- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-31
- Bylos Nr.
- 2A-2135-611/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Danutė Kutrienė, Loreta Lipnickienė
- Ieškovas
- V. M., D. M.
- Atsakovas
- UAB „Lietuvos rytas“
- Trečiasis asmuo
- S. S.
- Kategorijos
- 26.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės, Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. M. ir D. M. ir atsakovo UAB „Lietuvos rytas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. M. ir D. M. ieškinį atsakovui UAB „Lietuvos rytas“ dėl paskleistos informacijos pripažinimo neatitinkančia tikrovės ir žeminančia ieškovų garbę ir orumą bei neturtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo- S. S..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovai kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašė pripažinti, jog dienraštyje „Lietuvos rytas“ išspausdintoje publikacijoje „Meilužio glamonės įviliojo į sekso gurmanų pinkles“ paskelbti duomenys neatitinka tikrovės ir žemina ieškovų garbę bei orumą, taip pat įpareigoti atsakovą paneigti šiame straipsnyje paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją ir priteisti ieškovams iš atsakovo 90 000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai nurodė, kad dienraštyje „Lietuvos rytas“ 2005-12-24 buvo išspausdinta žurnalisto S. S. publikacija Nr. 299 „Meilužio glamonės įviliojo į sekso gurmanų pinkles“. Nors publikacijoje nenurodytos ieškovų pavardės, Pasvalio ir aplinkinių rajonų gyventojams buvo aišku, jog parašyta apie ieškovų šeimą, įvardijant juos svingeriais. Pažymėjo, kad straipsnio „Meilužio glamonės įviliojo į sekso gurmanų pinkles“, esančio laikraščio „Lietuvos rytas“ Nr. 299, 2005-12-24 paskleistų duomenų visuma leidžia susieti jame minimus asmenis su ieškovais. Šio straipsnio teiginiai žemina ieškovų garbę ir orumą. Pažymėjo, kad ieškovai tiesiogiai yra pavadinti „svingeriais“, žmonėmis, kurie yra smerktini visuomenės daugumos moralės normų vertinimo prasme, ieškovai publikacijoje aprašyti kaip amoralūs asmenys, norintys prievarta ir šantažu priversti kitus asmenis dalyvauti seksualinėse orgijose. Ieškovai dėl tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimo patyrė dvasinį sukrėtimą, buvo sumenkinta jų garbė ir reputacija, pablogėjo santykiai su giminaičiais, pažįstamais. Pažymėjo, kad ieškovai, turėdami universitetinį pedagoginį išsilavinimą, po publikacijų išspausdinimo prarado teisę dirbti pedagoginį darbą. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovai 2008-11-30 kreipėsi į atsakovą - dienraščio „Lietuvos rytas“ redakciją dėl publikacijoje paskleistos informacijos paneigimo, tačiau minėta informacija nebuvo paneigta. Dėl pastovios nervinės įtampos sutriko ieškovų sveikata. Be to, ieškovai buvo priversti pakeisti savo nepilnametės dukters mokymo įstaigą.
Atsakovas su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nepaskleidė jokių tikrovės neatitinkančių žinių apie ieškovus, todėl pastarieji nepatyrė neturtinės žalos. Straipsnyje paviešinta informacija atitiko tikrovę. Juolab, kad ieškovai patys pateikė įrodymus, jog ginčijamas straipsnis buvo parašytas remiantis oficialiais dokumentais, t.y.: R. G. pareiškimu ir V. M. bei R. G. tarpusavio susitarimu. Atkreipė dėmesį į tai, jog patys ieškovai pripažino, kad ginčijamas straipsnis buvo parašytas remiantis dienraščio „Panevėžio rytas“ 2005-12-20 straipsniu „Sekso gurmanų pinklėse nesaldu“. Iš nuosprendžio, kuriuo nuteistas straipsnio, išspausdinto „Panevėžio rytas“, autorius, užfiksuotų buvusių įvykių tiesioginių dalyvių parodymų akivaizdu, jog nagrinėjamame straipsnyje aprašyti pagrindiniai faktai realiai egzistavo. Visos kitos straipsnyje aprašytos dviejų šeimų, konkrečiau V. M. ir R. G., bendravimo detalės tik paryškina, į kokias pinkles buvo bandoma įvilioti R. ir A. G. šeimą, ką turėjo pergyventi R. G., kaip buvo bandoma spręsti susidariusią konfliktinę situaciją ir pan., tačiau niekaip negali žeminti ieškovų garbės ir orumo, net jeigu ne visais atvejais pateiktos absoliučiai tiksliai. Todėl ieškovų prašymas atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas. Be to, už tapačių žinių paskleidimą Panevėžio m. apylinkės teismas 2010 m. vasario 24 d. nuosprendžiu iš straipsnio autoriaus S. S. neturtinei žalai atlyginti jau yra priteisęs po 5000 Lt ieškovams, todėl reikalavimas priteisti neturtinę žalą dar ir iš atsakovo yra nepagrįstas ir šiuo atveju vertintinas kaip siekis nepagrįstai praturtėti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškovų ieškinį patenkino iš dalies, pripažino, kad dienraščio „Lietuvos rytas“ žurnalisto S. S. 2005-12-24 Nr.299 publikacijoje „Meilužio glamonės įviliojo į sekso gurmanų pinkles“ paskelbti duomenys:
« ..., kokiais nemalonumais jai baigsis pasvaliečio Vaido glamonės.»
