Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjęs S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. 2016 m. birželio 17 d., apie 22:30 val., Miškonių k., Vilniaus r., vairuodamas automobilį ,,Toyota L. C.“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradedant vairuoti neįsitikino jog tai daryti bus saugu, pavažiavo atbulas ir atsitrenkė į stovintį automobilį ,,Hyundai“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 9, 101, 220 punktų reikalavimus,

t. y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus (duomenys neskelbtini) str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Liudytoja G. A. teisme parodė, kad 2016-06-17 apie 22 val. su kolege D. M. atvažiavo ir pastatė automobilį Hyundai, kurį vairavo ji, Miškonių g. kelkraštyje. Kitoje gatvės pusėje įstrižai stovėjo tuščias juodos spalvos automobilis ,,Toyota L. C.“. Išlipo iš automobilio ir kalbėjosi su prisijungusiu J. M., automobilio ,,Hyundai“ priekyje. Tada į tą patį kelią įvažiavo pilkos spalvos autobusiukas, iš kurio išlipo kompanija, pastebėjo, kad žmonės galimai neblaivus. Nepastebėjo, kas įlipo į automobilį ,,Toyota L. C.“ ir buvo už jo vairo. Automobilis ,,Toyota L. C.“ pradėjo manevrą atbuline eiga į kairę pusę ir atsitrenkė savo automobilio galu į automobilio ,,Hyundai“ galą. Po įvykio automobilis ,,Toyota L. C.“ nuvažiavo į vietą, kur stovėjo prieš tai. Prie automobilio ,,Toyota L. C.“ priėjo keli žmonės, kurie atvažiavo pilkos spalvos autobusiuku, atidarė automobilio duris, priėjusi moteris, sakė: „Ką tu darai.“ Tada automobilio ,,Toyota L. C.“ vairuotojui pažįstama padėjo išlipti iš automobilio. Iš automobilio išlipo S. S.. Ji su Milieriais žiūrėjo automobilio apgadinimus. Automobilio ,,Toyota L. C.“ vairuotojas prie jų nepriėjo, kur jis nuėjo negali pasakyti. Įvykio metu buvo netamsu, atstumas tarp automobilių buvo ne daugiau 10 m. Išlipusį iš automobilio vairuotoją matė trumpą akimirką, todėl tiksliai pasakyti, ar jis buvo neblaivus, negali, apie žmogaus būklę bylojo diskordinacija erdvėje, lingavimas į šonus. Prie jų prieidavo 3-4 žmonės. Ji sakė, kad nori forminti įvyki, kviesi policiją. Supratusi, kad automobilio ,,Toyota L. C.“ vairuotojo nėra įvykio vietoje, klausė kur jis, tačiau žmonės iš kompanijos atsakyti negalėjo, sakė, kad nežino, kur yra automobilio vairuotojas. Atvykus policijos ekipažui, žmonių kompanija atvedė kitą asmenį ir teigė, kad jis vairavo automobilį ,,Toyota L. C.“. Ji su pažįstamais pasakė, kad ne tas asmuo vairavo automobilį ,,Toyota L. C.“. Tariamas automobilio vairuotojas po kurio laiko prisipažino, kad ne jis vairavo automobilį. Policijos pareigūnai bandė išsiaiškinti automobilio ,,Toyota L. C.“ vairuotoją, kur jis dingo. Negirdėjo, kad būtų aiškinta, kad vairuotojui pasidarė bloga, sušlubavo sveikata, kur jis nuvyko. Niekas iš kompanijos nežinojo, kur buvo automobilio ,,Toyota L. C.“ vairuotojas, negirdėjo paaiškinimo, kodėl nenurodo vairuotojo. Tų žmonių buvo klausta, kas yra automobilio ,,Toyota L. C.“ vairuotojas, kur jis yra. Jie teigė, kad nei vienas iš jų nevairavo automobilio, tiesiog vairuotojo nėra. Neminėjo konkretaus vairuotojo vardo. Vyko vairuotojo paieška. Atvykęs antras policijos ekipažas, įformino įvykį. Automobilio ,,Toyota L. C.“ vairuotojas neatsirado. Į policiją buvo kviečiama vieną kartą, buvo darytos nuotraukos, parašytas paaiškinimas. Trečią paaiškinimą siuntė el. paštu. Kol įvykio vietoje nebuvo policijos, žmonės iš kompanijos siūlė pinigų. Kadangi automobilis ,,Hyundai“ priklauso įmonei, buvo siūloma tiesiogiai sumokėti įmonei (b. l. 62-63).

Liudytojas J. M. parodė, kad 2016-06-17 apie 21 val. su sūnumi savo automobiliu atvažiavo pasiimti žmonos į Miškonių kaimą. Jo žmona D. M. dirba su G. A.. G. A. pavežė ją su įmonės automobiliu iki tos vietos, kad jis galėtų ją pasiimti. Visi išlipę iš automobilių, šnekėjosi. Kelkraštyje stovėjo G. A. automobilis ,,Hyundai“, šalia stovėjo dar vienas juodos spalvos automobilis. Jiems besikalbant, privažiavo mikroautobusas, iš kurio išlipo linksmai nusiteikusi kompanija. S. S., asmuo iš tos kompanijos, įsėdo į juodos spalvos automobilį ,,Toyota L. C.“, stovintį kitoje gatvės pusėje. Kaip jis suprato, S. S. reikėjo važiuoti į kitą pusę nei stovėjo, jis pradėjo apsisukinėti ir atsitrenkė kairės pusės galu į automobilio ,,Hyundai“ priekį dešiniu šonu. Stovėjo šalia ir viską matė. Po susidūrimo automobilis ,,Toyota L. C.“ grįžo į tą pačią poziciją kaip stovėjo ankščiau. Kilo sumaištis. Keletas kolegų, tarp jų moteris priėjo prie automobilio ,,Toyota L. C.“ ir pradėjo garsiai šaukti. Vairuotojas išlipo, kolegos rėkė, kad atiduotų raktus, vairuotojas atidavė automobilio raktus. Vairuotojas prie jų nepriėjo. Jam pasirodė, kad vairuotojas pats nuėjo į kitą gatvės pusę prie autobusiuko stovėjusios kompanijos. Į jo būklę, elgesį neatkreipė dėmesio, jo manymu, vairuotojas buvo išgėręs. Kadangi mikroautobusas buvo kažkur išvykęs, mano, jis išvežė automobilio ,,Toyota L. C.“ vairuotoją. Prie jų epizodiškai prieidavo daug žmonių. E. V. sakė nekviesti policijos. Jie iškvietė policiją, pareigūnų laukė apie valandą. Buvo pasiūlymas pildyti eismo įvykio deklaraciją, bet kas pildytų nesitarė. Buvo įtarymų, kad automobilio ,,Toyota L. C.“ vairuotojas dingo, nes buvo neblaivus. Automobilio ,,Toyota L. C.“ vairuotojas nepasirodė, kiti minėjo, kad nežino kur jis yra, kad tuoj pasirodys, vairuotojo dingimo priežasties nepaaiškino. Policininkai formino eismo įvykį. Kompanija atsivedė kažkokį vyrą vardu Vytautas, kurį nurodė kaip automobilio ,,Toyota L. C.“ vairuotoją. Policijos pareigūnai bandė bendrauti su Vytautu, tačiau E. V. jiems trukdė. Jis sakė pareigūnams, kad tai ne tas asmuo, kuris vairavo automobilį ,,Toyota L. C.“. Po kurio laiko tariamas vairuotojas prisipažino, kad ne jis vairavo automobilį. Jie parašė paaiškinimus. Atvyko dar vienas asmuo, prisistatęs advokatu. Atvykęs antras policijos ekipažas nubraižė eismo įvykio schemą, buvo iškviestas tralas, nebuvo nustatyta, kas vairavo automobilį ,,Toyota L. C.“. Nematė, kur pareigūnai rado palikto automobilio dokumentus. Nepastebėjo akivaizdžių S. S. sveikatos problemų, pastarasis nesvirduliavo, nepastebėjo, kad negalėtų paeiti (b. l. 64-65).

