spalvos paklode, ant kurios guli viena baltos spalvos pagalvė, baltos spalvos telefono įkroviklis. Žiūrint tiesiai, matoma rudos spalvos spinta, dešinėje kambario pusėje yra rudos spalvos spintelės, ant vienos iš jų pastatytas juodos spalvos televizorius. Įvykio vietos apžiūros metu daugiau reikšmingų pėdsakų ar objektų nenustatyta, nieko nepaimta. Sudaryta fotolentelė.
Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) garso įrašas:
- 1 1 2 klausau.
- sveiki.
- sveiki.
- pažiūrėkit, pas mane nuo vakar sulaužyta ranka yra, ir guliu savo kambary, ateina tėvas, ir man, ir man davai mušti, vos aš vaikus užmušiau, ar ką.
- nesupratau?
- nepykit, taip buvo jau.
- nesupratau, dar kartą pakartokit, kas nutiko, ir ką kviečiat?
- nutiko tas, kad atbėgo į kambarį.
- taip.
- ir davai mane mušti, nu.
- kas mušė jus?
- tėvas.
- tėvas mušė, taip?
- taip.
- vaikų nepilnamečių namie yra?
- nėra.
- greitosios reikia kam nors?
- nereikia.
- sakykit adresą, koks jūsų adresas?
- (duomenys neskelbtini).
- nuosavas namas ar daugiabutis?
- nuosavas.
- kiek jums metų?
- (duomenys neskelbtini).
- jūsų vardas, pavardė?
- R. T..
- Pakartokit prašau.
- R. T.
- Taip.
- Laukite policijos, viso gero.
Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti trys 2024-11-25 „Body“ kamerų vaizdo įrašai.
1) įrašas Nr.1 pavadinimu „PSS-20241125-201235UTC+020“. Trukmė 21.12 min. Pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Prieina vyras – T.R. Į pareigūnų klausimą jis atsako, kad vakar darbe susižalojo ranką, o šiandien gulėjo lovoje, žiūrėjo TV. Tuomet atbėgo jo tėvas ir be jokios priežasties trenkė jam per sužalotą ranką. Jis jautė fizinį skausmą, surėkė iš skausmo. Skausmą vertina 8 balais iš 10. Skauda ir dabar. GMP nereikia. Tėvas jo nekenčia. Tėvas šiuo metu yra išgėręs, jis taip pat išgėręs. Pareigūnai eina kalbėtis su tėvu V. R., kuris gyvena tame pačiame name, tačiau jo ir sūnaus įėjimai į namą yra skirtingi. Į pareigūnų klausimą jis atsako, kad sūnus prisigėrė ir iškvietė policiją bei nieko nebuvo. Jis (V. R.) yra blaivus. Jis tik buvo užėjęs pas sūnų ir pasakė jam porą žodžių. Sūnui šiuo metu „balti žirgai“. Jis pats sūnaus nemušė, nestumdė. Sūnus, būdamas girtas, nuolat kviečia policiją. Pareigūnai grįžta pas T. R., kuris aiškina, kad agresyvus tėvas atbėgo ir be priežasties, galimai kairės rankos kumščiu, sudavė jam per sužalotą kairę ranką, per jos alkūnę. Jo ranka nuo 2024-11-24 dienos lūžusi, medikai vakar uždėjo langetę. Po tėvo sumušimo labai skauda. Pareigūnai prašė, kad iš kito kambario ateitų T. R. žmona D,, kuri buvo su vaikais kitame kambaryje. Ji atsisakė ateiti, per duris rėkavo, kad nieko negirdėjo, nieko nematė, prašė patikrinti vyro blaivumą. Pareigūnai T. R, nustatė 2.06 promilių girtumą. Pareigūnai patikrino ir nustatė, kad pačiam T. R, šiuo metu yra taikytas smurto artimoje aplinkoje orderis. Jie sako jam, kad šiuo adresu jis negali būti. Įrašas baigiasi.
2) įrašas Nr.2 pavadinimu „PSS-20241125-203531UTC+020“. Trukmė 5.29 min. T. R, apsirengia, pareigūnai išsiveda jį, nes jis dėl smurto artimoje aplinkoje orderio negali būti namuose. Jis sako, kad tėvas jį provokuoja, įžeidinėja, dėl to jis negali išeiti į lauką, konfliktai su tėvu nuolatiniai, jis tėvo bijo. Pareigūnai jam aiškina, kad rinks medžiagą dėl šios dienos tėvo smurto.
3) įrašas Nr.3 pavadinimu „PSS-20241125-205528UTC+020“. Trukmė 6.51 min. Pareigūnai nustato T. R. žmonos D. girtumą - 0,00 promilių. D. sako, kad į jokias apklausas neis, jai reikia migdyti vaikus. Pareigūnai jai sako, kad tuomet jai bus išrašytas šaukimas atvykti į policiją. Po to pareigūnai nueina į V. R. namo pusę, kur nustato V. R. 0,33 promilių girtumą. Jis sako, kad per pietus gėrė alaus. Tolesnė įrašo dalis neinformatyvi.
Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2024-11-25, apie 19.00 val., T. R., gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). ( nustatytas 2.06 prom. girtumas) gulėjo savo kambaryje ir žiūrėjo televizorių. Pas jį atėjo jo tėtis V. R. (nustatytas 0.33 prom. girtumas ) ir pasakė „ko tu vaikų netramdai?“. T. R. pasakė: „ko tu nori, eik iš čia“. Tada T. R. atsikėlė iš lovos ir tėvas, jam nenustatyta ranka, sudavė į kairę ranką, kuri jau buvo sulaužyta 2024-11-24. Kai tėvas sudavė per ranką, jis pajuto fizinį skausmą, kurį vertina 8 balais. Kai tėvas V. R. jam sudavė per ranką, T. R. bandė atsimušti dešine ranka ir tėvas išėjo į savo namus, esančius iš kitos pusės. Tuomet T. R. iš karto paskambino trumpuoju pagalbos numeriu 112. T. R. dažnai pykstasi su tėčiu dėl namo dalies, dėl palikimo, kurį paliko jo močiutė. Namuose per konfliktą taip pat buvo ir T. R. sugyventinė D. Ž. (nustatytas 0,00 girtumas), kuri teigė, kad buvo kitame kambaryje su bendrais su T. R. vaikais A. R., gim. (duomenys neskelbtini)ir D. R., gim. (duomenys neskelbtini). Ji nieko nematė, nieko nežino ir jokių parodymų neduos.
2024-11-25, 20.59 val., prietaisu „Draeger Alcotest 6810“, serijos Nr. ARFM-0451, V.R.buvo nustatytas 0,33 prom. neblaivumas.
2024-11-25, 20.29 val., prietaisu „Draeger Alcotest 6810“, serijos Nr. ARFM-0451, T.R. nustatytas 2,06 prom. neblaivumas.
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus sveikatą.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. R. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje: 2024-11-25, apie 18.00 val., gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu ranka sudavė du smūgius savo sūnui T. R. į kairę ranką, tokiais savo veiksmais V. R. nukentėjusiajam sūnui T. R. sukėlė fizinį skausmą. Be V. R. parodymų, jo kaltę patvirtina nukentėjusiojo parodymai, kur jis nuosekliai išdėstė įvykio aplinkybes ir patvirtino, kad jam fizinį skausmą sukėlė V. R., vaizdo įrašuose, nufilmuotuose policijos pareigūnų mobiliosiomis vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuoti duomenys dėl įvykio aplinkybių, kiti byloje esantys duomenys. Įvertinus šiuos byloje surinktus įrodymus bei jais nustatytas faktines aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad V. R., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, smurtaudamas, sukėlė šeimos nariui T. R. fizinį skausmą.
Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. R. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis).
V. R. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos padarymo. (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)
V. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis anksčiau neteistas, bet 2022-09-16 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-33176-22 pagal BK) 140 straipsnio 2 dalį buvo nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir nepraėjus 4 metams vėl buvo padaryta nauja smurtinė nusikalstama veika., administracine tvarka nebaustas, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Byloje nėra duomenų apie V. R. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Įvertinus pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat byloje nustatytas nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, pavartoto fizinio smurto intensyvumą, kilusias pasekmes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. R. už BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymo sankcijoje nustatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį ir dydį – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant pradėti dirbti arba tęsti registravimąsi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant per šį laikotarpį lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai; taip pat uždraudžiant turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus.
V. R. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant pradėti dirbti arba tęsti registravimąsi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant per šį laikotarpį lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai; taip pat uždraudžiant turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus.
V. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai
Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti V. R. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).
BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
V. R. įvykdyta nusikalstama veika susijusi su smurto panaudojimu prieš šeimos narį – prieš tame pačiame name gyvenantį sūnų T.R. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72² straipsnyje – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
VI. Kiti klausimai
V. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – BPC garso įrašas bei 3 „body“ kamerų garso ir vaizdo įrašai, paliktini saugoti prie Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
V. R. (V. R.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, pradėti dirbti arba tęsti registravimąsi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant per šį laikotarpį lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai; taip pat uždraudžiant turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. R. (V. R.) paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant pradėti dirbti arba tęsti registravimąsi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant per šį laikotarpį lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai; taip pat uždraudžiant turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti V. R. (V. R.) baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nurodant, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdytą per 6 mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus V. R. (V. R.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – BPC garso įrašą bei 3 „body“ kamerų garso ir vaizdo įrašus, palikti saugoti prie Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos.
1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;
3) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.