Šiaulių apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam prašoma pripažinti nuosprendį ir jį vykdyti Lietuvos Respublikoje, gynėjai – advokatei S. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės grupės gautą Vokietijos Federacinės Respublikos Kempteno (Allgau) prokuratūros prašymą dėl Kempteno (Allgau) žemės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžio, priimto K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kempteno (Allgau) žemės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu Nr. (duomenys neskelbtini) K. P. pripažintas kaltu įvykdęs sunkų apiplėšimą su turto sugadinimu. Pagal Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 249 paragrafą, 250 paragrafą, 303 paragrafą, 303c paragrafą, 25 paragrafą, 52 paragrafą jam skirta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis K. P. atžvilgiu įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 20 d.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2020 m. rugpjūčio 26 d. gautas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės grupės prašymas, kuriuo prašoma spręsti Kempteno (Allgau) žemės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje klausimą. Pažymoje nurodyta, kad K. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės bendra trukmė yra 2 373 dienų, 2020 m. kovo 31 d. atliktos bausmės dalis buvo 407 dienos, laisvės atėmimo bausmė turėtų būti visiškai atlikta iki 2025 m. rugpjūčio 18 d.

Nuteistasis K. P. nesutiko, kad nuosprendis ir pažyma būtų perduoti Lietuvos Respublikai. Nurodė, kad norįs bausmę atlikti Vokietijoje, nes jis čia padaręs nusikaltimą. Dėl jo parodymų baudžiamajame procese jis bijo dėl savo sveikatos ir gyvybės, jeigu bus grąžintas Lietuvos Respublikai. Nurodė, kad Lietuvoje nesilaikoma teisinės valstybės principų, o tarnybos nekreipia dėmesio, jeigu pareigūnai arba kiti kaliniai smurtauja prieš kitus kalinius.

Teismo posėdyje prokuroras prašė prašymą tenkinti.

Nuteistojo K. P. gynėja, atsižvelgdama į nuteistojo nuomonę, prašė prašymo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365 straipsnio 1 dalimi, užsienių valstybių teismų nuosprendžiai ir Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso VII dalyje nustatytas taisykles. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365⁵ straipsnį, Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso VII dalies nuostatas.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“, kuriuo buvo įgyvendintas 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/909/TVR „Dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje“, 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant vykdančios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę.

K. P. yra Lietuvos Respublikos pilietis, jo paskutinė žinoma gyvenamoji vieta buvo Lietuvos Respublikoje, Šiauliuose. Nors K. P. nesutiko, kad būtų perduotas Lietuvos Respublikai, tačiau šiuo atveju nei pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“, nei pagal 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR „Dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje“ nuostatas nėra būtinas ir privalomas nuteistojo sutikimas dėl likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 8 straipsnio 1 dalyje, nepripažinti ir nevykdyti Kempteno (Allgau) žemės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžio, nenustatyta. Todėl Vokietijos Federacinės Respublikos Kempteno (Allgau) prokuratūros prašymas dėl Vokietijos Federacinės Respublikos Kempteno (Allgau) žemės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje tenkintinas ir šis nuosprendis, priimtas K. P. atžvilgiu, pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 9 straipsnio nuostatomis, teismas, nusprendęs pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitą priemonę su Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis. Suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę. Suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką. Suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnė negu kitos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė. Teismas privalo įskaityti į bausmę ar į kitą priemonę visą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje atliktos bausmės ar kitos priemonės laiką ir visą kardomojo kalinimo laiką, kurį nuteistasis buvo sulaikytas ir suimtas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Lietuvos Respublikoje tol, kol buvo sprendžiamas klausimas dėl sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės perėmimo vykdyti Lietuvos Respublikoje.

Kempteno (Allgau) žemės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu K. P. pripažintas kaltu įvykdęs sunkų apiplėšimą su turto sugadinimu, t. y. jis kartu su kitais dviem asmenimis 2019 m. vasario 19 d. apiplėšė juvelyrinę parduotuvę, ketindami pavogti vertingus laikrodžius – K. P. su savimi turėjo neužtaisytą arba netikrą pistoletą, su kuriuo jis žemyn spaudė pardavėjos galvą, tuo tarpu kiti asmenys kirviu daužė vitrinas ir įsidėjo laikrodžius už bendrą 309 710 eurų vertę. Už šį nusikaltimą K. P. pagal Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 249 paragrafą, 250 paragrafą, 303 paragrafą, 303c paragrafą, 25 paragrafą, 52 paragrafą paskirta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. K. P. įvykdyta veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 180 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Pagal LR BK 180 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas apiplėšė panaudojęs šaunamąjį ginklą ar sprogmenį arba apiplėšęs pagrobė didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės arba kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, arba apiplėšė dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų. Pagal LR BK 187 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, išardė ar sugadino strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

K. P. paskirta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė neviršija LR BK 180 straipsnio 3 dalies, 187 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytų maksimalių laisvės atėmimo bausmės ribų, todėl K. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis nekeistinas, kadangi tam nėra Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 9 straipsnyje numatytų pagrindų.

Iš teismui pateiktos pažymos matyti, kad 2020 m. kovo 31 d. atliktos bausmės dalis – 407 dienos, tai dienai likusi neatlikta bausmė – 1 966 dienos (viso paskirta 2 373 dienos).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 9 straipsnio 6 dalimi, į bausmės laiką įskaičiuotinas visas Vokietijos Federacinėje Respublikoje K. P. atliktos laisvės atėmimo bausmės laikas ir kardomojo kalinimo laikas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 365, 365⁵ straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“, 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR „Dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje“,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vokietijos Federacinės Respublikos Kempteno (Allgau) prokuratūros prašymą patenkinti.

Pripažinti Vokietijos Federacinės Respublikos Kempteno (Allgau) žemės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendį, priimtą Lietuvos Respublikos piliečio K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, kuriuo K. P. pagal Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 249 paragrafą, 250 paragrafą, 303 paragrafą, 303c paragrafą, 25 paragrafą, 52 paragrafą paskirta 6 (šešerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė (Vokietijos Federacinėje Respublikoje įvykdyta veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas), ir vykdyti ją pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

K. P. bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo K. P. perėmimo iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką dienos.

K. P. į bausmės laiką įskaičiuoti visą Vokietijos Federacinėje Respublikoje atliktą laisvės atėmimo bausmės laiką ir kardomojo kalinimo laiką iki jo perėmimo iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką dienos.

Nutarties nuorašą nedelsiant per Vokietijos Federacinės Respublikos Kempteno (Allgau) prokuratūrą išsiųsti nuteistajam K. P., su prašymu įteikti nutarties nuorašą nuteistajam K. P. ir apie tai informuoti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Įsiteisėjus nutarčiai, jos nuorašą kartu su patvarkymu vykdyti sprendimą išsiųsti sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymą kontroliuojančiam prokurorui, Vokietijos Federacinės Respublikos Kempteno (Allgau) prokuratūrai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos kriminalinės policijos biurui. Išsiunčiant įsiteisėjusios nutarties nuorašą Vokietijos Federacinės Respublikos Kempteno (Allgau) prokuratūrai, nurodyti, jog nuteistojo perdavimas iš Vokietijos Federacinės Respublikos Lietuvos Respublikai jau gali vykti, t. y. Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos kriminalinės policijos biurui pavesta organizuoti nuteistojo praktinį perėmimą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos nuteistojo, jo gynėjo ir prokuroro gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą. Nuteistajam K. P. terminą nutarčiai apskųsti skaičiuoti nuo tos dienos, kai jam nutarties nuorašas bus įteiktas per Vokietijos Federacinės Respublikos Kempteno (Allgau) prokuratūrą.