- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-17
- Bylos Nr.
- TS-90-571/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39743-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Gadiškienė
- Nuteistasis
- A. K.
išnagrinėjusi rašytinio proceso tvarka nuteistojo A. K. skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 81/04-594,
susipažinusi su Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu, nuteistojo asmens byla,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Marijampolės apylinkės teisme gautas nuteistojo A. K. skundas, kuriuo prašo panaikinti 2020 m. liepos 27 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistasis nurodo, kad Marijampolės pataisos namai nesilaikė bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio, buvo sudaryta neteisėta lygtinio paleidimo komisija tik iš 4 narių. Nuteistasis nurodo, jog jam buvo neatliktas pakartotinis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal „Oays“ metodiką , prieš pristatant jį lygtinio paleidimo komisijai. Nuteistasis nurodo, jog turi nepilnametę dukrą, jo laisvėje laukia sugyventinė, kuri turi dar du vaikus nuo kito vyro, tačiau nuteistasis pabrėžia jog visus vaikus myli ir jais rūpinasi. Nuteistojo teigimu, šeima yra motyvas daugiau nenusikalsti. Skunde nurodoma, jog nuteistasis pataisos namuose buvo įdarbintas, tačiau padirbėjęs darbo atsisakė, nes buvo priverstas kitiems nuteistiesiems nešioti uždraustus daiktus iš laisvės. Nuteistasis teigia, jog nenorėdamas gauti nuobaudų, minėto darbo atsisakė, kreipėsi dėl kito darbo, bet gavo atsakymą, kad laisvų darbo vietų nėra. Nuteistasis sutinka, kad teismas skirtų griežčiausius įpareigojimus, nori būti pilnavertis visuomenės narys, tačiau būdamas pataisos namuose tokios galimybės neturi.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmestinas.
Nustatyta, kad A. K., teistas 2019-12-16 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų pagal BK 178 str. 2 d., 178 str. 1 d. (2 ep.), 140 str. 1 d. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmės subendrintos ir paskirta bausmė - 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ str. bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. subendrinta su 2019-04-29 Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė bausmė 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo, 38 MGL bauda. Užskaityta 4 dienos. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 7 mėnesiai ir 13 dienų.
2020 m. liepos 27 d. Komisija priimtu nutarimu Nr. 81/04-594 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam“, visiems Komisijos nariams balsavus „prieš“, nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija nurodė, jog atsižvelgdama į tai, kad anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau už paskirtų įpareigojimų nevykdymą panaikintas ir nuteistasis pasiųstas į laisvės atėmimo vietą. Tai rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Asmuo teigia, kad pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką, t. y, alkoholio vartojimas. Paskutiniai nusikaltimai, taip pat padaryti apsvaigus nuo alkoholio. Nuteistasis, kad įgautų pranašumą, nepateikia savo gyvenimo faktų, turinčių reikšmės nustatant nusikaltimo elgesio riziką, teikdamas, kad neatsimena, senai tai vyko ar nenori prisiminti, atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją galima teigti, kad nuteistasis keletą kartų naudojo smurtą ar grasino smurtu, siekdamas, kad kiti paklustų. Problemų sprendimo įgūdžiai silpni, kartoja tas pačias klaidas, nesugebėdamas surasti alternatyvų, turi nesėkmingų pastangų sprendžiant problemas patirtį, dėmesį sutelkia tik į teigiamas pasekmes, ignoruodamas galimas neigiamas. Ateities planams trūksta tikslumo ir žingsnių nuoseklumo. Stebimas ryškus polinkis kaltinti kitus, perkeliant jiems atsakomybę ir pasekmes. Nusikalstamo elgesio rizika aukšta – 106 balai. Vertinimo rezultatas nekito, balų skaičius išliko tas pats - 106 balai (aukšta rizika). Visa tai rodo, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nėra pakankama, nes ji turi būti akivaizdi, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis.
Bylos duomenimis nustatyta, kad A. K. ankščiau teistas 16 kartų, nusikaltimai yra susiję su nusikaltimais nuosavybei, turtinėms teisėmis ir interesais, bei nusikaltimai žmogaus sveikatai. Laisvės atėmimo bausmę atlieka trečią kartą. Ankščiau nuteistajam buvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau jis pažeidė įpareigojimus, dėl ko buvo pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę. Bausmės atlikimo metu nebaustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau ir neskatintas. Turi įsiskolinimų, pataisos namuose nedirba. Pataisos namuose buvo suteikta galimybė dirbti, tačiau po mėnesio nuteistasis darbo atsisakė. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, negalima teigti, jog nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje yra nepriekaištingas ir asmuo padarė pakankamas išvadas dėl savo elgesio ir yra pasiruošęs gyventi neizoliuotas nuo visuomenės bei laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tačiau pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuotina, jog probacijos klausimai svarstomi, remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.
Teismas, spręsdamas skundo argumentus dėl komisijos nutarimo panaikinimo ir nuteistajam lygtinio paleidimo taikymo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir atsižvelgia į kitų aplinkybių visumą: nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių, ar anksčiau nuteistojo atžvilgiu taikytas lygtinis paleidimas, kaip nuteistasis elgėsi lygtinio paleidimo metu. Padaryti nusikaltimai, jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai - nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Visos nuteistąjį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog iš tiesų nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenė saugumo pusiausvyra. Nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad toks jo elgesys nesikartos, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nes teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus asmuo yra tris kartus ir padaryti nusikaltimai sunkėja.
Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 1 dalyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju 1 metus 3 mėnesius laisvės atėmimo, nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.
Nuteistojo argumentas dėl Komisijos sudarymo yra nepagrįstas, kadangi BVK 164 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pataisos įstaigose sprendimams dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos priimti Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu sudaromos septynių narių Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos. Į Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos narius dvejų metų laikotarpiui skiriami probuotojai, ne mažiau kaip du asociacijų, religinių bendruomenių ar religinių bendrijų atstovai ir (ar) savanoriai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nariu gali būti ne jaunesnis kaip 25 metų ir atitinkantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams nustatytus nepriekaištingos reputacijos kriterijus asmuo. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nariais paskirti Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnai, valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, negali sudaryti daugiau kaip 50 procentų visų komisijos narių. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijų sudarymo ir darbo organizavimo nuostatus tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Visą Lygtinio paleidimo komisiją sudaro 7 nariai. BVK numato tik formalią Komisijos sudarymo tvarką. Komisijos sudarymo ir posėdžių vykdymo tvarka detalizuota Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-04-27 įsakymu V-107 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų tvirtinimo“. Minėto įsakymo 21 punkte įtvirtinta, kad Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas. Taip pat minėto įsakymo 22 punkte įvirtinta, kad negalintys dalyvauti komisijos posėdyje komisijos nariai savo nuomonę dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo nuteistajam gali pateikti raštu iki komisijos posėdžio pradžios. Raštu pateikta nuomonė turi būti paskelbta posėdyje. Nagrinėjamu atveju Komisijos posėdyje dalyvavo daugiau kaip pusė komisijos narių, t. y. 4 nariai, iš kurių vienas narys pateikė savo nuomonę raštu, kas vertinama kaip tinkamu dalyvavimu posėdyje. Posėdyje taip pat dalyvavo ir Komisijos pirmininkė bei jos pavaduotojas. Teismas konstatuoja, kad Lygtinio paleidimo komisija buvo sudaryta laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų bei poįstatyminių aktų ir jos sudėtis buvo teisėta, todėl skundžiamas nutarimas buvo priimtas taip pat teisėtai.
Pripažintina, kad nuteistasis dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. Minėta aplinkybė rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pabrėžtina tai, kad gerai elgtis atliekant laisvės atėmimo bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga.
Pataisos namuose užfiksuota 13644,58 Eur dydžio priteistas ieškinys, atlyginta 57,52 Eur. Kaip jau minėta ankščiau nuteistasis atsisakė darbo, todėl ieškinys nėra dengiamas, atlyginta labai maža dalis ieškinio. Be to nuteistojo teigimu jis turi įsiskolinimų apie 60000 Eur. Nuteistojo darbinė patirtis labai maža. Teismo nuomone nuteistasis nepakankamai stengiasi atlyginti priteistas sumas, kadangi iš jo įsiskolinimas yra valstybės išieškomas, pats savanoriškai priteisto ieškinio nustatytu laiku nemokėjo, nuteistasis nededa pakankamai pastangų kuo greičiau pašalinti turinius įsipareigojimus, atlyginant priteistą žalą.
Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 81/04-382 nurodyta, kad pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką, t.y, alkoholio vartojimas. Paskutiniai nusikaltimai, taip pat padaryti apsvaigus nuo alkoholio. Nuteistasis, kad įgautų pranašumą, nepateikia savo gyvenimo faktų, turinčių reikšmės nustatant nusikaltimo elgesio riziką, teikdamas, kad neatsimena, senai tai vyko ar nenori prisiminti. Teigia, kad niekada nebuvo paveiktas draugų ar kitų asmenų įtakos. Savęs vertinimo anketoje įvardina, kaip problemą bendravimas su bloga kompanija, vietų kurios lemia problemų atsiradimą, lankymasis. Suvokia kai kuriuos alkoholio vartojimo padarinius, tačiau sumenkina jų poveikį ir su tuo susijusias problemas, teigia, kad jokios programos nepadės atsisakyti alkoholio, jeigu pats to nepanorės. Nors nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nėra nuolatinių agresijos panaudojimo pavyzdžių, tačiau atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją galima teigti, kad nuteistasis keletą kartų naudojo smurtą ar grasino smurtu, siekdamas, kad kiti paklustų. Asmuo pakankamai gerai atpažįsta veiksnius, kurie paskatino jį nusikalsti, tačiau problemų sprendimo įgūdžiai silpni, kartoja tas pačias klaidas, nesugebėdamas surasti alternatyvų, turi nesėkmingų pastangų sprendžiant problemas patirtį, dėmesį sutelkia tik į teigiamas pasekmes, ignoruodamas galimas neigiamas. Pokalbio metu linkęs minimizuoti, racionalizuoti savo nusikalstamą elgesį, turi savitą tokio savo elgesio paaiškinimą, stebimas ryškus polinkis kaltinti kitus, perkeliant jiems atsakomybę ir pasekmes. Nuteistasis šiuo metu nė karto nėra pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių, tačiau praeityje, bausmės atidėjimo metu, įvykdė naują nusikalstamą veiką, kas leidžia manyti, kad nuostatos į priežiūrą ir apribojimus nėra palankios. Nors teigia, kad nori būti visuomenės dalimi ir suvokia kitų visuomenės narių teises, tačiau nuteistojo kriminalinė istorija leidžia manyti, kad nuteistojo gyvenimo būdas prieštarauja visuomenės normoms. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, negalima teigti jog asmuo suvokia savo netinkamą elgesį, minimalizuoja savo turimas problemas, todėl negalima teigti jog asmuo yra pasiruošęs gyventi neizoliuotas nuo visuomenės.
A. K. pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika remiantis OASys metodikos 2020-04-17 gautais duomenimis, priskiriama prie aukštos rizikos grupės – 106 balai. 2020-02-04 atlikto vertinimo metu buvo nustatyti 106 balai pagal OASys metodiką, nusikalstamo elgesio rizika nesumažėjo. Nuteistasis skunde nurodė, jog prieš pristatant jį lyginio paleidimo komisijai jis nebuvo pakartotinai vertinamas pagal OASys metodiką, tačiau Komisijos nutarime nurodyta jog nuteistasis nepateikia savo gyvenimo faktų turinčių reikšmės nustatant nusikalstamo elgesio riziką. Teismas sprendžia jog dėl tokio nuteistojo elgesio nebuvo galimybės atlikti pakartotinį vertinimą, todėl Komisija rėmėsi paskutine turima išvada. Teismas pažymi, jog taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje.
Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgęs į psichologinės tarnybos išvadą bei socialinio tyrimo išvadoje nurodytais tyrimo duomenimis, sutinka su Komisijos padaryta išvada, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis būdamas laisvėje šiuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo elgesio koregavimą ir įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį, nėra pagrindo tenkinti skundo dėl jame nurodytų argumentų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu teismas,
nutaria:
Nuteistojo A. K. skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. liepos 27 d. nutarimo Nr. 81/04-594 panaikinimo atmesti.
Nutartis per 7 dienas ( nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.