Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjo A. T. atstovui advokatui K. Ž., suinteresuoto asmens D. T. atstovui advokatui V. M.,

nedalyvaujant pareiškėjui A. T., suinteresuotam asmeniui D. T., suinteresuoto asmens Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. T. prašymą dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu suinteresuotam asmeniui D. T., suinteresuotam asmeniui Nordea Bank AB Lietuvos skyriui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas jo prašymu prašo nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. civilinės metrikacijos skyriuje bei priteisti iš suinteresuoto asmens pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas ir jo sutuoktinė santuokoje vaikų neturi. Prašyme nurodė, jog nuo santuokos sudarymo iki 2010 m. balandžio mėn. sutuoktiniai gyveno kartu, sutuoktiniams priklausančiame būste, esančiame (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį. Pareiškėjas 2010 m. balandžio mėn. išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog nuo 2012 m. birželio mėn. sutuoktinė nustojo rūpintis šeimos poreikiais, vykdyti savo, kaip sutuoktinės pareigas. Pažymėjo, jog pareiškėjo bandymai įtikinti sutuoktinę apsigalvoti rezultatų nedavė. Mano, jog santuoka faktiškai iširo nuo 2012 m. birželio mėnesio, kai sutuoktinė tapo neištikima, ėmė gyventi su kitu vyriškiu, nevykdo savo, kaip sutuoktinės pareigų bei nustojo rūpinti šeimos poreikiais. Dėl šių aplinkybių gyvenimas kartu tapo neįmanomas, todėl pareiškėjas turi pagrindo teigti, kad santuoka faktiškai iširo. Skirti termino susitaikymui nėra prasmės.

A. T. yra darbingas, gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), turi pastovų pragyvenimo šaltinį, todėl išlaikymo nereikalauja. Santuokos metu pareiškėjai nebuvo įsigiję nekilnojamojo turto, todėl iki santuokos sudarymo įgytas nekilnojamasis turtas, esantis kiekvieno sutuoktinio asmenine nuosavybe, nėra dalintinas nutraukiant santuoką. Kito kilnojamojo turto pareiškėjas nėra įgijęs, ginčo dėl namų apyvokos daiktų nėra, pareiškėjas jų padalinti nereikalauja.

Iki santuokos sudarymo pareiškėjas ir jo sutuoktinė buvo sudarę paskolos sutartį su (duomenys neskelbtini), kurią įsipareigojo solidariai gražinti. Likviduojant šio kreditoriaus atstovybę Lietuvoje reikalavimo teisė į sutuoktinių grąžintiną paskolą perėjo Nordea Bank AB Lietuvos skyriui. Nutraukiant santuoką sutuoktinių skola kreditoriui Nordea Bank AB Lietuvos skyriui nedalintina.

Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai. Byloje šalis atstovavo atstovai advokatai. Esant byloje jų atstovų prašymui, atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, byla išnagrinėta šalims nedalyvaujant.

Suinteresuoto asmens Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Patikslintu atsiliepimu suinteresuotas asmuo pažymi, jog yra informuotas apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą. Nurodė, jog prašo teismo po santuokos nutraukimo ir toliau palikti pareiškėjus solidariai atsakingus bankui už prievolių, kylančių iš 2005-08-04 Paskolos sutarties Nr. EMV-29765, vykdymą, kurių užtikrinimui įkeistas pareiškėjo ir suinteresuoto asmens po ½ dalį asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas (duomenys neskelbtini). Pateiktas prašymas bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta šio asmens atstovui nedalyvaujant.

Pareiškėjo atstovas prašymą palaikė, prašė jį tenkinti ir nutraukti santuoką vieno sutuoktinio prašymu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Dėl to, jog sutuoktiniai daugiau nei penkerius metus gyvena skyrium, yra įstatymo pagrindas nutraukti santuoką. Sutinka, jog suinteresuotam asmeniui po santuokos nutraukimo liktų santuokinė pavardė – T., o pareiškėjui – T. Neprieštarauja, jog santuokos metu D. T. įgyta transporto priemonė jai liktų asmeninės nuosavybės teise. Neprieštarauja, kad nesant ginčo, buities ir namų apyvokos reikmenys, esantys (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo atitektų suinteresuotam asmeniui. Neprašo skirti termino susitaikymui.

Suinteresuoto asmens atstovas su pateiktu prašymu sutiko. Nurodė, jog po santuokos nutraukimo suinteresuotas asmuo prašo palikti santuokinę pavardę – T. Santuokos metu 2013-04-27 D. T. yra įgijusi transporto priemonę – keleivinį automobilį „TOYOTA YARIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį po santuokos nutraukimo prašo palikti jai asmeninės nuosavybės teise. Taip pat prašo teismo išspręsti buities ir namų apyvokos reikmenų, esančių (duomenys neskelbtini), klausimą, juos po santuokos nutraukimo paliekant suinteresuotam asmeniui. Pažymėjo, jog D. T. nepritaria pareiškėjo išdėstytiems argumentams dėl jos neištikimybės, nes santuoka nutraukiama kitu pagrindu. Paaiškino, jog sutuoktinių susitaikymas negalimas, prašė neskirti šio termino. Pažymėjo, kad ypatingojoje teisenoje prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas negali būti tenkintas ir prašo palikti patirtas bylinėjimosi išlaidas šalims. D. T. kitų kreditorių neturi.

Prašymas tenkintinas.

Byloje esantys dokumentai įrodo, jog A. T. santuoka su D. M. (santuokinė pavardė – T.) įregistruota (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 5), ką patvirtina ir pateiktas santuokos sudarymo įrašas. Nėra duomenų apie santuokoje gimusius vaikus. Sutuoktiniai neturi santuokoje įgyto nekilnojamojo turto, A. T. ir D. T. turimas nekilnojamasis turtas registruotas asmeninės nuosavybės teise (b.l. 6-13). Nurodo, jog bendrų nepilnamečių vaikų nėra. VĮ „Regitra“ duomenimis D. T. 2013-04-27 yra registravusi transporto priemonę – keleivinį automobilį „TOYOTA YARIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu ir nurodė, kad santuoka iširo nuo 2012 m. birželio mėnesio, nes abu nebebendrauja, nepalaiko jokio ryšio, gyvena skyrium ir neprašo skirti termino susitaikyti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.55 str. 1 d. nurodo keturis atvejus, kai santuoka gali būti nutraukta vieno iš sutuoktinių prašymu ypatingąja teisena: jeigu sutuoktiniai gyvena skyrium (separacija) daugiau nei vienerius metus; jeigu vienas sutuoktinis teismo sprendimu pripažintas neveiksniu po to, kai sudaryta santuoka; jeigu vienas sutuoktinis teismo sprendimu pripažintas nežinia kur esančiu; jeigu vienas sutuoktinis ilgiau nei vienus metus atlieka laisvės atėmimo bausmę už netyčinį nusikaltimą.

Europos Žmogaus Teisių Teismas 2013 m. balandžio 29 d. yra išaiškinęs, kad Europos Žmogaus Teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 12 straipsnis įtvirtindamas asmens teisę tuoktis ir kurti šeimą, tuo pačiu įtvirtina ir asmens teisę nutraukti santuoką. Europos komisijos 2005 m. patvirtintoje Žaliojoje knygoje bei jos priede dėl santuokos nutraukimui taikytinos teisės ir jurisdikcijos nurodoma, jog Lietuvos Respublikoje santuoka vieno sutuoktinio prašymu gali būti nutraukiama remiantis vienerių metų faktinės (ne teisinės) separacijos pagrindu. Pareiškėjo teisė nutraukti santuoką remiantis faktinės separacijos pagrindu įtvirtinta ir teisės doktrinoje bei Europos šeimos teisės komisijos 2004 m. suformuluotuose principuose, t. y. šių principų 1:8 punktas įtvirtina, kad sutuoktinių faktinis gyvenimas skyrium yra pakankamas pagrindas vienam iš sutuoktinių teikti pareiškimą dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu.

Byloje nustatyta, jog nuo 2012 m. birželio mėn. sutuoktinių tarpusavio santykiai pašlijo, jie nepalaiko santuokinių ryšių, gyvena skyrium daugiau nei vienerius metus, todėl prašymas gali būti nagrinėjamas pagal CK 3.55 str. 1 d. 1 p. Teismas pritaria suinteresuoto asmens atstovo pozicijai, jog pareiškėjo motyvas dėl santuokos nutraukimo yra sutuoktinių gyvenimas skyrium daugiau nei vienerius metus. Kitų santuokos nutraukimo motyvų teismas nenagrinėja ir jais nesivadovauja, nesant tam nėra įstatyme numatyto pagrindo.

