Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-07-16 · Civilinė byla Nr. e2S-1584-450/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-16
Bylos Nr.
e2S-1584-450/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-17575-2015-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Ieškovas
savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“
Atsakovas
M. V.
Kategorijos
  • 96.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-1584-450/2015Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-17575-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 96.3; 99.1.1; 106.3; 122.4; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. liepos 16 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje pagal ieškovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovui M. V., dėl skolos ir delspinigių priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ (toliau – SĮ „Vilniaus miesto būstas“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo M. V. 621,40 Eur skolos už buto nuomą, 18,07 Eur delspinigių, 325,45 Eur skolos už šildymą, karštą vandenį bei su tuo susijusias paslaugas ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 29 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti ieškovo naudai iš atsakovo sumas, susidariusias atsakovui netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus už atsakovui išnuomotas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias patalpas. Ieškovas nurodė, kad jis vadovaujantis įstatymais atstovauja savivaldybės interesams visų instancijų teismuose. Iš šių faktinių aplinkybių darytina išvada, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pats išreiškė valią būti ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovu teisme ir pateikė jo įgaliojimus patvirtinančius įrodymus. Nepaisant to, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinio turinyje pats save įvardino ne ieškovo atstovu, o ieškovu ir prašo jam, o ne savivaldybei, priteisti atsakovo įsiskolinimą už savivaldybei nuosavybės teise priklausančių patalpų nuomą ir skolą už šildymą, karštą bei su tuo susijusias paslaugas. Dėl šios priežasties ieškovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pirmosios instancijos teismas nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – nurodyti tikslią savo procesinę padėtį, ar jis veikia kaip ieškovas ar kaip ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas tai pat nurodė, jog CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas negali būti aiškinamas plečiamai bei vadovaujantis šiuo straipsniu negali būti atleidžiamos visos valstybių ir savivaldybių institucijos (įstaigos) vien dėl to, kad jos padavė ieškinius dėl lėšų išieškojimo. Teismo vertinimu, kiekvienu atveju turi būti nustatinėjama kokio pagrindinio (dominuojančio) intereso vedamas ieškovas, kreipėsi į teismą su atitinkamu ieškiniu. Ieškovas turi įrodyti, jog jis veikia išimtinai savivaldybės interesais. Nagrinėjamu atveju nors ieškovas ir yra viešasis juridinis asmuo, tačiau jis, administruodamas savivaldybės turtą bei rinkamas už jį mokesčius, pagal šiuo metu suformuluotą ieškinio reikalavimą, visų pirma siekė vykdyti savo ūkinę veiklą ir gauti pelną, išieškant savo naudai iš atsakovo skolą ir delspinigius, o ne ginti savivaldybės interesą, priteisiant jai negautas iš atsakovo sumas.

Teismas nurodė, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ turi ištaisyti pirmąjį trūkumą ir nustatė terminą antrajam ieškinio trūkumui ištaisyti – pateikti įrodymus, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį pareiškė, turėdamas įgaliojimus ginti savivaldybės interesus, kas sudarytų pagrindą jį atleisti nuo žyminio mokesčio, arba SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nusprendus reikšti ieškinį savo vardu, išieškant savo naudai iš atsakovo sumas ir tokiu būdu siekiant gauti pelną - sumokėti proporcinį žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir ieškovą nuo žyminio mokesčio atleisti.

Atskirojo skundo argumentai: Ieškovas nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Ginčo patalpos ieškovui buvo perduotos administruoti nuo 2007 m. balandžio 19 d. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatų, patvirtintų 2013 m. kovo 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-694, 2 p., kuriame įtvirtinta, kad įmonė nuosavybės teise priklausantį Vilniaus miesto savivaldybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. Minėtų įstatų 9.3. punkte įtvirtinta, kad SĮ “Vilniaus miesto būstas“ atstovauja savivaldybės interesams visų instancijų Lietuvos Respublikos bendros kompetencijos ir administraciniuose teismuose bylose dėl skolų išieškojimo už paslaugų teikimą savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms, įmonės patikėjimo teise valdomoms gyvenamosioms ir negyvenamosioms patalpoms ar jų dalims pagal energijos tiekėjų (šilumo, elektros, dujų ir kt.), patalpų administratorių, daugiabučių namų savininkų bendrijų ir kt. ieškinius; reiškiant regresinius) ieškinius patalpų nuomininkams; reiškiant ieškinius dėl patalpų nuomos sutarčių nutraukimo ir iškeldinimo iš užimamų nuomojamų patalpų; reiškiant ieškinius dėl iškeldinimo ir savavališkai užimamų patalpų bei atstovauja kitų kategorijų bylose, tiesiogiai susijusiose su įmonės veiklos sritimi, išskyrus atstovavimą bylose, susijusiose su nuosavybės teisių perleidimu kitiem asmenims. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ yra įsteigta savivaldybės funkcijų realizavimui, t. y. viešojo intereso tikslais, ir faktiškai veikia kaip Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys. Ieškovas taip pat pažymi, kad ne kartą kreipėsi į teismą dėl skolos iš atsakovų priteisimo, kuriuose teismas ieškovo ieškinius tenkino visiškai, atleidžiant jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (šie teismo sprendimai kartu su ieškiniu buvo pateikti ir Vilniaus miesto apylinkės teismui).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. V. dėl nuomos mokesčio, užmokesčio už šilumos energiją ir karštą vandenį priteisimo, prašydamas priteisti iš atsakovo 621,40 Eur nuomos mokesčio, 325,45 Eur užmokesčio už šilumos energiją ir karštą vandenį, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti – žyminiam mokesčiui už ieškinio reikalavimus sumokėti, padaręs išvadą, kad ieškovas reikalavimą reiškia ne savivaldybės vardu ir ne jos naudai, o savo vardu ir siekdamas apginti savo interesus. Taip pat nurodė, jog CPK normos dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo šiuo atveju netaikytinos. Teismas konstatavo, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ištaisęs pirmąjį ieškinio trūkumą ir nusprendęs, kas jis veikia šioje byloje kaip ieškovo atstovas, gali pateikti teismui įrodymus, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį pareiškė turėdamas įgaliojimus ginti savivaldybės interesus, kas sudarytų pagrindą jį atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba nusprendęs reikšti ieškinį savo vardu – sumokėti proporcinį žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl pirmojo pirmosios instancijos teismo nustatyto trūkumo.

Pažymėtina, kad teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio ieškinio priėmimo metu. Teismas ne tik patikrina, ar ieškinys atitinka procesinio dokumento turinio ir formos reikalavimus (CPK 111, 135 straipsniai), bet ir nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę kreiptis į teismą. Bylos iškėlimo stadijoje teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, įvertinęs teisės kreiptis į teismą prielaidas ir sąlygas, gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: ieškinį priimti (CPK 137 straipsnio 1 dalis), atsisakyti ieškinį priimti esant tik įstatyme išvardytiems pagrindams (CPK 137 straipsnio 2 dalis) arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas nurodydamas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikslinti kas iš tikrųjų nagrinėjamu ginčo atveju yra ieškovas, t. y. ar SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ar Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama SĮ „Vilniaus miesto būstas“, šioje proceso stadijoje iš tikrųjų sprendė dėl asmens tinkamumo reikšti ieškinį.

Pažymėtina, kad dėl šalių tinkamumo teismas turėtų spręsti ne civilinės bylos iškėlimo, bet pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje, siūlydamas ieškovui netinkamą šalį pakeisti tinkama. Teismas, vadovaudamasis bendradarbiavimo principu (CPK 8 straipsnis), pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti (CPK 45 straipsnio 1 dalis), arba ieškinys galėtų būti pareikštas ir papildomam atsakovui, turėtų pasiūlyti ieškovui pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu atsakovu, kuris turėtų atsakyti pagal reiškiamą reikalavimą, arba pasiūlyti pareikšti reikalavimą tinkamam ieškovui, kuriam priklauso reikalavimo teisė. Ši nuostata grindžiama civilinio proceso tikslais, koncentruotumo, ekonomiškumo principais, teismo pareiga rūpintis išsamiu bylos aplinkybių atskleidimu ir siekiu tinkamai išnagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011).

Nagrinėjamu atveju SĮ „Vilniaus miesto būstas“ teigdamas ieškinį nurodė, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 6 straipsnio 6 dalimi Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-š 474 buvo perduotos savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visos savivaldybei nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos (skirtos gyventojams naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis), socialinio būsto, bendrabučių gyvenamosios patalpos šio nekilnojamojo turto administravimo funkcijoms, nustatytoms įmonės įstatuose, vykdyti. Nagrinėjamu atveju ši aplinkybė patvirtina SĮ „Vilniaus miesto būstas“ teisę ir įgaliojimą veikti valstybės naudai patikėjimo santykių pagrindu.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ tinkamai pagrindė savo teisę kreiptis į teismą su ieškiniu bei į tai, kad teismas gali spręsti dėl ieškovo tinkamumo pareikšti ieškinį tik pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, įtvirtinančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pasisako ir dėl antrojo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartyje nustatyto trūkumo – įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį.

Pirmosios instancijos teismas nutartyje rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartimi Nr. 3-K-53/2015, kurioje kasacinis teismas konstatavo, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas negali būti aiškinamas plečiamai bei vadovaujantis šiuo straipsniu negali būti atleidžiamos nuo žyminio mokesčio visos valstybių ir savivaldybių institucijos (įstaigos) vien dėl to, kad jos padavė ieškinius dėl lėšų išieškojimo. Pirmosios instancijos teismo teigimu, kiekvienu atveju turi būti nustatinėjama kokio pagrindinio (dominuojančio) intereso vedamas ieškovas kreipėsi į teismą su atitinkamu ieškiniu. Ieškovas turi įrodyti, kad jis veikia išimtinai savivaldybės interesais. Pirmosios instancios teismo vertinimu, nors ieškovas ir yra viešasis juridinis asmuo, tačiau jis administruodamas savivaldybės turtą bei rinkdamas už jį mokesčius, visų pirma siekia vykdyti savo ūkinę veiklą ir gauti pelną, išieškant savo naudai iš atsakovo skolą ir delspinigius, o ne ginti savivaldybės interesą.

Apeliacinė instancijos teismas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu.

2013 m. kovo 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-694 patvirtintų SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatų 8 punkte nurodyta, kad pagrindinis įmonės tikslas – administruoti ir prižiūrėti Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamąsias bei negyvenamąsias patalpas, skirtas gyventojams naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis. Minėtų įstatų 18 punkte nustatyta, kad įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, o 19.12 punkte nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius tvirtina įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir pelno (nuostolių) paskirstymą. Vadinasi, SĮ “Vilniaus miesto būstas” veikdama, kaip Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių patalpų administratorė, visų pirma siekia optimaliai vykdyti jai priskirtas funkcijas, o ne gauti pelną. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino į CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktą patenkančių subjektų ratą, nustatydamas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pareigą sumokėti žyminį mokestį už reikalavimą priteisti skolą.

Atsižvelgiant į išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti ieškinio trūkumai nebuvo teisiškai pagrįsti. Dėl nurodytų aplinkybių teismo nutartis, kuria nustatyti ieškinio trūkumai, naikintina, ieškovo ieškinio priėmimo klausimą, kuris yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, perduodant tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Asta Radzevičienė