Kauno apylinkės teismo sprendimas

2012-11-07 · Civilinė byla Nr. 2-674-559/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-11-07
Bylos Nr.
2-674-559/2012
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-00376-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Ramanauskienė
Ieškovas
A. S.
Atsakovas
Jonavos rajono savivaldybės administracijos, UAB „Jonavos paslaugos“
Trečiasis asmuo
V. L., T. S.
Advokatai
Albina Cirulienė
Kategorijos
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-674-559/2012Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00376-2012-4Procesinio sprendimo kategorija 35.5; 50.11.2; 116.4 (S)
JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 7 d.Jonava

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Ramanauskienė, sekretoriaujant Astai Zujevienei, dalyvaujant ieškovei A. S., jos atstovei advokatei Albinai Cirulienei, atsakovo Jonavos rajono savivaldybės administracijos atstovei Jovitai Stankevičiūtei, tretiesiems asmenims ir atsakovams pagal priešieškinį V. L., T. S., institucijos teikiančios išvadą atstovei Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Natalijai Bereznajai, nedalyvaujant atsakovo UAB „Jonavos paslaugos“ atstovui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. patikslintą ieškinį atsakovams Jonavos rajono savivaldybės administracijai ir UAB „Jonavos paslaugos“, tretiesiems asmenims V. L. ir T. S., dėl įpareigojimo sudaryti neterminuotą nuomos sutartį, bei atsakovo Jonavos rajono savivaldybės administracijos patikslintą priešieškinį ieškovei A. S. ir atsakovams pagal priešieškinį V. L. ir T. S., išvadą teikiančiai institucijai Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė savo patikslintą ieškinį palaiko ir prašo įpareigoti Jonavos rajono savivaldybės administraciją ir UAB „Jonavos paslaugos“ sudaryti su A. S. gyvenamosios patalpos - dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), neterminuotą nuomos sutartį. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad Jonavos UAB „Butų ūkis“ neterminuotam laikui sudarė dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su jos sutuoktiniu A. S., kurią pasirašė ieškovė A. S.. Butas šeimai buvo suteiktas ryšium su A. S. ir A. S. darbu Jonavos gelžbetonio gamykloje. Jos sudarymo pagrindas - 1985-01-11 sprendimas, leidimas apsigyventi 1985-02-15. Gyvenant santuokoje su A. S. gimė du vaikai - V. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. S., gim. (duomenys neskelbtini), kurie gyvena kartu su ieškove tame pačiame bute. Bute jų šeima gyvena nepertraukiamai nuo 1985 m. Ieškovės santuoka su A. S. nutraukta 1991 m. lapkričio 28 d. A. S. bute negyvena nuo 1996 m. sausio mėn. 1996 m. liepos 3 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4-693/1996 A. S. buvo pripažintas netekusiu teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), jis buvo išdeklaruotas iš buto 1996-08-01. Nuo tada ieškovė mokėjo visus mokesčius už buto komunalines paslaugas, suvartotą elektros energiją bei dujas, tinkamai prižiūrėjo butą, atliko einamąjį remontą, pakeitė vamzdynus. Tarp ieškovės ir buto savininko Jonavos rajono savivaldybės administracijos susidarė faktiniai gyvenamosios patalpos nuomos santykiai. Dėl sunkios turtinės padėties buvo susidariusi skola už buto nuomą ir komunalines paslaugas, todėl Jonavos rajono apylinkės teismo 1998-10-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3-1766/1998 su A. S. buvo nutraukta buto, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis, ir nuspręsta ieškovę su nepilnamečiais vaikais iškeldinti iš nuomojamos gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. 1998-09-01 skola buvo 7156,18 Lt. Teismo sprendimo vykdymas dėl iškeldinimo buvo atidėtas iki 2003 m. liepos 1 d., nes ieškovė tvarkingai mokėjo einamuosius mokesčius už butą bei palaipsniui dengė įsiskolinimą. Įsiskolinimą už butą ji baigė sumokėti 2006 m. Šiuo metu skolų už butą nėra. 1998-10-19 teismo sprendimas nebuvo įvykdytas be to yra suėjusi sprendimo vykdymo senatis. Atsakovas iki šio laiko nesikreipė dėl ieškovės iškeldinimo, jos mokėtus mokesčius priėmė, ji tvarkingai vykdo nuomos sutarties sąlygas, jie yra deklaravę gyvenamąją vietą nurodytame bute, todėl nėra pagrindo laikyti, kad bute ieškovė gyvena savavališkai, be buto savininko Jonavos rajono savivaldybės administracijos sutikimo. 2012-06-08 ieškovė kreipėsi į atsakovą, prašydama įteisinti susidariusius faktinius gyvenamosios patalpos nuomos santykius ir sudaryti su ja neterminuotos nuomos sutartį. Jonavos rajono savivaldybės administracija 2012-06-18 raštu Nr. 6B-06-2971 atsakė, kad gyvenamųjų patalpų neterminuota nuomos sutartis su ieškove negali būti sudaryta, nes sutartis teismo sprendimu 1998 m. spalio 19 d. buvo nutraukta už sutarties neįvykdymą. Ieškovės nuomone su ja turėjo būti sudaryta neterminuotos nuomos sutartis, o butas negali būti laikomas socialiniu būstu, nes nuomos sutartis dar buvo sudaryta iki Lietuvos Respublikos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo priėmimo. Ji kartu su dukra ir sūnumi gyvena kartu, veda bendrą ūkį, vaikai sutinka su ieškovės reikalavimu. Teismo posėdyje atsakovė papildomai paaiškino, kad 1993 m. sutartį pasirašė ne A. S., o ji, tik ji nesuprato, kad tai nuomos sutartis, bei nesuprato, kai teismas ją nutraukė. Savivaldybė nesudarė su ja sutarties tik dėl to, kad nebuvo A. S. sutikimo, o jai nežinant kur jis yra, patarė kreiptis į teismą. Ji suprato, kad nuomos sutartis vėl bus sudaryta, kai ji išmokės skolą, tačiau po to ji nesikreipė dėl sutarties sudarymo, tvarkingai toliau mokėjo mokesčius. Po teismo sprendimo jie dviems mėnesiams buvo išregistruoti iš buto, tačiau iš jo neišsikėlė niekada. Butas prižiūrimas, ji įdėjo langus, duris, grindis, pakeitė kanalizaciją, vonią. Sąskaitos už butą ateina jos vardu. Kito gyvenamojo būsto ji neturi.

Atsiliepimas

Atsakovo Jonavos rajono savivaldybės atstovė Jovita Stankevičiūtė su ieškovės reikalavimu nesutinka, prašo ieškinį atmesti ir reiškia ieškovei bei tretiesiems asmenims priešieškinį - prašo iškeldinti ieškovę A. S. ir jos vaikus T. S. bei V. L. su jos nepilnamečiu sūnumi R. L., iš savavališkai užimtos gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad nuomos sutartis su A. S. buvo sudaryta 1993 m. sausio 8 d. Gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Jonavos rajono savivaldybei. Apie tai, kad 1998-10-19 teismo sprendimo vykdymas dalyje dėl ieškovės iškeldinimo buvo atidėtas iki 2003 m. liepos 1 d., atsakovui tapo žinoma tik nagrinėjant šią bylą teismo posėdyje. 2012 m. birželio 8 d. A. S. kreipėsi į Jonavos rajono savivaldybės administraciją prašydama sudaryti su ja buto, esančio (duomenys neskelbtini), neterminuotą nuomos sutartį. 2012 m. birželio 18 d. Jonavos rajono savivaldybės administracija atsakė ieškovei, jog vadovaujantis galiojančiais teisės aktais gyvenamųjų patalpų neterminuota nuomos sutartis su A. S. negali būti sudaryta, nes ji Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu 1998 m. spalio 19 d. buvo nutraukta už sutarties nevykdymą. Ieškovė eilę metų žinojo, suvokė, jog su ja yra nutraukta nuomos sutartis, sąmoningai neatliko jokių veiksmų - nesikreipė į Jonavos rajono savivaldybės administraciją. Tik 2012 m. birželio 8 d. kreipėsi į atsakovą dėl neterminuotos nuomos sutarties sudarymo. Savivaldybė laiko, kad ieškovė įsikėlė į ginčo patalpą ir ja naudojasi neturėdama tam teisinio pagrindo - gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip to imperatyviai reikalauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.579 str. 1 d. Šiuo metu nėra teisinio pagrindo pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą su ieškove sudaryti neterminuotą nuomos sutartį, nes socialinis būstas suteikiamas tik šiame įstatyme numatytais pagrindais ir sąlygomis. Savivaldybė laiko, kad ieškovė ginčo butu naudojasi neteisėtai, yra savavališkai užėmusi jį, todėl prašo iškeldinti ieškovę kartu su kitais šeimos nariais. Teismo posėdyje atsakovo atstovė papildomai nurodė, kad tam, kad sudaryti nuomos sutartį, asmuo turi atitikti tam tikrus reikalavimus: ieškovė savivaldybei turi pateikti tam tikrus dokumentus ir atitikti tam tikrus reikalavimus dėl socialinės padėties, ji turi būti įrašyta į socialinio būsto eilę, nes socialiniai būstai skirstomi tik eilės tvarka. Savivaldybė laiko kad ieškovė neteisėtai naudojasi butu neturint tam savininko sutikimo ir nuomos sutarties. Nuomos sutarties nebuvimas nesukuria ieškovei subjektinių teisių į turtą ir laikytinas savininko nuosavybės teisės tęstiniu pažeidimu. Bylos nagrinėjimo metu savivaldybė sužinojusi, kad nuomos sutartis buvo nutraukta, prašo ieškinį tenkinti. Laiko kad ieškovė savavališkai įsikėlė nuo tada, kai nuomos sutartis buvo nutraukta. Po iškeldinimo termino A. S. turėjo kreiptis į savivaldybę ir sudaryti nuomos sutartį iš naujo. Nuo 2003 m. iki 2012 m ieškovė gyveno savavališkai užėmusi butą. Laiko, kad nuomos sutartis buvo sudaryta 1993 m su A. S., jie nenagrinėja, kas bute gyveno iki to laiko, t.y. nuo 1985 m. Sutartys yra sudaromos valstybės institucijos sprendimo pagrindu ir raštu. Patvirtino, kad jeigu ieškovė nebūtų kreipusis į savivaldybę, tai ji ir toliau ramiai gyventų tame bute, nes savivaldybėje šiuo metu dirbantiems darbuotojams nebuvo žinoma apie priimtą sprendimą dėl iškeldinimo. Laiko kad savavališkas būsto užėmimas yra tada, kai nėra sudarytas nuomos sutartis. Šiuo metu gali būti sudaryta tik socialinio būsto nuomos sutartis.

Atsakovo UAB „Jonavos paslaugos“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Savo atsiliepimuose atsakovas nurodė, kad A. S. 1999-05-10 ir 2000-05-15 teismo sprendimais priteistas skolas už komunalines paslaugas ir buto nuomą baigė mokėti 2007 m. balandžio mėn. Nuo 2007 m. balandžio mėn. ieškovė už buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), komunalines paslaugas ir buto nuomą atsiskaito laiku ir tinkamai. Dėl įpareigojimo sudaryti neterminuotą nuomos sutartį bei dėl ieškovės iškeldinimo palieka teismui spręsti savo nuožiūra. Prašo nelaikyti UAB „Jonavos paslaugos“ atsakovu šioje byloje.

Trečiasis asmuo ir atsakovas pagal priešieškinį T. S. teismo posėdyje nurodė, kad jis sutinka su ieškiniu, paaiškino, kad tame bute jis su mama gyvena visą gyvenimą nuo gimimo. Šiuo metu jie mamai padeda mokėti už butą, butas nėra apleistas, yra prižiūrimas. Apie priimtus sprendimus juos iškeldinti jis nieko nežino, nes buvo dar vaikas. Su priešieškiniu nesutinka.

Trečiasis asmuo ir atsakovė pagal priešieškinį V. L. prašo ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Savo atsiliepime ji nurodė, kad atsakovui Jonavos rajono savivaldybei buvo žinoma apie priimtą 1998 m. teismo sprendimą, todėl ieškovės kaltės, kad atsakovas nesiėmė jokių veiksmų nėra. Teismo sprendimas dėl jų šeimos iškeldinimo iš buto buvo priimtas todėl, kad A. S. dėl sunkios turtinės padėties negalėjo pilnai sumokėti buto komunalinių mokesčių. A. S. prašymu iškeldinimas iš buto atidėtas iki 2003 m. liepos 1 d., per šį laikotarpį A. S. mokėjo buto komunalinių mokesčių skolą ir einamuosius mokesčius, o 2006 m. pabaigoje pilnai atsiskaitė su UAB „Jonavos paslaugos“. Dabar A. S. mokesčius už suteiktus komunalinius patarnavimus moka reguliariai, įsiskolinimo nėra, t.y.ji tinkamai vykdo buto nuomininko pareigas. Ji pati gyvena šiame bute nuo jo suteikimo jų šeimai 1985 m. Šiuo metu ji turi nepilnametį sūnų R. L., gim. (duomenys neskelbtini). Jeigu teismas patenkins Jonavos rajono savivaldybės administracijos priešieškinį, jos mažametis sūnus, atsidurs gatvėje, nes neturės kur gyventi. Atsakovo reikalavimas pažeidžia jos mažamečio sūnaus teises ir teisėtus interesus turėti tinkamas gyvenimo sąlygas. Jos uždarbis yra 1000 Lt neatskaičiavus mokesčių, santaupų neturi. Jos nuomone 2006 m. pabaigoje išnyko pagrindas iškeldinti jų šeimą iš buto. Jonavos rajono savivaldybės administracija nesikreipė į teismą tikslu gauti vykdomąjį raštą dėl jų šeimos iškeldinimo, nepateikė antstolių kontorai vykdomojo rašto, priėmė iš A. S. mokesčius, susijusius su buto nuoma, komunalinius mokesčius. 1999-08-18 Jonavos rajono savivaldybės sutikimu jie buvo deklaruoti bute. Ji su tėvais bute apsigyveno 1985 m., kada butas buvo išskirtas šeimai ryšium su tėvų darbu Jonavos gelžbetonio gamykloje, todėl nepagrįstas atsakovo teiginys, kad jie butą yra užėmę savavališkai. Teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad ji kito gyvenamojo būsto ji neturi, sutuoktinis gyvenamąją vietą deklaravo Kulvos seniūnijoje pas savo mamą, kuriai reikalinga priežiūra. Bute gyvena ne nuo 1993 m., o nuo 1985 m.

Išvadą teikiančios institucijos Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė N. Bereznaja paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, jog šeimoje auga nepilnametis vaikas, jų iškeldinimas, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos - negalimas. Savo išvadoje nurodė, kad A. S., T. S., V. L. su mažamečiu vaiku R. L. gim. (duomenys neskelbtini), gyvena dviejų kambarių bute adresu (duomenys neskelbtini). Bute yra gyvenimui ir buičiai reikalingi baldai, buitinė technika bei namų apyvokos daiktai. Švara ir tvarka bute nepriekaištinga. Nepilnamečiui R. L. minėtame bute skirtas su motina V. L. bendras kambarys, kuriame sudarytos tinkamos sąlygos vaiko miegui, poilsiui, žaidimams bei ugdymui. Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi duomenų apie tai, kad V. L. gyvena netvarkingą gyvenimo būdą ar netinkamai vykdo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnio reikalavimus mažamečio R. L. atžvilgiu. Atsakovės A. S. ir V. L. dirba Kaune konditerijos įmonėje. Jų gaunami atlyginimai: kiekvienos po 800 Lt per mėnesį. T. S. dirba statybos įmonėje, dažnai vyksta į komandiruotes į užsienį. Jo gaunamas atlyginimas - apie 1000 Lt per mėnesį, neskaitant komandiruotpinigių. Pasak atsakovės V. L., šeimos iškeldinimo nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos atveju, neturinti kur gyventi ji su mažamečiu vaiku R. L. atsidurs gatvėje. Vaiko teisių apsaugos skyrius, tikslu užtikrinti vaiko interesus, mano, kad iškeldinimo atveju šeimai, auginančiai nepilnametį vaiką, turi būti suteiktos tinkamai įrengtos kitos gyvenamosios patalpos, atitinkančios sanitarinius bei techninius reikalavimus, todėl dėl iškeldinimo nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, prieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.

Byloje ieškovės paaiškinimu ir esančiais rašytiniais įrodymais yra nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovės šeimai buvo suteiktas 1985 m. (leidimas apsigyventi 1985-02-15; I t. b. l. 81), kaip nurodo ieškovė butas suteiktas dėl ieškovės A. S. ir jos buvusio sutuoktinio A. S. darbo Jonavos gelžbetonio gamykloje. Gyvenant santuokoje su A. S. šeimoje gimė du vaikai - V. L., gim. (duomenys neskelbtini) ir T. S., gim. (duomenys neskelbtini) (I t. b. l. 11-13), kurie ir šiuo metu (būdami pilnamečiai) gyvena kartu su ieškove tame pačiame bute. Ieškovės šeima nepasinaudojo Butų privatizavimo įstatymo nustatytomis lengvatomis ir buto neprivatizavo, todėl minėtas butas liko Jonavos rajono savivaldybės nuosavybėje, o su ieškove ir jos buvusiu sutuoktiniu A. S. 1993 m. sausio 8 d. buvo sudaryta Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis (I t. b. l. 82). Nors sutartyje buto nuomininku ir sutarties šalimi yra nurodytas ieškovės sutuoktinis A. S., tačiau pačios ieškovės paaiškinimu šią sutartį pasirašė ji pati, nes sutuoktinis tuo metu piktnaudžiavo alkoholiu ir buto privatizavimu ar jo nuoma nesirūpino. Dar prieš tai - 1991 m. lapkričio 28 d., ieškovės santuoka su A. S. buvo nutraukta (I t. b. l. 17). Faktiškai A. S. bute negyvena nuo 1996 m. sausio mėn., o 1996 m. liepos 3 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4-691/1996 A. S. buvo pripažintas netekusiu teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), 1996-08-01 jis buvo išdeklaruotas iš buto (I t. b. l. 81).

Dėl sunkios turtinės padėties ieškovė, viena augindama du nepilnamečius vaikus, neturėjo galimybės tinkamai vykdyti prievoles pagal buto nuomos sutartį, t.y. nustojo mokėti mokesčius už buto nuomą ir komunalines paslaugas ir atsakovas Jonavos rajono savivaldybė 1998-09-17 kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas nutraukti buto nuomos sutartį ir ieškovę su vaikais iškeldinti iš buto. Teismo 1998 m. spalio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3-1766/1998 (I t. b. l. 73) buvo nutraukta gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis sudaryta tarp A. S. ir UAB „Jonavos butų ūkis“ ir nuspręsta A. S. su nepilnamečiais vaikais iškeldinti iš nuomojamos gyvenamosios patalpos, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos, atidedant sprendimo vykdymą iki 1999 m. balandžio 1 d. Kaip nurodo ieškovė, po šio sprendimo priėmimo, dėl jos sunkios turtinės padėties teismas kelis kartus atidėjo minėto sprendimo vykdymą, o ji pagal galimybes mokėjo einamuosius mokesčius už butą ir dalimis mokėjo susidariusį įsiskolinimą už buto nuomą ir suteiktas paslaugas. Paskutinį kartą teismo sprendimas dalyje dėl ieškovės iškeldinimo buvo atidėtas iki 2003 m. liepos 1 d. (I t. b. l. 76). Ieškovės paaiškinimu bei atsakovo UAB „Jonavos paslaugos“ nurodytomis aplinkybėmis nustatoma, kad A. S. susidariusį įsiskolinimą už butą baigė mokėti 2007 m. (I t. b. l. 149). Nuo 2007 m. balandžio mėnesio ieškovė už buto nuomą ir komunalinius mokesčius moka laiku ir tinkamai. Šiuo metu įsiskolinimo už buto, esančio (duomenys neskelbtini) , nuomą, komunalines paslaugas bei suvartotą elektros energiją nėra (I t. b. l. 37, 21, 22). 2006 m. lapkričio 23 d. su ieškove buvo sudaryta Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartis (I t. b. l. 23). Atsakovas Jonavos rajono savivaldybės administracija, pasibaigus 1998-10-19 teismo sprendimo vykdymo atidėjimo terminui, teismo sprendimo priverstinio vykdymo neįgyvendino, į antstolius dėl ieškovės iškeldinimo nesikreipė, priešingai atsakovo sutikimu minėtame bute šiuo metu yra deklaravę savo gyvenamąją vietą ieškovė A. S., jos sūnus T. S. ir dukra V. L. kartu su savo nepilnamečiu sūnumi R. L. gim. 2008 m. (I t. b. l. 25-27). Be to, sąskaitos už buto komunalines paslaugas ir kitus mokesčius yra išrašomos ieškovės A. S. vardu.

Ieškovė A. S. dėl naujos nuomos sutarties sudarymo kreipėsi į buto savininką Jonavos rajono savivaldybės administraciją, kuri 2012 m. sausio 25 d. raštu jai atsakė, jog pirminis nuomininkas gali būti pakeistas kitu nuomininku tik A. S. ir kitiems šeimos nariams sutikus, o neesant tokio sutikimo ieškovė turi kreiptis į teismą. Savo pirmame atsiliepime į ieškovės ieškinį ir parengiamajame teismo posėdyje atsakovo atstovas buvo nurodęs tik vieną atsisakymo sudaryti nuomos sutartį su ieškove priežastį – A. S. sutikimo nebuvimą, t. y. bylos nagrinėjimo pradžioje atsakovas nelaikė, kad ieškovė savivaldybės bute gyvena neteisėtai, ir kad ji savavališkai yra užėmusi nuomojamas patalpas. Pretenzijų dėl atsakovės vykdomų prievolių, mokesčių mokėjimo, buto priežiūros ir išlaikymo atsakovas ieškovei neturėjo. Atsakovas savo poziciją pakeitė ir pareiškė priešieškinį byloje tik po to, kai byloje buvo pateiktas 1998-10-19 teismo sprendimas ir vėlesnės teismo nutartys, motyvuodamas tuo, kad apie priimtą sprendimą ir jo vykdymo atidėjimą atsakovui tapo žinoma tik bylos nagrinėjimo metu. Tik 2012 m. birželio 18 d. raštu Nr. 6B-06-2971 (I t. b. l. 102) atsakovas informavo ieškovę, kad nuomos sutartis su ja negali būti sudaryta, nes ji teismo 1998-10-19 teismo sprendimu buvo nutraukta už jos nevykdymą.

Ieškovė savo ieškinį grindžia susidariusiais faktiniais nuomos santykis su atsakovu, kad ji su šeima minėtame bute nepertraukiamai gyvena nuo 19985 metų, kad tvarkingai ir sąžiningai šiuo metu vykdo visas prievoles susijusias su buto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymu ir jo priežiūra, moka mokesčius, tvarko ir remontuoja butą, t.y. nors ir nesant rašytinės buto nuomos sutarties, tačiau vykdo visas buto nuomininko pareigas, todėl, ieškovės nuomone, su ja turi būti sudaryta buto nuomos sutartis remiantis LR CK reglamentuojančiomis būsto nuomą normomis. Atsakovas Jonavos rajono savivaldybės administracija reiškia priešieškinį ir prašo iškeldinti ieškovę su kitais jos šeimos nariais iš buto, motyvuodamas tuo, kad teismo sprendimu nutraukus buto nuomos sutartį, ieškovė šiuo metu be teisinio pagrindo gyvena bute, t.y. laiko kad ji savavališkai ir neteisėtai naudojasi butu, nes nėra rašytinės buto nuomos sutarties. Vadovaudamasi LR CK 6.612 str., prašo iškeldinti ieškovę su jos šeimos nariais iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos.

Atsakovo teiginys, kad ieškovė įsikėlė į ginčo patalpą ir ja naudojasi neturėdama tam teisinio pagrindo – nuomos sutarties, iš dalies laikytinas nepagrįstu, nes byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir ieškovės paaiškinimu nustatyta, kad ieškovės šeima ginčo bute gyvena nuo 1985 m., t. y. daugiau kai dvidešimt septynerius metus, ir į butą įsikėlė turėdama tam atitinkamą leidimą (leidimas apsigyventi 1985-02-15; I t. b. l. 81). Be to su ieškove 1993 m. buvo sudaryta buto nuomos sutartis, kuri kita vertus vėliau buvo nutraukta, todėl atsakovo argumentas, kad ieškovė su šeima savavališkai užėmė į ginčo butą, laikytini nepagrįstais ir šiuo atveju LR CK 6.612 str. nuostatos negali būti taikomos.

Dėl ieškovės iškeldinimo ir teisės į gyvenamąjį būstą.

Žmogaus teisė į būsto neliečiamybę yra konstitucinė teisė, nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje. Pagarbos šiai teisei principas taip pat įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio 1 dalyje. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje „būsto“ sąvoka Konvencijos 8 straipsnio prasme aiškinama kaip autonominė, nepriklausanti nuo nacionalinėje teisėje nustatytos klasifikacijos ir apimanti ne tik teisėtai įsteigtą ir užimtą būstą; tai yra faktinė asmens gyvenamoji vieta, kiekvienu atveju nustatoma atsižvelgiant į faktines aplinkybes, patvirtinančias asmens pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimą Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad valdžios pareigūnai gali apriboti asmens teisę į būstą tik įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka bei tik tada, kai tai būtina demokratinėje visuomenėje Teisės į būsto neliečiamybės gerbimą apribojimas gali būti įvairių formų, iš kurių rimčiausia – būsto netekimas, todėl kiekvienu atveju svarbu nustatyti nurodytos formos proporcingumą ir pagrįstumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vadovaudamasis tokiais Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais, formuoja praktiką, pagal kurią, sprendžiant asmenų iškeldinimo iš savavališkai užimtų socialinio būsto patalpų klausimą, turi būti nustatyta šalių (neteisėtai patalpas užėmusių asmenų ir patalpų savininkų) interesų pusiausvyra, atsižvelgiant į tai, kad neteisėto patalpų užėmimo faktas savaime nepaneigia asmens teisės į būsto neliečiamybę, tačiau ši teisė gali būti apribojama, priklausomai nuo nustatytų konkrečioje situacijoje susiklosčiusių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-432/2011). Atsižvelgiant į tai, šioje byloje yra svarbiausia, nustačius ir įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, atsakyti į klausimą, ar ieškovės iškeldinimas būtų proporcinga neteisėtai užėmusio gyvenamąsias patalpas asmens teisės į būsto neliečiamumą apribojimo priemonė, ar toks teisių apribojimas yra būtinas.

Sprendžiant šį klausimą, privalo būti atsižvelgiama į ieškovės apsigyvenimo ginčo būste aplinkybes, laikotarpį, kurį ieškovė gyvena tame bute, jos elgesį, turtinę padėtį, galimybes apsirūpinti kitu gyvenamuoju būstu, savivaldybės, kaip nuomojamo būsto savininko, elgesį administruojant šį būstą. Šiuo metu ieškovė ginčo bute gyvena su dviem pilnamečiais vaikais ir nepilnamečiu vaikaičiu. 1993 m. ieškovė sutuoktinio vardu buvo sudarius būsto nuomos sutartį, kuri vėliau 1998-10-19 teismo sprendimu buvo nutraukta dėl ieškovės, kaip nuomininkės pagrindinių prievolių nevykdymo – mokesčių nemokėjimo. Iki 2007 m. ieškovė visus įsiskolinimus už butą sumokėjo ir šiuo metu prievolės atsakovo, kaip turto savininko, atžvilgiu ji vykdo: moka mokesčius už buto nuomą, komunalines paslaugas, už suvartotas dujas ir elektros energiją, savo vardu sudaro sutartis su paslaugų teikėjais, rūpinasi butu ir laiko jį savo namais, daro buto einamąjį remontą, pakeitė buto duris, langus, vamzdynus ir pan. Kitos gyvenamosios patalpos nei ieškovė, nei jos kiti šeimos nariai (sūnus ir dukra) neturi. Savivaldybė pakankamai ilgai delsė imtis teisinių veiksmų savo kaip savininkėms teisėms apginti. Nors teismo 1998-10-19 sprendimu buvo nuspręsta ieškovę iškeldinti iš ginčo buto, tačiau įvykdyti šį teismo sprendimą atsakovas nesiėmė jokių priemonių. Teismas nesutinka su atsakovo Jonavos rajono savivaldybės administracijos atstovo nurodytais argumentais, kad jiems nebuvo žinoma apie priimtą teismo sprendimą dėl ieškovės iškeldinimo, nes ieškinį dėl iškeldinimo ir nuomos sutarties nutraukimo buvo pareiškusi Jonavos rajono savivaldybė, t. y. atsakovas šioje byloje, Jonavos rajono savivaldybės atstovas teismo posėdyje dalyvavo, taip pat dalyvavo ir teismo posėdžiuose svarstant ieškovės prašymus dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, kuriuose atsakovo atstovai neprieštaravo ir sutiko, kad sprendimo vykdymas būtų atidedamas (I t. b. l. 73-76). Atsakovo atstovams buvo žinoma, kad ieškovės ir jos šeimos turtinė padėtis yra sunki, todėl sutiko, kad ieškovė dalimis mokėtų susidariusį įsiskolinimą už buto nuomą ir komunalinius mokesčius bei mokėtų einamuosius mokesčius, patys neskatino sprendimo vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nuo 2003-07-01 (I t. b. l. 76) nesiėmė priemonių, kad sprendimas dėl iškeldinimo būtų įvykdytas, kad priėmė ieškovės mokamus mokesčius ir ieškovės vardu siuntė mokėtinas sąskaitas už teikiamas paslaugas, kad sutiko, jog ieškovė ir jos šeima savo gyvenamąją vietą deklaruotų ginčo bute ir priešieškinį ieškovei pareiškė tik po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl buto nuomos sutarties sudarymo, darytina išvada, kad nebuvo ir nėra objektyvaus būtinumo iškeldinti atsakovę kartu su jos šeimos nariais iš gyvenamosios patalpos vien dėl to, kad nėra sudaryta rašytinė faktiškai naudojamo buto nuomos sutartis su asmeniu, kuris šioje gyvenamojoje patalpoje gyvena daugiau kaip 27 metus. Atsakovo atstovė teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad jeigu ieškovė su ieškiniu nebūtų kreipusis į teismą, ji ir toliau būtų likusi gyventi tame pačiame bute, kas dar kartą patvirtina ieškovės iškeldinimo būtinumo nebuvimą. Taip pat darytina išvada, kad per eilę metų susiformavo ieškovės A. S. ir jos šeimos tvirti ilgalaikiai ryšiai su jų gyvenamąja vieta, kurią jie laiko savo namais, ja rūpinasi. Ryšys su gyvenamuoju būstu ypač akcentuotinas sprendžiant dėl ieškovės ir trečiojo asmens V. L. nepilnamečio vaiko R. L., kuris ginčo patalpoje gyvena nuo gimimo, teisių apsaugos. Nustačius, kad ginčo patalpose gyvena nepilnamečiai vaikai, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas vaikų interesų apsaugai, nes tai yra viešasis interesas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad nepilnamečiai vaikai – viena iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių, tarptautinė bendrija bei nacionaliniai teisės aktai vaikams nustato padidintos teisinės apsaugos reikalavimus (Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnis), todėl, ginant vaikų teises, turi būti pasirenkamas toks racionalus sprendimo būdas, kad tos minimalios gyvenimo sąlygos, kurias jie turėjo, būtų išsaugotos. Bendrojo vaiko teisių apsaugos principo, pagal kurį nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, įgyvendinimą turi užtikrinti vaiko tėvai, kiti teisėti atstovai, o jiems neišgalint – valstybė per savo institucijas. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad ieškovės ir jos šeimos iškeldinimas nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos iš esmės pažeistų kartu gyvenančio nepilnamečio vaiko interesus ir šiuo atžvilgiu būtų neproporcinga šių asmenų teisių į būstą apribojimo priemonė.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad tokia teisinė priemonė kaip asmens iškeldinimas iš savivaldybei priklausančios gyvenamosios patalpos lyginant su toje patalpoje gyvenančio asmens ilgamečiu ryšiu su gyvenamąją patalpa, jo santykiu su ja, kad asmuo neturi galimybės išsikelti į kitą gyvenamąją patalpą, yra neproporcinga padarytam pažeidimui – rašytinės nuomos sutarties nebuvimui, nors tarp šalių yra susiklostę ilgalaikiai tęstiniai faktiniai nuomos santykiai, ir šis pažeidimas gali būti ištaisomas sudarius rašytinę nuomos sutartį. Dėl nurodytų argumentų, atsakovo priešieškinis ieškovei yra atmestinas.

Dėl nuomos sutarties sudarymo.

Priklausomai nuo teisės į būstą įgyvendinimo teisinio reguliavimo, keitėsi asmenų galimybės patenkinti poreikį turėti būstą. Butų privatizavimo proceso metu, jeigu jame dalyvavo būsto nuomininkas ir jo šeimos nariai, tai jie įgijo nuosavybės teisę, o nuomos santykiai pasibaigė. Dėl to nuomininkų teisės į būstą įgyvendinimas tapo skirtingas, priklausomai nuo to, pasinaudojo jie galimybe privatizuoti nuomojamą būstą ar ne. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad tie asmenys, kurie nepasinaudojo Butų privatizavimo įstatymo nustatyta galimybe pakeisti teisės į būstą įgyvendinimo pobūdį (ir kurie šiuo metu neturi teisės lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti nuomojamų patalpų), jų teisė į būstą liko prievolinė nuomos teisė, o tų, kurie šia galimybe pasinaudojo, teisė į būstą tapo grindžiama nuosavybės (absoliučiais, daiktiniais) teisiniais santykiais. Kaip jau buvo minėta šioje byloje ieškovės šeima, nors turėjo galimybę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti jų naudojamą gyvenamąjį būstą, tačiau šia teise nepasinaudojo, todėl laikytina, kad ieškovės teisė į butą, liko prievolinė nuomos teisė. Šiuo atveju aktualūs yra nuomos santykių atsiradimo pagrindai, lemiantys tokios gyvenamosios patalpos teisinį statusą, nuomininko ir jo šeimos narių teises ir pareigas.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra atkreipęs dėmesį į tai, kad nagrinėjant ginčus, kylančius iš socialinių gyvenamųjų patalpų nuomos teisinių santykių, svarbus jų kilimo, t.y. nuomos sutarties sudarymo, momentas, nes socialinio būsto nuomos sutarties sudarymo, vykdymo, nutraukimo tvarkos bei sąlygų reguliavimas kito. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme, kuris nuo 2003 m. sausio 1 d. pakeitė (pervadintas) Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, įtvirtintos pakitusios normos dėl savivaldybės butų fondo ir jam priklausančių gyvenamųjų patalpų teisinio statuso, taip pat dėl reikalavimų bei sąlygų nuomos teisiniams santykiams sukurti, palaikyti ir nutraukti inter alia nuostatos dėl subjektų, turinčių teisę į gyvenamųjų patalpų nuomą. Įstatymo nuostatų skirtingų redakcijų taikymas priklauso nuo momento, kada nuomotojas (savivaldybė) ir nuomininkas (fizinis asmuo) sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, arba šiuo atveju, kada asmuo pradėjo faktiškai naudotis gyvenamosiomis patalpomis. 2002 m. lapkričio 12 d. įstatymo Nr. IX-1189 dėl Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad asmenims, kuriems yra išnuomotos savivaldybės gyvenamosios patalpos pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytas socialinio būsto normatyvas ir šio būsto nuomos sąlygos netaikomi ir dėl to nuomos sutartys nekeičiamos, išskyrus atvejus, nustatytus Civiliniame kodekse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-110/2012).

Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, sudarytos iki 2002 m. gruodžio 31 d., pagrindu būstą nuomojantys asmenys neturi pareigos savivaldybei teikti duomenų apie turtą ir pajamas, kaip tai nustatyta naujos redakcijos (galiojančios nuo 2003 m. sausio 1 d.) Įstatymo 11 straipsnio 4, 5 dalyse; šiems asmenims nuomos sutartis negali būti nutraukta dėl turimo turto ar pajamų viršijimo, nustatyto naujos redakcijos Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje. Taigi gyvenamųjų patalpų nuomininkų teisė į nuomojamas patalpas pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo nuostatas neturi tokio pobūdžio ribojimų, kokie taikomi gyvenamųjų patalpų nuomos sutartims, sudarytoms galiojant Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo redakcijai nuo 2003 m. sausio 1 d. Šios taisyklės turi būti taikomos ir nuomininko šeimos nariams, nes jie turi tokias pačias teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas (1964 m. CK 330 straipsnis, 2000 m. CK 6.589 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad formaliai nuomos sutartis 1993 m. buvo sudaryta su ieškovės buvusiu sutuoktiniu A. S., kuris teismo 1996-07-03 sprendimu (I t. b. l. 18) buvo pripažintas netekusiu teisės į gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini) Gyvenamojoje patalpoje po pagrindinio nuomininko išvykimo liko gyventi jo buvusi sutuoktinė A. S. ir jų nepilnamečiai vaikai. Nors teismo 1998-10-19 sprendimu nuomos sutartis buvo nutraukta, tačiau teismo sprendimas neįgyvendintas ir faktiniai nuomos santykiai tesėsi toliau, t. y. ieškovė sumokėjo susidariusį įsiskolinimą už butą, tvarkingai ir laiku moka mokesčius šiuo metu, prižiūri ir remontuoja butą, o atsakovas (buto savininkas) dėl tokių susiklosčiusių santykių iki šios bylos iškėlimo teisme jokių pretenzijų ieškovei neturėjo, todėl darytina išvada, kad išnykus nuomos sutarties nutraukimo pagrindams, tarp šalių yra susiklostę faktiniai tęstiniai nuomos santykiai, kurie turi būti įgyvendinami įstatymo nustatyta tvarka sudarant rašytinę nuomos sutartį.

Atsakovo Jonavos rajono savivaldybės administracijos argumentai, kad su asmeniu šiuo metu gali būti sudaroma tik socialinio būsto nuomos sutartis pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 8 ir 11 straipsniuose nustatytas sąlygas, yra atmestini, nes kaip jau buvo minėta, atsakovo ir ieškovės faktiniai nuomos santykiai susiformavo iki 2003 m. sausio 1 d., ieškovė šiame gyvenamajame būste nepertraukiamai gyvena dvidešimt septynerius metus, todėl atsižvelgiant į tarp šalių susiformavusių santykių kilimo momentą, į kasacinio teismo naujai formuojamą praktiką, šiems santykiams neturi būti taikomi ribojimai, kurie taikomi gyvenamųjų patalpų nuomos sutartims, sudarytoms galiojant Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo redakcijai nuo 2003 m. sausio 1 d. Įstatymo, galiojusio iki 2003 m. sausio 1 d., 22 straipsnyje nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymo tvarką ir su jos vykdymu susijusius klausimus reguliuoja Civilinis kodeksas, todėl šalių santykiams privalo būti taikomos būtent CK normos, reguliuojančios tokio pobūdžio sutartinius santykius, o ne Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo reikalavimai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės ieškinys yra tenkintinas iš dalies ir atsakovas Jonavos rajono savivaldybės administracija yra įpareigotina sudaryti su ieškove A. S. gyvenamosios patalpos esančios adresu (duomenys neskelbtini), neterminuotą nuomos sutartį pagal LR CK teisės normas. Ieškovės reikalavimas atsakovo UAB „Jonavos paslaugos“ atžvilgiu yra netenkintinas, nes VĮ „Registrų centras“ duomenimis ginčo buto savininkas yra Jonavos rajono savivaldybė (I t. b. l. 20), todėl sutartis turi būti sudaroma su būsto savininku, nepriklausomai nuo to, kad savivaldybė sutartis pasirašyti gali įgalioti ir kitus asmenis, kaip pavyzdžiui administravimo funkcijas vykdančią UAB „Jonavos paslaugos“.

Sutinkamai su CPK 93 str. 1 d., iš atsakovo Jonavos rajono savivaldybės administracijos priteistinos ieškovei A. S. jos turėtos bylinėjimosi išlaidos: 200,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 1000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 1200,00 Lt , o valstybei priteistina iš atsakovo Jonavos rajono savivaldybės administracijos 35,70 Lt turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 260 str., 263-270 str., 283 str., teismas

nusprendė:

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies, įpareigoti Jonavos rajono savivaldybės administraciją sudaryti su ieškove A. S. a.k. (duomenys neskelbtini) buto, esančio (duomenys neskelbtini), neterminuotą nuomos sutartį.

Ieškovės ieškinio reikalavimą atsakovei UAB „Jonavos paslaugos“ atmesti.

Atsakovo Jonavos rajono savivaldybės administracijos priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo Jonavos rajono savivaldybės administracijos, įstaigos kodas 188769070, buveinė Jonava, Žeimių g. 13, ieškovės A. S. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1200,00 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo Jonavos rajono savivaldybės administracijos, įstaigos kodas 188769070, buveinė Jonava, Žeimių g. 13, valstybei 35,70 Lt (trisdešimt penkis litus 70 centų) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaita Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėja Jūratė Ramanauskienė