- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-20
- Bylos Nr.
- ATP-197-487/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-03957-2012-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Čepukėnienė
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutarimo, kuriuo administracinėn atsakomybės patrauktas D. T. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁵ str. 1 d.1000 Lt bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 11 d. nutarimu uždarosios akcinės bendrovės „D“ (duomenys pakeisti) (toliau – bendrovė) direktoriui D. T. už ATPK 50⁵ str.1 d. numatyto pažeidimo padarymą, pritaikęs ATPK 30¹ str. nuostatas, skyrė 1000 Lt baudą už tai, kad jis nevykdė bendrovės akcininkės E. V. 2012-08-26 prašyme suformuluotų reikalavimų į visuotinio susirinkimo darbotvarkę įtraukti klausimą dėl bendrovės direktoriaus atleidimo ir naujo direktoriaus skyrimo bei pateikti balsavimo biuletenį ir prašomus dokumentus- informaciją apie bendrovę. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABĮ) 24 str. 1 d. pagrindu D. T., kaip bendrovės vadovo, pareiga iki 2012 m. balandžio 30 d. sušaukti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą yra besąlyginė, jis šios pareigos nevykdė ir pažeidė akcininkės E. V. teises. Taip pat direktorius, akcininkui pareikalavus, turėjo sudaryti sąlygas susipažinti su ABĮ 18 str.1d. nurodytais dokumentais ir (ar) padaryti jų kopijas. Teismas nustatė, kad D. T. žinojo apie pareigą sušaukti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą ir pateikti dokumentus, tačiau nesiėmė jokių veiksmų šiai pareigai įvykti. Teismas, įvertinęs, kad D. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kad jis prisipažįsta savo kaltę, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes ( pranešimas buvo išsiųstas, nors ir pavėluotai, vėliau buvo šaukti nauji susirinkimai, tarp akcininkų vyksta nuolatiniai konfliktai), į D. T. asmenybę (turi tris mažamečius vaikus), konstatavo, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti, ATPK 30¹ str. pagrindu paskyrus švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu E. V. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutarimą pakeisti ir D. T. paskirti ATPK 50⁵ str. 1 d. sankcijoje numatytą baudą. Nurodo, kad nesutinka su ta teismo nutarimo dalimi, kur teismas taikė ATPK 30¹ str. ir paskyrė švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje. Mano, jog teismas nepagrįstai pripažino D. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybę, kad jis pripažino savo kaltę, nes, pradėjus nagrinėti bylą, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigė, padaręs administracinį teisės pažeidimą, tvirtino, kad susirinkimą sušaukė tinkamai ir laiku. Tik bylos nagrinėjimo metu tiriant E. V. atstovo pateiktus dokumentus, jis buvo priverstas pripažinti, kad laiku nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo ir nepateikė E. V. prašomų dokumentų, argumentuodamas, kad tai reikšmės neturėjo, ar E. V. būtų dalyvavusi, ar ne, būtų užtekę minėtą protokolą pasirašyti ir dokumentas būtų galiojantis, be to, viską buvo galima suderinti telefonu. Pažymėtina ir tai, kad D. T., neigdamas savo kaltę, bandė įrodinėti, kad E. V. iš viso nėra bendrovės akcininkė, nes savo akcijas yra pardavusi. Tai, apeliantės nuomone, rodo, kad priešingai, nei konstatavo apylinkės teismas, D. T. savo kaltės nepripažino ir dėl savo veiksmų nuoširdžiai nesigailėjo. Taip pat teismas neturėjo pagrindo dėl kitų jo nutarime nurodytų aplinkybių taikyti D. T. ATPK 30¹ str. Nurodo, jog pagal teismų praktiką sunkinančių aplinkybių nebuvimas nėra pakankamas pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patraukto D. T. atstovas advokatas R. V. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą ir E. V. apeliacinio skundo netenkinti. Mano, kad tarp bendrovės akcininkės E. V. ir kito bendrovės akcininko kilo konfliktas dėl dividendų išmokėjimo, E. V. iniciavo ikiteisminį tyrimą D. T. atžvilgiu, kuris buvo nutrauktas. Todėl mano, kad tokiu būdu E. V. bando išspręsti tarpusavio konfliktą. Dėl D. T. nuobaudos individualizavimo nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nustatė aplinkybes, esančias pakankamu pagrindu ATPK 30¹ str. taikymui, paskirta nuobauda bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti nuobaudų tikslai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs teismas analizavo D. T. kaltės, padarius ATPK 50⁵ str. 1 d. numatytą pažeidimą, klausimą ir konstatavo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė dėl šio pažeidimo įrodyta visiškai. Byloje nėra ginčo dėl to, jog D. T. pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 24 str. 1 d. reikalavimą eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą sušaukti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, taip pat nevykdė akcininkės prašyme suformuluotų reikalavimų į visuotinio susirinkimo darbotvarkę įtraukti klausimą dėl bendrovės direktoriaus atleidimo ir naujo direktoriaus skyrimo bei pateikti balsavimo biuletenį ir prašomus dokumentus- informaciją apie bendrovę. Byloje esantys ir teismo detaliai išanalizuoti įrodymai nesuteikia pagrindo tuo abejoti, išsamūs teismo argumentai nekartojami. Tačiau apeliantė kelia administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, teigdama, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ATPK 30¹ str. nuostatas.
