Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2022-12-22 · Baudžiamoji byla Nr. e1-3399-961/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-12-22
Bylos Nr.
e1-3399-961/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42251-2022-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Kaltinamasis
J. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-3399-961/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42251-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje

J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdo individualią veiklą, buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn:

1. 2005 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams. 2006 m. gegužės 9 d. išbrauktas iš Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijos įskaitos (teistumas išnykęs);

2. 2007 m. birželio 7 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda, bauda neišieškota;

3. 2022 m. vasario 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. K. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, šiomis aplinkybėmis:

jis 2022 m. lapkričio 6 d. apie 23.22 val. Salininkų ir Meilės Lukšienės gatvių sankryžoje, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,28 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis J. K. parodė, kad dėl pareikšto įtarimo prisipažįsta visiškai ir labai gailisi. Jis psichinėmis ligomis neserga ir ligoninėse psichikos sutrikimų nesigydė. Jis 2022 m. lapkričio 6 d. dirbo prie statybų, t. y. klojo trinkeles (duomenys neskelbtini). Jis minėtos dienos vakare, apie 16.00 val., autobusu su kolega J. grįžo į namus, į (duomenys neskelbtini). Namuose su J. po darbo išgėrė 1 litrą degtinės. J. išėjo į namus, jis jį dar palydėjo iki stotelės. Grįžo atgal į namus. Tada jo sugyventinė A. R. jį pradėjo barti, kad vartoja alkoholį, kad rytoj jam darbas, kad darbe turi būti blaivus. Jis su A. R. susipyko ir paėmęs automobilio „Volkswagen Passat“ raktelius išėjo iš namų. Jo draugas L. M. jo namo kieme yra palikęs savo automobilį „Volkswagen Passat“, sidabrinės spalvos. Jis (J. K.) vairuotojo pažymėjimo vairuoti transporto priemones neturi ir neturėjo. Minėtas automobilis stovi pas jį kieme, kadangi iš L. M. yra atimtas vairuotojo pažymėjimas ir tą automobilį jis paliko stovėti jo namo kieme. Taip jis stovi virš mėnesį laiko. „Volkswagen Passat“ automobilio raktelius L. M. buvo palikęs pas jį. Jis atsisėdo į paminėtą automobilį ir važiavo pas savo brolį. Bevažiuojant Salininkuose, Vilniuje, jį sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnai suprato, kad vairuoja neblaivus, ir jam buvo nustatytas girtumas 2,42 ir 2,28 promilės. Su alkotesterio parodymais jis sutiko. Jis buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę, o automobilį, kaip suprato, išvežė į saugomą aikštelę. L. M. jam automobilio nedavė ir jis nežinojo nieko, kad be jo žinios jį paėmė pasivažinėti.

Motyvuojamoji dalis

Be J. K. prisipažinimo, jo kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktais įrodymais ir duomenimis.

Liudytoja K. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) tyrėjos pareigose. Nuo 2022 m. lapkričio 6 d. 19.00 val. iki 2022 m. lapkričio 7 d. 07.00 val. dirbo pagal iš anksto numatytą darbo grafiką su (duomenys neskelbtini) tyrėju S. T. (S. T.). 2022 m. lapkričio 6 d., apie 22.50 val., patruliuojant kartu su tyrėju S. T. nustatytame maršrute Vilniuje, Meilės Lukšienės gatvėje, pastebėjo automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas sankryžoje sukdamas neįjungė posūkio signalo, o pamatęs jų tarnybinį automobilį padidino greitį ir tokiais savo veiksmais sukėlė jiems įtarimą, kad automobilio vairuotojas gali būti neblaivus. Kartu su tyrėju S. T. nusprendė automobilį sustabdyti ir patikrinti jo vairuotoją. Automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), panaudojus mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius bei garsinį signalą buvo sustabdytas Salininkų ir Meilės Lukšienės gatvių sankryžoje. Sustabdžius automobilį prie vairuotojo nuėjo tyrėjas S. T. Patikrinimo metu paaiškėjo, kad automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas vairuotojo pažymėjimo neturi ir jo niekada neturėjo. Vairuotojas pateikė tik savo vardu išduotą asmens tapatybės kortelę. Patikrinimo metu nustatė, kad už automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairo sėdėjo ir automobilį vairavo J. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. Bendraudamas su J. K., tyrėjas S. T. iš jo burnos pajuto stiprų alkoholio kvapą, paklausė, ar J. K. vartojo alkoholinius gėrimus ir kada. Šis atsakė, kad gėrė degtinę prieš valandą. Alkotesteriu Drager Alcotest 7510 Nr. ARKL-0728, patikros sertifikato Nr.1712751, 2022 m. lapkričio 6 d. apie 22.59 val., buvo patikrintas J. K. blaivumas. Pirmojo patikrinimo metu buvo nustatytas 2,42 prom. girtumas. 2022 m. lapkričio 6 d. apie 23.22 val., pakartotinai patikrinus J. K. blaivumą, buvo nustatytas 2,28 prom. girtumas. Kartu su tyrėju S. T. patikrino J. K. per POLIS II naršyklę, paaiškėjo, kad J. K. ne kartą yra baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, neturint teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės, todėl priėmė sprendimą J. K. laikinai sulaikyti, apie ką jis ir buvo informuotas nedelsiant. J. K. paaiškino, kad jį laikinai sulaikius pristatys į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, adresu T. Ševčenkos g. 26. Taip pat patikrinę per POLIS II naršyklę automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dokumentus, nustatė, kad automobiliui neatlikta privalomoji techninė apžiūra, todėl J. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK: 22188393601 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 2 dalį, KET 226 punkto reikalavimus. J. K. buvo išaiškintos jo teisės ir pareigos, su bylos nagrinėjimo vieta, data bei laiku supažindintas, J. K. su pažeidimu sutiko. Automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai išvežtas tolimesniam saugojimui į saugojimo aikštelę adresu Vilnius, Minsko pl. 21. J. K. buvo sulaikytas 2022 m. lapkričio 6 d., apie 22.59 val. Sulaikymo metu spec. priemonės nepanaudotos.

Alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKL0728 kvitų duomenimis 2022 m. lapkričio 6 d., 22.59.07 val. J. K. buvo nustatytas 2,42 promilės girtumas, 23.22.03 val. nustatytas 2,28 promilės girtumas. Alkotesterio patikros sertifikato galiojimas iki 2022 m. gruodžio 15 d.

2022 m. lapkričio 6 d. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad J. K. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Asmuo eiti tiesia linija pėda po pėdos gali, tačiau stovėdamas pataikyti užsimerkęs ir atsimerkęs pirštu į nosies galą negali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 60 min., pirmo tikrinimo metu 22.59 val. užfiksuotas 2,42 promiės girtumas, 23.22 val. 2,28 promilės girtumas. Su tikrinimo rezultatais J. K. pasirašytinai sutiko.

VĮ „Regitra“ išrašo duomenimis, automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas ir valdytojas G. M. Taip pat A. K. 2022 m. rugpjūčio 4 d. deklaravo automobilio pirkimo pardavimo sutartį.

VšĮ Emprekis duomenimis, automobilio „Volkswagen Passat Variant 1.9 TDI“, kategorija M1-AC, universalo, 2001 m., dyzelis, vertė 1450 eurų su PVM.

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog įrodyta, kad J. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Pats kaltinamasis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Paaiškino, jog 2022 m. lapkričio 6 d. po darbo su bendradarbiu išgėrė litrą degtinės. Dėl girtavimo susipykęs su žmona sėdo į jo namo kieme draugo paliktą automobilį, ketindamas važiuoti pas brolį. Pakeliui pas brolį buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie patikrino jį alkotesteriu ir nustatė girtumą. J. K. kaltę taip pat įrodo bei jo paaiškinimus patvirtina kiti byloje surinkti duomenys: policijos pareigūnės K. J. parodymai apie J. K. stabdymo ir jo blaivumo tikrinimo aplinkybes; neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio „Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKL0728“ rodmenys. Alkotesteris metrologiškai patikrintas, patikra galiojanti, teismui abejoti jo rodmenimis pagrindo nėra.

Visų šių duomenų visuma patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje J. K. vairavo „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,28 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis nurodė, kad buvo išgėręs litrą degtinės. Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, jog kaltinamojo judesių koordinacija buvo sutrikusi. Kaltinamasis pareigūnams nurodė alkoholį vartojęs prieš valandą. Sėsdamas vairuoti, būdamas prieš valandą dviese išgėręs litrą degtinės, kaltinamasis neabejotinai turėjo suvokti, kad yra apgirtęs, bet sąmoningai ignoravo šį faktą, t. y. darydamas nusikalstamą veiką, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi jis transporto priemonę valdė, kai nustatytas 1,5 promilės viršijantis girtumas.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Bylos aplinkybės aiškios, procesinių kliūčių priimti teismo baudžiamąjį įsakymą nėra. J. K. nurodė, kad sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu, tik prašo leisti ją sumokėti dalimis per vienerius metus.

J. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Girtumas yra jo veiką kvalifikuojantis požymis ir atsakomybės nesunkina.

Skirdamas J. K. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, dėl jo padarymo prisipažino ir gailisi, yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia, jog J. K. teistas už šios rūšies nusikaltimą pirmą kartą, per pastaruosius trejus metus ne mažiau kaip dvidešimt aštuonis kartus baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, daugiausiai už vežimo visuomeniniu transportu taisyklių pažeidimus ir nusižengimus viešajai tvarkai, tarp jų 2022 m. spalio 11 d. nutarimu baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (0,49 promilės) ir neturint teisės vairuoti bei vairavimą automobilio be galiojančios valstybinės techninės apžiūros (ANK 424 straipsnio 4 dalis, 415 straipsnio 2 dalis). Vykdo individualią veiklą. Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigoje, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nesurinko, pats kaltinamasis neigia, kad būtų buvęs gydytas minėtose įstaigose.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta J. K. paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatomas viršijantis įstatymų leidėjo numatytą šios bausmės rūšies minimumą. Jo padarytos veikos pavojingumas yra didelis, asmuo ne tik vairavo transporto priemonę vidutinio girtumo būklės, tačiau darė tai apskritai neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, nes tokios nėra niekada įgijęs. 2022 m. spalio 11 d. buvo baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam (0,49 promilės girtumas). Neblaivus vairavo nepraėjus nei mėnesiui nuo nubaudimo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas mano, kad prokurorės prašoma 60 MGL dydžio bauda, kai už nesunkų nusikaltimą skirtinos baudos minimumas yra 50 MGL, o maksimumas – 2000 MGL, tikrai nėra neproporcinga padarytos veikos ir kaltinamojo asmenybės pavojingumui. Tačiau, atsižvelgiant į kaltinamojo prašymą, baudos mokėjimui nustatytinas ilgesnis nei dviejų mėnesių terminas.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir gailisi, taikytinas BK 64¹ straipsnis, subendrintą bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. lapkričio 6 d. 22.59 val. iki 2022 m. lapkričio 7 d. 14.18 val. (viena diena).

Taip pat, įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, J. K. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui bei pašalinti sąlygas padaryti nusikalstamą veiką. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (redakcija, įsigaliojusi nuo 2022 m. lapkričio 1 d.).

J. K. pirmą kartą traukiamas atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Kita vertus, jam buvo nustatytas artimas sunkiam girtumo laipsnis, o asmuo transporto priemonę vairavo neblaivus nepraėjus nė mėnesiui po to, kai buvo nubaustas už vairavimą esant neblaiviam administracine tvarka, be to, apskritai neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, nes tokios teisės nėra įgijęs. Todėl teismas griežtai vertina kaltinamojo padarytą teisės pažeidimą ir nustato draudimo naudotis specialiąja teise terminą, viršijantį šios baudžiamosios priemonės taikymo termino vidurkį. Teismui nėra pagrindo manyti, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymas nagrinėjamu atveju prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.

Kadangi kaltinamasis transporto priemonę vairavo, apskritai neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, draudimo naudotis specialiąja teise terminas skaičiuotinas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Nustatyta, kad J. K., būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VĮ Regitra duomenimis, automobilio valdytoju/ savininku registruotas G. M. Pats kaltinamasis nurodo, jog automobilis priklauso jo draugui L. M. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta duomenų, kas yra faktinis automobilio savininkas. Nėra ir duomenų, kad juo laikytinas kaltinamasis J. K. Kaltinamojo nurodomos aplinkybės, kad automobilis priklauso kitam asmeniui – L. M., kuris apie tai, kad kaltinamasis išgėręs vairuos jo automobilį, nežinojo ir tokio leidimo nedavė, ikiteisminio tyrimo metu tikrinamos ir paneigtos nebuvo. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lietuvoje analogiškos transporto priemonės VW Passat vidutinė vertė su PVM yra 1450 eurų. Atsižvelgus į J. K. nusikalstamos veikos pobūdį, darytina išvada, kad yra pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant nusikalstamos veikos priemonės vertę pinigais. Teismo manymu, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą, vidutinę automobilio rinkos vertę, visos vertės konfiskavimas yra proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė.

Ikiteisminio tyrimo metu J. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. K. (J. K.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. K. paskirti galutinę bausmę – 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. lapkričio 6 d. 22.59 val. iki 2022 m. lapkričio 7 d. 14.18 val., t. y. vieną dieną, ją prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir nustatyti, kad neatlikta bausmės dalis yra 38 MGL (1900 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti J. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 (ketveriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi ir 72 straipsniu, paskirti J. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vidutinę rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1450 (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt) eurų.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti J. K., kad:

Baudos bausmė turi būti savanoriškai įvykdyta per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudą sumokant į pasirinktą Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801.

Dokumentai, patvirtinantys įmokų sumokėjimą, turi būti pristatyti teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 8 dalimi, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma savanoriškai turi būti sumokėta į per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokant paskirtą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6610.

Taip pat J. K. išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Ilona Mateikienė