« Ukmergiškė, patikėjusi šio vyro meiliais žodžiais, įkliuvo į sekso orgijų rengėjų pinkles"»
« Panorusios nutraukti meilės romaną, Ritos gyvenimas virto košmaru. V. neketino paleisti savo meilužės.»
« Vyras ėmė grasinti apie judviejų santykius pranešiąs moters sutuoktiniui, pagąsdino jam parodysiąs kompromituojančias fotografijas ir filmuotą medžiagą.»
« Vėliau - dar baisiau. Pasvalietis ėmė savo auką atakuoti skambučiais ir net vizitais į jos namus.»
« Su savo sutuoktine atvykęs į Ukmergę reikalavo užsiimti grupiniu seksu, keistis partneriais, pakvietė dalyvauti vakarėliuose, kuriuose vykdavo sekso orgijos.»
« Jie maloniai praleido laiką, o vakaronei pasibaigus, V. paprašė moters mobiliojo telefono numerio.»
« Kitą dieną V. paskambino naujajai pažįstamai. Nuo to karto pasvaliečio skambučių ukmergiškė sulaukdavo kone kasdien, meilūs pokalbiai trukdavo po pusvalandį.»
«...užbūrė malonus, komplimentus nuolat žarstantis vyriškis.»
« Pora susitiko miesto parke. Pasvaliečio meilės žodžių užliūliuota moteris puolė į savo gerbėjo glėbį.»
« „Po šio įvykio pajutau sąžinės graužimą, todėl nutariau santykius nutraukti. Bet iš Vaido sulaukiau grasinimo, kad jis viską papasakos mano sutuoktiniui. »
« Jis ir toliau man nuolat skambindavo, klausinėjo, ką veikiu, kur esu, kada susitiksime", - pasakojo R..»
«Tačiau moteris tada dar nenujautė, kokios pinklės jai rezgamos.»
« Vasarą V. R. lankė Druskininkų sanatorijoje. Kalbantis telefonu, jam pavyko sužinoti vietą, kur tuo metu buvo apsistojusi moteris. »
« Einant alėja, V. paprašė jį apkabinti. Kiek suglumau, tačiau prašymą įvykdžiau.»
« Tuo metu pastebėjau, kad pro šalį einantis nepažįstamas vyras mus nufotografavo.»
« Pasirodė keista, tačiau tada dar neįtariau, kad tai specialiai suorganizuota.»
« Dar kiek paėjus, V. paėmė moters rankas ir uždėjo sau ant pečių. Tvirtai laikydamas jis R. pradėjo sukti. Moteris pamatė juos filmuojantį vyrą.»
«Tuomet ji suprato, jog tai daroma V. užsakymu. Paklaususi jo apie tai, R. sulaukė grasinimo.»
« „Dabar darysi, kaip aš noriu, nes turiu filmuotos medžiagos, tave kompromituojančių nuotraukų. Įrašyti ir mūsų pokalbiai. Kad buvome meilužiai papasakosiu tavo motinai, vyrui.»
« Žinai, kas tavęs laukia? Pažeminto sutuoktinio pyktis ir skyrybos", - tėškė V..»
« Tuo tarpu buvęs meilužis R. nepaliko ramybėje - nuolat skambindavo, kai jos vyras būdavo darbe, atvažiuodavo net į namus.»
« Pasvalietis moteriai stengėsi sudaryti turtuolio įvaizdį. »
« Atvažiuodavo vis kitais automobiliais.»
« Pusmetį pasvaliečio šantažą tyliai kentusios moters jėgos išseko.»
«... išsikapstyti iš pasvaliečio paspęstų pinklių.»
« A. paskambino V. ir paprašė palikti jo žmoną ramybėje. Ukmergiškis neslėpė žinąs apie jo ir R. romaną.»
« Vėliau A. sulaukė V. sutuoktinės skambučio.»
« V. susitikimą surengė Vilniuje,..»
« Grįžtant namo, jie pasisiūlė užsukti į svečius"»
« Vyriško pokalbio metu V. A. paprašė leisti pamylėti jo žmoną.»
«„Tu ką, svingeriams priklausai? Baik tokius juokus",- akibrokštą atrėmė A..»
« Vėliau kambaryje vieni liko R. vyras ir V. žmona.»
« Pasak ukmergiškio, ši moteris pradėjo jį gundyti. Glaustydamasi vis šnibždėjo: „Kodėl jiems mylėtis galima, o mums ne?"»
« Kitą dieną V. ukmergiškių poros prašė šeimomis bendrauti ir toliau, nes jie gimtajame mieste esą neturintys draugų. »
« Vildamasis, jog pasvalietis nebepersekios jo žmonos, A. sutiko.»
« A. nustebino laisvas vienos mokytojos elgesys. Pedagogė ir sodyboje viešėjęs italas, nesislėpdami nuo aplinkinių, ėmė aistringai mylėtis ant stalo.»
« Ukmergiškį šokiravo nežabojamos kūniškos aistros proveržis.»
« A. ir R. tikino neprisidėję prie sodyboje susirinkusios kompanijos sekso orgijų bei išvažiavę namo.»
« Esą tada sutuoktiniai suprato, kad juos norima įtraukti į svingerių gretas.»
« Šiems atsisakius, pasipylė grasinamieji skambučiai, į A. darbovietę atvykę Pasvalio gyventojai sukėlė skandalą.»
« Šie neva pavogė pasvaliečio automobilį „Toyota“, o jį patį sumušė.»
« Ukmergiškiai nesijaučia visiškai ištrūkę iš sekso gurmanų žabangų.»
« R. spėjimu, svingeriams, kurių veikloje aktyviai dalyvauja, gal netgi ir vadovauja pasvaliečio V. šeima, priklauso daug įvairaus amžiaus žmonių. »
« Iš šio svingerių būrio ištrūkti, jeigu tave nusižiūrėjo, esą ne taip paprasta.»
« Jau keleri metai Pasvalyje šnibždamasi, kad svingeriams palanki V. šeima aktyviai ieško sekso partnerių.»
- neatitinka tikrovės ir žemina ieškovų garbę bei orumą.
Teismas įpareigojo atsakovą ne vėliau kaip per dvi savaites paskelbti dienraštyje „Lietuvos rytas“ tokiu pat šriftu, tame pačiame puslapyje, kaip ir buvo paskelbtos neatitinkančios tikrovės žinios, sprendime nurodyto turinio paneigimą, taip pat priteisė ieškovams iš atsakovo 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 622,40 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas konstatavo, kad straipsniai, išspausdinti 2005-12-20 dienraštyje „Panevėžio rytas“ ir 2005-12-24 dienraštyje „Lietuvos rytas“ yra identiški. Todėl teismas vadovavosi įsiteisėjusiame Panevėžio m. apylinkės teismo 2010-02-24 nuosprendyje konstatuotomis aplinkybėmis apie tai, kad straipsnyje „Sekso gurmanų pinklėse – nesaldu“ buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti konstatuojamojo pobūdžio informacija, o ne nuomonė apie ieškovų šeimą (CPK 182 str. 3 p.). Tokiu būdu teismas kvalifikavo atsakovo straipsnyje „Meilužio glamonės įviliojo į sekso gurmanų pinkles“ paskelbtą informaciją apie ieškovų šeimą žinia, o ne nuomone. 2005-12-24 straipsnis buvo išspausdintas be S. S. žinios. Atsakovas duomenų apie tai, kad faktai ir žinios nurodyti apie ieškovus, buvo patikrinti, teismui nepateikė. Panevėžio m. apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d. nuosprendyje nenustatyta, jog ieškovai būtų priklausę svingeriams, apie jų reikalavimus užsiimti grupiniu seksu, kvietimus dalyvauti sekso orgijose. Todėl teismas padarė išvadą, kad aprašyti faktai apie ieškovų reikalavimus užsiimti grupiniu seksu, keistis partneriais, kvietimai dalyvauti vakarėliuose, kuriuose vykdavo sekso orgijos, ieškovų dalyvavimas svingerių veikloje ir galimas vadovavimas šiai veiklai, ieškovų šeimos palankumas svingeriams, ieškovų aktyvios paieškos sekso partnerių bei kitos aplinkybės, susijusios su straipsnyje nurodytų šeimų bendravimu, tikrovėje neegzistavo. Straipsnyje ieškovams yra priskirti konkretūs ir negarbingi veiksmai, todėl paskelbta informacija neabejotinai sukėlė neigiamą visuomenės nuomonę apie ieškovus, sumenkino jų reputaciją ir pažemino jų garbę bei orumą.
