Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vaidilutei Stalmokienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. D. (S. D.) ieškinį atsakovams R. S. (R. S.), K. D., nepilnamečiui A. L. (A. L.), atstovaujamam įstatyminės atstovės K. D., institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą byloje teikiančios institucijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Vaidilutė Stalmokienė prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad bylos duomenys ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai patvirtina, kad tarp R. S. ir nepilnamečio A. L. nebuvo susiformavęs artimas ryšys, tuo tarpu, ieškovo ryšys su vaiku yra kur kas artimesnis. S. D. gyvena kartu su vaiku, jį išlaiko, leidžia laisvalaikį.

Atsakovai R. S. ir nepilnametis A. L. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai – abiejų šalių atstovavimas tinkamas. Teisėjo žodine nutartimi nutarta nagrinėti bylą šiems atsakovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. L., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvu yra nurodytas atsakovas R. S., o motina – atsakovė K. L. (e. b. l. 8). Ieškovas S. D. ir atsakovė K. L. 2016 m. rugpjūčio 25 d. Musulmonų sunitų dvasiniame centre-Muftiate sudarė santuoką, kuri apskaityta 2016 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 4265 (e. b. l. 13).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 3.140 straipsnio 4 dalį, jei vaiką pagimdė motina, kuri nėra susituokusi, ir jei po ankstesnės santuokos pabaigos praėjo daugiau kaip trys šimtai dienų, vaiko tėvu gimimo akto įraše gali būti įrašytas vyras, šios knygos nustatyta tvarka tėvystės pripažinimo pareiškimu pripažinęs tėvystę, arba teismo sprendimu nustačius jo tėvystę. Duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 str. 1 d.). Nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai (CK 3.150 str. 2 d.). Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.) ir kad jie nebūtų pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Įrodymai, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, gali būti ne tik moksliniai (ekspertizės išvados, paneigiančios giminystės ryšį), bet ir kitos įtikinamos faktinės bylos aplinkybės.

Ieškovo, jo atstovės, atsakovės paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) K. D. (tuometinė pavardė - (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. L. Tuo metu K. D. santuokos sudariusi nebuvo, tačiau gyveno kartu su atsakovu R. S., kuris pareiškimu pripažino save A. L. tėvu. Šią aplinkybę patvirtina įrašas, esantis vaiko A. L. gimimo liudijime. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino K. D., atsakovui R. S. pripažįstant tėvystę, vaikui buvo palikta atsakovės pavardė – L., kadangi tokiu būdu vaikui buvo galima palikti Lietuvos pilietybę. Atsakovei gyvenat kartu su R. S., K. D. taip pat palaikė artimus santykius su ieškovu S. D. 2014 m. K. D. nutraukus santykius su R. S., ji ir toliau bendravo su ieškovu – nuo 2015 m. antros pusės pora pradėjo kartu gyventi, o 2016 m. rugpjūčio 25 d. susituokė. Kaip teismo posėdžio metu patvirtino ieškovas, aplinkybę, kad jis, o ne R. S. yra biologinis A. L. tėvas, sužinojo iš atsakovės K. D. 2014-2015 m. (ieškinyje nurodo, kad 2016 m.). Atsakovas R. S. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo sutinka ir prašo jį tenkinti. Teismo posėdžio metu R. S. atstovas taip pat prašė ieškinį tenkinti. Ieškovas S. D. posėdžio metu patvirtino, kad tarp jo ir vaiko yra susiformavęs glaudus ryšys – vaikas laiko jį savo tėvu. Išvadą byloje teikiančios institucijos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu pateikdama išvadą patvirtino, jog iš bylos duomenų ir ieškovo paaiškinimų matyti, kad tarp jo ir vaiko yra susiformavęs stiprus ryšys – ieškovas savo vaiką myli, išlaiko ir juo rūpinasi. 2018 m. vasario 19 d. nutartimi buvo paskirta teismo DNR (genominė) ekspertizė ieškovo S. D. ir A. L. giminystės ryšiui nustatyti. Iš UAB „Synlab Lietuva“ 2018 m. kovo 2 d. rašto Nr. 2018/03-B104 ir teismo medicinos specialisto išvados matyti, jog atlikus biologinės tėvystės tyrimą nustatyta ne mažesnė nei 99,996619 procentų tikimybė, kad S. D. yra biologinis A. L. tėvas (e. b. l. 109-111, 112-116).

Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėmis, vadovaujantis šalių paaiškinimais ir bylos rašytiniais įrodymais darytina išvada, jog yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas R. S. nėra A. L. biologinis tėvas, o A. L. nėra R. S. sūnus bei panaikinti vaiko gimimo įraše duomenis apie tai, kad R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), yra A. L., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas.

Ieškovas taip pat prašo pripažinti jį A. L., tėvu, o A. L. pripažinti S. D. sūnumi. Pažymėtina, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Kiekvieno vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus, pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d.). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat siekiant užtikrinti vaiko teisę žinoti savo tėvus, konstatuotina, jog yra pagrindas pripažinti, kad ieškovas S. D., gimęs (duomenys neskelbtini), yra A. L., gimusio (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o A. L. yra S. D. sūnus (CK 3.148 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 str. 1 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas sumokėjo 75,00 Eur žyminio mokesčio. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovų K. D. ir R. S. lygiomis dalimis priteistina po 37,50 Eur žyminio mokesčio. Ieškovas teismui nepateikė duomenų apie kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad atsakovas R. S. (R. S.), gimęs (duomenys neskelbtini), nėra vaiko A. L. (A. L.), gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o A. L. (A. L.) nėra biologinis R. S. (R. S.) sūnus.

Panaikinti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus A. L. (A. L.), gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo įraše Nr. 4803 ir gimimo liudijime AA Nr. 902320 nurodytus duomenis apie tėvą „R. S., gimęs (duomenys neskelbtini)“.

Nustatyti, kad ieškovas S. D. (S. D.), gimęs (duomenys neskelbtini), yra A. L. (A. L.), gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o A. L. (A. L.) yra S. D. (S. D.) sūnus.

Priteisti iš atsakovų K. D., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. S. (R. S.), gimusio (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis po 37,50 Eur (trisdešimt septynis Eur 50 ct) žyminio mokesčio ieškovo S. D., gimusio (duomenys neskelbtini), naudai.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui tėvystės išregistravimui ir tėvystės nustatymo faktui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.