Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2014-09-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2572-919/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-09-05
Bylos Nr.
1-2572-919/2014
Teisminio proceso Nr.
1-25-1-01047-2014-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aurelijus Rauckis
Nukentėjusysis
J. A.
Kaltinamasis
G. A.
Advokatai
Vilius Mulevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2572-919/2014Teisminio proceso Nr. 1-25-1-01047-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.3; 1.2.4.8; 1.1.7.2.5; (S) 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 5 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant prokurorei Laimai Bereikaitei, nukentėjusiajai J. A., kaltinamojo gynėjui advokatui Viliui Mulevičiui, viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. A., gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. A. 2014-08-20 apie 21.10 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas neblaivus, žodinio konflikto metu, vieną kartą stikline taure trenkė savo sugyventinei J. A. per galvą, padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį paviršine pjautine žaizdele galvoje, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

G. A. teisme kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad viskas įvyko 2014-08-20 vakarą pas kaimynę bute, ta taurė jam išslydo iš rankos. Jis specialiai nenorėjo mesti. Judita gėrė šampaną, o jis atėjo paprašyti cigaretės. Buvo paprašęs, kad ji atneštų cigaretę, bet supyko, nes neatnešė cigaretės. Norėjo tik apipilti ją šampanu, bet taurė išslydo iš rankos ir taip gavosi, kad trinktelėjo jai į galvą. Nežino kaip taip atsitiko, gal taurės kotelis lūžo. Anksčiau nežymiai abu apsistumdydavo. Tokio rimto konflikto, kad policijos pareigūnus kviesti, tai anksčiau nebuvo. Neketino trenkti iš taurės jai į galvą. Atsiprašė nukentėjusiosios. Dėl poelgio gailisi.

Nukentėjusioji J. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad toks konfliktas pirmą kartą, kad reikėjo kviesti pareigūnus. Pastaruoju metu buvo ir abipusių konfliktų. Ji nenusileidžia. Negalvojo, kad jis gali trenkti. Paties veiksmo nematė, tik pajuto , kad šlapia kažkas galvoj. Taip atsitiko visiškai be reikšmingos priežasties. Atleido kaltinamajam, sutiktų taikytis ir, kad byla būtų nutraukta. Civilinio ieškinio nereiškia.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, G. A. kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

- 2014-08-20 protokolu-pareiškimu, kuriame nurodyta, kad sugyventinis G. A. trenkdamas taure per galvą sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai J. A. (b.l. 2).

- 2014-08-20 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad J. A. sukonfliktavus su G. A., jai buvo sužalota galva (b.l. 3-4);

- nukentėjusiosios J. A. apklausos protokolu, kuriame ji nurodė, kad apie 10 metų ji gyvena su sugyventiniu G. A.. 2014-08-20 šventė savo bute sūnaus gimtadienį. Vėliau ji nuėjo pas kaimynę M. L. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, kur buvo ir jų abu vaikai. Apie 21.10 val. į šį butą atėjo ir jos sugyventinis G. A.. Jis jos paprašė cigaretės, išvadino šliundra. Ji jam cigaretės nedavė, tada jis ją apspjovė, paėmė taurę šampano ir trenkė jai į galvos dešinę pusę. Nuo smūgio taurė sudužo, išsipylė joje buvęs šampanas. G. taip pasielgė todėl, jog supyko, kad ji jam paskutiniam padavė torto gabaliuką. Paskutiniu metu G. tapo agresyvesnis, ne vieną kartą smurtavo prieš ją, tačiau į policiją ji nesikreipdavo. Kadangi gyvena savivaldybės skirtame bute, butas jai ir G. priklauso per pusę. Sutiktų su juo susitaikyti, jeigu G. išsikraustytų iš buto, nes nebenori su juo gyventi, bijo jo, kadangi šis pradėjo paskutiniu metu smurtauti. Nori, kad jis ją paliktų ramybėje. Be to, viską mato jų mažamečiai vaikai. Mano, kad G. turėtų kur gyventi, yra dirbantis, galėtų išsinuomoti butą ar gyventi pas savo mamą. Pati neturi kur išeiti, jai būtų sunkiau su dviem vaikais susirasti kur gyventi (b.l. 8, 9).