Bendrosios administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės įtvirtintos ATPK 30 str., kuriame nustatyta, jog, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias (ATPK 31 str.) ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 32 str.), o skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį. Pažymėtina, jog ATPK 30¹ str. yra įtvirtintas konstitucinis teisingumo principas, reikalaujantis sankcijas už teisės pažeidimus diferencijuoti taip, kad, jas taikant, būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias bei kitas aplinkybes ir kad atsižvelgiant į tai būtų galima skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatytoji minimali. Kartu būtina vadovautis konstituciniu imperatyvu, kad mažesnės, negu nustatyta įstatyme, nuobaudos skyrimas turi būti ne taisyklė, bet išimtis – ją teismas gali skirti, tik esant ypatingoms atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, kitoms aplinkybėms, į kurias neatsižvelgus, įstatyme nustatyto dydžio nuobauda, jeigu ji būtų paskirta, būtų akivaizdžiai neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik išskirtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.II-4/2011).
Konstatuotina, jog šioje byloje nėra nustatyta tokių aplinkybių, dėl kurių būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Aplinkybė, kurią nurodė teismas- kad D. T. pripažįsta savo kaltę, negali būti laikoma jo atsakomybę švelninančia. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais dėl D. T. pozicijos bylos nagrinėjimo metu ir sutinka, kad tokia pozicija negali būti vertinama kaip kaltės pripažinimas. Be to, ATPK 31 str.1 d. 1 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė formuluojama - kad asmuo nuoširdžiai gailisi, padėjo išsiaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis. Todėl pažymėtina, kad asmuo turi ne tik pripažinti, padaręs pažeidimą, bet ir dėl šių savo veiksmų nuoširdžiai gailėtis.
Kitos nutarime nurodytos aplinkybės, kad pranešimas apie akcininkų susirinkimą buvo išsiųstas, tik pavėluotai, vėliau buvo šaukiami nauji akcininkų susirinkimai, tarp akcininkų vyksta nuolatiniai konfliktai šio aplinkybės - nei kiekviena jų atskirai, nei visos kartu nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo išskirtiniam administracinės nuobaudos švelninimui, taikant ATPK 30¹ str.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog apylinkės teismas netinkamai pritaikė LR ATPK 30² str. nuostatas ir paskyrė neteisingą administracinę nuobaudą, todėl yra pagrindas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-11 nutarimą panaikinti.
Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ str. 1 d. reglamentuoja, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
LR ATPK 302¹¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundas arba nukentėjusiojo skundas ir administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.
Apeliantė skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-11 nutarimą ir paskirti D. T. ATPK 50⁵ str. 1 d. sankcijoje numatytą baudą.
Pažymėtina, kad, nustačius pagrindą naikinti pirmos instancijos teismo nutarimą, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR ATPK 302¹¹ str. 2 dalies nuostatomis, negali pakeisti nutarimo ir pagal apeliantės apeliaciniame skunde suformuluotą prašymą paskirti D. T. administracinę nuobaudą už jo padarytą administracinį teisės pažeidimą, nepablogindamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėties daugiau, nei to prašoma apeliaciniame skunde. Kadangi apeliaciniame skunde nėra tiksliai suformuluoto prašymo dėl skirtinos administracinės nuobaudos dydžio, straipsnio sankcijoje numatyta bauda nuo 2000 Lt iki 10000 Lt, apeliacinės instancijos teismui priėmus nutarimą skirti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nuobaudą, būtų apribota jo teisė pateikti argumentus dėl nuobaudos dydžio, būtų pažeistas proceso staigmenų negalimumo principas. Esant nurodytoms aplinkybėms, administracinio teisės pažeidimo byla D. T. atžvilgiu perduotina nagrinėti iš naujo apylinkės teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
E. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama.