Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, vedęs, pensininkas, neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto LR BK 135 str. 2 d. 3 p., padarymu.

kad E. M. 2007 m. gegužės 2 dieną, apie 19.30 val., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo namo katilinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su nukentėjusiuoju metu, tyčia vieną kartą durdamas peiliu nukentėjusiajam - savo sūnui R. M. į krūtinę, padarė kiauryminę durtinę - pjautinę krūtinės ląstos žaizdą su kraujo susikaupimu dešinėje pleuros ertmėje ir plaučio suspaudimu. Šiais veiksmais E. M. sunkiai sutrikdė savo vaiko R. M. sveikatą.

Kaltinamasis E. M. apklausiamas teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2007 m. gegužės 2 d. pas jį buvo atėjęs kaimynas A. N., su kuriuo jie gėrė degtinę. Po pietų iš darbo grįžo G. O. ir jo (E. M.) sūnūs R. M. bei O. M.. Po kurio laiko O. M. bei G. O. išvažiavo į Šiaulius, o sūnus R. M. pasiliko, nes jie gyvena tame pačiame name. Jam (E. M.) būnant namo rūsyje esančioje katilinėje, prie jo priėjęs sūnus R. M. apkaltino jį paėmus jo degtinę ir paėmė jam už apykaklės. Tuomet jis (E. M.) nuėjo į virtuvę ir iš dėklo, buvusio ant stalo, pasiėmė peilį. Visi peiliai buvo pilkomis kriaunomis. Pamena, kad su peiliu rankoje grįžo į katilinę, tačiau to momento, kai šiuo peiliu dūrė sūnui R. M., nebepamena. Buvo neblaivus, pasimetęs ir išsigandęs. Į kurią sūnaus kūno vietą durti jis nesirinko. Kodėl dūrė į krūtinę, nežino. Tikslo nužudyti sūnų neturėjo. Prisimena, jog nuėjęs į tvartą žmonai pasakė: „padūriau R.“. Žmonai paliepus kviesti greitąją medicinos pagalbą, nuėjės pas žmonos sesers dukrą J. L., pastarosios paprašė paskambinti medikams. Taip pat paprašė, kad J. L. paskambintų policijos pareigūnams. Labai gailisi sužalojęs savo sūnų, jo atsiprašo. Sūnus R. M. būdamas neblaivus yra daug kartų jį sumušęs, bet jis (E. M.) į policiją nesikreipdavo, nes išsiblaivęs sūnus jo atsiprašydavo ir jie susitaikydavo. Jis pats alkoholinių gėrimų išgeria nedažnai – tik į svečius atėjus kaimynui. Prokuroro ieškinį pripažįsta, atlygino dalį nusikaltimu padarytos žalos ir pasižada artimiausiu metu atlyginti visą padarytą žalą, prašo neskirti jam laisvės atėmimo bausmės, nes yra senas, blogos sveikatos, laisvės atėmimas tik pagreitins jo gyvenimo pabaigą.

Nukentėjusysis R. M. parodė, kad 2007 m. gegužės 2 d., apie 13 val., kartu su G. O. ir broliu O. M. parvažiavo į savo tėvų namus, kur jis gyvena apie trejus metus. Buvo išgėręs alaus, dar parsivežė alaus ir butelį degtinės. Savo tėvą E. M. rado sėdintį ant sofos namo rūsyje, pastarasis buvo išgėręs. Jie pasišnekėjo, po to tėvas užmigo. Brolis O. M. bei G. O. persirengė ir maždaug po 10 minučių išvažiavo į Šiaulius, tai galėjo būti apie 14 val. Jis (R. M.), likęs namuose dirbo ūkio darbus, sodino vaismedžius. Dirbdamas dar išgėrė 2 litrus alaus, o parsivežtą butelį degtinės buvo pasidėjęs. Po kurio laiko degtinės neberado. Kas įvyko katilinėje,- nepamena, nes dėl girtumo kartais praranda atmintį. Pradėjo atsiminti tik po operacijos ligoninėje. Jie su tėvu anksčiau susipykdavo tuomet, kai paimdavo vienas iš kito alkoholiniu gėrimus arba kai tėvas jam imdavo priekaištauti dėl to, kad jis tėvams nepadeda, nieko nedirba. Šiuo metu jo ir tėvo santykiai yra geri, tėvas jo atsiprašė ir jis pastarajam atleido, be to, tėvas jį išlaiko. Prašo tėvo visiškai nebausti, nes ir jis pats (R. M.) dėl įvykio yra kaltas. 1000 litų civilinio ieškinio atsisako.