- 2014-08-21 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada nr. G2073/14 (02), iš kurios matyti, kad J. A. padarytas sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 15);

- 2014-08-20 pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 981, kuriame nurodyta, kad G. A. buvo nustatytas 0,40 promilių girtumas (b.l. 22);

- liudytojos M. L. apklausos protokolu, kuriame ji parodė, kad J. A. ir G. A. yra jos kaimynai. 2014-08-20 buvo vieno iš jų vaikų gimtadienis. Apie 20.00 val. G. pasakė, kad nori eiti miegoti, todėl ji ir J. nusprendė eiti pas ją į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Ten abi sėdėjo, gėrė šampaną. Kartu su jomis buvo ir pačios draugas, kurį įvardinti atsisako, nes jis paties įvykio nematė, bei jos ir J. mažamečiai vaikai. Apie 21.00 val. atėjo G. ir pasakė J.: „šliundra, duok cigaretę“. J. atsakė, kad gerai, pabus ji šliundra. Tuo tarpu jos draugas padavė G. cigaretę, o pats nuėjo į tualetą. G., pasiėmęs cigaretę, nuėjo link buto durų, bet paskui grįžo ir du kartus spjovė ant J., plūdo ją necenzūriniais žodžiais. Kadangi bute buvo vaikai, jie triukšmavo, todėl neįsigilino, kokiais žodžiais G. plūdo J.. Išplūdęs J.ą, G. vėl lyg ir norėjo išeiti, tačiau sugrįžo ir paėmęs šampano taurę, kuri stovėjo netoli J., ja tyčia vieną kartą trenkė J. į dešinę galvos pusę. Taurė sudužo. Kiek matė, trenkė vieną kartą. Viskas įvyko labai greitai. Po to G. išėjo. J. paskambino ir iškvietė policiją. J. parodė galvą, matė, kad ji yra praskelta, bėgo kraujas. Kaip suprato iš G. kalbų, jis supyko ant J. dėl to, kad ši pirma torto davė svečiams, o ne G., kad jam davė paskutiniam (b.l. 17);

- 2014-08-04 G. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 37,38).

Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad G. A. 2014-08-20 apie 21.10 val. bute, esančiame Partizanų g. 7-219, Kaune, būdamas neblaivus, žodinio konflikto metu, vieną kartą stikline taure trenkė savo sugyventinei J. A. per galvą, padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį paviršine pjautine žaizdele galvoje, tuo sukeldamas nukentėjusiajai J. A. fizinį skausmą. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji atleido ir sutiko susitaikyti su kaltinamuoju, prokurorė tam neprieštaravo.

Kaltinamasis G. A. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiąja susitaikė, nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia, pretenzijų neturi. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), jis administracinėmis nuobaudomis nebaustas (b.l. 42), neteistas (b.l. 42), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b.l. 45), psichikos sveikatos centro duomenų bazėje neužregistruotas. (b.l. 47), dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiąja susitaikė, ji jam atleido, pretenzijų neturi. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Anksčiau jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d. jam susitaikius su nukentėjusiąja J. A., baudžiamąją bylą nutraukiant.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Kauno apylinkės teisme 2014-08-29 gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-2879, kurioje nurodyta, kad Vilius Mulevičius teikė antrinę pagalbą G. A. baudžiamojoje byloje Nr. 25-1-01047-14 antrinės teisinės pagalbos išlaidos iki 2014-08-29 sudaro 160 Lt (b.l. 54). Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto G. A., tačiau kaltinamasis nurodė, kad uždirba minimalų darbo užmokestį, jo turtinė padėtis sunki, todėl advokato darbui apmokėti turėtos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš G. A. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 272 str., 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

G. A., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja J. A. ir baudžiamąją bylą Nr. 1-2572-919/2014 nutraukti.

Išaiškinti G. A., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu G. A. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti G. A. nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš G. A. nepriteisti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Aurelijus Rauckis