Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Dianai Paužienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui H. Ž., jo atstovui advokatui Juozui Kuncai, institucijos, priėmusios nutarimą, atstovui Kęstučiui Urbonavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal H. Ž. skundą dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (Vilniaus RAAD) Širvintų rajono agentūros nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus RAAD Širvintų raj. agentūros vyresn.inspektorius 2007-02-14 surašė administracinio teisės pažeidimo (ATP) protokolą H. Ž. už savavalinę statinio statybą pažeidžiant Statybos įstatymo IV skirsnio 12 straipsnio 3 ir 4 punktus. Nurodyta, kad atsakomybė už tai numatyta LR ATPK 51² str. 1 d. (b.l.9-10).

Vilniaus RAAD Širvintų raj. agentūros vyresn.inspektorius 2007-02-20 nutarimu H. Ž. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 51² str. 1 d., padarymą skyrė 750 litų baudą (b.l.11)

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundą palaikė, prašė tenkinti nurodytais motyvais. Paaiškino, kad pervaža per griovą yra 40-50 m. atstumu nuo griovos pradžios, griova prasideda nuo Bareikiškių miško, vanduo pakyla tik ankstyvą pavasarį. Tos sankasos negalima vadinti užtvanka. Griovio gylis apie 2 metrus. Tai vietinės reikšmės pervaža ir registre ji nepažymėta. Pervaža buvo jau nuo senų laikų tik nesutvarkyta, o jis ją sutvarkė. Griova nejungia jokių vandens telkinių ir išnyksta pievoje. Kai jam pirmą kartą buvo surašytas protokolas, jis konsultavosi su architektais ir jie nesuprato, kokio reikia projekto. Konsultavosi ir Aplinkos ministerijoje, ten irgi sakė, kad jokio projekto sankasai nereikia.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas palaikė skunde išdėstytus motyvus. Paaiškino, kad sankasa yra netoli nuo griovos pradžios (30-40 metrų atstumu), todėl pavojingo vandens kiekio ten susikaupti negali. Nutarime nurodoma, kad žala nepadaryta. Nuotraukos patvirtina, kad sankasoje yra įtaisytas vamzdis vandens pratekėjimui. STR apibrėžia nesudėtingų statinių požymius, sankasa turėtų būti priskiriama prie nesudėtingų statinių, tokiu atveju jokio statybos leidimo ir projekto nereikia.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas, paskirtoji bauda mažintina.

H. Ž. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimą, numatytą LR ATPK 51² str. 1 d. Pagal šį straipsnį atsakomybė kyla už ūkinės ar kitokios veiklos objektų statybą <...> be nustatyta tvarka patvirtintos ir suderintos dokumentacijos arba nesilaikant joje numatytų aplinkos apsaugos reikalavimų.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad 2007-02-08 patikrinimo atlikimo metu buvo nustatyta, jog pil. H. Ž., Virvyčių kaime, Širvintų rajone nuosavoje žemėje natūraliai gamtos suformuotoje griovoje, kuri prasideda nuo Bareikiškių miško ir eina žemyn platėdama Musės upės link, kuria vyksta vandentaka (STR 2.02.06:2004, 2.211 p.), pastatė 10,5 m ilgio 7 m (viršutinės keteros) pločio, 1,80 m aukščio žemių užtvanką, sustabdančią griova vykstančią vandentaką, ir pakėlė vandens lygį (STR 2.02.06:2004, 9.178 p.). Kadangi minėtas inžinierinis statinys (Statybos įstatymo 2 str. 9 p.) nepakliūna į nesudėtingų statinių sąrašą (STR 1.01.07:2002), H. Ž., pradėdamas statyti užtvanką, vadovaudamasis Statybos įstatymo 12 str. 1 d. 3 ir 4 p., turėjo parengti ir patvirtinti statinio projektą bei gauti statybos leidimą. Neatlikus šių veiksmų H. Ž. veiksmai yra kvalifikuotini kaip savavališka statinio statyba (Statybos įstatymo 2 str. 71 p.), neturint statybos įstatyme nustatyta tvarka gauto statybos leidimo. Savo veiksmais H. Ž. pažeidė Statybos įstatymo 12 str. 3 ir 4 p. reikalavimus. Iš tokio pažeidimo aprašymo darytina išvada, jog H. Ž. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, jog ūkinės ar kitokios veiklos objektą statė neturėdamas nustatyta tvarka patvirtintos ir suderintos dokumentacijos. Taip sprendžiama nepaisant to, jog skundžiamame nutarime įrašyta, kad H. Ž. veiksmai kvalifikuotini kaip savavališka statyba. Veika nagrinėjamu atveju pragrįstai kvalifikuota pagal LR ATPK 51² str. 1 d, o ne pagal 159 str. 1 d., kurioje kalbama apie savavališką statinio statybą, nes pastarasis straipsnis patalpintas į LR ATPK skirsnį, kuriame reglamentuojami piliečių buto teisių, buto komunalinio ūkio ir tvarkymo tvarkos pažeidimai.

