Alytaus apylinkės teismo nutartis

2022-11-10 · Baudžiamoji byla Nr. T-803-1060/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-10
Bylos Nr.
T-803-1060/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Agnė Vyliaudaitė
Kategorijos
Teikimo Nr. T-803-1060/2022
Baudžiamoji byla Nr. 1-60-644/2006Teisminio proceso Nr. 80-1-00062-05Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.4.5.5; 2.8.12 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 10 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė,sekretoriaujant Astai Vaitkevičienei,

dalyvaujant Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro atstovei I. S. S.,

prokurorui R. J.,

asmens, kuriam prašoma nutraukti priverstinį ambulatorinį gydymą, gynėjui advokatui A. P.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo viešosios įstaigos Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro teikimą dėl M. R. taikomų priverčiamųjų medicinos priemonių ambulatorinio gydymo ir stebėjimo nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose 2022 m. spalio 24 d. gautas VšĮ Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro komisijos priverstinio ambulatorinio gydymo ir stebėjimo aktas dėl M. R. taikomo priverstinio ambulatorinio gydymo bei stebėjimo nutraukimo. Akte nurodoma, kad M. R. per 6 mėnesius nebuvo gydyta psichiatrinėje ligoninėje. Psichinis stovis nepakito. Dėl turimos psichinės ligos remisijos pasiekiamos tik dalinės, liga įgavo nepertraukiamą eigą, todėl išlieka įtari nepasitikinti. Psichikos sveikatos centruose lankosi reguliariai, išsirašo vaistus, tačiau užtikrinti reguliarų vaistų vartojimą nėra galimybės. Nežiūrint taikomo gydymo ligos eiga yra progresuojanti, defektas išlieka visose psichinės veiklos sferose. Dėl nurodytų priežasčių vertinant paciento psichinę būklę, nuolat taikomą medikamentinį gydymą pasveikimo nesitikima, todėl manoma, kad nėra tikslinga tęsti priverstinį gydymą bei stebėjimą.

2. Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro atstovė teismo posėdyje patvirtino priverstinio ambulatorinio gydymo ir stebėjimo akto dėl M. R. priverstinio ambulatorinio gydymo ir stebėjimo tęsimo išvadas. Paaiškino, kad M. R. psichinė būklė negerėja, pasveikimo nesitikima.

3. Asmens, kuriam prašoma nutraukti priverstinį ambulatorinį gydymą, gynėjas advokatas nepalaikė teikimo nutraukti gydymą, nes M. R. būklė negerėja, pasveikimo nesitikima, todėl nebus užtikrintos jos ginamosios teisės.

4. Prokuroras prašė teikimą tenkinti, kadangi psichinė būklė negerėja, pasveikimo nesitikima.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas.

5. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 98 straipsnio 6 dalyje, numatyta, kad teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų panaikinimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas.

6. Bylos duomenimis nustatyta, jog Prienų rajono apylinkės teismo (nuo 2018 m. sausio 1 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai) 2006 m. liepos 27 d. nutartimi M. R., padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, taikyta priverčiamojo medicininio poveikio priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartimi M. R. priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis buvo pakeistas į priverstinį ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, o Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi priverstinis ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis 2009 m. spalio 15 d. vėl buvo pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutartimi M. R. priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis buvo pakeistas į priverstinį ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

7. Priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis M. R. 2011 m. gruodžio 5 d., 2012 m. liepos 5 d., 2012 m. gruodžio 12 d., 2013 m. birželio 12 d., 2013 m. gruodžio 9 d., 2014 m. gegužės 13 d., 2014 m. gruodžio 11 d., 2015 m. birželio 11 d., 2015 m. gruodžio 11 d., 2016 m. liepos 12 d., 2017 m. sausio 9 d., 2017 m. birželio 30 d., 2017 m. gruodžio 22 d., 2018 m. birželio 18 d., 2018 m. gruodžio 19 d., 2019 m. birželio 5 d.,2019 m. lapkričio 25 d., 2020 m. gegužės 21 d., 2020 m. lapkričio 25 d., 2021 m. gegužės 18 d., 2021 m. lapkričio 16 d., 2022 m. gegužės 13 d. teismo nutartimis buvo pratęsta. VšĮ Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centras, kreipdamasis į teismą, siūlo M. R. priverstinį ambulatorinį gydymą bei stebėjimą nutraukti.

8. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare (BK 98 straipsnio 2 ir 3 dalys). Teismas, išnagrinėjęs priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimus pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, priima vieną iš šių nutarčių: pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, – jeigu asmens sveikatos būklė nepasikeitė; pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, – jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė; panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu asmuo pasveiko ir išnyksta reikalas tokią priemonę taikyti (BPK 405 straipsnio 3 dalis).

9. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pabrėžiama, kad asmenys, sergantys psichikos ligomis, yra itin pažeidžiami, taigi bet koks jų teisių apribojimas turi būti griežtai tikrinamas, ir tik labai svarios priežastys (motyvai) gali pateisinti tokį apribojimą (Mifobova v. Russia). Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 dalies e punktą laisvė gali būti apribota, atimta tik įvykdžius tris minimalias sąlygas: turi būti patikimai įrodyta, kad asmuo yra psichiškai nesveikas; psichikos sutrikimas turi būti tokios rūšies ar laipsnio, kad dėl to būtų būtinas priverstinis gydymas; besitęsiančio laisvės atėmimo pagrįstumas priklauso nuo to, ar toks psichikos sutrikimas asmeniui išlieka ir toliau (Liuiza v. Lithuania, no. 13472/06, judgmentof 31 July 2012). Dėl antrosios nurodytos sąlygos pažymėtina, kad psichiškai nesveiko asmens laisvės atėmimas gali būti būtinas ne tik tuo atveju, kai jam reikia gydymo, vaistų ar kitos klinikinės priežiūros siekiant jį išgydyti arba pagerinti jo būklę, bet ir tuo atveju, kai asmeniui reikia kontrolės bei priežiūros siekiant neleisti jam, pavyzdžiui, padaryti žalos sau ar kitiems.

10. Priverčiamųjų medicinos priemonių tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. Sprendžiant priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimus pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą klausimą, teismas turi įvertinti du kriterijus: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą. Sprendžiant priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą ir nustatant reikšmingas bylai aplinkybes, vadovaujamasi BPK 20 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis.

11. Pažymėtina, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.

12. Iš teismui pateikto VšĮ Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro 2022 m. spalio 21 d. komisijos priverstinio ambulatorinio gydymo ir stebėjimo akto matyti, jog M. R. per 6 mėnesius nebuvo gydyta psichiatrinėje ligoninėje. Psichinis stovis nepakito. Dėl turimos psichinės ligos remisijos pasiekiamos tik dalinės, liga įgavo nepertraukiamą eigą, todėl išlieka įtari, nepasitikinti. Psichikos sveikatos centruose lankosi reguliariai, išsirašo vaistus, tačiau užtikrinti reguliarų jų vartojimą nėra galimybės. Nežiūrint taikomo gydymo ligos eiga yra progresuojanti, defektas išlieka visose psichinės veiklos sferose, todėl taikant medikamentinį gydymą pasveikimo nesitikima.

13. VšĮ Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro 2022 m. spalio 21 d. psichologinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad pacientė stebėta ir vertinta priverstinio ambulatorinio gydymosi laikotarpiu einamųjų metų bėgyje konsultuota pas psichologą nebuvo. Psichologinėms intervencijoms ypatingai gynybiška, priešiška. Lankosi tik gydytojo psichiatro konsultacijose, palaiko dalinį darbinį kontaktą su kitu personalu. Darbinio kontakto su paciente produktyvumas labai menkas. Kalba tik jai aktualiomis temomis. Nepasitiki aplinka, specialistais, yra daugiau įtari, priešiška. Į konkrečius klausimus atsakyti tiesiogiai vengia, pateikia savus klausimus, išvedžiojimus. Mąstymas klampus, rezonieriškas. Stebimi suvokimo pakitimai. Emociškai labili. Vyrauja impulsų kontrolės stoka. Pažemintas stresorių tolerancijos slenkstis. Psichosocialinė adaptacija nepankama. Kognityvinis funkcionavimas sumažėjusio produktyvumo. Defektas apima visas kognityvines funkcijas. Bendruoju vertinimu visose psichinės veiklos sferose (mąstymo, atminties, dėmesio, asmenybės, valios, emocijų, socializacijos, adaptacijos, interesų, kasdieninės veiklos, savarankiškumo bei kt.) išlieka defektas.