Liudytoja J. I. M. parodė, kad 2007 m. gegužės 2 d. jos vyras E. M. visą dieną gėrė alkoholį. Apie 16 val. iš Viduklės grįžo jos sūnūs R. ir O., su jais buvo G. O.. Po kurio laiko G. O. ir O. M. išvažiavo į Šiaulius, o R. liko, nes jis gyvena kartu su jais, t.y. su savo tėvais. R. atnešė malkų, dirbo kitus ūkio darbus. Apie 19 val. į tvartą atėjęs vyras jai pasakė: „patvarkiau R., daugiau nebesikabinės“. Sakė, kad R. nuėjo „ant aukšto“. Ji, pagalvojusi, kad vyras sūnui tik sudavė, todėl iš karto neskubėjo žiūrėti kas atsitiko. Susitvarkiusi tvarte ir grįžusi į gyvenamąjį namą, sūnų Rimą matė lipantį laiptais iš pirmojo namo aukšto į antrąjį. Vėliau, užlipusi į antrąjį namo aukštą, pamatė R. gulintį lovoje, jis buvo kruvinas, tačiau sąmoningas, kalbėjo ir prašė jo nejudinti. Kas atsitiko, sūnus tiksliai nenurodė, jis kalbėjo neaiškiai. Nuvilkusi sūnaus rūbus, pamatė, kad marškiniai ir megztinis perdurti, kruvini. Kadangi namuose daugiau žmonių nebuvo, ji suprato, kad sūnų perdūrė jos vyras E. M.. Vyras jai sakė, kad yra kaltas, sakė „aš tai padariau“. Ji liepė vyrui skambinti greitajai medicinos pagalbai. Iki įvykio jos vyras ir sūnus R. niekada nebuvo susimušę, jie pykdavosi tik dėl „šnapso“. Po šio įvykio vyras ir sūnus susitaikė.

Liudytoja J. L. parodė, kad 2007 m. gegužės 2 d., apie 20 val., pas ją atėjęs E. M. paprašė paskambinti greitajai medicinos pagalbai. Jai paklausus, kas atsitiko, E. M. atsakė, kad nežino, ar nudūrė, ar perdūrė savo sūnų R. E. M. pats paprašė paskambinti policijai, ką ji ir padarė. R. M. išvežus į ligoninę, ji buvo nuėjusi pas M. į namus. E. M. jai pasakė, kad jis tai padarė, sakė, kad yra kaltas, verkė. Atvykus policijos pareigūnams, E. M. viską pastariesiems papasakojo, nulipęs į namo rūsį viską parodė įvykio vietoje.

Liudytojas O. M. parodė, kad 2007 m. gegužės 2 d. kartu su G. O. ir broliu R. M. iš darbo grįžo į tėvų namus. R. M. buvo išgėręs. Jie su G. O. apie 15.30 val. išvažiavo į Šiaulius, o brolis R. liko, nes jis gyvena pas tėvus. Apie įvykį jis sužinojo iš tėvo E. M., tačiau įvykio aplinkybių jam niekas nepasakojo, o jis ir nesidomėjo. Kad tėvas ir brolis R. muštųsi, nėra matęs.

Liudytojas G. O. parodė, kad 2007 m. gegužės 2 d., po darbo, apie 15.30-16 val., kartu su R. ir O. M. grįžo į E. M. namus. R. M. buvo truputį išgėręs, o jis ir O. M. buvo blaivūs. Persirengę jis ir O. M. išvažiavo į Šiaulius, o R. M. liko, nes jis gyvena pas savo tėvus. Įvykio jis nematė, jam niekas nieko nepasakojo.

E. M. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta nuosekliais paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiojo R. M., liudytojų J.I. M., J. L., O. M., G. O. parodymais, kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Nors E. M. nurodė dėl savo buvusio girtumo neatsimenąs atskirų nusikaltimo padarymo detalių, tačiau ikiteisminio tyrimo metu ( b.l. 60, 63) ir teisme nuosekliai patvirtino, kad būtent jis, susiginčijęs savo namo katilinėje su taip pat neblaiviu sūnumi R. M. dėl degtinės butelio, paėmė nuo stalo virtuvinį peilį ir dūrė juo sūnui, netaikydamas į kurią nors konkrečią jo kūno vietą. Kadangi patalpoje jie buvo dviese, tai niekas kitas peiliu sužaloti sūnaus negalėjo. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtino nukentėjęs R. M., kuris prisimena 2007m. gegužės 2 dienos vakare buvęs savo tėvų namuose (duomenys neskelbtini), kur tuo laiku gyveno, namo rūsyje, matė išgėrusį tėvą E. M., pats taip pat buvo gerokai išgėręs, turėjo parsivežęs butelį degtinės, kurios vėliau namuose neberado. Galimai dėl savo girtumo jokių konkrečių jo sužalojimo aplinkybių neatsimena, tik iš motinos J.I. M. pasakojimo žino, kad jį peiliu tą vakarą perdūrė tėvas. Tėvas jo atsiprašė ir jis jam atleido. Dėl įvykusio incidento jaučia ir savo kaltę. Liudytoja J.I. M. patvirtino, kad 2007m. gegužės 2 dienos vakare jos sūnus R. M. ir vyras E. M. namuose buvo girti. Apie 19 val. į tvartą atėjęs vyras jai pasakė: „patvarkiau R., daugiau nebesikabinės“. Ji pagalvojo, kad E. M. galėjo suduoti R., todėl neskubėjo. Susitvarkiusi tvarte ir grįžusi į gyvenamąjį namą, sūnų R. pamatė lipantį laiptais iš pirmojo namo aukšto į antrąjį. Vėliau, užlipusi į antrą namo aukštą, pamatė R. gulintį lovoje, jis buvo kruvinas, prašė jo nejudinti. Kas atsitiko, sūnus tiksliai nenurodė, jis kalbėjo neaiškiai. Nuvilkusi sūnaus rūbus, pamatė, kad marškiniai ir megztinis perdurti, kruvini. Vyras jai patvirtino, kad yra kaltas, sakė „aš tai padariau“, paaiškino, kad R. prie jo kabinėjosi. Savo kaltės E. M. neneigė, pergyveno, jos paragintas iškvietė greitąją med. pagalba ir savo valia išsikvietė policiją. Liudytoja J. L. patvirtino, kad 2007-05-02, apie 20 val., į jos namus atėjo E. M., prašė iškviesti greitąją med. pagalbą, nurodė, kad „nudūrė“ ar „padūrė“ savo sūnų R., taip pat paprašė iškviesti policiją. Jai nuėjus į E. M. namus, E. M. prisipažino perdūręs sūnų, verkė, tačiau konkrečių įvykio aplinkybių jai neaiškino. Atvykus policijos pareigūnams, E. M. jiems pasakojo įvykio aplinkybes ir rodė vietoje, kaip viskas buvo. Liudytojas O. M. nurodė, kad apie brolio R. sužalojimą jis sužinojo iš savo motinos J.I. M., tačiau konkrečių įvykio aplinkybių nematė ir nežino.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2007 m. gegužės 2 d. apžiūros metu E. M. ir J. I. M. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje ant spintelės rastas peilių stovas su trimis peiliais plastikinėmis juodos spalvos su raudonais ornamentais kriaunomis, tarp kurių taip pat rastas nedidelis peilis pilkos spalvos plastikine rankena, kurį E. M. nurodė kaip peilį, kuriuo jis sužalojo savo sūnų R. M. (b.l. 10-14).

Iš Raseinių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos kriminalistinių tyrimų grupės specialisto išvados matyti, kad peilis, kuriuo 2007 m. gegužės 2 d. konflikto metu savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), E. M. sužalojo savo sūnų R. M., yra gamykliniu būdu pagamintas virtuvinis peilis, nepriskiriamas prie nešaunamųjų ginklų (b.l. 16-17).

Iš daiktinio įrodymo apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas peilis 2007 m. gegužės 2d. paimtas iš įvykio vietos – E. M. namų, esančių (duomenys neskelbtini). Peilio bendras ilgis 187 mm, geležtės ilgis 85 mm, rankenos ilgis 102 mm, geležtės storis 1 mm, rankenos storis 8 mm (b.l. 18-20).

Iš Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Jurbarko poskyrio teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 99/07(10) matyti, kad R. M. padaryta kiauryminė durtinė – pjautinė krūtinės ląstos žaizda su kraujo susikaupimu krūtinplėvės ertmės dešinėje pusėje ir plaučio suspaudimu. Sužalojimas padarytas duriančiu-pjaunančiu įrankiu, kuo galėjo būti peilis, vieno smūgio ar trauminio poveikio pasekoje (b.l. 24-25).

Iš Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriaus teismo medicinos specialisto išvados Nr. S –S 61/07 (02) matyti, kad ant pateikto peilio rastas žmogaus kraujas (b.l. 37-39).

Iš įtariamojo E. M. 2007-06-18 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad E. M., dalyvaujant advokatui H. N., jam priklausančio gyvenamojo namo rūsyje esančioje virtuvėje parodė vietą ant stalo, iš kur paėmė peilį, kuriuo sužalojo savo sūnų R. M.. Taip pat parodė katilinę, kurioje R. M. dūrė minėtu peiliu (b.l. 65-69).

Iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2007-07-16 pažymos Nr. 284 matyti, kad nukentėjusiojo R. M., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas yra kaltinamasis E. M. (b.l. 72).

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos komisijos išvados Nr. 303 matyti, kad E. M. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo psichikos sutrikimu, nebuvo laikinoje liguistoje psichinės veiklos sutrikimo būklėje, galėjo pilnai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu E. M. lėtiniu psichikos sutrikimu neserga, gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (b.l. 96-99).

Iš 2008-01-23 „Nurodymo pervesti grynuosius pinigus“ matyti, kad kaltinamasis E. M. Valstybinei ligonių kasai prie LR sveikatos apsaugos ministerijos atlygino 1500,- Lt žalos.

E. M. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 135str. 2 dalies 3 punktą, nes šios nusikalstamos veikos kvalifikuojantis požymis yra sunkus sveikatos sutrikdymas savo vaikui.

Iš kaltinamojo E. M., nukentėjusiojo R. M., liudytojų O. M., Jadvygos I. M. parodymų matyti, kad santykiai tarp E. M. ir jo sūnaus R. M. iki nusikaltimo padarymo buvo normalūs, jie abu išgerdavo ir išgėrę susipykdavo, tačiau jokio išankstinio keršto vienas kito atžvilgiu neturėjo, gyveno kartu viename name, kartu dirbo ūkio darbus, normaliai bendravo. Esant šioms aplinkybėms teismui nėra pagrindo manyti, kad E. M. siekė sunkiai sutrikdyti savo sūnaus R. M. sveikatą, iš ko darytina išvada, kad išankstinės tyčios sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą kaltinamasis neturėjo. Tačiau nustatytos aplinkybės, t.y. tai, kad E. M. peiliu dūrė R. M. į gyvybiškai svarbią kūno vietą – krūtinę, rodo, jog kaltinamasis suprato, jog savo veika gali sukelti pavojų nukentėjusiojo sveikatai, numatė, kad gali ją sutrikdyti ir, nors nenorėjo sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Dėl to teismas daro išvadą, kad kaltinamasis E. M. sunkiai sutrikdė savo vaiko R. M. sveikatą veikdamas netiesiogine tyčia (LR BK 15 str. 3 d.).

Nusikaltimas, numatytas LR BK 135 str. 2 d. 3 p., priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str.).

Nors kaltinamasis E. M. teisme nurodė (b.l. 155), kad jo sūnus R. prieš jam (kaltinamajam) paimant peilį ir duriant buvo „supykęs“ ir „buvo paėmęs jam už apykaklės“, t.y. panaudojo prieš jį fizinį smurtą, tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 60) kaltinamasis E. M. apie smurto panaudojimą jo atžvilgiu nenurodė, tik paaiškino, kad sūnus anksčiau naudojo prieš jį fizinį smurtą, todėl „bijojo, kad tai nepasikartotų“. Esant nenuosekliems kaltinamojo parodymams ir nesant byloje kitų objektyvių įrodymų, kad betarpiškai prieš perduriant nukentėjusįjį R. M. kaltinamasis E. M. buvo nukentėjusiojo užpultas ar būtų jam realiai grasinęs fiziniu susidorojimu, dėl ko kaltinamasis būtų turėjęs gintis, byloje nėra, todėl darytina išvada, kad šiuo atveju būtinosios ginties situacijos nebuvo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad kaltinamasis savo sūnų sužalojo afekto būsenoje, dėl provokuojančio nukentėjusiojo elgesio, ar dėl didelio susijaudinimo. Pripažintina, kad nusikaltimas padarytas esant tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buitiniam konfliktui dėl nerasto butelio alkoholinio gėrimo.

Kaltinamojo E. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino dalį (1500 litų) Valstybinei ligonių kasai padarytos žalos (BK 59 str. 1 d. 2, 3 p.).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, remiantis bylos duomenimis, turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (LR BK 60 str. 1d. 9 p.).

Skirdamas kaltinamajam E. M. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė labai sunkų nusikaltimą, nusikaltimas buvo baigtas, padarytas netiesiogine tyčia, taip pat atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad jis yra teisiamas pirmą kartą (b.l. 100-101), administracine tvarka nebaustas (b.l. 102), gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas teigiamai (b.l. 131), yra senyvo amžiaus (73 m.), turi nemažai sveikatos sutrikimų (lėtinis bronchitas, lėtinis pankreatitas, širdies išeminė liga, prieširdžių virpėjimas, b.l.96-99), nukentėjusysis prašė kaltinamajam neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, jam visiškai atleido.

LR BK 135 str. 2 d. sankcija numato laisvės atėmimą nuo dvejų iki dvylikos metų. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas (LR BK 75 str.) asmeniui, padariusiam labai sunkų nusikaltimą, netaikomas. Todėl, teismo nuomone, paskyrus kaltinamajam E. M. realią laisvės atėmimo bausmę, nebus pasiekti bausmės tikslai (LR BK 41 str. 2d.), nes bausmė nebus teisinga dėl jos aiškiai per didelio griežtumo. Atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę, teismas mano, kad E. M. dėl padaryto nusikaltimo nėra jokio būtinumo izoliuoti nuo visuomenės ir šeimos, nes nusikaltimas nebuvo suplanuotas iš anksto, veika padaryta spontaniškai, abipusio buitinio konflikto metu, kaltinamasis ir nukentėjusysis susitaikė ir toliau gyvena šeimoje kartu, nukentėjusysis, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, pripažino, kad yra iš dalies išlaikomas savo pensininko tėvo, t.y. kaltinamojo. Manyti, kad neizoliuotas nuo visuomenės E. M. darys naujus nusikaltimus, taip pat nėra jokio pagrindo, nes sulaukęs beveik 74 metų amžiaus jis nebuvo teistas ir nebuvo baustas administracine tvarka, yra vedęs, turi šeimą, pagal savo galimybes ūkininkauja. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad E. M. iš karto po nusikaltimo padarymo pats savo noru pranešė policijos pareigūnams apie jo padarytą nusikalstamą veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailėjosi bei gailisi, padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir iš dalies atlygino Valstybinei ligonių kasai dėl nukentėjusiojo R. M. gydymo ligoninėje padarytą turtinę žalą. Esant minėtoms aplinkybėms, teismas mano, kad kaltinamojo E. M. atžvilgiu tikslinga taikyti LR BK 62 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 3 punkto nuostatas ir jam paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, straipsnio sankcijoje, t.y. E. M. skirtina laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį atlyginti nusikaltimu padarytą žalą ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Teismo manymu, būtent tokia bausme kaltinamasis E. M. būtų teisingai nubaustas už nusikalstamos veikos padarymą, ši bausmė efektyviai paveiktų jį laikytis įstatymų ateityje, bei tokiu būdu būtų įgyvendintas teisingumo ir protingumo principas (LR BK 41 str. 2 d. ), taip pat būtų užtikrintas žalos dėl nukentėjusiojo gydymo atlyginimas..

Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta turtinės ar neturtinės žalos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 117 straipsnyje numatyta visapusiška valstybės ir atskirų asmenų turtinių interesų apsauga bei prokuroro, palaikančio valstybinį kaltimą, pareiga pareikšti teisme civilinį ieškinį, jeigu valstybinių įstaigų, įmonių ar organizacijų, kurioms nusikalstama veika padaryta žala, vadovai nepareiškė civilinio ieškinio.

Iš bylos medžiagos matyti, kad už R. M. gydymą Valstybinė ligonių kasa VšĮ Raseinių ligoninei sumokėjo 4485,- Lt (b.l. 29-30), todėl Raseinių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Valstybinės ligonių kasos interesais pareiškė 4485,- Lt civilinį ieškinį (b.l. 31-32). Kadangi kaltinamasis E. M. Valstybinei ligonių kasai dalį žalos, t.y. 1500 litų, atlygino (b.l. 167), Raseinių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš E. M. Valstybinei ligonių kasai prie LR sveikatos apsaugos ministerijos (kodas 191351679, buveinės adresas Kalvarijų g. 147, 08221, Vilnius) priteistina 2985,- Lt turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis R. M. civilinio ieškinio kaltinamajam E. M. atsisakė (b.l.160). Atsisakymas priimtinas ir procesas dėl nukentėjusiojo R. M. civilinio ieškinio nutrauktinas.

Nuosavybės teisių apribojimas.

Kaltinamajam E. M. Raseinių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2007-06-19 nutarimu galimam Valstybinės ligonių kasos ir nukentėjusiojo R. M. 1000 litų civiliniam ieškiniui užtikrinti buvo laikinai apribota nuosavybės teisė į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą- 3 ha ploto žemės sklypą, kurio indeksuota vertė 8206,- Lt, (duomenys neskelbtini), uždraudžiant dalinai disponuoti (b.l. 122-124). 2007-06-28 Turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 128-129).

Raseinių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2007-07-13 nutarimu Valstybinės ligonių kasos 4485 litų ir nukentėjusiojo R. M. 1000 litų civiliniam ieškiniui užtikrinti laikinai apribota kaltinamojo E. M. nuosavybės teisė į jam priklausančią 1509,75 litų sumą, esančią sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Hansabankas“, uždraudžiant visiškai disponuoti šiomis lėšomis (b.l.119-121), 2007-07-23 Turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.125-127).

Kadangi bylą nagrinėjant teisme nukentėjęs R. M. atsisakė savo 1000 litų civilinio ieškinio, o kaltinamasis E. M. atlygino 1500 Lt Valstybinei ligonių kasai padarytos žalos, tai panaikintinas laikinas nuosavybės teisės apribojimas E. M. priklausančioms piniginėms lėšoms -1509,75 litų, esančioms jo atsiskaitomoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Hansabankas“, paliekant laikiną nuosavybės teisės apribojimą į 3 ha ploto žemės sklypą, kurio indeksuota vertė 8206,- Lt, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), iki visiško priteistos turtinės žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie LR sveikatos apsaugos ministerijos.

Daiktiniai įrodymai: peilis, lyginamasis R. M. kraujo pavyzdys bei lyginamasis marlės pavyzdys, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip menkaverčiai ir negalintys būti sunaudoti ( LR BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-305, 307 straipsniais, n u sprendžia:

E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 135 str. 2 dalies 3 punkte, ir pritaikius LR BK 62 str. 1 dalį, 3 dalies 3 punktą, nuteisti jį laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams, įpareigojant E. M.:

- per 1 (vienerius) metus atlyginti 2985,-litų turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai prie LR sveikatos apsaugos ministerijos;

- per visą laisvės apribojimo laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Priteisti iš E. M. Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (kodas 191351679, buveinės adresas Kalvarijų g. 147, 08221, Vilnius) 2985,- (du tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt penkis) litus turtinės žalos atlyginimui.

Priimti nukentėjusiojo R. M. atsisakymą nuo civilinio ieškinio kaltinamajam E. M. ir procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.

Panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamajam E. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) priklausančioms piniginėms lėšoms - 1509,75 litų, esančioms jo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Hansabankas“.

Daiktinius įrodymus: peilį, lyginamąjį R. M. kraujo pavyzdį bei lyginamąjį marlės pavyzdį nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.