Kadangi tikrovės neatitinkanti informacija apie ieškovus buvo paskelbta kitame šaltinyje, teismas nusprendė, kad už jos turinį yra atsakinga ją paskelbusi visuomenės informavimo priemonė. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į paskelbtos informacijos neigiamą ir žeminantį pobūdį (šeima įvardinta svingeriais, sietina su sekso partnerių paieška, dalyvavimu grupiniame sekse, sekso orgijose ir pan.), aplinkybę, jog ieškovai gyvena mažame miestelyje, kuriame žmonės vieni kitus pažįsta, pablogėjusią ieškovės sveikatos būklę. Teismas taip pat įvertino tai, kad atsakovas atsisakė geranoriškai tenkinti ieškovų reikalavimą paneigti informaciją, taip pat įvertintinas žinių paskleidimo būdas – viename iš labiausiai skaitomų ir dideliu tiražu leidžiamų šalies dienraštyje, taip pat į aplinkybę, kad ieškinys baudžiamojoje byloje buvo patenkintas iš dalies, priteisiant iš nuteistojo S. S. – 10 000 Lt ieškovams. Be to, teismas atsižvelgė, kad nagrinėjamojoje byloje atsakovas yra juridinis asmuo, laikraščio „Lietuvos rytas“ išleidimo tiražas yra pakankamai didelis, todėl atsižvelgiant į įvertintas aplinkybes bei sąžningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas sumažino prašomos priteisti neturtinės žalos dydį iki 20 000 Lt.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovai apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio ir prašo priteisti iš atsakovo ieškovams lygiomis dalimis 90 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei visas bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad neturtinė žalos suma, atsižvelgiant į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), turėtų būti ženkliai didesnė. Apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
1. Teismas neatskleidė kaltės reikšmės bei įtakos, sprendžiant apie teisingos kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydį. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne tik teisingai kompensuoti patirtus išgyvenimus, nepatogumus, tačiau ir atlikti baudžiamąją prevencinę funkciją atsakovo atžvilgiu priklausomai nuo kaltės. Vertinant byloje turimus įrodymus bei atsakovo poziciją nuo 2005 iki teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1007-845/11 galima teigti, kad atsakovas negerbia Lietuvos Respublikos įstatymų, reglamentuojančių jo profesinę veiklos sferą, nepaiso ir negerbia Lietuvos Respublikos valdžios ir valdymo institucijų bei teismų sprendimų, gali ciniškai ir brutaliai iškreipti faktus, apšmeižti publikacijos paminėtus asmenis, sutrypti vertybes, garbę, orumą, reputaciją bei siekdamas išvengti atsakomybės pateisinti ir dangstytis savo nusikalstamą veiką ir jos nepripažinti net po įsiteisėjusio teismo nuosprendžio.
2. Pažymėjo, kad atsakovas nuo 2007 m. ( 2007-06-29 žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimu Nr. SN-57 buvo pripažinta, kad ginčo publikacijose paskleista informacija neatitinka tikrovės ir žemina ieškovų garbę bei orumą) suvokdamas, kad dienraštyje „Lietuvos rytas“ 2005-12-24 išspausdintoje publikacijoje Nr.299 „Meilužio glamonės įviliojo į sekso gurmanų pinkles“ paskleista informacija neatitinka tikrovės ir žeminą ieškovų garbę ir orumą, o nuo 2010 m. (nuo įsiteisėjusio Panevėžio miesto apylinkės teismo nusoprendžio baudžiamojoje byloje Nr. PK-25-581/2010) žinodamas, kad paskleista informacija yra šmeižiančio pobūdžio ir pripažinta nusikaltimu, savo iniciatyva kategoriškai nenorėjo šios informacijos paneigti. Nepaneigiant neatitinkančių tikrovės ir ieškovų garbę ir orumą žeminančių duomenų, ieškovams atsiradusių neigiamų pasekmių laikotarpis užsitęsė 7 metams, t.y. iki teismo 2011-12-29 sprendimo šioje byloje. Inicijuojant procesus ieškovai patyrė dideles finansines išlaidas. Mano, kad vertinant atsakovo finansinę padėtį, ieškovams priteista 20 000 Lt neturtinės žalos suma labai maža.
3. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas priteisė ne visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, apmokant advokatui už suteiktas paslaugas, nes turėtos išlaidos sudaro 6000 Lt.
Atsakovas apeliaciniame skunde neginčija įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytų aplinkybių, todėl prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimą pakeisti iš dalies: pripažinti, kad dienraštyje „Lietuvos rytas“ (2005-12-24 Nr.299) žurnalisto S. S. straipsnyje „Meilužio glamonės įviliojo į sekso gurmanų pinkles“ paskelbti duomenys apie tai, kad ieškovai priklausė bei vadovavo svingeriams, reikalavo užsiimti grupiniu seksu, kvietė dalyvauti renginiuose, kuriuose vykdavo tikros sekso orgijos bei šantažavo kitus asmenis, neatitinka tikrovės ir įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per 14 dienų dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbti tokio turinio paneigimą:
„Paneigimas. Dienraštyje „Lietuvos rytas“ (2005-12-24 Nr.299) žurnalisto S. S. straipsnyje „Meilužio glamonės įviliojo į sekso gurmanų pinkles“ paskelbti duomenys apie tai, kad V. M. ir D. M. priklausė bei vadovavo svingeriams, reikalvo užsiimti grupiniu seksu, kvietė dalyvauti renginiuose, kuriuose vykdavo tikros sekso orgijos bei šantažavo kitus asmenis, neatitinka tikrovės.“ Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
1. aplinkybės, susijusios su straipsnyje nurodytų šeimų bendravimu, egzistavo. Teismas neatitinkančiais tikrovei ir žeminančiais ieškovų garbę bei orumą pripažino likusius duomenis, kurių atitikimas tikrovei yra patvirtintas baudžiamosios bylos medžiaga, nuosprendyje išdėstytais R. Ir A. G. parodymais, kita medžiaga (Ukmergės PK baudžiamoji byla Nr. 88-1-00829-05, Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2006-06-28 aktas Nr. 11-1837(06), kuriame teigiama, kad straipsniai dienraščiuose parašyti remiantis R. G. 2005-09-0? Pareiškimu Ukmergės rajono policijos komisariato komisarui A. P. ir 2005-09-23 R. G. ir V. M. tarpusavio susitarimu (baudžiamosios bylos 1 t., b.l. 25-27), Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009-08-05 Ekspertizės aktas Nr. 11-1967(09), surašytas, vykdant Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. PK-85-581/20009 ir kt.). Todėl mano, kad teisinga ir pagrįsta įpareigoti paskelbti koncentruoto turinio paneigimą, kuriame būtų paneigiami duomenys, dėl kurių paskelbimo ir yra kilęs ginčas ir dėl kurių paskelbimo kaltu yra pripažintas S. S..
2. Teismas nepagrįstai iš atsakovų priteisė ieškovams po 10 000 Lt neturinės žalos atlyginimo. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d. nuosprendžiu iš nuteistojo S. S. ieškovams jau yra priteista po 5000 Lt. Nustatytas konkretus asmuo, t.y. S. S., kuris per visuomenės informavimo priemonė paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją. Todėl atsakomybė kildinama ne iš civilinio delikto, o pagal baudžiamosios atsakomybės prinipus. Priteisus neturtinę žalą iš kalto asmens- buvusio atsakovo darbuotojo, papildomai taikyti civilinę atsakomybę dar ir darbdaviui nėra įstatyminio pagrindo.
Atsiliepimas
Ieškovai atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o ieškovų tenkinti.
Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytas prašymas pakeisti paneigimo tekstą yra nepagrįstas ir atmestinas, nes pagal aukščiausiojo teismo praktiką apie asmenį paskleistos žinios turi būti vertinamos visos informacijos, visų faktinių aplinkybių, sąlygojusių tos informacijos paskelbimą kontekste. Pirmos instancijos teismo sprendime išdėstyti sakiniai ir teiginiai parengti, vadovaujantis loginiais dėsniais ir protingais kriterijais tikslu įvardinti tikrovę neatitinkančią informaciją, parodyti jos šmeižikišką pobūdį ir nustatyti požymių visumą, leidžiančią atpažinti nukentėjusiuosius.
2. Dėl to, kas nurodyta visuomenės informavimo priemonėje, yra atsakingas viešos informacijos rengėjas, todėl privalo atlyginti neturtinę žalą, padarytą paskelbus tokias žinias.
Atsakovas atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo ieškovų apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-12-29 sprendimo atmesti. Mano, kad ieškovų argumentai, išdėstyti apeliaciniame skunde, nepagrįsti, nes prieštarauja suformuluotai teismų praktikai, pagal kurią jų prašomas priteisti neturtinės žalos dydis bet kuriuo atveju būtų aiškiai per didelis. Be to, atsakovas savo apeliaciniame skunde išdėstė visus argumentus, dėl kurių, jo manymu, neturtinė žala nagrinėjamu atveju neturėtu būti priteisiama.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovų ir atsakovo apeliaciniai skundai netenkintini.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl šalių apeliacinių skundų argumentų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2005-12-20 Panevėžio miesto ir krašto dienraštyje „Panevėžio rytas“ buvo išspausdinta žurnalisto S. S. publikacija „Sekso gurmanų pinklėse – nesaldu“ (1 t. b.l.156), o 2005-12-24 dienraštyje „Lietuvos rytas“ buvo išspausdinta analogiško turinio S. S. publikacija „Meilužio glamonės įviliojo į sekso gurmanų pinkles“ (1 t., b.l. 155). Panevėžio m. apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d. nuosprendžiu žurnalistas S. S. buvo nuteistas už tai, kad 2005-12-20 dienraštyje „Panevėžio rytas“ straipsnyje „Sekso gurmanų pinklėse – nesaldu“ paskelbė šmeižikišką, tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemina ieškovų šeimos garbę bei orumą (1 t., b.l. 108-126). Taip pat teismas šiame nuosprendyje konstatavo, jog S. S. per visuomenės informavimo priemonę apie ieškovus paskleidė ne savo nuomonę, o tikrovės neatitinkančią konstatuojamojo pobūdžio informaciją, nukentėjusiems priskirdamas konkrečius veiksmus bei pateikdamas juos kaip objektyviai egzistuojančius faktus ir duomenis. Šalys šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių neginčija. Atsakovas neginčija, kad perspausdino minėtą straipsnį laikraštyje „Lietuvos rytas“ be S. S. žinios, taip pat pripažįsta faktus, kad S. S. buvo atsakovo darbuotojas, o dienraštis „Panevėžio rytas“ yra atsakovui priklausantis leidinys. Atsakovas taip pat neginčija pirmosios instancijos teismo nustatyto fakto, kad paskleista apie ieškovus informacija yra žinia, o ne nuomonė. Taip pat byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo straipsnis yra apie ieškovus, dėl šios aplinkybės išsamiai pasisakė pirmosios instancijos teismas, taip pat S. S. baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu plačiau nepasisako.
