- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-12-17
- Bylos Nr.
- 1A-355-316/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Boleslovas Kalainis (pirm.), Vidmantas Mylė, Bronius Zalaga
- Advokatai
- Edmundas Jankaitis
Teisėjas Kęstutis Stulginskas Procesinio sprendimo kategorija
2.4.6.3.2.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
2008 m. gruodžio 17 d.
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Boleslovo Kalainio, teisėjų Vidmanto Mylės , Broniaus Zalagos,
apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio, kuriuo K. L. pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 1 d. ir nubaustas 20 parų areštu. Į bausmės laiką įskaitytas laikas nuo 2008 m. balandžio 16 d. iki 2008 m. balandžio 18 d. ir nuo 2008 m. rugpjūčio 21 d. iki 2008 m. rugsėjo 4 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. L. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, t. y. 2008 m. balandžio 3 d. apie 11.00 val. iš parduotuvės „Buteka“, esančios Žemaitijos g. 20, Mažeikių mieste, pagrobė svetimą UAB „Buteka“ priklausantį 999,00 litų vertės turtą – siuvimo mašiną Brother BC 2100, S/N 6B-0104227876, tuo padarydamas 999 litų žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras prašo pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nuosprendį, K. L. paskirti 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Apelianto nuomone, Mažeikių rajono apylinkės teismas, paskirdamas K. L. arešto bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes, skirdamas bausmę, turėjo vadovautis LR BK 56 str. 1 d. nuostata ir recidyvistui paskirti laisvės atėmimo bausmę, tačiau, visiškai to nemotyvuodamas, paskyrė kitokios rūšies bausmę. Apeliantas skunde taip pat išsako prieštaravimus dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo aiškinimo, vyriausiojo prokuroro nuomone, teismas nepagrįstai arešto bausmę prilygino terminuoto laisvės atėmimo bausmei.
Teismo posėdyje prokuroras prašo apeliacinį skundą patenkinti, nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kurie išdėstyti apeliaciniame skunde, nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės ( LR BPK 328 str. 1 d. 2 p.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas padarytos veikos faktines aplinkybes ir jos kvalifikaciją, daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas bylos įrodymus ištyrė ir įvertino teisingai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimų. To neginčija ir apeliantas, Mažeikių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras, savo 2008-09-12 skunde nurodydamas, kad teismas nuteistajam paskyrė savo rūšimi ir dydžiu aiškiai per švelnią bausmę.
Mažeikių rajono apylinkės teismas, skirdamas K. L. bausmę, nurodė, kad atsižvelgia į įstatymo ginamas vertybes, pagrobto dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, kaltinamojo asmenybę, ir paskyrė 20 parų arešto bausmę. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, iš naujo įvertinusi aukščiau išvardintas aplinkybes, atkreipdama ypatingą dėmesį į nuteistojo asmenybę, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas jas įvertino netinkamai. Iš bylos medžiagos matyti, kad K. L. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu buvo teisiamas devintą kartą, tyčinį nusikaltimą, už kurį buvo teisiamas, padarė neišnykus teistumui. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 str. K. L. yra recidyvistas. Pagal baudžiamąjį įstatymą recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (Lietuvos Respublikos BK 56 str.). Mažeikių rajono apylinkės teismas neįvertino to, kad K. L., būdamas teistas už analogiškų tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, teistumui neišnykus, vėl padarė tyčinę veiką. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip teisingai nurodė apeliantas savo apeliaciniame skunde, teismas visiškai nemotyvavo kitos, ne laisvės atėmimo, bausmės rūšies pasirinkimo recidyvistui nubausti. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nuomone, K. L. padaryta nusikalstama veika yra dėsningas nuteistojo gyvenimo būdo padarinys, todėl, paskyrus kitokią, nei laisvės atėmimas, bausmės rūšį, nebus pasiekti bausmės tikslai ir nusikalstamą veiką padaręs asmuo bus nubaustas tik simboliškai, neužkertant jam kelio daryti naujus nusikaltimus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 17 punkte nustatyta, kad „neteisinga bausme (BPK 328 straipsnio 2 punktas) pripažįstama tokia bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta“. Todėl Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės, atmetant apelianto argumentą ir nuosprendžio keitimo pagrindą, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Skiriant K. L. bausmę atsižvelgiama į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarytos žalos dydį, nusikaltimo tyčios formą, motyvus ir tikslus, padarymo būdą, žalingų pasekmių turinį, tai, kad jis praeityje teistas devynis kartus, nedirba. K. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. K. L. skiriama sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, ne didesnė, nei straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis.
Apeliaciniame skunde Mažeikių rajono apylinkės prokuroras išsakė nuomonę, kad teismas netinkamai aiškino baudžiamąjį įstatymą, areštą kaip trumpalaikį laisvės atėmimą, prilygindamas terminuotai laisvės atėmimo bausmei. Kolegija sutinka, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 55 str. areštas nėra laikomas laisvės atėmimo bausme, nors jis Lietuvos Respublikos BK 49 str. ir apibrėžiamas kaip trumpalaikis laisvės atėmimas, tačiau įstatyme aptarta arešto atlikimo tvarka, vieta, galima trukmė, leidžia daryti išvadą, kad areštas yra visai kitokio pobūdžio, t. y. švelnesnė bausmė, nei terminuotas laisvės atėmimas. Tačiau Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendyje nėra pasisakyta, kad areštas prilyginamas terminuotai laisvės atėmimo bausmei. Teismas motyvuojamoje nuosprendžio dalyje po bausmės skyrimo motyvų nurodė, kad kaltinamajam skirtinas trumpalaikis laisvės atėmimas (lygiai taip arešto bausmė apibrėžiama Lietuvos Respublikos BK 49 str. 1 d.), ir nuosprendžio rezoliucinėje dalyje paskyrė nuteistajam arešto bausmę. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija arešto bausmės įvardinimo trumpalaikiu laisvės atėmimu nelaiko netinkamu baudžiamojo įstatymo aiškinimu.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 d. 2 p.,
nusprendžia:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nuosprendį bausmės skyrimo dalyje pakeisti, K. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.