Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-10-22 · Administracinė byla Nr. I-4181-644/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-22
Bylos Nr.
I-4181-644/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00558-2019-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rimantas Giedraitis, Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas
A. Š.
Atsakovas
Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Administracinė byla Nr. I-4181-644/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00558-2019-4Procesinio sprendimo kategorija: 36.;55.1.1.. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 22 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolantos Medvedevienės,

sekretoriaujant D. L.,dalyvaujant pareiškėjui A. Š., jo atstovui advokato padėjėjui L. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. Š. skundą palaikė ir prašė: 1) panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus vyresniojo specialisto 2018-12-18 priimtus sprendimus Nr. 16-IL-64-00947-e ir Nr. 16-IL-64-00948-e; 2) įpareigoti atsakovą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariatą išduoti A. Š. leidimus Nr. (duomenys neskelbtini) įsigyti laikyti (nešiotis) ginklus bei grąžinti ginklus: pistoletą PM Nr. (duomenys neskelbtini) ir dujinį ginklą „Blow“ Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 1-4).

Pareiškėjas skunde bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus vyresnysis specialistas 2018-12-18 priėmė sprendimą Nr. 16-IL-64-00947-e, kuriuo nusprendė panaikinti A. Š. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) įsigyti laikyti (nešiotis) ginklus (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) bei 2018-12-18 priėmė sprendimą Nr. 16-IL-64-00948-e, kuriuo nusprendė panaikinti A. Š. neterminuotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) įsigyti laikyti (nešiotis) ginklus (toliau – ir Sprendimas Nr. 2).

Savo sprendimus atsakovas motyvavo tuo, kad pareiškėjas 2018-09-22 apie 17 val. su ginklu elgėsi neatsakingai ir kovinį ginklą panaudojo be pagrindo, todėl, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 str. 6 d., leidimai laikyti (nešiotis) B.C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.

Šalies argumentai

Pareiškėjas su ginčijamais sprendimais nesutinka, kadangi jie yra neteisėti ir nepagrįsti, pažeidžiantys jo interesus ir prieštaraujantys teisinėms normos, reglamentuojančioms leidimų laikyti (nešioti) ginklus išdavimą. Pareiškėjas nurodė, kad

2018-09-22 Vilkaviškio rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo, pagal nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius. Tyrimo duomenimis nustatyta, kad A. Š. 2018-09-22 apie 17 val. (duomenys neskelbtini), esančio namo kieme, kilusio konflikto su V. Š. metu panaudojo teisėtai disponuojamą šaunamąjį ginklą, t. y. pistoletą PM Nr. (duomenys neskelbtini) ir juo šaudamas nesunkiai sutrikdė V. Š. sveikatą. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras 2018-11-20 priėmė nutarimą (toliau - ir 2018-11-20 nutarimas), kuriuo nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, nesant nukentėjusiojo skundo ir nutarė klausimą dėl leidimo laikyti ir nešiotis ginklus peržiūrėjimo spręsti nutarimui įsiteisėjus.

Šiai dienai pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtų sprendimų tiek baudžiamojo, tiek administracinio pažeidimų prasme, nėra nustatyta, kad jis pažeidė ginklo naudojimosi įstatymų reikalavimus, dėl ko buvo sutrikdyta kito asmens sveikata, todėl motyvas panaikinti leidimus įsigyti laikyti (nešiotis) ginklus nėra pagrįsti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigia, kad jo veiksmai aukščiau minėtoje situacijoje buvo teisėti, nes jei būtų pasielgęs kitaip, t. y. nebūtų panaudojęs ginklo, pasekmės galimai būtų prastesnės. Šiuo atveju V. Š. tiek jį, tiek D. B. būtų sužalojęs. Atsakovas priimdamas sprendimą jokio tyrimo neatliko, o vienareikšmiškai vadovavosi tik prokuroro priimtu sprendimu. Pažymėjo, kad Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2019-03-19 nutarimu (toliau – ir 2019-03-19 nutarimas) tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir iš 2018-11-20 nutarimo pašalino išvadą, kad A. Š. kovinį ginklą panaudojo be pagrindo ir su ginklu elgėsi neatsakingai, nes ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra nurodytą išvadą patvirtinančių duomenų.

Pareiškėjo manymu, atsakovas Sprendimuose Nr. 1 ir Nr. 2 nėra nurodęs konkrečių atsisakymo išduoti leidimą motyvų, kurie neabejotinai ir patikimai patvirtintų, kad pareiškėjas realiai kelia grėsmę visuomenei. Atsakovas, prieš priimdamas ginčijamus sprendimus, netyrė ar nėra kitų aplinkybių, kurias Įstatymas kvalifikuoja kaip kitus pagrindus taikyti teisės įsigyti ar turėti ginklus apribojimus, todėl darytina išvada, kad atsakovas, priimdamas sprendimus pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus dėl būtinumo individualų administracinį sprendimą pagrįsti nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, o taikomas poveikio priemones motyvuoti. Šiuo atveju ginčijamų sprendimų nepagrindimas nustatytais konkrečiais faktais ir nemotyvavimas laikytinas besąlygiška vada naikinti individualų administracinį aktą.

Atsiliepimas

Atsakovas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariatas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir atsiliepime (b. l. 32,33) nurodė, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, jog leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.

Iš 2018-11-20 Marijampolės apylinkės prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matosi, kad A. Š. 2018-09-22 nuvyko pas draugę D. B. į (duomenys neskelbtini). Pastaroji konfliktavo su kartu gyvenančiu V. Š., kuris buvo neblaivus ir vartojo necenzūrinius žodžius. Konfliktui įsibėgėjus, V. Š. paėmė metalinį strypą ir pradėjo artintis link D. B.. Iš liudytojų parodymų matosi, kad V. Š. tik artinosi link D. B., jai negrasindamas apie ketinimą tuo strypu mušti. Moteriai sušukus, A. Š. iš karto paėmęs ginklą, neįspėjęs apie jo panaudojimą, iššovė į viršų ir priartėjus prie V. Š. tuoj pat nevalingai dar kartą iššovė, niekur nesitaikydamas. Po šūvio suprato, kad sužalojo V. Š., nes pastarasis užsiėmęs kaklą pasišalino. A. Š. paėmęs ginklą išėmė dėtuvę ir, pamatęs, kad yra likęs vamzdyje šovinys, dar kartą iššovė į viršų, grubiai pažeisdamas ginklo panaudojimo taisykles. Jis privalėjo šovinį saugiai išimti iš vamzdžio.

Motyvuojamoji dalis

Konstatuotina, kad nors Marijampolės apylinkės prokuratūros 2018-11-20 nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo pagal LR baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį tik dėl to, kad nukentėjusysis nepateikė skundo, tačiau pažymėta, „jog A. Š. kovinį ginklą panaudojo be pagrindo ir su ginklu elgėsi neatsakingai nes: 1) jo duoti parodymai dėl ginklo panaudojimo prieštarauja kitų asmenų duotiems parodymams; 2) V. Š. negrasino ir nesudavė smūgių D. B., ką patvirtina pati liudytoja“. Taip pat pažymėjo, kad V. Š. ikiteisminio tyrimo metu sakė netiesą, jog V. Š. jam sudavė per ranką, dėl ko jis nevalingai iššovė. Kitų liudytojų parodymai ir įvykio vietoje rastų daiktų išsidėstymas tai paneigia.

Įstatymo 34 straipsnio nuostatos numato, kad ginklo panaudojimas nelaikomas prieštaraujančiu žmogaus teisėms, kai tai neišvengiamai būtina, kai gresiantis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, kad prieš panaudojant ginklą būtina įspėti asmenį, prieš kurį ketinama panaudoti ginklą, kad ginklo panaudojimo pasekmės neturi padaryti žalos trečiųjų asmenų sveikatai.

Iš minėtų aplinkybių matosi, kad A. Š. su ginklu elgėsi neatsakingai, prieš panaudojant ginklą nesistengė gresiančio pavojaus pašalinti kitomis įmanomomis priemonėmis, neįspėjo apie ginklo panaudojimą. Šaudė nevalingai, ko pasėkoje galėjo nukentėti tretieji asmenys. Tuo aiškiai pažeidė Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas ir negali turėti ginklų.

Nors prokuroras ir neįvertino būtinosios ginties teisėtumo sąlygų, tačiau šioje situacijoje galima įžvelgti būtinosios ginties ribų peržengimą, aiškų gynybos neatitikimą kėsinimosi pobūdžio bei pavojingumo ir besikėsinančiam buvo aiškiai padaryta didesnė žala, negu vertos ginamos teisės ir interesai, į kuriuos buvo pasikėsinta, panaudota priemonė, kuri konkrečioje situacijoje nebuvo būtina. Visa tai, atsakovo nuomone, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo A. Š. skundas aiškiai nepagrįstas, todėl negali ir neturi būti patenkintas.

