- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-21
- Bylos Nr.
- I-5411-281/2015
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- D. T.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 1.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant pareiškėjui D. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas D. T. 2014-11-12 paštu teismui padavė skundą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – LAVL), priteisti 9000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 2-10).
Pareiškėjas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia netinkamomis laikymo sąlygomis LAVL. Paaiškino, kad LAVL kameroje buvo laikomas su rūkančiais asmenimis, pareiškėjas dėl to kreipėsi ir į ligoninės administraciją, ir į Kalėjimų departamentą, tačiau į tai nebuvo reaguojama. Tokiu būdu buvo pažeistos pareiškėjo konstitucinės teisės, žmogaus orumas, buvimas su rūkančiais jam kėlė stresą, nes turėjo kvėpuoti tabako dūmais. Be to, LAVL ignoruojama valstybinė kalba, prižiūrėtojai vartojo necenzūrinius žodžius, tai žeidė ir žemino pareiškėją. Nurodė, kad psichologas su juo nebendravo ir nekonsultavo. Nurodė, kad plotas kamerose, tenkantis vienam asmeniui, yra mažesnis nei 3 kv. m, nėra ventiliacijos, langai neatsidaro, skersvėjis, prasta sanitarinių mazgų būklė, netinkamas apšvietimas, kameroje nebuvo pagalbos mygtuko, dėl to sunku išsikviesti skubią pagalbą. Pareiškėjas kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją ir kitas įstaigas, bet problemos nesprendžiamos. Mano, kad dėl patirtų išgyvenimų yra pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinę žalą. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi tinkamomis sąlygomis, tokios pozicijos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas. Pabrėžė, kad dėl tokių sąlygų patyrė stresą, įtampą, negatyvias emocijas, iki šiol kenčia nuo psichologinių problemų.
Per teismo posėdį pareiškėjas skundą prašė tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 18-21).
Nurodė, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas LAVL negali būti mažesnis nei 5,1 kv. m. Ligoninė negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir nuteistųjų asmenų skaičiui, dėl to teisės aktuose nustatytos ploto normos kartais yra viršijamos. Ligoninės palatos minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, sanitariniai mazgai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus. Patalpų valymo ir dezinfekcijos dažnis atitinka higienos normas. Ligoninė yra patvirtinusi dušų lankymo grafiką, pagal kurį pacientams suteikiama galimybė pasinaudoti dušu kartą per savaitę, sudaryta sutartis su skalbimo paslaugas teikiančia įmone. Vilniaus visuomenės sveikatos centro išduota pažyma patvirtina, kad ligoninės patalpos atitinka privalomus higienos normų reikalavimus. Tabako kontrolės įstatymas draudžia rūkyti sveikatos priežiūros įstaigose, informacija apie šį draudimą iškabinta ligoninėje, todėl atsakovė mano, kad tinkamai užtikrina šio įstatymo įgyvendinimą, tokios pozicijos laikomasi ir administracinių teismų praktikoje (pvz., adm. byla Nr. I-2020-189/2013). Be to, teisės aktai leidžia prekiauti tabako gaminiais pataisos įstaigose. Tabako kontrolės įstatymas nenumato galimybės skirstyti kameras į rūkančiųjų ir nerūkančiųjų, kadangi draudimas galioja visoje ligoninės teritorijoje ir jos patalpose. Mano, kad pareiškėjo reikalavimas nepagrįstas jokiais įrodymais, pareiškėjas apsiriboja bendro pobūdžio teiginiais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ar neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių.
Teismo posėdyje atsakovė nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad pareiškėjas LAVL buvo gydomas nuo 2014-10-03 iki 2014-10-24 Chirurgijos skyriaus 27 (21,25 kv. m ploto, 7 lovų) kamerų tipo palatoje (b. l. 24).
Pareiškėjas prašo priteisti 9 000 Lt neturtinę žalą už tai, kad LAVL esą neužtikrino teisės aktų reikalavimus atitinkančių laikymo kamerose sąlygų.
Dėl rūkymo LAVL patalpose
Tabako kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. 1 p., 3 p. nustatytas draudimas rūkyti visose švietimo, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose, bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta pareiga juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, ir kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai. Įstatymų reikalavimų privalo laikytis visi asmenys.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241, 6 p. numato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Šios higienos normos 14 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.
Vadovaujantis minėtų teisės aktų nuostatomis, numatančiomis draudimą rūkyti sveikatos priežiūros įstaigose, taip pat gyvenamosiose ir kitose bendro naudojimo patalpose, LAVL administracija privalo pasirūpinti šio draudimo įgyvendinimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-12 nutartis adm. byloje Nr. A756-1160/2012).
Byloje pridėtos fotonuotraukos, patvirtinančios, kad ligoninės patalpose iškabinti ženklai ir informacija apie draudimą rūkyti (b. l. 40-41).
Įvertinant aplinkybę, kad visuotinai yra žinomas Tabako kontrolės įstatymo draudimas rūkyti sveikatos priežiūros įstaigose ir tai, kad informacija apie draudimą rūkyti buvo iškabinta LAVL, yra pagrindas teigti, kad administracija tinkamai pasirūpino šio draudimo įgyvendinimu (žr., pvz., įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą adm. byloje Nr. I-3903-281/2013). Pažymėtina ir tai, kad jokie teisės aktai neįpareigoja LAVL administraciją ligonius skirstyti į palatas priklausomai nuo to, ar jie yra rūkantys. Be to, tai, kad kaliniai gali įsigyti tabako gaminių iš Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime esančios parduotuvės, nelaikytina Tabako kontrolės įstatyme įtvirtinto draudimo prekiauti tabako gaminiais sveikatos priežiūros įstaigose pažeidimu. Pareiškėjas pateikė kitų kalinių rašytinį patvirtinimą, kad jie yra rūkantys (b. l. 11), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad byloje pateiktame gydymo stacionare istorijos išraše taip pat pažymėta, jog pareiškėjas pats yra rūkantis (b. l. 24). Teismo vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų, jog patalpoje buvo rūkoma. Taigi, įvertinus visas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti LVAL administracijos neteisėtus veiksmus, kas yra viena iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti.
Dėl minimalaus gyvenamojo ploto ir kitų higienos normų reikalavimų
Remiantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 11¹.4 p., vienam asmeniui LAVL palatose tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis 5,1 kv. m. Pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytus reikalavimus, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Ši norma taikytina ir laisvės atėmimo vietų ligoninėse gydomiems asmenims (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-05-03 nutartis adm. byloje Nr. A492-1600/2012).
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241, 6 p. nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Higienos norma minimalių vienam kaliniui tenkančių kameros plotų nenustato.
Nustatyta, kad pareiškėjas jo gydymo LAVL laikotarpiu buvo laikomas 7 lovų 21,25 kv. m ploto kamerų tipo palatoje, taigi vienam asmeniui tenka apie 3 kv. m ploto. Atsakovė pripažįsta aplinkybę, kad pareiškėjui galėjo būti neužtikrintas minimalus plotas, o pateikti konkretaus skaičiaus, kiek palatoje buvo laikoma asmenų atitinkamomis dienomis, negalėjo. Tai, kad LAVL neveda tokios statistikos, vertintina pareiškėjo naudai, dėl to pripažintina, kad pareiškėjas buvo laikomas patalpoje, kurioje vienam asmeniui tenkantis plotas buvo mažesnis už teisės aktuose nustatytą minimalų vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą (3,6 kv. m).
Pabrėžtina, kad LAVL neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogišką poziciją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011), o jos motyvai, kad ji nėra kalta dėl šio pažeidimo, nėra reikšmingi.
Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, išdėstytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. šiuo atveju viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.
Pareiškėjas taip pat skundžiasi, kad ligoninėje nėra tinkamos ventiliacijos, apšvietimo, sanitarinio mazgo, nėra pagalbos iškvietimo mygtuko.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (redakcija, galiojusi iki 2014-12-23), 258 p. nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, kirpėjo paslaugomis, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Periodiškai dezinfekuojamos gyvenamosios, komunalinės ir buitinės patalpos, sanitariniai mazgai, valgykla, maisto ir drabužių sandėliai, kitos patalpos ir transporto, kuriuo vežami nuteistieji ligoniai, priemonės. Lietuvos higienos normos 76:2010 67-68 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, o lovos skalbiniai ir rankšluosčiai turi būti keičiama atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Pagal higienos normos 24 p., gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo Sistema. Gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (23 p.).
Atsakovės atstovės atsiliepimo duomenys patvirtina, kad LAVL palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, ligoninės patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį, kamerų valymo ir dezinfekcijos darbus atlieka paskirti sanitarai, šių darbų dažnis atitinka Lietuvos higienos normos HN 47-1:2010 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ reikalavimus. Faktą, kad ligoninės palatų įrengimas ir sanitarinės sąlygos jose atitinka higienos reikalavimus, patvirtina ligoninei 2013-07-29 išduotas leidimas – higienos pasas (b. l. 22). Pareiškėjo skundo argumentai, susiję su nepatogumais dėl nuolatos įjungtos šviesos, negali būti vertinami kaip pažeidimas, nes reikalavimą įrengti dirbtinę naktinę apšvietą nustato higienos norma. Pareiškėjo argumentas, kad kameroje, kurioje jis buvo laikomas, nebuvo pagalbos iškvietimo mygtuko ir dėl to buvo suvaržyta jo galimybė skubiai išsikviesti pagalbą, nevertinamas kaip pažeidimas, galėjęs turėti įtakos pareiškėjo sveikatai ar žalos atsiradimui. Nėra jokių objektyvių duomenų (to nenurodo ir pats pareiškėjas), kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti tokiu pagalbos iškvietimo būdu, o pagalbos iškvietimo mygtuko nebuvimas savaime nereiškia, jog pareiškėjui dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala. Pareiškėjas, teigdamas, kad LAVL pareigūnai vartojo nevalstybinę kalbą bei necenzūrinius žodžius ir tokiais savo veiksmais pažemino jo garbę ir orumą, nepagrįsti jokiomis konkrečiomis aplinkybėmis.
Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl LAVL pareigūnų veiksmų jo atžvilgiu, nevalstybinės kalbos vartojimo, dėl kamerų netinkamos ventiliacijos ir higienos yra abstraktūs ir objektyviai nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad byloje objektyvių įrodymų dėl kitų higienos normos reikalavimų pažeidimų ir netinkamų kalinimo sąlygų ginčui aktualiu laikotarpiu nenustatyta.
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso toliau – ir CK) 6.250 str. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.
Civilinei atsakomybei atsirasti, be kita ko ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtini trys elementai: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Nesant vieno iš jų, valdžios institucijai negali kilti civilinė atsakomybė.
Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (a. b. Nr. A143-1966/2008; Nr. A502-734/2009; Nr. A502-1235/2012) bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011-01-25 sprendime (byloje Elefteriadis prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 38427/05) konstatuota, kad valstybės, nepriklausomai nuo finansinių ar kitokių sunkumų, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemą taip, kad būtų užtikrinta pagarba kalinių orumui, būtų pasirūpinta kalinio sveikata.
Teismo nustatytos aplinkybės, kad tam tikrą laikotarpį pareiškėjas buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, t. y. per mažo minimalaus gyvenamojo ploto, sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad pareiškėjui kilo tam tikrų neigiamų padarinių. Pareiškėjas šias pasekmes įvardijo kaip gilius dvasinius sukrėtimus ir neigiamus išgyvenimus, tačiau nepateikė jokių argumentų dėl kilusios žalos dydžio. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių anksčiau aptartos gyvenamosios normos vienam asmeniui nesilaikymo poveikį pareiškėjo sveikatos būklei. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės atstovė būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo laikymo sąlygų (gyvenamojo ploto normos pažeidimo) bei paminėtą teismų praktiką, įvertinęs pažeidimo trukmę (21 parą) ir mastą (teisės aktų nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma buvo pažeista nežymiai), teismas pripažįsta, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju patyrė papildomų fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, ko nebūtų atsitikę, jei jis LAVL būtų laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Teismas pripažįsta, jog dėl pareiškėjo laikymo per mažo ploto kamerose jam buvo padaryta tam tikra neturtinė žala, kurios dydį, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, įvertina 100 €.
Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies (ABTĮ 88 str. 1 d. 5 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 5 p., 127 str.,
nusprendė:
pareiškėjo D. T. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti D. T. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 100 € (vieną šimtą eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.