H. Ž. pastatyta pervaža per griovą traktuotina kaip inžinerinis statinys (Statybos įstatymo 2 str. 9 p., STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 6 p.). Pagal STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 11.1 p. ir STR 2.02.06:2004 „Hidrotechnikos statiniai. Pagrindinės nuostatos“ 9.187 p. statinys atitiktų užtvankos apibrėžimą tik su sąlyga, kad šis statinys pakelia vandentėkmės vandens lygį. Šiose normose nurodoma, kad užtvanka - HTS, pertveriantis upę ar kitokią vandentėkmę ir pakeliantis joje vandens lygį. Gali būti statomos ir gruntinės (žemių, akmenų) užtvankos, tačiau vienas iš tokio statinio požymių yra vandens lygio pakėlimas. Pagal šio Reglamento 9.213 p. vandentėkmė – vandens objektas, kuriuo vanduo teka nuolydžio kryptimi žemės paviršiaus įduboje. H. Ž. neneigė, kad griova vanduo teka ir tėkmė pasibaigia toliau esančiuose laukuose. Vadovaujantis minėto Reglamento 18.1 p., H. Ž. pastatytas inžinierinis statinys pagal funkcinę paskirtį priskirtinas vandens praleidimo HTS. Nagrinėjamu atveju galima teigti, kad H. Ž. pastatytas inžinerinis statinys yra vandens pralaida ir pagal STR 1.01.09:2003 11.4 p. Nors VĮ „Vilniaus regiono keliai“ 2007 01 22 rašte Nr. 10.5-77 pažymėta, kad rajoninės reikšmės kelyje yra įrengta vandens pratekėjimo perlaida, o objektas kairėje kelio pusėje esančioje griovoje (matomai H. Ž. pastatytas statinys) yra įvardijamas kaip užtvanka, kuria formuojamas vandens telkinys (b.l.17), tačiau šis raštas negali būti pagrindu pripažinti statinį užtvanka. Institucija statinį pripažino užtvanka pagal 2007 02 08 Patikrinimo akto Nr. 11.23-25-07 duomenis. Šiame akte konstatuojama, kad statinys yra pakeliantis vandens lygį, tačiau nenurodyta, kokiais požymiais tai pasitvirtina, nenurodoma, ar tikrai vanduo toje vietoje kaupiasi dėl H. Ž. pastatyto statinio, be to vandens kaupimasis negali būti prilygintas vandens lygio pakėlimui. Toliau akte šis statinys jau įvardijamas tiesiog inžinieriniu statiniu, nepakliūnančiu į nesudėtingų statinių sąrašą, ir šis apibūdinimas atitinka nustatytus faktus.

Statybos įstatymo 12 str. 1 d. 3 p. nustato, kad statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą; organizuoti statinio projekto ekspertizę, kai ji privaloma arba savo iniciatyva. Minėto straipsnio 4 p. nustato, kad statytojas privalo šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybos leidimą. STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 2.1 p. nurodo, kad statybos leidimas vykdyti naujo statinio statybą <...> yra privalomas išskyrus nesudėtingus (tarp jų – laikinus) statinius. STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 7 p. nustato, kad nesudėtingi statiniai skirstomi į I grupės nesudėtingus statinius, II grupės nesudėtingus statinius ir laikinus statinius. Minėto reglamento 12.3 p. nustato, kad I grupės nesudėtingiems statiniams neprivalomas statinio projektas, nereikalingas statybos leidimas, 12.4 nustato, kad II grupės nesudėtingiems statiniams rengiamas supaprastintas statinio projektas, nereikalingas statybos leidimas.