Tačiau atsakovas mano, kad ne visa ieškovų prašoma ir pirmosios instancijos teismo įpareigota paneigti informacija neatitinka tikrovės ir kad nagrinėjamu atveju tikslinga paskelbti koncentruoto turinio paneigimą, atskleidžiantį paneigiamos informacijos esmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, bylos medžiagą, nesutinka su tokiais atsakovo argumentais. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuose pripažino, kad ginčo straipsnyje aprašyti faktai apie ieškovų reikalavimus užsiimti grupiniu seksu, keistis partneriais, kvietimai dalyvauti vakarėliuose, kuriuose vykdavo sekso orgijos, ieškovų dalyvavimas svingerių veikloje ir galimas vadovavimas šiai veiklai, ieškovų šeimos palankumas svingeriams, ieškovų aktyvios paieškos sekso partnerių bei kitos aplinkybės, susijusios su ginčo publikacijoje nurodytų šeimų bendravimu, tikrovėje neegzistavo. Panevėžio miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje teismas S. S. pripažino paskelbusiu tikrovės neatitinkančią informaciją, iš esmės tokia pačia apimtimi kaip ir pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje civilinėje byloje. Nors atsakovas apeliaciniame skunde cituoja Panevėžio apylinkės teismo nuosprendyje aptartus liudytojų R. G. ir A. G. parodymus ir jais grindžia teiginį, kad paskelbta informacija apie ieškovų ir liudytojų šeimų bendravimą atitinka tikrovę, tačiau minėtu teismo nuosprendžiu teismas nuosprendžio konstatuojamojoje dalyje pripažino, kad teiginiai „ vėliau – dar baisiau. Pasvalietis pradėjo savo auką atakuoti skambučiais ir net vizitais į jos namus“, „Jie maloniai praleido laiką, o vakaronei pasibaigus V. paprašė moters mobiliojo telefono numerio“, „Kitą dieną V. paskambino R.. Nuo to karto pasvaliečio skambučio sulaukdavo kone kasdien, meilūs pokalbiai užtrukdavo po pusvalandį“, „...užburė malonus, komplimentus nuolat žarstantis vyriškis.“ bei kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai neatitinka tikrovės (I t., b.l.108-110). Tokio pobūdžio kaip nagrinėjama bylose preziumuojamas paskelbtos ir prašomos paneigti informacijos neatitikimas tikrovei (CK 2.24 str. 1 d.), o būtent atsakovas, kaip visuomenės informavimo priemonė, privalo įrodyti, kad jo paskelbta informacija atitinka tikrovę (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jo paskelbta informacija atitinka tikrovę, o jo cituojami liudytojų parodymai, kaip jau minėta, atsižvelgiant į minėtu Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu konstatuotą S. S. įvykdytą nusikalstamą veiką ir jos turinį, nepaneigia ieškovų argumentų ir pirmosios instancijos padarytos išvados teisingumo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovo apeliaciniame skunde siūlomas koncentruotas paneigimo tekstas neapima visos tikrovės neatitinkančios ir paneigtinos informacijos apimties, todėl toks prašymas yra nepagrįstas, dėl šios priežasties teisėjų kolegijos atmestamas. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovo minimi straipsnio teiginiai „...jie maloniai praleido vakarą, o vakaronei pasibaigus, V. paprašė moters mobiliojo telefono“, „kitą dieną V. paskambino naujajai pažįstamai. Nuo to karto pasvaliečio skambučių ukmergiškė sulaukdavo kone kasdien...“ ir kiti cituojami atsakovo skunde teiginiai nėra žeminančio garbę ir orumą pobūdžio, nes tokie apibūdinimai formuoja apie ieškovą neigiamą nuomonę, kadangi visuomenėje neigiamai yra vertinamas svetimoteriavimas ir santuokinė neištikimybė, įskaitant ir meilinimąsi ištekėjusiai moteriai, siekiant jos palankumo ir artimo ryšio užmezgimo. Tokio pobūdžio informacija žemina asmens garbę ir orumą, nes atskleidžia asmenį iš visuomenėje netoleruotinos pusės, o kadangi ieškovas dirba pedagoginį darbą ir turi būti elgsenos pavyzdžiu, tai tampa ypač aktualu.
Ieškovai prašė priteisti iš atsakovo 90000 Lt neturtinės žalos, po 45 000 Lt kiekvienam, pirmosios instancijos teismas priteisė kiekvienam ieškovui po 10 000 Lt neturtinės žalos iš atsakovo. Tiek ieškovai, tiek atsakovas nesutinka su tokiu teismo sprendimu, ieškovai teigia, kad teismo priteista suma yra per maža, o atsakovas teigia, kad iš viso iš jo negalėjo būti priteista neturtinė žala, grįsdamas tokį argumentą tuo, kad Panevėžio apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d. nuosprendžiu ieškovams jau yra priteista iš S. S. po 5000 Lt neturtinės žalos, t.y. iš konkretaus asmens, paskleidusio tikrovės neatitinkančią informaciją, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti civilinę atsakomybę ir šio asmens darbdaviui. Teisėjų kolegija su tokiais atsakovo apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
Visuomenės informavimo priemonės atsakomybę už neatitinkančių tikrovės ir žeminančių asmens garbę ir orumą žinių paskleidimą įtvirtina CK 2.24 str. 5 dalis, nustatanti, kad visuomenės informavimo priemonė privalo atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą inter alia tais atvejais, kai asmens reputaciją žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis paskleidė jos darbuotojas. Tokiais atvejais visuomenės informavimo priemonės atsakomybė grindžiama netiesioginės atsakomybės principu. Kaip ne kartą savo praktikoje pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, taikant nurodytą CK 2.24 str. 5 d. nuostatą turi būti atsižvelgiama į CK 6.264 str. 2 d. įtvirtintą darbuotojo sampratą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2005; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2008; 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-392/2010). Byloje nėra ginčo dėl to, kad S. S. ginčo straipsnio paskelbimo metu buvo atsakovo darbuotojas, todėl atsakovas atsako už S. S. paskleistą tikrovės neatitinkančią informaciją. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovų patirta neturtinė žala buvo priteista iš S. S. baudžiamojoje byloje už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą laikraštyje „Panevėžio rytas“. Nagrinėjamu atveju ieškovai reikalauja neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo už tikrovės neatitinkančios ir ieškovų garbę ir orumą žeminančios informacijos laikraštyje „Lietuvos rytas“, t.y. kitoje visuomenės informavimo priemonėje, kurioje ši informacija, beje, buvo paskleista be publikacijos autoriaus S. S. sutikimo. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad aplinkybė, jog iš S. S. buvo priteista neturtinė žala, nepaneigia atsakovo atsakomybės ir nesudaro pagrindo dėl šios priežasties atmesti ieškovų reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ieškovams priteistinos neturtinės žalos dydžio ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė priteistinos neturtinės žalos dydį. CK 6.250 str. 1 d. atskleidžia neturtinės žalos turinį ir pagrindinius požymius, tokius kaip asmens dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, tačiau minėtoje normoje įtvirtintas sąrašas nėra baigtinis. Pagal CK 6.250 str. 2 d. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė minėtą normą, atsižvelgė į visas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokio pobūdžio bylose. Ieškovai, jų duktė dėl atsakovo dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskleistų žinių patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimus, prarado reputaciją, ieškovų šeimai buvo suteiktas svingerių statusas, sumažėjo jų bendravimo galimybės. Dėl minėto straipsnio ir jo pasekoje paskleistų žinių ieškovų duktė buvo priversta pakeisti mokyklą ir važinėti iš Pasvalio 30 km į Biržus. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į paskelbtos informacijos neigiamą ir žeminantį pobūdį, neigiamai paveikusį ieškovų gyvenimus, veiklą, santykius su išoriniu pasauliu, į tai, kad ieškovai gyvena mažame miestelyje, kuriame gyventojai vienas kitą pažįsta ir neigiamos nuomonės formavimas labiau paveikia tokį asmenį. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas atsisakė geranoriškai tenkinti ieškovų reikalavimą paneigti informaciją ilgą laiką, kad žinios paskleistos viename iš labiausiai skaitomų ir dideliu tiražu leidžiamų šalies dienraščių. Todėl teismo priteistos neturtinės žalos dydis atitinka atsakovo turtinę padėtį bei ieškovų patirtą neturtinę žalą. Pažymėtina ir tai, kad bet kuriuo atveju visiškas neturtinės žalos atlyginimas objektyviai yra neįmanomas, o teismo priteisiama kompensacija turi kaip galima teisingiau kompensuoti nukentėjusiam asmeniui patirtą neturtinę žalą ir suteikti jam satisfakciją. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo mažinti, taip pat ir didinti pirmosios instancijos teismo priteistą neturtinę žalą. Ieškovų apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl aukščiau minėtų motyvų nesudaro pagrindo padidinti jiems priteistą neturtinę žalą, be to, jų nurodoma neturtinė žala neatitinka teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl šalių apeliaciniai skundai dalyje dėl neturtinės žalos atmetami.
Ieškovai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė ieškovų patirtų advokato teisinės pagalbos išlaidų priteisimo jiems klausimo, ir prašo šias išlaidas iš atsakovo priteisti apeliacinės instancijos teismą. Kadangi apeliacijos esmė yra patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija negali pasisakyti ir vertinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl advokato išlaidų ir negali šio klausimo išspręsti, nes pirmosios instancijos teismas dėl jų nepasisakė (CPK 320 str.). Todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl ieškovų apeliacinio skundo argumentų dėl advokato pagalbos išlaidų priteisimo, tačiau išaiškina ieškovams, kad jie turi teisę CPK 277 str. nustatyta tvarka kreiptis į bylą nagrinėjusį pirmosios instancijos teismą dėl papildomo sprendimo šiuo klausimu priėmimo.
Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, ieškovų ir atsakovo apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo jį naikinti ar keisti. Dėl nurodytos priežasties šalių apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.