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad 2018-12-18 Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu (sprendimuose netiksliai nurodyta 40 str. 6 d.) priėmė sprendimą Nr. 16-IL-64-00947-e, kuriuo nusprendė panaikinti A. Š. išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) bei priėmė sprendimą Nr. 16-IL-64-00948-e, kuriuo nusprendė panaikinti A. Š. neterminuotą leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas Nr.2) (b. l. 5,6). Faktiniu Sprendimų Nr. 1 ir Nr. 2 pagrindu atsakovas nurodė aplinkybes, kad 2018-11-20 Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir nutarimui įsiteisėjus spręsti klausimą dėl leidimo A. Š. laikyti ir nešiotis ginklus peržiūrėjimo, nes ikiteisminio tyrimo duomenimis A. Š. 2018-09-22 apie 17 val. (duomenys neskelbtini)., esančio namo kieme, kilusio konflikto su V. Š. metu, panaudojo teisėtai disponuojamą šaunamąjį ginklą, t. y. pistoletą PM Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo šaudamas nesunkiai sutrikdė V. Š. sveikatą. Pagal tyrimo duomenis A. Š. su ginklu elgėsi neatsakingai ir kovinį ginklą panaudojo be pagrindo.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovo priimtų Sprendimų Nr. 1 ir Nr. 2 teisėtumo ir pagrįstumo. Kaip matyti iš pareiškėjo teismui pateikto skundo, savo nesutikimą su skundžiamais sprendimais, A. Š. iš esmės grindžia tuo, kad sprendimuose nėra nurodyta konkrečių motyvų, kurie neabejotinai ir patikimai patvirtintų, jog pareiškėjas realiai kelia grėsmę visuomenei. Atsakovas, prieš priimdamas ginčijamus sprendimus, netyrė ar nėra kitų aplinkybių, kurias Įstatymas kvalifikuoja kaip kitus pagrindus taikyti teisės įsigyti ar turėti ginklus apribojimus, todėl atsakovas, priimdamas sprendimus pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus dėl būtinumo individualų administracinį sprendimą pagrįsti nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, o taikomas poveikio priemones motyvuoti.

Sprendžiant pareiškėjo argumentų pagrįstumo klausimą pirmiausia pažymėtina, kad atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog atsakovas privalo laikytis ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų.

Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad „administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais“. Vadovaujantis objektyvumo principu, „administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs“ (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punktas). Atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad „individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos“.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Taigi, viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010).

Nagrinėjamu atveju skundžiami atsakovo sprendimai neatitinka esminių Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo, kurio tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis), 40 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai, kuriais leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis yra panaikinami, tame tarpe – kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai (Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Akcentuotina, jog kai sprendžiama dėl asmens teisės nešioti ir laikyti ginklą panaikinimo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, turi būti nustatytos dvi sąlygos – įstatymų, teisės aktų pažeidimas, bei tuo keliama grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1369/2012). Pažymėtina, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).

Administracinėje byloje nustatyta, jog skundžiami sprendimai priimti 2018-11-20 Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros priimto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą (toliau – 2018-11-20 nutarimas) pagrindu (b. l. 5-10). Iš sprendimų turinio ir minėto nutarimo spręstina, jog skundžiamų sprendimų priėmimo faktinis pagrindas yra tai, kad A. Š. 2018-09-22 apie 17 val. (duomenys neskelbtini), esančio namo kieme, kilusio konflikto su V. Š. metu, panaudojo teisėtai disponuojamą šaunamąjį ginklą, t. y. pistoletą PM, kuriuo šaudamas nesunkiai sutrikdė V. Š. sveikatą. Pagal tyrimo duomenis A. Š. su ginklu elgėsi neatsakingai ir kovinį ginklą panaudojo be pagrindo.

Teismo nuomone, konkrečiu atveju priimant sprendimus, privalėjo būti aiškiai ir konkrečiai įvardintas ir išdėstytas naudojimosi ginklu teisės aktais reglamentuotų reikalavimų pažeidimas (pažeidimai), kokiais veiksmais (neveikimu) jis (jie) pasireiškė, kokių konkrečiai įstatymų, teisės aktų reikalavimų nebuvo laikomasi, juos siejant su faktinėmis aplinkybėmis, kokiu būdu minėtas pažeidimas sukėlė grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.

Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu prokuroro padaryta išvada (kuri beje vėliau aukštesnio prokuroro 2019-03-19 nutarimu pripažinta nepagrįsta, b. l. 45-50), kad A. Š. kovinį ginklą panaudojo be pagrindo ir su ginklu elgėsi neatsakingai, nėra teismo įsiteisėjusiu sprendimu pripažintos visiems žinomos aplinkybės ar faktai, kurių nereikia įrodinėti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 1, 2, 4 dalys). Atsižvelgiant į tai, atsakovas skundžiamuose sprendimuose turėjo konkrečiai įvardinti ir atskleisti pareiškėjo veiką, kuria buvo pažeisti įstatymų, teisės aktų reikalavimai bei išdėstyti realios grėsmės žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai buvimą. Iš Sprendimų Nr. 1 ir Nr. 2 turinio matyti, kad atsakovas formaliai, neatlikdamas jokio savarankiško tyrimo, nurašė prokuroro 2018-11-20 nutarime išdėstytą išvadą dėl tariamo pareiškėjo neatsakingo elgimosi su ginklu ir kovinio ginklo panaudojimo be pagrindo. Apie tai kokius įstatymų, teisės aktų pažeidimus šiais veiksmais padarė A. Š. bei kaip šie veiksmai kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai, atsakovas iš vis nenurodė. Įvertinus tai, kad nei skundžiamuose sprendimuose, nei atskirai nėra išdėstyti motyvai, nepateiktas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinius sprendimus, pripažintina, kad Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas priėmė skundžiamus sprendimus be motyvuojamosios dalies, kuriuose nėra nurodytas faktinis bei teisinis jų pagrindas. Minėti skundžiamų sprendimų turinio trūkumai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme yra esminiai, todėl Sprendimai Nr. 1 ir Nr. 2, negali būti pripažinti pagrįstais bei teisėtais ir turi būti panaikinti kaip neteisėti iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui - Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Primindama Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, teisėjų kolegija pabrėžia, kad individualaus administracinio akto motyvai negali būti nurodyti vėliau nei priimtas individualus administracinis aktas. Kilus ginčui teisme dėl individualaus administracinio akto, kuris yra be jokių motyvų, tokį aktą priėmusio viešojo administravimo subjekto (atsakovo) pozicija, kad jis atitinkamu procesiniu būdu (atsiliepime į pareiškėjo skundą) bando nurodyti tokio akto motyvus, teismui negali būti pagrindas į tai atsižvelgti, nes, kaip jau buvo minėta Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimai turi būti išpildyti priimant individualų administracinį aktą. Nagrinėjamu atveju atsakovas motyvus bandė išdėstyti atsiliepime bei paaiškinime (b. l. 62,63) į pareiškėjo skundą teismui, tačiau tai nesuderinama su pirmiau aptartais Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimais. Skundžiamo individualaus akto priėmimo motyvų nurodymas teisminio proceso metu (jei jie nėra nurodyti priimtame akte) negali būti vertinamas ir neturi įtakos nemotyvuoto akto teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013, LVAT 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016).

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teisėjų kolegija nustačiusi, kad sprendimai neteisėti iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui), konstatuoja, jog tai yra pagrindas panaikinti šiuos administracinius sprendimus, nepasisakant dėl kitų skunde, atsiliepime bei teismo posėdžio metu šalies išdėstytų motyvų ir nevertinant atsakovo priimtų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo kitais aspektais.

Pareiškėjo antrasis reikalavimas įpareigoti atsakovą išduoti leidimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) įsigyti laikyti (nešiotis) ginklus bei grąžinti ginklus yra perteklinis, kadangi teismui patenkinus pareiškėjo pirmąjį reikalavimą dėl Sprendimų Nr. 1 ir Nr. 2 panaikinimo, būtų atkurta iki ginčijamų sprendimų priėmimo buvusi teisinė padėtis (ABTĮ 94 straipsnis). Todėl pagrindo atskirai tenkinti pareiškėjo reikalavimą ir įpareigoti atsakovą išduoti leidimus ir grąžinti ginklus, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad skundžiamo individualaus administracinio akto panaikinimo pasekmių, numatytų ABTĮ 94 straipsnyje, atsiradimas nepriklauso nuo viešojo administravimo subjekto, kurio priimtą administracinį aktą teismas panaikina, valios. Be to, toks administracinio teismo sprendimas, kuriuo yra panaikinamas skundžiamas administracinis aktas, neturi būti vykdomas specialia tvarka, nes teisinį poveikį teisiniams šalių santykiams daro pats sprendimas, t. y. toks sprendimas laikomas sukeliančiu teisinius padarinius. Nagrinėjamu atveju reikštų, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo panaikinti atsakovo priimti sprendimai dėl leidimų laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo, būtų atkurta iki šių sprendimų priėmimo buvusi padėtis, t. y. pareiškėjas faktiškai toliau būtų laikomas asmeniu, kuriam yra išduoti leidimai laikyti (nešiotis) ginklus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-05-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-285/2014; LVAT 2015-03-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A-613-525/2015).

Dėl šių priežasčių nebėra pagrindo pareiškėjo reikalavimo - įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, tenkinimui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimų panaikinimas netrukdo atsakovui išnagrinėti šį klausimą iš naujo, sprendimą priimant laikantis teisės aktuose nustatytų procedūrų, tinkamai jį motyvuojant.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Š. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus 2018-12-18 sprendimą Nr. 16-IL-64-00947-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ bei panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus 2018-12-18 sprendimą Nr. 16-IL-64-00948-e „Dėl neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“.

Kitos skundo dalies netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Rimantas Giedraitis Audrius Grauželis Jolanta Medvedevienė