Suinteresuotas asmuo atsiliepimo nepateikė, tačiau jo atstovas teismo posėdyje prašė palikti D. T. santuokinę pavardę - T. CK 3.69 str. 1 d. numato, kad po santuokos nutraukimo galima pasilikti santuokinę pavardę arba iki santuokos turėtą pavardę. Nesant pareiškėjo prieštaravimų tenkintas suinteresuoto asmens prašymas dėl santuokinės pavardės D. T. palikimo po santuokos nutraukimo.

Atsižvelgiant į tai, kad sutuoktiniai daugiau nei vieneri metai gyvena skyrium, nepalaiko jokių ryšių, kad nepilnamečių vaikų neturi, tarpusavio išlaikymo priteisti neprašo, į tai, kad nurodė, kaip bus vykdomi įsipareigojimai kreditoriui po santuokos nutraukimo bei į pateiktus įrodymus apie turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pareiškėjo prašymas tenkintinas ir santuoka nutrauktina vieno sutuoktinio prašymu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 str. CK 3.55 str. 1 d. 1 p.).

Pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, jog A. T. ir D. T. prievolės kreditoriui atsirado iki santuokos sudarymo, nutraukiant santuoką buvusios iki santuokos nutraukimo prievolės Nordea Bank AB Lietuvos skyriui, pagal 2005-08-04 Paskolos sutartį Nr. EMV-29765, nemodifikuojamos ir nekeičiamos, todėl dėl jų vykdymo teismas nepasisako. Kitų kreditorių šalys neturi.

Sutuoktiniams jau gyvenant skyrium D. T. yra įgijusi transporto priemonę – keleivinį automobilį „TOYOTA YARIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nesant prieštaravimų po santuokos nutraukimo paliktinas jai asmeninės nuosavybės teise. Taip D. T. asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo paliktini buities ir namų apyvokos reikmenys, esantys (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau jų dydžio teismui pareiškėjo atstovas nenurodė ir nepateikė rašytinių įrodymų, kuriais remiantis galima būtų spręsti šį klausimą. Teismas sutinka su suinteresuoto asmens atstovu, jog ypatingojoje teisenoje prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas negali būti tenkintas. Pagal įstatymą ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dalyvaujantiems asmenims bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 str. 6 d.). Tai lemia šios teisenos specifika, nes paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingų interesų turinčių šalių. Šiuo atžvilgiu galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos. Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Taigi, bylinėjimosi išlaidos gali būti atlyginamos tik išimtiniais atvejais, t. y. jeigu nustatoma, kad dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi. Tik esant nurodytoms aplinkybėms, teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims arba priteisti jas iš asmens, kurio pareiškimas atmestas. Byloje nustatyta, kad šiuo atveju pareiškėjo ir suinteresuoto asmens suinteresuotumas bylos baigtimi nėra priešingas, nes D. T. su prašymu sutinka. Nesant byloje duomenų apie pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, duomenų, kad šalių suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas ar, kad jų interesai nagrinėjamoje byloje yra priešingi, kas sudarytų pagrindą teismui naudojantis diskrecijos teise spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš D. T. netenkintinas. Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paliekamos kiekvienai iš šalių, tuo tenkinant suinteresuoto asmens prašymą (CPK 178, 185, 443 str. 6 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.55 straipsniu, civilinio proceso kodekso 541 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjo prašymą tenkinti.

Nutraukti A. T., gim. (duomenys neskelbtini), (a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. T. (ikisantuokinė pavardė – M.), gim. (duomenys neskelbtini), (a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), Šiaulių m. civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), vieno sutuoktinio A. T. prašymu.

Po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes: T.; T..

Tarpusavio išlaikymo šalims vienai iš kitos nepriteisti.

Santuokos metu D. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe VĮ „Regitra“ registruotą transporto priemonę – keleivinį automobilį „TOYOTA YARIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo palikti D. T. asmeninės nuosavybės teise.

Po santuokos nutraukimo D. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise palikti buities ir namų apyvokos reikmenis, esančius (duomenys neskelbtini).

Kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto šalys santuokos metu įgiję nebuvo.

Santuokos metu šalys bendrų kreditorių neįgijo.

Patirtas bylinėjimosi išlaidas palikti kiekvienai iš šalių.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos privaloma šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.