Šiuo atveju spręstinas klausimas dėl H. Ž. pastatyto statinio priskirtinumo nesudėtingų statinių kategorijai, nepriklausomai nuo to, ar šis statinys vertintinas kaip užtvanka, ar kaip vandens pralaida, t.y. hidrotechnikos įrenginys (HTS). Statybos įstatymo 2 str. 6 p. nurodo, kad nesudėtingas statinys – paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Nesudėtingų statinių sąrašą ir prie nesudėtingų statinių priskirtų pastatų ir inžinerinių statinių paprastų konstrukcijų požymius nustato Statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“. Šio reglamento 1 priedo 2 lentelėje pateikiamas baigtinis inžinerinių statinių, kurie gali būti priskirti nesudėtingiems, sąrašas. Nei užtvankų, nei vandens perlaidų tame sąraše nėra. Reglamento V skirsnyje nurodyti inžinerinių statinių, priskirtų prie nesudėtingų statinių, paprastų konstrukcijų požymiai ir techniniai parametrai. 9 punkte nurodomi tokių statinių statybos proceso požymiai. Statinių techniniai parametrai pateikiami Reglamento prieduose (nagrinėjamu atveju vadovaujamasi 2 lentelėje pateikiamais techniniais parametrais). Tam, kad būtų galima pripažinti statinį nesudėtingu, būtina, jog statinys atitiktų tiek paprastų konstrukcijų požymius, tiek techninius parametrus. Pripažintina, kad H. Ž. pastatytas inžinierinis statinys atitinka paprastų konstrukcijų požymius, tačiau neatitinka techninių parametrų, išvardytų 2 lentelėje. Todėl šis statinys negali būti priskiriamas prie nesudėtingų statinių.

STR 2.02.06:2004 „Hidrotechnikos statiniai.Pagrindinės nuostatos“ 4 p. patvirtina, kad statant HTS rengiami projektai. Projektai rengiami vadovaujantis reglamentais, normatyviniais dokumentais ir kitais teisės aktais. Šio reglamento 11 p. nurodo, kad HTS statomi vadovaujantis šalies ūkio plėtros schema, teritorijų planavimo dokumentais, atsižvelgiant į kompleksinio vandens išteklių naudojimo bei statybos objektų kooperavimo reikalavimus. Veiksniai, nurodyti Reglamento V skyriuje, į kuriuos turi būti atsižvelgta statant HTS, tik patvirtina, kad nei užtvankos, nei vandens perlaidos negali būti priskiriamos prie nesudėtingų statinių. Tą faktą, jog į minėtus teisės aktų reikalavimus statant HTS nebuvo atsižvelgta, patvirtina ir pateiktos nuotraukos (b.l.19-21), iš kurių matyti, kad griovoje formuojasi vandens telkinys, per pervažoje įrengtą vamzdį vanduo neprateka, nes šis vamzdis akivaizdžiai yra įmontuotas pernelyg aukštai (b.l. 20, 21). Pateiktos nuotraukos atitinka ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateiktoms nuotraukoms ATP byloje Nr. II-492-12/07 (psl.8-11). Teismo posėdyje institucijos atstovas taip pat nurodė, kad pervažoje vamzdis įrengtas pernelyg aukštai ir tai trukdo vandeniui pratekėti, dėl ko jis kaupiasi lauke. Šios aplinkybės patvirtina, kad tokio inžinierinio statinio statybai buvo būtinas projektas, kuriame vandens pratekėjimas būtų suprojektuotas taip, kad vanduo nesikauptų laukuose. H. Ž. savo paaiškinime (b.l. 13-14) pripažino, kad lyginant žemes įtaisė du vamzdžius vandens perlaidai, taigi jis pripažino, kad suformavo pervažą per natūralią griovą.

Nors H. Ž. teigia, kad jo pastatytai pervažai nereikia turėti leidimo ir projekto, tačiau tam prieštarauja ir faktai, vykę po pirmojo 2006 11 29 nutarimo šioje byloje priėmimo. 2006-11-29 H. Ž. kreipėsi į Širvintų rajono savivaldybės architektą, prašydamas pateikti išvadą, ar įrengtai pervažai per griovą be techninio projekto gali būti rengiamas statinio projektas bei įvardyti kokias projektavimo sąlygas reikia nustatyti (b.l.28). Širvintų rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo tarnybos vyr.architektė parengė išvadą 2006-12-20, kurioje nurodė, kad galima rengti statinio projektą, prieš tai nustačius šias projektavimo sąlygas ir įrašius į projektavimo sąlygų sąvadą: Statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti, Parengti statinio projektą ir teikti nuolatinei statybos komisijai (b.l.24). 2006-12-20 nustatytos Specialiosios projektavimo sąlygos statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti (b.l.25).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad surašant 2007-02-08 aktą jis nedalyvavo, apie patikrinimą jam pranešta nebuvo, o kai susipažino su nustatytais pervažos išmatavimais, jis pastebėjo, kad jie neatitinka realių dydžių. Nepakvietimas administracinėn atsakomybėn trauktino asmens dalyvauti patikrinime laikytina procesiniu pažeidimu. Tačiau tokie pažeidimai gali būti ištaisyti nagrinėjant bylą teisme. H. Ž. nagrinėjant bylą teisme buvo garantuotos visos LR ATPK 272 str. numatytos procesinės teisės, jis naudojosi advokato pagalba. Dėl to H. Ž. galėjo pasinaudoti teise teikti įrodymus, pavyzdžiui pateikti pervažos išmatavimus, specialisto išvadą ir kt. H. Ž. tokiomis teisėmis nepasinaudojo, taip pat nenurodė aplinkybių, kurios būtų objektyviai jam kliudžiusios tai padaryti. H. Ž. nenuginčijo Patikrinimo akto Nr. 11.23-25-07 užfiksuotų faktinių duomenų apie statinio išmatavimus. Tačiau teismas daro išvadą, kad statinio išmatavimai šiuo atveju nėra reikšmingi, nes svarbu tai, jog tokio pobūdžio inžinerinis statinys nėra įtrauktas į išsamų ir baigtinį nesudėtingų statinių sąrašą, esantį STR 1.01.07:2002 2-je lentelėje, tai yra hidrotechnikos statinys, nes juo pertveriama natūrali vandens tėkmė, o tokiems statiniams bet kuriuo atveju būtina atitinkama dokumentacija.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad H. Ž. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai, jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR ATPK 51² str. 1 d., numatančią atsakomybę už ūkinės ir kitokios veiklos objektų statybą, be nustatyta tvarka patvirtintos ir suderintos dokumentacijos. Pirmiau minėtų teisės aktų (STR ir kt.) vertinimu nei užtvanka, nei vandens perlaida nepriskirta statiniams, kurie gali būti statomi neturint jokios dokumentacijos. H. Ž. neneigia, kad pervaža yra ūkinei veiklai būtinas statinys. Dėl nurodytų aplinkybių H. Ž. argumentai, kad statinys jokiu būdu nėra užtvanka, nėra teisiškai reikšmingi kvalifikuojant jo veiksmus. Inžinerinio hidrotechnikos statinio tikslus pavadinimas būtent ir bus įvardintas jo projektavimo metu. Nors paskirta administracinė nuobauda atitinka LR ATPK 20 str. 30 str., 30² str. reikalavimus, tačiau teismas daro išvadą, kad vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais H. Ž. atsakomybės laipsnis neturėtų būti didesnis, nei buvo pirmą kartą išnagrinėjus šią administracinio teisės pažeidimo bylą. 2006 11 29 nutarimas buvo panaikintas nustačius institucijos, paskyrusios nuobaudą, atlikto tyrimo nevisapusiškumą, todėl antrą kartą nagrinėjant bylą bauda neturi būti padidinta, todėl paskirtoji bauda mažintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 5 p. ir 128 str.,

nutarė:

Pakeisti Vilniaus RAAD Širvintų raj. agentūros 2007-02-20 nutarimą, kuriuo H. Ž. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 51² str. 1 d. padarymą paskirta 750 litų bauda, baudą sumažinti iki 500 Lt. H. Ž. skundo dėl nutarimo panaikinimo nepatenkinti.

Nutartis gali būti skundžiama apeliaciniu skundu per 10 dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.