Liudytoja A. D. paaiškino, kad pažįsta S. S., kartu dirba. Įvykio vietoje S. S. buvo palikęs automobilį. Po susirinkimo jis turėjo paimti mašiną ir važiuoti priekyje autobusiuko iki savo namų, parodydamas kelią. Turėjo būti neformalus pasisėdėjimas. Mikroautobusas buvo užsakytas. Privažiavus prie S. S. juodos ar tamsiai pilkos spalvos automobilio ,,Toyota L. C.“ mikroautobusas sustojo prie keliuko. S. S. automobilis stovėjo šalikėlėje, kitas mažas automobilis stovėjo šalikėlėje kitoje gatvės pusėje. S. S. su savo žmona nuėjo prie automobilio, S. S. atsisėdo už vairo, žmona šalia. Pradėjo apsisukinėti, tada atsitrenkė kampu į kitą automobilį, girdėjo garsą. Po susidūrimo priėjo pažiūrėti, kas įvyko, automobilis ,,Toyota L. C.“ grįžo į tą vietą, kur stovėjo ankščiau. Po susidūrimo priėjo prie S. S., matė, kad jis blogai jaučiasi, jam susuko nugarą, negalėjo pajudėti. Ji paėmė automobilio raktelius, pasakė, kad jie užpildys deklaraciją, o S. S. su žmona važiuotų namo. Prie automobilio ,,Hyundai“ stovėjo dvi moterys, vyras ir mažas vaikas. Atstumas tarp automobilių buvo nedidelis. Suprato, kad žmonės prie automobilio ,,Hyundai“ yra savininkai. S. S. su taip susukta nugara neturėjo galimybės prieiti prie automobilio ,,Hyundai“. Autobusiuko vairuotojas nuvežė S. S. namo. Toliau sprendė kolega E. V., ar rašyti deklaraciją, ar atlyginti žalą. Ji žmonėms, buvusiems prie automobilio ,,Hyundai“, pasakė, kad automobilio ,,Toyota L. C.“ vairuotojas pasijuto blogai ir išvyko. Jai su kolegomis buvo pasakyta, kad iškviesta policija. Nereikėjo ilgai laukti policijos. Atvykę policijos pareigūnai, klausė kas vairavo automobilį ,,Toyota L. C.“, jo vardo, pavardės. Kadangi kolega negalėjo prisiskambinti S. S., tai jie sakė, kad nežino, kur yra automobilio ,,Toyota L. C.“ vairuotojas. Ji policijos pareigūnams, padavė dokumentus ir raktelius. Dokumentus paėmė iš daiktadėžės, raktelius- iš S. S., prieš jam išvažiuojant. Nematė jokio vyriškio, kurį būtų atvedę, kaip automobilio ,,Toyota L. C.“ vairuotoją. Nežino, kur gyvena S. S.. Neminėjo S. S. vardo, nes jos niekas neklausė (b. l. 65-66).

Liudytojas E. V. parodė, kad yra S. S. bendradarbis. 2016-06-17 buvo išvykstamajame posėdyje, po posėdžio važiavo pas S. S. į namus ar sodą. Važiavo visi skyrių vadovai, buvo 8-9 žmonės. Tą dieną išgėrė bokalą alaus, kiti gal taurę vyno. S. S. tą dieną alkoholio nevartojo, jis apskritai nevartoja alkoholio. Sustojo prie S. S. automobilio, kuris buvo paliktas keliuke, išsukus į kairę iš Nemenčinės plento. S. S. su savo automobiliu ,,Toyota L. C.“ planavo važiuoti namo, taip rodydamas jiems kelią. Prie automobilio, kiek atsimena, S. S. nuėjo vienas, užsivedė, apsisukinėjo ir atsitrenkė į melsvą automobiio ,,Hyundai“, kuris stovėjo priešingoje kelio pusėje, galinį bamperį. Jis matė automobilių susidūrimą. S. S. automobilis liko stovėti susidūrimo vietoje. Jis išlipo iš autobusiuko ir priėjo prie automobilio ,,Toyota L. C.“, pamatė, kad S. S. visas išsigandęs, susisukęs. Jis S. S. pasiūlė, kad paliktų automobilį, o jis surašys deklaraciją. S. S. pastatė automobilį ten kur stovėjo iki susidūrimo. Jis iniciavo, kad S. S. važiotų namo. S. S. dar abejojo, tačiau jis jį įtikino. S. S. nuvyko namo su autobusiuku. Šalia automobilio ,,Hyundai“ nieko nebuvo, jie stovėjo prie kito automobilio, 10-15 m toliau. Kada jie priėjo prie automobilio ,,Hyundai“ neprisimena, tikriausiai iš karto priėjo. Būtų nuvežę deklaracija S. S. pasirašyti. Nežino, kur S. S. gyvena, juos sieja tik darbiniai santykiai. Kalbėjo su nukentėjusia mergina, galbūt ji sakė, kad iškvietė policiją. Jis pasakė, kad vairuotojas susiėmęs už nugaros išvažiavo į namus. S. S., susileidęs vaistus, turėjo grįžti. Niekas neklausė automobilio ,,Toyota L. C.“ vairuotojo vardo, pavardės. Ji bendravo su atvykusiais policijos pareigūnais. Įvykio vietoje jokio Vytauto nebuvo. Nei vienas pareigūnas nepaklausė, kas vairavo, vairuotojo vardo, pavardės, klausė, kur dingo vairuotojas. Jis policijos pareigūnams pasakė, kad automobilio ,,Toyota L. C.“ vairuotojas nuvažiavo namo, nes jam susuko nugarą (b. l. 66-65).

Liudytojas A. R. teisme paaiškino, kad pažįsta S. S., jie kolegos. Vyko į kas mėnesinį susirinkimą. Įvykis įvyko po susirinkimo. Autobusiuku 9-10 žmonių per Nemenčinę važiavo pas J. V. į sodybą, kur Musė įteka į Nėrį. Grįžtant S. S. pasiūlė užvažiuoti pas jį į svečius. S. S. savo automobilį ,,Toyota L. C.“ buvo palikęs prie kelio, ketino savo automobiliu parodyti jiems kelią. Matė, kad S. S., važiuodamas atbulas norėjo apsisukti siaurame keliuke ir atsitrenkė į mažą automobilį. S. S. automobilis sustojo įvykio vietoje. E. V. nuėjo pažiūrėti kas atsitiko, S. S. nuvairavo automobilį atgal, kur stovėjo anksčiau. Prie kito automobilio stovėjo 3-4 žmonės, su tais žmonėmis kalbėjo E. V.. S. S. sėdėjo automobilio viduje. Jis priėjo prie S. S., automobilyje jis buvo vienas, pasakė, kad jam surakino nugara, sėdėjo sukandęs dantis. Tada E. V. jam pasakė, kad užpildys deklaraciją. Autobusiukas S. S. nuvežė namo. Autobusiukas grįžo po 15-20 min. Ilgai reikėjo laukti policijos. Įvykio vietoje su niekuo nebendravo. Nematė, kad S. S. vartotų alkoholiniu gėrius (b. l. 67-68).

Liudytojas A. S. parodė, kad dirba kelių patrulių rinktinėje vyr. patruliu. 2016-06-17 gavo iškvietimą, kad prie pirties įvyko eismo įvykis ir vairuotojas pasišalino. Liudytojai sakė, kad vairuotojas buvo neblaivus, atsitrenkė į kitą automobilį ir pasitraukė iš įvykio vietos. Automobilį ,,Hyundai“ vairavo mergina. Įvykio metu automobilis ,,Hyundai“ stovėjo, automobilis ,,Toyota L. C.“ važiavo. Automobilio ,,Hyundai“ vairuotoja nebendravo su automobilio ,,Toyota L. C.“ vairuotoju. Mergina sakė, kad vairuotojas išėjo ir dingo. Įvykio vietoje buvo daug žmonių, automobilio ,,Toyota L. C.“ vairuotojo nenustatė. Įvykio vietoje buvusi moteris sakė, kad automobilį ,,Toyota L. C.“ galimai vairavo jos vyras ir pabėgo iš įvykio vietos, nes buvo neblaivus, moteris nenorėjo pristatyti, pateikti dokumentų. Automobilio raktelius jam padavė pirmi į įvykio vietą atvykę pareigūnai. Automobilis buvo apžiūrėtas, jame nieko nerasta. Įvykio vietoje buvo daug transporto priemonių (b. l. 81-82).

Liudytojas A. S. teisme paaiškino, kad dirba kelių patrulių rinktinėje vyr. patruliu. Gavo iškvietimą, kad įvyko eismo įvykis. Prieš jiems atvykstant, buvo atvykęs kitas patrulių ekipažas. Automobilis ,,Toyota L. C.“ susidūrė su kitu automobiliu, vairuotojas įlipo į ten buvusį mikroautobusą ir išvažiavo. Bendravo su automobilio ,,Hyundai“ vairuotoja, buvo dar ir keleivis. Jie paaiškino jiems visą situaciją. Kas kur važiavo, negali nurodyti. Į įvykio vietą atvyko advokatas, kuris prižiūrėjo, kad automobilis ,,Toyota L. C.“ būtų tinkamai nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę. Nežino, ar buvo nustatytas automobilio ,,Toyota L. C.“ vairuotojas. Įvykio vietoje lyg buvo automobilio ,,Toyota“ vairuotojo žmona, tai nustatyta iš jos žodžių. Jam atvykus į įvykio vietą, ten buvo automobilio ,,Hyundai“ vairuotoja ir keleivė. Eismo įvykio aplinkybes nustatė iš automobilio ,,Hyundai“ vairuotojos pasakojimo. Įvykio vietoje buvo apklausti liudytojai (b .l. 82).

Liudytoja D. M. teisme parodė, kad 2016-06-17 kartu su G. A. grįžinėjo iš įmonės šventės. Nusuko į Nemenčinės plentą, turėjo atvažiuoti jos vyras. G. A. vairavo įmonės automobilį ,,Hyundai“. Jos sustojo ir išlipo iš automobilio. Privažiavo jos vyras. Jie stovėjo tarp dviejų automobilių - jo vyro ir ,,Hyundai“. Atvažiavo mikroautobusiukas, sustojo šalia automobilio ,,Hyundai“, iš jo išlipo žmonės. Vienas iš jų įsėdo į automobilį ,,Toyota L. C.“, kuris stovėjo kitoje gatvės pusėje apie 10-15 m. nuo automobilio ,,Hyundai“. Vyras įsėdo į automobilį ,,Toyota L. C.“, automobilis pradėjo važiuoti atbulai ir įvažiavo į automobilį ,,Hyundai“. Žmonės iš mikroautobusiuko pradėjo rėkti ir lakstyti aplink automobilį ,,Toyota L. C.“, automobilis grįžo į savo vietą. Tada žmonės iš mikroautobusiuko ėjo vis prie jų ir sakė, kad nieko nenutiko, nekviesti policijos ir skirstytis. Automobiliui ,,Hyundai“ buvo įlenktas bamperis apačioje. Kompanija iš mikroautobusiuko buvo linksmi, mano, kad buvo išgėrę. Jos vyras iškvietė policiją. Prie jų automobilio ,,Toyota L. C.“ vairuotojas nepriėjo. Suprato, kad automobilio ,,Toyota L. C.“ vairuotojo neįsižiūrėjau. Žmonės iš mikroautobusiuko sakė, kad jie bendradarbiai. Paskui atvežė kažkokį žmogų, lyg tai vardu V., ir pristatė kaip automobilį „Toyota L. C.“ vairuotoją. Policijos pareigūnų automobilyje V. prisipažino, kad jis nevairavo (b. l. 82-83).

L. Z. Dianova paaiškino, kad užsiima stuburo ligų gydymu. S. S. pas ją gydosi apie 10 metų, jis pas ją lankosi kartą per pusmetį. Jam yra lumkosokralinė osteochondrozė, t. y. juosmenų slankstelio kaulo ir kremzlės degeneracinis pakeitimas, penkto slankstelio slydimas. Tokią diagnozę turi 20 proc. žmonių, tai yra įgimta. Penktas slankstelis yra paskutinis ir jį spaudžia visas kūno svoris, o iš apačios nėra atramos. Kai penktas slankstelis išslysta, užspaudžia nervą, atsiranda skausmas. Tuo metu, kai būna priepuolis, žmogus negali atsitiesti ir kvėpuoti. Žmonės turintys tokią diagnozę negali daryti staigių posūkių ir vartoti alkoholio. 2016-06-17 S. S. negalėjo priimti, kadangi buvo išvykusi, todėl procedūrą atliko tik 2016-06-20. S. S. buvo dideli skausmai, ji jam slankstelius statė į vietą. Priepuolis gali atsitikti bet kada, pavyzdžiui dėl staigaus posūkio ir panašiai. Priepuolio metu, kol slankstelis neatstatomas į vietą, tol jaučiamas stiprus skausmas. Priepuolio metu žmonės negali pajudėti, dažniai guli. 2016-06-20 S. S. atvyko pas ją, sakė, kad jis gulėjo ir leidosi vaistus. S. S. buvo sulenktas, surakintas. Priepuolio metu reikia pagulėti, įtrinti šildančiu tepalu, galima šildyti tą vietą ir gerti nuskausminamuosius (b. l. 83).

Liudytoja D. S. paaiškino, kad 2016-06-17 važiavo su vyru į darbą, vyras S. S. Miškonyse nusprendė palikti savo automobilį ,,Toyota L. C.“ ir įsėsti į sūnaus automobilį, nes buvo planuojamas darbinis susirinkimas sodyboje. Susirinko, kalbėjo darbiniais klausimais, suvartojo apie pusę ar vieną taurę alkoholio, nes tai buvo darbinis susirinkimas. Iš sodybos grįžinėjo užsakytu autobusiuku, kuriame važiavo 8-9 žmonės. Po susirinkimo ekspromtu nusprendė užvažiuoti arbatos pas ją su vyru į sodą, kuri yra sodų bendrijoje „Dobilas“ nuo Nemenčinės pl. apie 3 km. Nuvažiavo pasiimti vyro automobilio. Apie 21-22 val. ji su vyru įlipo į automobilį ,,Toyota L. C.“. Vyras sėdėjo už vairo, ji šalia. Kadangi reikėjo apsisukti labai siaurame keliuke, vyras išvažinėjo atbulas, pajuto, kad į kažką atsirėmė. Ji pasakė „kaip tu čia važiuoji?“, vyras atsakė: “nieko tokio“. Pastatė automobilį į tą pačią vietą, kur stovėjo prieš tai. Ji išlipo iš automobilio, kito kelio pusėje netoliese stovėjo kitas automobilis. Ji atidarė automobilio vairuotojo pusės dureles ir pasakė: „pažiūrėk, kažkas atsitiko“. Vyras sėdėjo susisukęs, susilinkęs. Jis kažkada turėjo stuburo išvaržą ir nuo staigaus judesio, nervų jį ištiko priepuolis. Jo darbas įtemptas, jam priepuoliai būna kartą per pusmetį. Priepuolio metu yra svarbu ramybė, nuskausminamieji, paskui masažas, stuburo korekcija. Vyras su savimi nesinešioja vaistų. Ji suprato, kad reikia greičiau važiuoti ir gydytis. Kažkas iš jų kompanijos pasakė, kad žalos nėra, nukentėjusiųjų nėra. Autobusiukas pavežė ją su vyru iki sodo, vyras namie išgėrė vaistų, ji jam ištepė nugarą. Autobusiukas, tikriausiai, kad grįžo atgal. Atrodė, kad paprastas įvykis ir smūgio į kitą automobilį nebuvo. Tą visą reikalą pažadėjo sutvarkyti kolegos. Tą dieną kolegos neskambino ir apie susidariusią situaciją nieko nesakė. Nežino, kodėl niekas nepranešė apie tuo metu buvusią situaciją. Per susirinkimą vyras nevartojo alkoholio, jis keletą metų apskritai nevartoja alkoholio. Nežino, kodėl kažkam pasirodė, kad vyras girtas, jis buvo susilenkęs, persikreipęs iš skausmo, ėjo netiesiai. Nei vienas iš vadovų, kurie dalyvavo susirinkime, anksčiau nebuvęs pas juos sode (b .l. 97-98).

Dėl (duomenys neskelbtini) str. 1 d.

Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013).

Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs) ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan. (Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis Nr. (duomenys neskelbtini)651/2013).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą daro išvadą, kad S. S. gynybinė versija nepasitvirtino, ją paneigia kita bylos medžiaga. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. S. suprato, kad sukėlė eismo įvykį, t. y. kad važiuodamas atbulas atsitrenkė į kitą automobilį. Šią aplinkybę patvirtino visi teisme apklausti liudytojai. S. S. teisme aiškino, kad po automobilių susidūrimo prie automobilio ,,Hyundai“ nebuvo jokių žmonių, tačiau šią jo versiją paneigia liudytojų G. A., J. M., D. M., A. D. parodymai, kur jie parodė, kad automobilių susidūrimo metu prie automobilio ,,Hyundai“ buvo dvi moterys, vyras ir mažas vaikas. Taip pat visi teisme apklausti liudytojai, įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, parodė, kad S. S., po eismo įvykio, neužpildęs eismo įvykio deklaracijos ir nesulaukęs policijos pareigūnų, išvyko iš eismo įvykio vietos. Šios aplinkybės neginčija ir pats pažeidėjas, jis paaiškino, kad suprato, jog sukėlė eismo įvykį, kad reikia užpildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau netikėtai prasidėjus stipriems nugaros skausmas, išvažiavo iš eismo įvykio vietos, paprašęs, kad kolegos užpildytų eismo įvykio deklaraciją ir atvežtų jam pasirašyti. Iš šių pažeidėjo parodymų matyti, kad S. S. suprato, kad jis sukėlęs eismo įvykį, neužpildė eismo įvykio deklaracijos, nesulaukė policijos pareigūnų, pasitraukė iš eismo įvykio vietos.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad S. S., A. D., A. R., E. V., D. S. parodymai, kad S. S., išvykdamas iš eismo įvykio vietos, susitarė, kad kolegos užpildys eismo įvykio deklaraciją ir sutvarkys kitus su eismo įvykiu susijusius reikalus, vertintini kritiškai, nes juos paneigia kita bylos medžiaga. Iš liudytojų G. A., J. M., D. M., A. D., V. K., A. S., A. S. parodymų matyti, kad į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai negalėjo nustatyti, automobilio ,,Toyota L. C.“ vairuotojo, S. S. kolegos nesakė, kas vairavo automobilį, tik sakė, kad vairuotojo nėra, jis išvažiavo. Teisme apklaustas Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės patrulis V. K. parodė, kad jam atvykus į įvykio vietą, automobilio ,,Toyota L. C.“ vairuotojo nebuvo, niekas negalėjo paaiškinti, kas vairavo minėta automobilį, kur dingo jo vairuotojas. Liudytojas parodė, kad jam niekas nesakė, kad automobilio ,,Toyota L. C.“ vairuotojas išvažiavo iš eismo įvykio vietos, nes jam netikėtai sutriko sveikata. Aplinkybę, kad eismo įvykio vietoje policijos pareigūnams nepavyko nustatyti automobilio ,,Toyota L. C.“ vairuotojo, taip pat patvirtina transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas.

S. S. gynybinę versiją, kad jis išvykdamas iš eismo įvykio vietos, nesiekė nuslėpti pažeidimo, numatyto (duomenys neskelbtini) str. 2 d., padarymo, nevengė atsakomybės ir žalos atlyginimo, išvykdamas iš eismo įvykio vietos susitarė, kad kolegos užpildys eismo įvykio deklaraciją ir atveš jam pasirašyti, sutvarkys žalos atlyginimo klausimus, paneigia byloje surinkta medžiaga. Kaip jau minėta, iš bylos medžiagos matyti, kad S. S. kolegos, kurie pasižadėjo užpildyti eismo įvykio deklaraciją ir sutvarkyti kitus su tuo susijusius reikalus, ne tik nepadėjo atvykusiems policijos pareigūnams nustatyti eismo įvykio aplinkybių, bet jiems trukdė, juos klaidino. Teisme apklaustas Vilniaus AVPK Patrulių rinkinės patrulis V. K. parodė, kad jam atvykus į įvykio vietą, po kurio laiko ten pasirodė asmuo vardu V., kurį S. S. kolegos pristatė, kaip asmenį vairavusį automobilį ,,Toyota L. C.“, tačiau vėliau asmuo prisipažino, kad jis nevairavo minėto automobilio. Šiuos liudytojo parodymus patvirtina liudytojų G. A., J. M., D. M. parodymai.

Atsižvelgiantį į tai, kad liudytojų A. D., A. R., E. V. Z. D., D. S. parodymai prieštaringi, jų nepatvirtina kita bylos medžiaga, teisminio bylos nagrinėjimo metu nepavyko pašalinti prieštaravimų, jie vertintini kritiškai. Pažymėtina, kad tik S. S. kolegos ir jo gydytoja, apklausti teisme, paliudijo, kad iš karto po eismo įvykio S. S. prasidėjo labai stiprūs nugaros skausmai. Šių liudytojų parodymų nepatvirtina jokia kita bylos medžiaga. Liudytojai G. A., J. M., D. M., V. K., įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl nėra jokio pagrindo jų parodymus laikyti nepatikimais, teisme parodė, kad įvykio vietoje jiems niekas nesakė, kad automobilio ,,Toyota L. C.“ vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino dėl staiga pablogėjusios sveikatos būklės. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra jokių medicininių dokumentų patvirtinančių, kad iš karto po eismo įvykio 2016-06-17 apie 22. 30 val. S. S. prasidėjo staigus stipraus nugaros skausmo priepuolis. Byloje yra tik Z. D. įmonės, teikiančios organizacines ir klinikines paslaugas, kasos pajamų orderis Nr. 774, iš kurio matyti, kad 2016-06-20 iš S. S. buvo priimta 40 eurų už stuburo korekciją. Teismas mano, kad asmuo, negalėdamas patekti pas savo gydytoją, jausdamas stiprų skausmą, dėl kurio negali pajudėti, turi kreiptis pagalbos į greitąją medicinos pagalbą suteikiančią įstaigą, tačiau tai padaryta nebuvo.

Be to pažymėtina, kad nors S. S. ir apklausti liudytojais jo bendradarbiai teigė, jog S. S. išvažiuojant iš įvykio vietos buvo sutarta, kad užpildus eismo įvykio deklaraciją kas nors iš jo bendradarbių atveš deklaraciją jam pasirašyti, tačiau ir S. S., ir jo bendradarbiai teigė, kad nežinojo kur yra S. S. sodyba, todėl nekaip eismo įvykio deklaraciją jam pristatyti pasirašymui negalėjo.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visą bylos medžiagą, daro išvadą, kad S. S. 2016 m. birželio 17 d., apie 22:30 val., Miškonių k., Vilniaus r., vairuodamas automobilį ,,Toyota L. C.“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pavažiavo atbulas ir atsitrenkė į stovintį automobilį ,,Hyundai“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko buvo apgadinti abu automobiliai, siekdamas išvengti atsakomybės, nuslėpti eismo įvykio detales, apsunkinti pažeidimo tyrimą, iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia. Todėl administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. jam surašytas pagrįstai.

Dėl (duomenys neskelbtini) str. 2 d.

Pažeidimas įrodytas: S. S. paaiškinimu pažeidimo tyrimo metu ir teisme, administracinio teisės pažeidimo protokolu, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio 2016-06-17 surašytu tarnybiniu pranešimu, Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės patrulio 2016-06-17 surašytu tarnybiniu pranešimu, pranešimu apie įvykį, Eismo įvykio schema, papildomais duomenimis apie eismo įvykį, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, VĮ ,,Regitra“ informacija, fotolentele, kurie patvirtina, kad S. S. 2016-06-17 apie 22.30 val. Miškonių k., Vilniaus r., vairuodamas automobilį ,,Toyota L. C.“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pavažiavo atbulas ir atsitrenkė į stovintį automobilį ,,Hyundai“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko buvo apgadinti abu automobiliai, iš eismo įvykio vietos pasišalino. S. S. veika pagal (duomenys neskelbtini) str. 2 d., 130 str. 1 d. kvalifikuota tinkamai.

S. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinių teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumą visuomenei, padarymo aplinkybes, į S. S. asmenybę, kuris yra dirbantis, vedęs, į tai, kad jis vieną pažeidimą pripažino, todėl nesant jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių jam skirtinos vidutinės straipsnių sankcijose numatytos piniginės baudos ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam laikotarpiui, kurios vadovaujantis ATPK 33 str. subendrintinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. S. pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir skirti :

-pagal (duomenys neskelbtini) str. 2 d. – 42 Eur baudą;

- pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. – 1000 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis ATPK 33 str. S. S. galutinę nuobaudą skirti 1000 (vieno tūkstančio) Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei pažeidimo identifikavimo numerį ROIK 16061487985.

Išaiškinti S. S., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus rajono apylinkės teismą.