14. Kaip matyti iš bylos duomenų civilinėje byloje Nr. e2YT-520-939/2021 pagal pareiškėjo Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus pareiškimą suinteresuotiems asmenims B. R. ir M. R. dėl 2011 m. lapkričio 3 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-18-644/2011, peržiūrėjimo, M. R. buvo atlikta teismo ekspertizė. 2021 m. kovo 3 d. – kovo 10 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) M. R. konstatuota (duomenys neskelbtini), dėl kurio ji iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti turtinių santykių srityse, tokiose kaip: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai; dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje. Be to, minėtame teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad M. R. iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti asmeninių neturtinių santykių srityse (savitvarkos įgūdžių, sveikatos priežiūros); gali suprasti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti asmeninių neturtinių santykių srityje – balsavimo teisėje; negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti asmeninių neturtinių santykių srityse – šeimos santykių, asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių.

15. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžiama, kad po paskirto ambulatorinio gydymo ir stebėjimo M. R. psichikos būklė nepasikeitė. Jai diagnozuotas (duomenys neskelbtini), jos stovis nesikeičia, dėl turimos psichinės ligos remisijos pasiekiamos tik dalinės, liga įgavo nepertraukiamą eigą, todėl M. R. išlieka įtari, nepasitikinti, kadangi vaistus vartoja savo nuožiūra, užtikrinti reguliarų vaistų vartojimą nėra galimybės, ji psichologinėms intervencijoms ypatingai gynybiška, priešiška, dėl ko daroma išvada, kad ji išlieka nekritiška savo ligos bei nusikalstamos veikos atžvilgiu, jos elgesys sunkiai prognozuojamas. Nežiūrint taikomo gydymo ligos eiga yra progresuojanti, defektas išlieka visose psichinės veiklos sferose. Taigi, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, M. R. vyrauja impulsų kontrolės stoka, psichosocialinė adaptacija nepakankama, kognityvinis funkcionavimas sumažėjusio produktyvumo, defektas apima visas kognityvines funkcijas. M. R. taikomas medicininis gydymas, ji reguliariai lankosi psichikos sveikatos centre, vartoja vaistus nors ir nereguliariai, tačiau psichinis stovis nekinta, o poveikis nutraukus medikamentinį gydymą nežinomas, todėl daroma išvada, kad priverčiamoji medicinos priemonė M. R. yra reikalinga, nes ji mažina pastarosios socialinį pavojingumą.

16. Kaip minėta BPK 405 straipsnio 3 dalies 3 punktas numato, kad panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę teismas gali, jeigu asmuo pasveiko ir išnyksta reikalas tokią priemonę taikyti. Pagal šio straipsnio konstrukciją, teismas gali panaikinti priverčiamąsias medicinos priemones jeigu yra dvi sąlygos – kai asmuo pasveiksta ir išnyksta reikalas jas taikyti. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 405 straipsnio 1 dalies nuostata taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato jos taikymo laiko. Ji taikoma kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas.

17. Iš bylos medžiagos bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad M. R. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), dėl ko ji iš dalies negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti tam tikrose turtinių santykių srityse ir asmeninių neturtinių santykių srityse, be to ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti asmeninių neturtinių santykių srityse – šeimos santykių, asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių. Iš Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro atstovės parodymų nustatyta, kad M. R. šiuo metu nėra pasveikusi ir pagal ligos pobūdį, pasveikimas nėra įmanomas. Šiuo metu jai skiriami vaistai.

18. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, laiko, kad, nors gydytojų konsultacinė komisija, nutarė, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas M. R. yra nebūtinas, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. R. nepasveiko, o priverčiamosios medicinos priemonės panaikinimas galimas tik asmeniui pasveikus, todėl, teikimas atmetamas dėl M. R. taikytų priverčiamųjų medicinos priemonių ambulatorinio gydymo ir stebėjimo nutraukimo. Įvertinus, jog M. R. pavojingumas visuomenei nėra išnykęs, o jos sveikatos būklė lyginant su buvusia 2022 m. gegužės 13 d. nėra pasikeitusi ar pagerėjusi, todėl tikslinga pratęsti M. R. taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį gydymą ir stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – VšĮ Prienų pirminės sveikatos priežiūros centro Prienų rajono psichikos sveikatos centre.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253, 405 straipsniais,

nutaria:

viešosios įstaigos Prienų rajono Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro teikimą dėl M. R. taikytų priverčiamųjų medicinos priemonių ambulatorinio gydymo ir stebėjimo nutraukimo.

Pratęsti M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), priverčiamojo medicininio poveikio priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros centro sąlygomis VšĮ Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Prienų rajono psichikos sveikatos centre taikymą.

Išsiųsti VšĮ Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centrui įsiteisėjusios nutarties nuorašą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė