Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai N. B., atstovaujamai advokato N. V. (iki 2022 m. gegužės 4 d.),

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) atstovei Jelenai Kujalienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 2 dalį, 96 straipsnio 1 dalį, 99 straipsnio 1 dalį ir 100 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. B., nuo 2017 m. vasario mėn. iki 2021 m. sausio mėn. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. k. (duomenys neskelbtini)) generalinė direktore, nesudariusi su darbuotojais darbo sutarties ir nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau ir – VSDFV) teritoriniam skyriui apie įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. lapkričio 22 d. leido dirbti vairuotoju (duomenys neskelbtini) piliečiui V. H. (V. H.), nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. spalio 4 d. leido dirbti vairuotoju (duomenys neskelbtini) piliečiui D. S. (D. S.). Tokiais veiksmais N. B. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

N. B., nuo 2020 m. rugsėjo iki gruodžio mėn. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaline direktore, neužtikrino ir nekontroliavo, kad į darbo laiko apskaitos žiniaraštį būtų įrašyti teisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojų dirbtą darbo laiką pagal nuskaitytus tachografų asmeninių kortelių duomenis, t. y. neužtikrino, kad būtų žymimas faktiškai dirbtas ir naktį dirbtas laikas, nes pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose žymima, kad vairuotojai dirba nuo pirmadienio iki penktadienio po 8 val. Tokiais veiksmais N. B. pažeidė DK 120 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 100 straipsnio 1 dalyje.

N. B. už naktį dirbtas valandas neskaičiavo ir nemokėjo darbo užmokesčio: vairuotojui A. P. už 2020 m. rugsėjo mėn. 2, 3, 10, 14, 20, 23, 27, 28, 29 d., spalio mėn. 6, 12, 13, 21, 23 d., lapkričio 18, 19, 20 d., vairuotojui V. H. už 2020 m. lapkričio mėn. 30 d., gruodžio mėn. 9, 11 d., vairuotojui A. S. už 2020 m. rugsėjo mėn. 14, 21, 22, 23, 25, 26, 28, 29 d., spalio mėn. 8, 9, 21, 22, 26, 30 d., vairuotojui A. B. už 2020 m. spalio mėn. 5, 6, 7, 8, 12, 14, 15, 19, 20, 21, 23, 24, 30, 31 d., lapkričio 3, 4, 6, 9, 11, 12, 13, 17, 18, 19 d. ir kt. Tokiais savo veiksmais ji pažeidė DK 144 straipsnio 3 dalies nuostatas. Be to ji, būdama vadovė, neužtikrino, kad darbuotojams darbo užmokestis būtų mokamas darbo sutartyje nustatytais terminais, t. y. kiekvieno mėnesio 10 ir 25 d., nes darbo užmokestis už 2020 m. spalio mėnesį A. S. išmokėtas 2020 m. lapkričio 18 d., A. B. darbo užmokestis už 2020 m. spalio mėnesį išmokėtas 2020 m. lapkričio 17 d. Tokiais savo veiksmais ji pažeidė DK 146 straipsnio 1 dalies nuostatas. Įmonėje darbuotojams buvo pavėluotai mokamas darbo užmokestis, neskaičiuojami ir nemokami delspinigiai, tokiais savo veiksmais N. B. pažeidė DK 147 straipsnio 1 dalies nuostatas. Šiais veiksmais N. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 99 straipsnio 1 dalyje.

N. B. neužtikrino, kad vairuotojams ne vėliau kaip prieš komandiruotės pradžią būtų išmokėtas ne mažesnis kaip 50 % dienpinigių avansas, nes vairuotojo A. S. komandiruotė prasidėjo 2020 m. rugsėjo 11 d., o avansas išmokėtas 2020 m. spalio 12 d. Tokiais veiksmais ji pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523 patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 9 punkto nuostatas. Be to, ji būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaline direktore, nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2121 m. sausio 22 d. Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) neteikė pranešimų apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius (V. H. įdarbintas 2020 m. lapkričio 23 d.). Tokiais savo veiksmais ji pažeidė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. V-401/EV-281/V-395 „Dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“ nuostatas. Be to, ji neužtikrino, kad būtų suteikiamas būstas vairuotojams, būnantiems komandiruotėje užsienyje, ilgiau nei 45 valandas trunkančiu kassavaitinio poilsio laikotarpiu (pvz., A. S. laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 19 d. iki 2020 m. rugsėjo 21 d., nuo 2020 m. spalio 2 d. iki 2020 m. spalio 5 d.; A. P. laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 2 d. iki 2020 m. spalio 5 d., darbuotojams būnant komandiruotėje Vokietijoje). Tokiais savo veiksmais ji pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinto Darbo ir laiko poilsio ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašo 7, 17 punktų nuostatas, Reglamento (EB) Nr. 561/2006 m. 8 straipsnio 8 dalies nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 96 straipsnio 2 dalyje.

N. B. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino. Paaiškino (apklausa 2022 m. birželio 6 d. teismo posėdyje), kad byloje minimu laikotarpiu, kada datuojamas jai inkriminuojamas pažeidimas, transportas buvo išnuomotas įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Mašinų nuoma yra normali praktika įmonėse, kurios užsiima transportu. A. S. paliudijo, kad mašinos buvo išnuomotos įmonei, užsiimančiai medžiu. Pagal duomenis, įmonė atsiskaitydavo už mašinų nuomą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neprivalo įdarbinti užsakovo darbuotojų. Šio pažeidimo ji nepadarė, jeigu jis ir buvo padarytas, tai jis padarytas trečiųjų asmenų. D. ir V. nurodytu laikotarpiu nedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kur jie dirbo, jai nežinoma. V. buvo įdarbintas nuo lapkričio 23 d., jis pakeitė P. D. įdarbintas nebuvo. Jai pareikštas kaltinimas pagal tachografo duomenis, ištrauktus iš transporto priemonės. Tachografo duomenys rodo, kas vairavo transporto priemonę. Jeigu transportas išnuomotas, juo važiuoja kitos įmonės darbuotojai. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, N. B. parodė, kad įmonei „(duomenys neskelbtini)“ buvo išnuomotos dvi mašinos Scania. Transporto vadybininkas Ž. buvo įgaliotas ir teikė prašymus vizoms. Tabeliuose pasitaiko klaidų, tačiau darbuotojai finansiškai nenukentėjo. Darbo užmokestis skaičiuojamas pagal tachografo duomenis. Į tabelius gruodžio mėn. informacija surašyta nebuvo. Atlyginimus skaičiuoja buhalterė. Jie nebuvo mokami pavėluotai. P. skolingi nėra, A. S. gal ir buvo likę keli šimtai eurų skolos. Buvo apskaičiuoti nuostoliai, kadangi asmuo grįžo su apdaužyta mašina ir tai buvo užfiksuota. Pagal darbo sutartį nuostolius atlygina pats vairuotojas. Darbo sutartyje yra nurodyta dienpinigių suma. Atlyginimai mokami darant pavedimus iš įmonės sąskaitos. Dėl informacijos teikimo apie užsieniečių įdarbinimą – tai buvo naujas dalykas, jai ši informacija nebuvo žinoma, buhalterė minėjo, kad toks reikalavimas yra atsiradęs nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. Vairuotojai patys turi teisę kreiptis į viešbutį dėl apgyvendinimo, o jie kaip įmonė privalo turėtas išlaidas kompensuoti, niekas jos neprašė kompensuoti išlaidų, tokių dokumentų ir prašymų neturi, nėra draudimo pačiam vairuotojui susiorganizuoti nakvynę ir dokumentus perduoti įmonei. Vairuotojai pasirašytinai buvo informuoti, kad jie galės prašyti avanso dažniau nei du kartus, kadangi būdavo, kad pritrūkdavo pinigų. Avansai buvo mokami tada, kada reikėdavo vairuotojui. Komandiruotpinigiai į sutartį neįeina. Dėl alkoholio vartojimo yra didelė problema, kadangi vairuotojai užgeria ir negali išvažiuoti. Vokietijoje buvo bazė, kuri priklausė įmonei. Ten buvo ne viena įmonė, vežusi mišką. Vairuotojų keitimo ji neorganizuodavo. A. S. teikia nuolatinius skundus ir kelia sąmokslo teorijas.

N. B. pakarotinai nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme (apklausa 2022 m. birželio 6 d. teismo posėdyje) paaiškino, kad liudytojo V. H. parodymai niekaip nepaneigia jos argumentų. Liudytojas pats neatsimena, kada ir ką pasirašė, nėra jos asmeniškai matęs, ji jo nesamdė. Ji kaltinama, kad nesuteikdavo vairuotojams poilsio viešbučiuose, tačiau vairuotojams buvo suteikta informacija, kad jie gali prašyti kompensavimo už poilsį viešbučiuose. Firma į jokį konkretų viešbutį jų nesiunčia. Jie patys turi maršrutą ir planuojasi savo kelionę. Tik vairuotojas sprendžia, kurioje vietoje jis sustos poilsiui ir kokia poilsio vieta gali pasinaudoti. Jei jis pasinaudos viešbučiu poilsiui, tai šios išlaidos jam bus kompensuotos. Jis gali skambinti ir pranešti firmai, kokiame viešbutyje ketina apsistoti, bei paprašyti pervesti jo apmokėjimui pinigų arba pateikti mokėjimo dokumentus grįžęs ir prašyti kompensacijos. Dienpinigių avanso išmokama tiek, kiek paprašo vairuotojas. Jis galėjo prašyti ir 50 %. Atlyginimas dažniau yra mokamas pagal asmeninį susitarimą ir tiek, kiek tuo momentu paprašoma. Su vairuotojais dėl to sudaromi susitarimai raštu. Tokia tvarka palankesnė patiems vairuotojams, jų interesai dėl to nenukenčia. V. H. patvirtino, kad atlygis jam buvo išmokamas, net jei tai ir buvo daroma ne pagal teisės aktus. Firma „(duomenys neskelbtini)“ jai girdėta, tačiau nei ji, nei jos vyras S. B. joje nedirba. S. B. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bylai aktualios transporto priemonės priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jos buvo nuomojamos kitoms firmoms. Tai normali praktika. Ji nežino, kodėl V. H. nurodo, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Gal dėl to, kad jai priklausė jo 2020 m. rugsėjo mėnesį vairuotos transporto priemonės. Visą bendrovės veiklą koordinavo S. B. ir Ž. V., tai jiedu pakvietė dirbti D. S. ir V. H. Ž. buvo transporto vadybininkas, jis reguliavo vairuotojų pakvietimą dirbti iš užsienio, S. – vairuotojas. Ji pati buvo įmonės vadovė, tačiau tik formali. Ji tvirtino dokumentus, apskaitą ir viską, kas su ja susiję. O užsienio darbuotojų vizomis ir įdarbinimu rūpinosi ne ji. Visus šiuos reikalus koordinavo ir jais rūpinosi S. B. ir Ž. V. Ji asmeniškai neleido dirbti nei D. S., nei V. H. 2020 m. rugsėjo ir lapkričio mėnesiais. Tuo metu įmonės automobiliai buvo išnuomoti kitoms bendrovėms, ir jos sodino savo vairuotojus jais dirbti. Kad D. S. ir V. H. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojai, VDI nusprendė tik pagal vairuotojų tachografų korteles. Tabeliuose buvo rašomos standartinės 8 valandų darbo valandos, tačiau atlyginimai darbuotojams buvo faktiškai mokami ne pagal tabelius, o pagal tachografo duomenis.

Liudytojas A. S. teismo posėdžio metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo vairuotoju nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. iki 2020 m. lapkričio 19 d. Buvo priimtas dirbti savaitei, po to paprašė dar savaitės. Žodžiu sutarta, kad bus mokama 80 eurų atlygis už kalendorinę dieną. Priimant į darbą, S. B. vežė jį į (duomenys neskelbtini), kur su N. B. buvo pasirašyta darbo sutartis. Jam nebuvo sumokėti pinigai, buvo pažeidžiamas darbo laikas, nebuvo jokių dokumentų. Vairuotoju dirba apie 25 metus ir žino, kad išsiunčiant į komandiruotę turi būti direktoriaus įsakymas, perduodama 50% dienpinigių. Turėjo būti perdavimo priėmimo aktai – perduodama transporto priemonė, jos komplektacija, koks krovinys, kasos išlaidų orderis. Kas 28 dienos nuskaitoma tachografo kortelė, kurią laikė įdėtą į mašiną visą darbo laiką. Buvo tokių atvejų, kad tachografas blogai funkcionuodavo, „neatiduodavo“ kortelės. Tachografo kortelę kiekvienam žmogui individualiai išduoda Lietuvos transporto saugos departamentas. Tai – kaip vairuotojo dokumentas, išeinant į kitą įmonę, kortelę nešasi su savimi. N. B. vyras nieko neskaičiuodavo, jis išdirbdavo po 60 valandų per savaitę, o buvo nurodyta, kad dirba 40 valandų per savaitę. Jis kreipėsi į Darbo inspekciją. T. K. 2020 m. lapkričio 19 d. ar 20 d. išėmė iš mašinos tachografo kortelę, perdavė ją D. G., kuris nebuvo oficialiai įmonės vadovas. Toje kortelėje nurodyti visi duomenys, kiek valandų jis dirbo, kiek kilometrų nuvažiavo. Kiekvieną mėnesio dieną reikėjo nuskenuoti kortelę tam, kad buhalterė žinotų, koks darbo užmokestis turi būti išmokamas. Jam teko bendrauti su kitais vairuotojais: (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiu V., dar kitu vairuotoju, kurie minėjo, kad S. B. nesumoka atlyginimo. (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiai vairuotojai sakė, kad jie Lietuvoje net banke sąskaitos neturi. Kartu dirbo su vairuotoju V., kuris sakė, kad dirba nelegaliai.

Direktorės įmonės mašinos buvo išnuomotos Klaipėdos įmonei. Už mašinų nuomą Klaipėdos įmonė mokėjo pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“. S. B. žinutėmis per „Viber“ ar kitą programėlę išsiųsdavo kilometražo duomenis. Pateikus duomenis, pagal juos įmonė atsiskaitydavo už mašinų nuomą. Pagal tachografo kortelę apskaičiuojamas atlyginimas. Transporto saugos inspekcija atsiuntė duomenis apie jo važiavimus ir Darbo inspekcija paskaičiavo, koks atlyginimas jam turėtų būti sumokėtas. Neprisimena, kiek iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo pinigų pirmą mėnesį. Per 2,5 mėnesio gavo apie 4000 eurų su dienpinigiais, kurie sudaro didelę dalį sumos. Po to per kelis kartus buvo pervesta 700 eurų ir 2600 eurų. Iš jo buvo pavogta tachografo kortelė ir visi dokumentai. Tam, kad nuvyktų laiku, darydavo pažeidimus, juos liepdavo daryti S. B. Kito pasirinkimo nebuvo, kitaip būtų patyręs daug nuostolių. Tokia sistema. S. B. reikšdavo priekaištus dėl blogo važiavimo. Jo turėdavo klausyti, kadangi jis būdavo direktorius. N. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės surasti nepavyko, nurodytoje vietoje nieko nebuvo.

Vairuotojas kas antrą savaitę turi nakvoti viešbutyje. Jie gyveno prastomis sąlygomis, bet į viešbutį nesikreipė. Dirbami Vokietijoje su miškovežiu rašė skundus, Vokietijos įstaigos jam sakė, jeigu nepatinka sąlygos, reikia keisti darbdavį. Dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vokietijos transporto policijos nebuvo nei kartą sustabdytas. Rašė skundus, kad darbdavys pandemijos metu neduoda apsaugos priemonių, vairuotojai nesikarantinuodavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokėjo kelių mokesčių, neturėjo kortelių pirkti kurui. Su kuro kortele galėjo susimokėti už kelius ir degalinėse nusipirkti kuro. Per 2,5 mėnesio šia kortele pasinaudojo vieną kartą.

Liudytojas T. K. teismo posėdžio metu parodė, kad apie metus laiko dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo vairuotoju, taisydavo automobilių gedimus, taip pat kraudavo krovinius. Įmonės automobilių būklė buvo gera. Nebuvo atvejų, kad vairuotojus baustų už prastą automobilių techninę būklę. Buvo atvejis, kai nubaudė už avariją. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo 6 ar 7 mašinos Vokietijoje, dvi mašinos Lietuvoje. Transporto vadovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo S. B. Teko girdėti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ transportas buvo nuomojamas tretiesiems asmenims, tačiau pats to nematė. Tai, kad bendrovėje būtų dirbę nelegalūs asmenys, jam nežinoma. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojais dirbo (duomenys neskelbtini), kurie jam skambindavo atsitikus problemoms. V. ir D. buvo vairuotojai. Jų įdarbinimo aplinkybės ir laikas jam nėra žinomi. A. S. vėlavo 2-3 paras su kroviniu grįžti į Lietuvą. A. S. rašė žinutes ir reikalavo sumokėti pinigus, teigė, kad kitaip niekur nevažiuos. Pagal GPS duomenis matė, kad A. S. yra Vokietijoje, įtarė, kad jis buvo užgėręs. Po dienos S. pajudėjo iš Vokietijos. 7 val. ryto laukė jo Lietuvoje, prie bazės Vilniuje buvo sutarta perimti A. S. mašiną. Nesulaukę apie 10 val. pažiūrėjo per GPS, kad jis stovi prie Lenkijos sienos. S. vėl rašė žinutes, kad jam sumokėtų pinigus, teigė, kad sustabdė jo mašiną, o už paleidimą reikia mokėti kyšį. Jiems buvo žinoma, kad taip nėra, kadangi jeigu sustabdo, skiria baudas. Norėdami perimti mašiną su D. G. pajudėjo link Kalvarijos. GPS rodė, kad jis stovi „raudonojoje zonoje“, liudytojas į ją įvažiuoti negalėjo, nes tuo metu neturėjo paso. A. S. pervedė pinigus, tada S. kirto sieną, važiavo su avariniu signalu, be šviesų. Parašė jam sustoti pirmojoje kolonėlėje. Nuvažiavo prie A. S. automobilio Scania (duomenys neskelbtini), be priekabos. A. S. elgesys buvo neadekvatus, sklido alkoholio kvapas. Mašina buvo netvarkinga, prilaistyta alkoholio, mėtėsi maistas. Mašinos šonas buvo apdaužytas. S. nesugebėjo ištraukti tachografo kortelės, kadangi ten reikia suvesti šalį, kurioje yra baigtas krovinys, ir kitus duomenis. Kortelės PIN kodo nėra. A. S. paprašė jo padėti sumaigyti mygtukus. Jis (T. K.) sumaigė mygtukus, tačiau kortelės neišėmė. Norint, kad kortelė išsiimtų, reikia palaukti šiek tiek laiko. A. S. pats išsiėmė kortelę. A. S. išsikrausčius iš automobilio, jis sėdo į jo automobilį ir įsidėjo savo kortelę. D. G. ir A. S. persėdo į automobilį Opel ir išvažiavo. Vakare A. S. buvo iškvietęs policiją automobilio, su kuriuo jis važiavo, apžiūrai, kadangi jis nerado savo dokumentų. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas parodė, kad jeigu mašinoje važiuoja vienas vairuotojas, dedama viena kortelė. Norint, kad būtų pateikti visi duomenys apie važiavimą, prie tachografo galima prisijungti specialiu prietaisu. Tai gali padaryti darbdavys ir Transporto inspekcija. Visus duomenis galima gauti iš tachografo kortelės ir tachografo. Be spec. prietaiso tachografo duomenų gauti negalima. Darbdavys mato duomenis apie vairuotojo važiavimą, kryptį, laiką, mato, kada kortelė buvo ištraukta. Už darbo laiko sekimą atsakingas pats vairuotojas. Tachografo kortelė yra kiekvienam vairuotojui, tai tarsi vairuotojo pasas, ją išduoda Transporto saugos inspekcija. Kortelė visą laiką būdavo reikalinga mašinoje. Be tachografo kortelės užsivesti mašiną galima ir galimas techninis važiavimas.

Dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, problemų su atsiskaitymu nebuvo. Pandemijos metu viešbučiai vairuotojų nepriiminėjo. Vokietijoje trūksta parkingų. Vairuotojai, grįždavę iš reiso, prašydavo sumokėti pinigus. Taip pat ir vykstant į reisą, jie prašydavo sumokėti pinigus avansu, kadangi savų pinigų neturėjo. Įmonė tardavosi su kiekvienu vairuotoju atskirai. Su vairuotojais apie darbo sąlygas nekalbėdavo, buvo problemų, susijusių su vairuotojų alkoholio vartojimu. Vokietijoje vairuotojai vežiojo mišką. Išdirbus pirmą savaitę, būdavo būtinas 24 valandų poilsis, nes kitaip gaudavo baudą; antrą savaitę išdirbus 48 valandas – būtinas 24 valandų poilsis, kitaip bus bauda. Galima atvažiuoti 9 valandas, iki ryto ilsėtis ir toliau važiuoti. Vairuotojas pats susidėlioja darbo valandas, pasirenka, kur miegoti. Kiek jam žinoma, Vokietijoje nuvažiuojama į mišką, pakraunamos mašinos ir važiuojama į bazę. Po to vėl grįžtama. Gali būti atvejų, kai vairuotojas atvažiuoja su mašina, o krovinys yra dar neparuoštas, tada vairuotojas tachografe įsiveda poilsį.

Liudytojas M. A. teismo posėdžio metu parodė, kad N. B. neatsimena, su ja nėra susitikęs. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko nežino ir apie šią įmonę papasakoti negali, pirmą kartą girdi šį pavadinimą. Neprisimena, kad ką būtų daręs šioje įmonėje, tikrai šiai įmonei vadovauti neteko. Įmonės direktoriumi ar akcininku nėra buvęs. Su transporto vežėjais neturi ir neturėjo jokių reikalų. Nėra atstovavęs jokiai įmonei. Jis yra baigęs 10 klasių, darbinės patirties neturi, nuolat dirbdavo nelegaliai, nes turi daug skolinių įsipareigojimų. Nepažįsta (duomenys neskelbtini) piliečio M. S. (M. S.). Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra suimtas nuo (2020 m.) liepos 1 d. Nėra pasirašinėjęs jokių dokumentų. Jo kitoks parašas, nei parašas ant UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo – perdavimo akto. Registrų centre nėra buvęs, nelabai žino, kokia tai institucija. Savo asmens dokumentą yra palikęs viešojo transporto kontrolei, kai buvo pagautas važiuojantis be bilieto.

Liudytojas A. P. teismo posėdžio metu parodė, kad jis dirbo bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. Dirbo nuo 2020 m. rugsėjo 2 d. iki 2021 m. kovo mėn., tam tikrą laiką turėjo nedarbingumą. Buvo susitarta, kad už kalendorinę dieną jam mokės 75 eurus į rankas, pinigus pervedant į banko sąskaitą. Buvo išmokėta 1500 eurų, po to du kartus po 1000 eurų. Liko nesumokėta beveik 3500 eurų suma. Kai jam nesumokėjo pinigų, nuvyko į ofisą, tačiau nieko nerado, viskas buvo uždaryta, tada kreipėsi į Darbo inspekciją. Pagal susitarimą jam buvo mokama už dienas. Dirbdavo taip, kaip gaudavosi. Vokietijoje veždavo iš miško medžius į bazę. Padarydavo 1-2 reisus, jeigu nesugesdavo miško technika. Kiek pamena, Vokietijoje buvo 6-7 darbuotojai. Buvo trys (duomenys neskelbtini) ir ketvirtas jį pakeitė. Buvo V., D., kitas V. atvažiavo pakeisti jo, šių asmenų pavardžių nežino, su jais bendrauti neteko. Apie jų įdarbinimo sąlygas nežino. Apie mašinų nuomas nebuvo laiko bendrauti. Bendras darbo grafikas yra 15 valandų ir 9 valandos poilsio, 9 arba 11 valandų atstovėdavo ir dirbdavo toliau, į 15 valandų įeina pakrovimas ir iškrovimas. Viena savaitė – 24 valandos poilsio, kita savaitė – 45 valandos poilsio. Grafiko nesilaikyti negalima, nes jeigu sustabdytų Transporto inspekcija, nubaustų. Vokietijoje jį buvo sustabdžiusi Transporto inspekcija. Tachografo kortelė fiksuodavo darbo laiką, jos duomenų negalima koreguoti. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus liudytojas parodė, kad gyvendavo automobilyje, nebuvo sudarytos sąlygos nakvoti viešbutyje, tokių sąlygų nėra jokioje įmonėje. 45 valandas praleisdavo ten, kur sustodavo: sustodavo kolonėlėje, nueidavo į dušą, susimokėdavo ir toliau važiuodavo. Pasirūpinti nakvyne turi firma, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokių klausimų nesprendė. Jeigu kas klausdavo, pasakydavo, kad stovėjo bazėje, ir nurodydavo adresą, tokiu atveju nebuvo baudžiamas. Bazėje išsikraudavo ir stovėdavo, ten yra uždara privati teritorija, niekas viduje netikrina. Tikrina prie bazės teritorijos. Vieni stovėdavo bazės teritorijoje, kiti už. Ten nieko nebuvo, tik lauko tualetas. Jeigu pasakytų, kad miega kabinoje, bauda būtų ir įmonei, ir jam. Kas bijo baudų, gyvena viešbučiuose. Jam buvo žinoma, kad bazės teritorijoje draudžiama gerti. Su (duomenys neskelbtini) apie darbo sąlygas nekalbėdavo, nebūdavo, kada bendrauti, į (duomenys neskelbtini) piliečių reikalus nesigilino. Žinojo, kad mašina priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi taip buvo nurodyta mašinos technikiniame pase. Jis dirbo su Scania 420, numeris (duomenys neskelbtini), ir Scania 500. Vienoje įmonėje buvo trys firmos. Vokietijoje jis dirbo daugiau nei tris mėnesius. Nedarbingumą turėjo nuo gruodžio iki sausio mėn., darbo užmokestis jam turėjo būti išmokėtas iki gruodžio mėn. Iš Sodros yra gavęs nedarbingumo išmoką. S. įsidarbino vėliau, gal po poros savaičių po jo įsidarbinimo. Kurui pinigų įmonė iš pradžių pervesdavo, vėliau nemokėjo. Išdirbtas laikas fiksuojamas tachografo kortelėje, kuri įsijungia automatiškai pajudėjus mašinai, stovint įjungia mygtuką, kad dirbama. Vokietijoje vieną kartą buvo nuskaitytas tachografas. Tachografo ženklų reikšmės: apskritime taškiukas – važiavimas; plaktukas – darbai, krovimas/iškrovimas; lova – poilsis. Yra laikrodis, kuris fiksuoja, kiek laiko važiuoji.

Liudytojas V. H. teismo posėdžio metu parodė, kad apie 2020 m. birželio 5 d. jis įsidarbino stažuotoju įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ ir iš karto buvo pasiųstas į reisą. Iš pradžių jokios darbo sutarties nebuvo, vėliau (datos nurodyti negali) jam atvežė kažkokį popierių, kurį jis pasirašė. Gali būti, kad oficialiai jis buvo įdarbintas tik 2020 m. lapkričio 23 d. Sutartį jis pasirašė tik vieną, dar jam davė pasirašyti kažkokius popierius lietuvių kalba, kurių turinio jis nežino. Jis nėra Lietuvos Respublikos pilietis, per pažįstamus gavo telefoną, kuriuo paskambinęs teiravosi, ar firmai reikia vairuotojo. Pašnekovui atsakius, kad reikia, pas jį į (duomenys neskelbtini) atvyko Ž. ir jie susitarė dėl darbo. Kartu su juo įsidarbino D. S. D. S. buvo važiavęs į reisą dar anksčiau su vienu vaikinu, jiedu buvo įdarbinti dar anksčiau. Maždaug po pusmečio nuo jų jam paskambino, paklausė, ar jis sutinka būti vairuotoju. Buvo kažkokia sutartis, kurios pagrindu buvo daroma darbo viza. Į savo pirmą reisą važiavo su D. S. Iki 2020 m. rugpjūčio dirbo su porininku, o paskui jį perkėlė iki rugsėjo pabaigos savarankiškai dirbti į šaldytuvą. Nuo spalio mėnesio važinėjo į Vokietiją. Po Naujųjų Metų jį perkėlė į bendrovę „(duomenys neskelbtini)“. Neatsimena, kas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, tačiau visi darbo klausimai buvo sprendžiami su S/ (S. B.), o „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo D. Šios įmonės susijusios tarpusavyje, nes kai vieną uždarė, kitą atidarė. Atlyginimas buvo mokamas nevienodai, ir vieną kartą į mėnesį, ir du. Žinojo, kad darbo sutartyje numatytas atlyginimo mokėjimas du kartus į mėnesį, tačiau taip pat visuotinai žinoma, kad bendrovės to nesilaiko. Kartais atlyginimą mokėdavo laiku, kartais uždelsdavo. Tuomet aiškindavo, kad laiku neatsiskaito užsakovai. Apie poilsį jam buvo minėta, tačiau jokių konkrečių nurodymų dėl viešbučių nebuvo. Niekas nedavė pinigų viešbučiams. Avansą duodavo, jei pats darbuotojas pasakydavo, kad jis reikalingas. Jei jis paprašydavo avanso, tai šis būdavo išduodamas. Jis prašydavo 200-300 eurų avanso prieš kelionę, tačiau jei nebūtų prašęs, niekas jo ir nebūtų davęs. Nežino, kad jam nebuvo skaičiuojamas darbo užmokestis už naktinį darbą.

Rašytiniame paaiškinime liudytojas V. H. nurodė, jog 2020 m. nuo birželio 10 d. pradėjo dirbti Lietuvos įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, dirbo darbus Europoje automobiliu Scania. Nuo birželio 10 iki liepos pabaigos stažavosi poriniame ekipaže. Savarankiškai sėdo prie Scania markės automobilio (šaldytuvas) vairo nuo 2020 m. rugpjūčio 8 d. iki 2020 m. rugsėjo 23 d., dirbo darbus Europoje, vežiojo į sandėlius produktus. Nuo 2020 m. rugsėjo 23 d. iki 2020 m. spalio 16 buvo namuose. Laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 17 d. išvažiavo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ į Vokietiją, į mišką ir dirbo iki 2020 m. gruodžio 24 d. įmonės uždarymo. Po naujos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atidarymo buvo priimtas atgal nuo 2021 m. sausio 7 d. Apytiksliai 2021 m. sausio 23 d. išvažiavo dirbti į mišką. Vadovu ir direktoriumi šių įmonių laikė S. (3 t., b. l. 192-193).

2022 m. vasario 21 d. rašytiniame paaiškinime liudytojas D. S. nurodė, kad 2020 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tikslios datos nepamena. Dirbo šaldytuvo vairuotoju, o po to miške vežiojo malkas. Su juo visiškai atsiskaitė. Visus nurodymus jam teikė S., su kuriuo bendravo visais klausimais. Dirbo vairuotoju. S. pavardės neatsimena, sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė. Dirbo 2020 m. rudenį, rudens pradžioje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo apie metus (3 t., b. l. 191).

2021 m. sausio 29 d. Nelegalaus darbo tyrimo akte nurodyta, kad atliktas tyrimas pagal A. S. skundus dėl galimai nelegalaus (duomenys neskelbtini) piliečių darbo ir kitų pažeidimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal VDI 2020 m. gruodžio 17 d. nurodymą SD-1-17167 ir pakartotinius 2020 m. gruodžio 22 d., 2020 m. gruodžio 30 d. ir 2021 m. sausio 6 d. nurodymus Nr. SD-1-17400, Nr. SD-1-17603, Nr. SD-1-140, Nr. SD-1-378 UAB „ (duomenys neskelbtini)“ vadovė N. B. el. paštu pateikė dokumentus, tarp kurių ir vairuotojų tachografų asmeninių kortelių duomenis, iš kurių nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pilietis V. H. 2020 m. rugsėjo 1 d. vairavo automobilius, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), naudojamus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės, nors pagal VSDF Informacinės sistemos duomenis yra įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik nuo 2020 m. lapkričio 23 d. 2021 m. vasario 26 d. gautas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) raštas, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis V. H. turi Lietuvos Respublikos išduotą nacionalinę D vizą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančią nuo 2020 m. birželio 5 d. iki 2021 m. gegužės 24 d. Viza išduota remiantis Vizų išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau ir – Aprašas) 70.13 punktu, kai užsienietis atvyksta turintis profesiją, kuri įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Kvietėjas nacionalinei vizai – UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Atliekant patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš pateiktų vairuotojų tachografų asmeninių kortelių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis D. S. nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. spalio 4 d. vairavo automobilį, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), naudojamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas D. G. savo paaiškinime nurodė, kad D. S. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2020 m. lapkričio 7 d., 2020 m. rugsėjo, spalio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo. Automobilio, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įmonė nenaudojo. Jam žinoma, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis D. S. dirbo kitoje įmonėje, kadangi D. S. atėjo darbintis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėdamas kitai įmonei išduotą darbo vizą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Migracijos tarnybą dėl naujos vizos, leidimo gyventi išdavimo darbui UAB „ (duomenys neskelbtini)“.

2020 m. vasario 28 d. gautas Migracijos departamento raštas, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis D. S. turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – LLG) Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį nuo 2020 m. lapkričio 4 d. iki 2022 m. lapkričio 4 d., išduotą pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą (užsieniečio profesija įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą). Kvietėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“. D. S. taip pat turėjo kitą Lietuvos Respublikos išduotą nacionalinę D vizą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančią nuo 2019 m. gruodžio 5 d. iki 2020 m. gruodžio 3 d. Viza išduota remiantis vizų išdavimo aprašo 70.13 punktu. Kvietėjas nacionalinei vizai Nr. (duomenys neskelbtini) gauti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nacionalinė viza Nr. (duomenys neskelbtini) tapo negaliojančia nuo 2020 m. spalio 27 d.

Nelegalaus darbo tyrimo akte taip pat nurodyta, kad patikrinimo metu buvo nustatyti darbo laiko apskaitos, darbo užmokesčio priskaičiavimo, išmokėjimo ir kiti pažeidimai (1 t., b. l. 9-10).

VSDF užklausos duomenimis (užklausos laikotarpis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 16 d.), V. H. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas yra nuo 2020 m. lapkričio 23 d. (1 t., b. l. 14).

Byloje pateikta darbo sutartis, 2020 m. lapkričio 20 d. sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės N. B. ir V. H. Pagal šią darbo sutartį V. H. priimtas dirbti Bendrovėje vairuotoju. Darbo sutarties įsigaliojimo data nurodyta – 2020 m. lapkričio 23 d. (1 t., b. l. 16-17).

Byloje pateikta V. H. viza, galiojanti nuo 2020 m. birželio 5 d. iki 2021 m. gegužės 24 d. (1 t., b. l. 19).

Byloje pateikti V. H., transporto priemonės, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tachografo duomenys:

- laikotarpis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. rugsėjo 6 d., savaitė 36;

- laikotarpis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. iki 2020 m. rugsėjo 13 d., savaitė 37;

- laikotarpis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. iki 2020 m. rugsėjo 20 d., savaitė 38;

- laikotarpis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. iki 2020 m. rugsėjo 27 d., savaitė 39;

Byloje pateikti V. H., transporto priemonės, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tachografo duomenys:

- laikotarpis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; nuo 2020 m. spalio 19 d. iki 2020 m. spalio 25 d., savaitė 43;

- laikotarpis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; nuo 2020 m. spalio 26 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d., savaitė 44;

- laikotarpis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; nuo 2020 m. lapkričio 2 d. iki 2020 m. lapkričio 8 d., savaitė 45;

- laikotarpis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; nuo 2020 m. lapkričio 9 d. iki 2020 m. lapkričio 15 d., savaitė 46;

- laikotarpis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki 2020 m. lapkričio 22 d., savaitė 47;

- laikotarpis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; nuo 2020 m. lapkričio 23 d. iki 2020 m. lapkričio 29 d., savaitė 48;

- laikotarpis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; nuo 2020 m. lapkričio 30 d. iki 2020 m. gruodžio 6 d., savaitė 49;

- laikotarpis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; nuo 2020 m. gruodžio 7 d. iki 2020 m. gruodžio 13 d., savaitė 50;

- laikotarpis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; nuo 2020 m. gruodžio 14 d. iki 2020 m. gruodžio 20 d., savaitė 51;

- laikotarpis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; nuo 2020 m. gruodžio 21 d. iki 2020 m. gruodžio 27 d., savaitė 52 (1 t., b. l. 20-27, 2 t., b. l. 67-78).

Migracijos departamento 2021 m. sausio 26 d. rašte „Dėl informacijos apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikimo“ nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis V. H. turi Lietuvos Respublikos išduotą nacionalinę D vizą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančią nuo 2020 m. birželio 5 d. iki 2021 m. gegužės 24 d. Viza išduota remiantis Vizų išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 70.13 punktu, kai užsienietis atvyksta, turintis profesiją, kuri įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Kvietėjas nacionalinei vizai – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėta, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio V. H. nacionalinė D viza Nr. (duomenys neskelbtini) suteikia teisę dirbti įmonėje, kuri pateikė įsipareigojimą įdarbinti užsienietį. Šiuo metu V. H. turi teisę dirbti tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 28).

Byloje pateikti D. S., transporto priemonės, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tachografo duomenys:

- laikotarpis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. rugsėjo 6 d., savaitė 36;

- laikotarpis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. iki 2020 m. rugsėjo 13 d., savaitė 37;

- laikotarpis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. iki 2020 m. rugsėjo 20 d., savaitė 38;

- laikotarpis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. iki 2020 m. rugsėjo 27 d., savaitė 39;

- laikotarpis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. iki 2020 m. spalio 4 d., savaitė 40 (1 t., b. l. 34-38).

Migracijos departamento 2021 m. sausio 27 d. rašte „Dėl informacijos apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikimo“ be kita ko nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis D. S. turėjo kitą Lietuvos Respublikos išduotą nacionalinę D vizą (duomenys neskelbtini), galiojusią nuo 2019 m. gruodžio 5 d. iki 2020 m. gruodžio 3 d. Viza išduota remiantis Aprašo 70.13 punktu. Kvietėjas nacionalinei vizai – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Užsieniečiui išdavus naują nacionalinę vizą, senesnė automatiškai tampa negaliojančia. Nacionalinė D viza (duomenys neskelbtini) tapo negaliojančia nuo 2020 m. spalio 27 d. (1 t., b. l. 39).

Byloje pateikti duomenys apie vairuotojo A. S. veiklos naktinę pamainą 22.00 val. – 06.00 val., laikotarpis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Vairuotojo vairavimo trukmė – 15.19 val.; darbo laikas – 2.33 val.; budėjimo laikas – 8.00 val.; darbo laiko suma – 17.52 val. (1 t., b. l. 46).

Byloje pateikti A. S., transporto priemonės, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tachografo duomenys:

- laikotarpis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. iki 2020 m. rugsėjo 20 d., savaitė 38;

- laikotarpis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. iki 2020 m. rugsėjo 27 d., savaitė 39;

- laikotarpis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. iki 2020 m. spalio 4 d., savaitė 40;

- laikotarpis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; nuo 2020 m. spalio 5 d. iki 2020 m. spalio 11 d., savaitė 41;

- laikotarpis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; nuo 2020 m. spalio 19 d. iki 2020 m. spalio 25 d., savaitė 43;

- laikotarpis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; nuo 2020 m. spalio 26 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d., savaitė 44 (1 t., b. l. 47-49).

Byloje pateikti A. B., transporto priemonės valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tachografo duomenys:

- laikotarpis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; nuo 2020 m. spalio 5 d. iki 2020 m. spalio 11 d., savaitė 41;

- laikotarpis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; nuo 2020 m. spalio 12 d. iki 2020 m. spalio 18 d., savaitė 42;

- laikotarpis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; nuo 2020 m. spalio 19 d. iki 2020 m. spalio 25 d., savaitė 43;

- laikotarpis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; nuo 2020 m. spalio 26 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d., savaitė 44;

- laikotarpis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; nuo 2020 m. lapkričio 2 d. iki 2020 m. lapkričio 8 d., savaitė 45;

- laikotarpis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; nuo 2020 m. lapkričio 9 d. iki 2020 m. lapkričio 15 d., savaitė 46;

- laikotarpis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki 2020 m. lapkričio 22 d., savaitė 47 (1 t., b.l. 51-54).

Byloje pateikti duomenys apie vairuotojo A. B. veiklos naktinę pamainą 22.00 val. – 06.00 val., laikotarpis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Vairuotojo vairavimo trukmė – 25.27 val.; darbo laikas – 4.58 val.; budėjimo laikas – 0.2 val.; darbo laiko suma – 30.25 val. (1 t., b .l. 46).

Byloje pateikti A. P., transporto priemonės valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tachografo duomenys:

- laikotarpis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. rugsėjo 6 d., savaitė 36;

- laikotarpis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. iki 2020 m. rugsėjo 13 d., savaitė 37;

- laikotarpis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. iki 2020 m. rugsėjo 20 d., savaitė 38;

- laikotarpis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. iki 2020 m. rugsėjo 27 d., savaitė 39;

- laikotarpis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. iki 2020 m. spalio 4 d., savaitė 40;

- laikotarpis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; nuo 2020 m. spalio 5 d. iki 2020 m. spalio 11 d., savaitė 41;

- laikotarpis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; nuo 2020 m. spalio 12 d. iki 2020 m. spalio 18 d., savaitė 42;

- laikotarpis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; nuo 2020 m. spalio 19 d. iki 2020 m. spalio 25 d., savaitė 43;

- laikotarpis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; nuo 2020 m. lapkričio 9 d. iki 2020 m. lapkričio 15 d., savaitė 46;

- laikotarpis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki 2020 m. lapkričio 22 d., savaitė 47 (1 t., b. l. 55-59).

Byloje pateikti A. P., transporto priemonės valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tachografo duomenys:

- laikotarpis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. iki 2020 m. spalio 4 d., savaitė 40;

- laikotarpis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; nuo 2020 m. spalio 5 d. iki 2020 m. spalio 11 d., savaitė 41;

- laikotarpis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; nuo 2020 m. spalio 12 d. iki 2020 m. spalio 18 d., savaitė 42;

- laikotarpis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; nuo 2020 m. spalio 19 d. iki 2020 m. spalio 25 d., savaitė 43;

- laikotarpis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; nuo 2020 m. spalio 26 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d., savaitė 44;

- laikotarpis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; nuo 2020 m. lapkričio 2 d. iki 2020 m. lapkričio 8 d., savaitė 45;

- laikotarpis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; nuo 2020 m. lapkričio 9 d. iki 2020 m. lapkričio 15 d., savaitė 46;

- laikotarpis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki 2020 m. lapkričio 22 d., savaitė 47 (2 t., b. l. 53 - 61).

Iš byloje pateiktų tachografo duomenų matyti, kad A. P. laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 23 d. iki 2020 m. lapkričio 29 d.; nuo 2020 m. lapkričio 30 d. iki 2020 m. gruodžio 6 d.; nuo 2020 m. gruodžio 7 d. iki 2020 m. gruodžio 13 d.; nuo 2020 m. gruodžio 14 d. iki 2020 m. gruodžio 20 d.; nuo 2020 m. gruodžio 21 d. iki 2020 m. gruodžio 27 d.; 2020 m. gruodžio 28 d. iki 2021 m. sausio 3 d. nevairavo (2 t., b. l. 61- 64).

Byloje pateikti 2020 metų rugsėjo mėn., spalio mėn., lapkričio mėn. ir gruodžio mėn. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kuriuose nurodyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų darbo laikas (1 t., b. l. 42 - 45).

Iš byloje pateiktų tachografo duomenų matyti, kad V. H. nuo 2020 m. spalio 12 d. iki 2020 m. spalio 18 d.; nuo 2020 m. gruodžio 28 d. iki 2021 m. sausio 3 d.; nuo 2020 m. spalio 5 d. iki 2020 m. spalio 11 d.; nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. iki 2020 m. spalio 4 d. nevairavo (2 t., b. l. 66, 76 – 78).

Byloje pateikta darbo sutartis, 2020 m. rugsėjo 10 d. sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės N. B. ir A. S. Pagal šią darbo sutartį A. S. priimtas dirbti Bendrovėje vairuotoju. Darbo sutarties įsigaliojimo data nurodyta – 2020 m. rugsėjo 11 d. (1 t., b. l. 60).

Byloje pateikta darbo sutartis, 2020 m. spalio 1 d. sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės N. B. ir A. B. Pagal šią darbo sutartį A. B. priimtas dirbti Bendrovėje vairuotoju. Darbo sutarties įsigaliojimo data nurodyta – 2020 m. spalio mėn. (1 t., b. l. 61).

Byloje pateikti mokėjimo nurodymai, patvirtinantys, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. S. 2020 m. lapkričio 9 d. išmokėjo 600 Eur dienpinigių; 2020 m. lapkričio 18 d. išmokėjo 2463,50 Eur atlyginimą ir dienpinigius; 2020 m. spalio 12 d. išmokėjo: atlyginimą 9 mėn. – 446,50 Eur; dienpinigių – 200 Eur ir 500 Eur – kurui. Iš viso suma – 1146,50 Eur (1 t., b. l. 66, 67, 68).

Byloje pateikti kasos išlaidų orderiai, patvirtinantys V. H. sumokėtą atlyginimą už 12 mėn. ir 11 mėn. (2020 m.) (1 t., b. l. 69).

Byloje pateikti mokėjimo nurodymai, patvirtinantys, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. P. 2020 m. rugsėjo 25 d. sumokėjo 1575 Eur dienpinigių; 2020 m. lapkričio 17 d. išmokėjo 1000 Eur dienpinigių; 2020 m. lapkričio 25 d. išmokėjo 1000 Eur dienpinigių; 2020 m. gruodžio 31 d. padarė 200 Eur atsiskaitymą (1 t., b. l. 70 - 73).

Byloje pateikti mokėjimo nurodymai, patvirtinantys, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. B. 2020 m. lapkričio 17 d. išmokėjo 1000 Eur dienpinigių; 2020 m. lapkričio 25 d. išmokėjo 1500 Eur dienpinigių; 2020 m. gruodžio 14 d. padarė 1500 Eur atsiskaitymą: 2020 m. lapkričio atlyginimas – 672,90 Eur; 827,10 Eur dienpinigiai (1 t., b. l. 74 - 76).

VSDFV Vilniaus skyriaus pateiktais duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki pranešimo pateikimo, t. y. 2021 m. sausio mėn., LDU pranešimų apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius neteikė (1 t., b. l. 77).

VĮ Registrų centro 2021 m. vasario 1 d. pateiktais duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė nuo 2017 m. sausio 26 d. – N. B. (1 t., b. l. 78-79).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. sausio 18 d. vienintelio akcininko sprendimu nuspręsta iš direktoriaus pareigų atšaukti N. B. ir nuo 2021 m. sausio 18 d. direktorių išrinkti M. A. (1 t., b. l. 91).

2020 m. rugsėjo 1 d. automobilių nuomos sutartis Nr. GB-09/01 patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomojo krovininį automobilį Scania, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir krovininį automobilį Scania, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartis galioja: automobilio Scania, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. spalio 4 d.; automobilio Scania, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. iki 2020 m. lapkričio 22 d. (1 t., b. l. 99-100).

Byloje pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinės direktorės N. B. 2020 m. spalio 1 d. įsakymas dėl A. B. komandiruotės į Vokietiją laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 4 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d. Šiuo įsakymu nustatyta apmokėti dienpinigių išlaidas (2 t., b. l. 142).

Byloje pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinės direktorės N. B. 2020 m. lapkričio 20 d. įsakymas dėl V. H. komandiruotės į Vokietiją laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 23 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d. Šiuo įsakymu nustatyta apmokėti dienpinigių išlaidas (2 t., b. l. 143).

Byloje pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinės direktorės N. B. 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakymas dėl A. S. komandiruotės į Vokietiją laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2020 m. spalio 30 d. Šiuo įsakymu nustatyta apmokėti dienpinigių išlaidas (2 t., b. l. 144).

Byloje pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinės direktorės N. B. 2020 m. lapkričio 6 d. įsakymas dėl A. S. komandiruotės į Vokietiją laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 9 d. iki 2020 m. lapkričio 19 d. Šiuo įsakymu nustatyta apmokėti dienpinigių išlaidas (2 t., b. l. 143a).

Byloje pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinės direktorės N. B. 2020 m. rugsėjo 1 d. įsakymas dėl A. P. komandiruotės į Vokietiją laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. iki 2020 m. lapkričio 11 d. Šiuo įsakymu nustatyta apmokėti dienpinigių išlaidas (2 t., b. l. 144a).

Byloje pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. gegužės 12 d. tarpininkavimo raštas dėl nacionalinės vizos išdavimo V. H. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. lapkričio 20 d. tarpininkavimo raštas dėl nacionalinės vizos išdavimo D. S. (3 t., b. l. 32-33).

Migracijos departamento 2021 m. gegužės 20 d. rašte nurodyta, kad nebuvo nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų pateikusi pranešimą dėl užsieniečių: V. H. ir D. S. vizų panaikinimo (t. 3, b. l. 72-74).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.

N. B. viso bylos teisminio nagrinėjimo metu nepripažino nelegalaus darbo fakto jos vadovaujamoje įmonėje, teigdama, kad nei V. H., nei D. S. jos įmonėje kaltinime nurodytu laikotarpiu nedirbo, tik šių asmenų vairuotos transporto priemonės priklauso bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, tačiau bylai aktualiu laikotarpiu jos buvo išnuomotos įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Išvadą, kad minėti asmenys dirbo įmonės naudai, VDI padarė tik pagal šių asmenų asmenines tachografų korteles, kurios niekaip neįrodo jų darbo įmonės naudai fakto.

Byloje surinktų duomenų visuma paneigia šiuos N. B. teiginius.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne kita firma tarpininkavo išduodant (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiams V. H. bei D. S. nacionalines vizas, vadovaujantis Aprašo 70.13 punktu, numatančiu Nacionalinės vizos išdavimą užsieniečiui, atvykstančiam į Lietuvos Respubliką dirbti ir turinčiam profesiją, kuri įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą. Tarpininkavimo raštas dėl nacionalinės vizos išdavimo V. H. buvo pateiktas dar 2020 m. gegužės 12 d., o D. S. dar anksčiau – 2019 m. lapkričio 20 d. (3 t., b. l. 32-33). Iš Migracijos departamento byloje pateiktų duomenų matyti, kad V. H. buvo išduota nacionalinė D viza Nr. (duomenys neskelbtini), suteikianti teisę dirbti įmonėje, kuri pateikė įsipareigojimą įdarbinti užsienietį, t. y. bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. D. S. taip pat turėjo Lietuvos Respublikoje išduotą nacionalinę D vizą (duomenys neskelbtini), galiojusią nuo 2019 m. gruodžio 5 d. iki 2020 m. gruodžio 3 d. Viza išduota Aprašo 70.13 punkto pagrindu. Kvietėjas nacionalinei vizai taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi D. S. buvo išduota kita viza (skirta darbui UAB „(duomenys neskelbtini)“), nacionalinė D viza (duomenys neskelbtini)tapo negaliojanti nuo 2020 m. spalio 27 d. Byloje pateikti V. H. tachografo duomenys patvirtina, kad asmuo 2020 m. rugsėjo – gruodžio mėnesiais dirbo transporto priemonėmis, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 20-27). Iš D. S. tachografo duomenų matyti, kad D. S. dirbo transporto priemone, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. pabaigos iki 2020 m. spalio 4 d. (1 t., b. l. 34-38). Byloje nekilo ginčo, kad visos trys transporto priemonės valdomos UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Darbo sutartį V. H. su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama N. B., sudarė tik 2020 m. lapkričio 20 d. Darbo sutartyje sutarties įsigaliojimo data nurodyta – 2020 m. lapkričio 23 d. D. S. apskritai, bylos duomenimis, niekada nebuvo sudaręs darbo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje tik yra duomenys, kad nuo 2020 m. lapkričio 7 d. jis buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 32), kurios vadovas D. G. nurodė, kad bylai aktualiu laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. spalio 30 d. D. S. vairuotas vilkikas (duomenys neskelbtini) jų įmonei nepriklausė, o D. S. tuo metu pas juos dar nedirbo (1 t., b. l. 33). Nei apie D. S., nei apie V. H. įdarbinimą bylai aktualiu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ VSDFV duomenų neteikė.

Priešingai nei teigia N. B., tiek V. H., tiek D. S. bylos nagrinėjimo metu vienareikšmiškai nurodė, kad bylai aktualiu laikotarpiu jie dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. D. S. teismui tiesiogiai apklausti nepavyko, tačiau jis šią aplinkybę patvirtino savo rašytiniame paaiškinime, teiktame VDI Vilniaus skyriui (3 t., b. l. 191), nurodydamas, kad šioje įmonėje išdirbo apie metus ir tikrai dirbo 2020 metų rudenį. V. H. darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai faktą patvirtino tiek rašytiniame paaiškinime nurodydamas, kad šioje įmonėje nuo 2020 m. birželio dirbo stažuotoju, o nuo 2020 m. rugpjūčio 8 d. iki įmonės uždarymo dirbo jos vairuotoju Europoje ir Vokietijoje (3 t., b. l. 193), darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktą patvirtino ir apklausiamas teisme. Be to, abu asmenys nurodė, kad dėl darbo bendravo ir nurodymus gaudavo iš asmens, kuris yra būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, t. y. S. (S. B.). V. H. papildomai teisme nurodė, kad dirbti į Lietuvą jį pakvietė Ž. N. B. neneigė, kad jos vadovaujamoje įmonėje transporto vadybininko funkcijas atliko ir darbuotojų iš užsienio įdarbinimu rūpindavosi Ž. V. Šios aplinkybės paneigia N. B. versiją, jog išvadą, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, abu užsieniečiai padarė tik pagal savo vairuojamų vilkikų priklausomybę šiai bendrovei. Teismas neturi pagrindo netikėti D. S. ir V. H. nurodomomis aplinkybėmis, kad juos įdarbino būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi jie abu žino ir nurodo realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusius ir jos darbinę veiklą organizavusius asmenis, o jų parodymai apie darbo laikotarpius, vietą, atlikto darbo pobūdį nuosekliai sutampa su kitų liudytojais apklaustų asmenų parodymais.

Byloje apklausti liudytojai A. S. bei A. P. patvirtino, kad Bendrovėje dirbo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiai. Kaip teisme teigė A. S., vienas iš kartu su juo dirbusių vairuotojų – V., nurodė jam, kad dirba nelegaliai. Byloje pateiktas bendrovės direktorės įsakymas dėl A. S. komandiruotės, jo tachografo duomenys patvirtina, kad tiek jo, tiek V. H. bei D. S. darbo laikai sutapdavo, t. y. asmenys turėjo galimybę susitikti komandiruotėse ir bendrauti. A. S. patvirtino, jog V., apie kurį jis davė parodymus, yra V. H. (3 t., b. l. 66). A. P. 2021 m. birželio 11 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, jog nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. iki 2020 m. gruodžio 3 (4) d. būdamas komandiruotėje Vokietijoje, dirbo kartu su vairuotojais (duomenys neskelbtini) piliečiais V. ir D., kurie vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vilkikus, taip pat abu asmenys pasakojo, kad anksčiau vairavo šaldytuvus (1 t., b. l. 161). Šios aplinkybės atitinka V. H. rašytiniame paaiškinime teismui nurodomas aplinkybes apie jo darbo pobūdį UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismo posėdyje A. P. patvirtino tas pačias aplinkybes, jog komandiruotėje Vokietijoje jam teko dirbti su (duomenys neskelbtini) D. ir V. Pažymėtina, kad pagal bendrovės įsakymus dėl komandiruočių, tachografų duomenis, ir A. P. komandiruočių bei darbo laikotarpiai sutapo su užsieniečių darbo laiku. Liudytojas T. K. taip pat patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojais dirbo (duomenys neskelbtini) , tarp jų ir V. bei D., kurie jam skambindavo ištikus techninėms problemoms (liudytojas taisydavo įmonės automobilius esant reikalui). Tuo tarpu pagal oficialius Sodros duomenis ir N. B. parodymus, D. S. apskritai niekada jos vadovaujamoje įmonėje nedirbo, taigi, teismo vertinimu, kaip ir neturėjo jokio pagrindo kreiptis dėl techninės pagalbos į kitus įmonės darbuotojus, juolab žinoti jų kontaktus. Tokiu būdu, visi apklausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai A. S., A. P., T. K. patvirtino bylai aktualiu laikotarpiu įmonėje dirbus (duomenys neskelbtini) V. ir D., o jų nurodomos aplinkybės, sutampančios su pačių V. H. ir D. S. nurodomomis aplinkybėmis apie jų darbo laikotarpius ir pobūdį (darbas Vokietijoje su šaldytuvais ir mišku), nepalieka teismui abejonių, kad asmenys parodymus davė būtent apie V. H. ir D. S. Pažymėtina, kad tik vieną iš trijų liudytojų – A. S. siejo konfliktiniai santykiai su bendrove, kiti liudytojai su bendrove nekonfliktavo, neturi pagrindo jos apkalbėti, duoti neobjektyvius ar tendencingus parodymus. Teismas neturi pagrindo nesiremti ir su bendrove besibylinėjančio darbo ginčuose A. S. parodymais, nes jie iš esmės nėra prieštaringi kitų įmonės darbuotojų parodymams.

Teismas kritiškai vertina N. B. teiginius, kad ji bylai aktualiu laikotarpiu automobilius buvo išnuomojusi kitai įmonei, kuri matomai ir samdė šių transporto priemonių vairuotojus. Pagal 2020 m. rugsėjo 1 d. automobilių nuomos sutartį Nr. GB-09/01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. spalio 4 d. išnuomojo krovininį automobilį Scania, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. iki 2020 m. lapkričio 22 d. krovininį automobilį Scania, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 104-105). Tačiau V. H. pateikti tachografo duomenys patvirtina, kad jis automobiliu, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dirbo laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. rugsėjo 6 d., nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. iki 2020 m. rugsėjo 13 d. ir nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. iki 2020 m. rugsėjo 20 d., t. y. iki nuomos sutartyje nurodyto laikotarpio. Nepateikta duomenų, kad šiuo laikotarpiu minėtas vilkikas būtų išnuomotas kitai įmonei. D. S. bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. rugsėjo 6 d., nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. iki 2020 m. rugsėjo 13 d., nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. iki 2020 m. rugsėjo 20 d., nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. iki 2020 m. rugsėjo 27 d. ir nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. iki 2020 m. spalio 4 d. dirbo transporto priemone, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apie kurio perdavimą kokiai kitai bendrovei iš viso nėra duomenų. Nei vienu iš išnuomotų automobilių D. S. bylai aktualiu laikotarpiu nedirbo. Be to, minėtų transporto priemonių nuomos faktu teismą verčia abejoti tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, viešai prieinamais duomenimis, nėra veiklą vykdanti įmonė, ji neturi jokių socialiniu draudimu draudžiamų darbuotojų, turto, neteikia finansinių ataskaitų (1 t., b. l. 146, 148).

Kad minėtos transporto priemonės bylai aktualiu laikotarpiu buvo naudojamos būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje ir jos naudai, patvirtina byloje neginčijamai nustatytos aplinkybės, kad vilkiku, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 2 d. iki 2020 m. lapkričio 8 d.; nuo 2020 m. lapkričio 9 d. iki 2020 m. lapkričio 15 d. ir nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki 2020 m. lapkričio 22 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas A. P., kuriam UAB „(duomenys neskelbtini)“ lapkričio 17 ir 25 dienomis sumokėjo dienpinigius. Šios aplinkybės taip pat paneigia N. B. versiją apie vilkikų nuomą.

Visų aukščiau aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nuosekli grandinė sudaro pagrindą teigti, kad kaltinime nurodytos aplinkybės, jog nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. lapkričio 22 d. (duomenys neskelbtini) pilietis V. H., o nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. spalio 4 d. (duomenys neskelbtini) pilietis D. S. dirbo vairuotojais UAB „(duomenys neskelbtini)“, atitinka objektyvią tiesą.

Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Darbo sutarties sąvoka yra apibrėžiama DK 32 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai.

V. H. ir D. S. veikla įmonėje atitiko darbo santykius, jie dirbo iš anksto sutartą darbą, gavo sutartą atlyginimą, buvo pavaldūs bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ administracijai, iš kurios gaudavo darbines užduotis, darbas buvo atliekamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Tačiau V. H. ir D. S. buvo įdarbinti nesudarius su jais darbo sutarties raštu ir nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą, todėl jų darbas pripažintinas nelegaliu.

Tačiau teismo vertinimu, N. B. nepagrįstai kvalifikuotas nelegalaus darbo pakartotinumo požymis. N. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. nutarimu bausta už ANK 95 straipsnio 1 dalies nusižengimą, nutarimas įsiteisėjo tik 2020 m. spalio 27 d. ir pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką tik nuo šio momento ji laikoma bausta pagal ANK 95 straipsnį. Tuo tarpu ji kaltinama leidusi nelegaliai dirbti D. S. nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. spalio 4 d., t. y. laikotarpiu, kai jos atžvilgiu dar apskritai nebuvo priimta jokio sprendimo nubausti ją, kaip įmonės vadovę, pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu pagal kaltinimo ribas V. H. nelegalaus darbo laikotarpis truko nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. lapkričio 22 d., ir nors formaliai nedidelė šio laikotarpio dalis patenka į laikotarpį, nuo kurio N. B. jau buvo laikoma bausta dėl nelegalaus darbo, tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė vis tik neturėtų lemti jos veikos kvalifikavimo pagal ANK 95 straipsnio 2 dalį. Bendrovės administracijos sprendimas leisti dirbti užsieniečiui V. H., nesudarant su juo darbo sutarties ir neatliekant kitų įstatymų numatytų ir privalomų jo darbo įforminimo procedūrų, vis tik buvo padarytas iki 2020 m. spalio 27 d., tyčia leisti ir toleruoti nelegalų darbą neabejotinai susiformavo iki 2020 m. spalio 27 d., todėl veika neturėtų būti vertinama kaip pakartotinė, nepaisant to, jog vieno iš darbuotojų nelegalus darbas nusitęsė iki 2020 m. lapkričio 22 d. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas N. B. neteisėtą veiką perkvalifikuoja į ANK 95 straipsnio 1 dalį.

DK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo tvarkyti darbuotojų darbo laiko apskaitą, išskyrus darbuotojų, dirbančių nekintančios darbo dienos (pamainos) trukmės ir nekintančio darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu. Pagal šio straipsnio 2 dalį darbdavys privalo įtraukti į darbo laiko apskaitą darbuotojo faktiškai dirbtus: 1) viršvalandžius; 2) darbo laiką švenčių dieną; 3) darbo laiką poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką; 4) darbo laiką naktį; 5) darbo laiką pagal susitarimą dėl papildomo darbo.

Pagal DK 120 straipsnio 3 dalį, darbo laiko apskaita tvarkoma darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kurie gali būti pildomi ir saugomi elektroniniu būdu.

N. B. teisminio nagrinėjimo metu neneigė, kad pildant įmonės darbuotojų darbo laiko tabelius kartais įsivelia klaidų, pripažino, kad juose nėra pažymėtas naktimis išdirbtas darbo laikas, tačiau teisinosi, jog įmonės darbuotojai finansiškai dėl to nenukentėjo, nes atlyginimai įmonėje buvo mokami laiku ir ne pagal tabelių, o pagal tiesioginius tachografų duomenis.

Iš byloje pateiktų duomenų, taip pat liudytojų parodymų matyti, kad vairuotojų darbo laiko apskaitai buvo naudojami skaitmeniniai tachografai. Identifikavimo kortelės, naudojamos darbo ir poilsio laiko apskaitai skaitmeniniuose tachografuose, išduodamos Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko nustatyta tvarka. Kadangi būtent darbdavys privalo imtis priemonių, siekdamas užtikrinti veiksmingos darbuotojų darbo laiko stebėsenos ir kontrolės mechanizmą, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, pildydama darbo laiko apskaitos žiniaraščius, N. B. privalėjo vadovautis techninių priemonių (tachografų ir/ar identifikavimo kortelių) duomenimis ir tokiu būdu žymėti faktiškai darbuotojų dirbtą laiką ir laiką, išdirbtą nakties metu. Kaip minėta, teisminio nagrinėjimo metu N. B. nepaneigė fakto, kad fiksuojant darbo laiką ir pildant darbo laiko apskaitos žiniaraštį, ne visada tai buvo daroma tiksliai. Iš byloje pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių bei vairuotojų tachografų duomenų akivaizdu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbantiems vairuotojams nebuvo tiksliai žymimas faktiškai išdirbtas laikas, ypač naktį dirbtas laikas. Naktinio darbo grafa visuose 2020 m. rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio tabeliuose tuščia (1 t., b. l. 72-45), nors už tachografų duomenys rodo, kad vairuotojai važiuodavo nakties laiku. Tachografų duomenys bei ataskaitos apie vairuotojų (A. S., A. B.) veiklos naktinę pamainą patvirtina, kad vairuotojai dirbdavo naktimis, tačiau naktinis darbas darbo laiko paskaitos žiniaraščiuose žymimas nebuvo. Tokiu būdu neabejotinai buvo pažeistos DK 1-2 dalių nuostatos ir konstatuotina, jog N. B., kaip įmonės vadovė nekontroliavo ir neužtikrino, kad į darbo laiko apskaitos žiniaraščius būtų įrašyti teisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojų dirbtą darbo laiką. Šis jos neveikimas atitinka ANK 100 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymius.

Pagal DK 144 straipsnio 3 dalį už darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. DK 146 straipsnio 1 dalies nuostatos reikalauja, kad darbo užmokestis darbuotojui būtų mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo, – kartą per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip. Vadovaujantis DK 147 straipsnio 1 dalies nuostatomis, darbo santykiams nepasibaigus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, išmokami delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos nenustato didesnio delspinigių dydžio.

N. B. teisminio nagrinėjimo metu neigė, kad su darbuotojais būtų buvę nepilnai ar visai neatsiskaityta. Aiškino, kad finansiškai dėl nežymimo naktinio darbo jie nenukentėjo, ne su jais buvo atsiskaitoma ne pagal tabelių, o pagal tachografų duomenis. Teigė, kad atsiskaitoma su vairuotojais buvo laiku ir visiškai. Teismas kritiškai vertina šiuos teiginius. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusiems A. P., A. S., V. H. bei kitiems vairuotojams nebuvo skaičiuojamas laikas, dirbtas naktį, ir nėra pagrindo manyti, kad už jį buvo paskaičiuojama ir sumokama įstatymo numatyta tvarka. Liudytojas A. S. teismui teigė, kad jis išdirbdavo po 60 valandų per savaitę, o būdavo paskaičiuojama ir sumokama tik už 40 valandų. Dėl to jis rašė skundus darbo inspekcijai. 2020 m. gruodžio 15 d. skunde nurodė, kad vairuotojai priversti dirbti viršvalandžius, poilsio valandomis, nėra nuskaitomi laiku tachografų duomenys. Bendrovė nesivadovaudavo tiksliais tachografo duomenimis (1 t., b. l. 11-12). Vairuotojas A. P. teisme nurodė, kad buvo sutarta, jog už kalendorinę dieną mokės po 75 eurus į rankas, pagal susitarimą buvo mokama už dienas, nors realiai jis dirbdavo kaip gaudavosi. A. S. minėjo, kad buvo sutartas 80 Eur už dieną atlygis. Abu minėjo, kad tekdavo nukrypti nuo nustatytų darbo valandų, jei vėluodavo reisas. Iš pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimo priskaičiavimo lentelių matyti, jog nei viršvalandžiai, nei naktinis darbas juose nėra atskirai žymimas ir skaičiuojamas (2 t., b. l. 26-28). Iš šių duomenų darytina išvada, kad darbas nebuvo apmokamas pagal tikslius tachografų rodmenis, kaip teigė N. B.

Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams darbo užmokestis nebuvo mokamas darbo sutartyje nustatytais terminais, neskaičiuojami ir nemokami delspinigiai. 2020 m. rugsėjo 10 d. darbo sutartyje, sudarytoje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos N. B., ir A. S., nustatyta, kad darbo užmokestis bus mokamas kiekvieno mėnesio 10 ir 25 dienomis. Tokia pati darbo užmokesčio mokėjimo tvarka nustatyta ir darbo sutartyse, sudarytose su A. B. bei V. H. Byloje pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, kad darbuotojams užmokestis buvo mokamas įvairiomis mėnesio dienomis ir nebuvo laikomasi nustatyto darbo užmokesčio mokėjimo grafiko. UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. S. atlyginimą mokėjo 2020 m. spalio 12 d., lapkričio 18 d. Kaip teisme tvirtino liudytojas A. S., buvo sutarta, kad jam bus mokamas 80 eurų atlygis už kalendorinę dieną. Už pirmą mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam sumokėjo, toliau darbo užmokestis mokamas nebuvo, įmonė jam liko skolinga. Taip pat nebuvo sumokėti dienpinigiai. Iš byloje pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. S. 2020 m. lapkričio 9 d. išmokėjo 600 Eur dienpinigių; 2020 m. lapkričio 18 d. išmokėjo 2463,50 Eur atlyginimą ir dienpinigius; 2020 m. spalio 12 d. išmokėjo: atlyginimą 9 mėn. – 446,50 Eur; dienpinigių – 200 Eur ir 500 Eur – kurui, iš viso – 1146,50 Eur. Šie duomenys patvirtina, kad darbo užmokestis buvo mokamas nesilaikant darbo sutartyje nustatytų terminų. Mokėjimo duomenys apie V. H. sumokėtą darbo užmokestį už 2020 m. lapkričio ir gruodžio mėn. taip pat įrodo, kad asmeniui darbo užmokestis buvo sumokėtas pavėluotai, nesilaikant nustatytos darbo mokėjimo tvarkos. Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatytu grafiku nemokėjo darbo užmokesčio, teisme patvirtino ir liudytojas A. P. Liudytojo teigimu, įmonė jam nesumokėjo beveik 3500 eurų. Byloje pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. P. 2020 m. rugsėjo 25 d., lapkričio 17 d. ir 25 d. sumokėjo dienpinigius, nėra duomenų, kad šiuo laikotarpiu darbuotojui būtų sumokėtas darbo užmokestis. Mokėjimo nurodymai dėl A. B. darytų atsiskaitymų patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. B. 2020 m. lapkričio 17 d. išmokėjo 1000 Eur dienpinigių; 2020 m. lapkričio 25 d. išmokėjo 1500 Eur dienpinigių; 2020 m. gruodžio 14 d. padarė 1500 Eur atsiskaitymą: 2020 m. lapkričio atlyginimas – 672,90 Eur; 827,10 Eur dienpinigiai. Nėra duomenų, patvirtinančių apie A. B. sumokėtą darbo užmokestį. V. H. patvirtino, kad su darbuotojais būdavo vėluojama atsiskaityti, įmonė teisindavosi užsakovų neatsiskaitymu laiku, tačiau jokių delspinigių įmonės pateiktuose darbo užmokesčio apskaičiavimo lentelėse nežymima.

Tokiu būdu buvo pažeistos DK 144 straipsnio 3 dalies, 146 straipsnio 1 dalies, 147 straipsnio 1 dalies nuostatos. N. B. neveikimas neužtikrinant Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos laikymosi atitinka ANK 99 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymius.

VSDFV Vilniaus skyriaus pateikti duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. sausio mėn. LDU pranešimų apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius neteikė. Bylą nagrinėjant teisme N. B. iš esmės neneigė savo kaltės dėl šio pažeidimo. Nurodė, kad buhalterė ją buvo informavusi apie būtinybę teikti informaciją apie įmonėje dirbančius užsienio piliečius, tačiau informacijos apie įmonėje dirbusius užsieniečius ji neteikė. Tuo ji pažeidė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. V-401/EV-281/V-395 „Dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“ reikalavimus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ (toliau – Nutarimas) 9 punkte nustatyta, kad jeigu kolektyvinėje ar darbo sutartyje ir (arba) valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vidaus teisės aktuose nenustatyta kitaip, ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki komandiruotės pradžios darbuotojui privalo būti išmokėtas ne mažesnis kaip 50 procentų už komandiruotę apskaičiuotų dienpinigių avansas. Byloje pateikti ir patarti duomenys patvirtina, kad N. B., būdama bendrovės generalinė direktorė ir būdama atsakinga už įmonės veiklą, šio Nutarimo nuostatų nesilaikė ir jas pažeidinėdavo.

Byloje pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinės direktorės N. B. 2020 m. spalio 1 d. įsakymas dėl A. B. komandiruotės į Vokietiją laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 4 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d., šiuo įsakymu nustatyta apmokėti dienpinigių išlaidas. Mokėjimo nurodymai patvirtina, kad A. B. dienpinigiai buvo mokami atitinkamai tik 2020 m. lapkričio 17 ir 25 d.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinės direktorės N. B. 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakymu A. S. nustatyta vykti į komandiruotę Vokietijoje. Komandiruotės laikotarpis nurodytas nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2020 m. spalio 30 d. A. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinės direktorės N. B. 2020 m. lapkričio 6 d. įsakymu vykti į komandiruotę, į Vokietiją, buvo nustatyta ir laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 9 d. iki 2020 m. lapkričio 19 d. Mokėjimo nurodymai patvirtina, kad A. S. dienpinigiai buvo mokami 2020 m. lapkričio 9 ir 18 d. A. S. bylą nagrinėjant teisme patvirtino, kad buvo atlikti keli mokėjimai ir sumokėtas darbo užmokestis ir dienpinigiai, kurie sudaro didžiąją dalį užmokesčio, tačiau vėliau mokėjimai nebuvo vykdomi, dėl ko Bendrovė jam liko skolinga.

Byloje pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinės direktorės N. B. 2020 m. rugsėjo 1 d. įsakymas dėl A. P. komandiruotės į Vokietiją laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. iki 2020 m. lapkričio 11 d. Šiuo įsakymu nustatyta apmokėti dienpinigių išlaidas. Mokėjimo nurodymai patvirtina, kad A. P. dienpinigiai buvo mokami atitinkamai 2020 m. rugsėjo 25 d., lapkričio 17 ir 25 d.

Iš esmės N. B. neneigė, kad ne visuomet buvo teisės aktų nustatyta tvarka išmokamas ne mažesnis kaip 50 procentų už komandiruotę apskaičiuotų dienpinigių avansas, neva vairuotojai patys jo neimdavo ar prašydavo mažesnių sumų, nors niekas jiems nedraudė prašyti 50 % dydžio avanso. Tačiau bylai ji pateikė tik 2020 m. spalio 1 d. A. B. prašymą dienpinigius sumokėti visa suma grįžus iš reiso, arba pasilikti galimybės jų paprašyti bet kuriuo reiso (komandiruotės) metu, tačiau šiuo klausimu jo darbo sutartyje pakeitimų nėra, joje numatytas 50 % dienpinigių avansas (2 t., b. l. 24). Analogiško A. S. sutikimo dėl tokios atsiskaitymo tvarkos iš viso nėra. Teisės aktai imperatyviai nustato pareigą sumokėti 50 % dydžio dienpinigių avansą prieš išvykimą į komandiruotę, jei pačioje darbo sutartyje bendrovė nenumatė kitaip. Tokiu būdu buvo pažeisti Nutarimo 9 punkto reikalavimai.

Vairuotojo poilsio laikas nustatytas 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente 561/2006. Šis Reglamentas apibrėžia „savaitinio poilsio laiką“ kaip savaitėje esantį laiko tarpą, kuriuo vairuotojas gali laisvai disponuoti ir kuris apima įprastą ar sutrumpintą savaitinio poilsio laiką. Įprastas poilsio laikas reiškia poilsį, besitęsiantį mažiausiai 45 valandas, tuo tarpu sutrumpintas poilsio laikas tęsiasi mažiau nei 45 valandas, jį galima sutrumpinti iki ne mažiau nei 24 poilsio valandų. Vadovaujantis nurodyto Reglamento 8 straipsnio 8 punktu, jei vairuotojas priims tokį sprendimą, dienos poilsio laikotarpius ir sutrumpintus savaitinio poilsio laikotarpius, esant už bazės ribų, bus galima praleisti ir transporto priemonėje, jei joje yra įrengta tinkama miegojimui skirta vieta kiekvienam vairuotojui ir automobilis yra stovėjimo aikštelėje. A. S. teigė, kad transporto priemonėse sąlygos nakvoti buvo netinkamos, tačiau kitos alternatyvos jie neturėjo.

N. B. kaltės dėl šio pažeidimo taip pat nepripažino ir nurodė, jog Bendrovė jokių viešbučių vairuotojams neužsako, nes negali iš anksto žinoti, kur ir kuriuo momentu jie bus, vairuotojai patys planuoja savo reiso maršrutą ir darbo laiką, tačiau jiems yra žinoma, jog jie gali poilsiui apsistoti pačių pasirinktuose viešbučiuose ir šios išlaidos jiems bus kompensuotos. Niekas iš vairuotojų tokio prašymo taip ir nebuvo pateikęs. Šiuos jos teiginius paneigia byloje surinkti duomenys.

Iš tachografo duomenų matyti, kad A. S. dirbdamas Vokietijoje, 2020 m. rugsėjo bei spalio mėn. turėjo poilsio laiką, kurio trukmė tęsėsi ilgiau nei 45 val. Taip pat ir A. P. spalio mėn. poilsio laiko trukmė Vokietijoje buvo ilgesnė nei 45 val. Vairuotojų poilsio laikas užfiksuotas tachografo duomenimis. Bylą nagrinėjant teisme liudytojai A. S. bei A. P. patvirtino, kad dirbant Vokietijoje bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nesirūpino jų gyvenimu viešbutyje, jiems teko gyventi transporto priemonėse. A. P. teigimu, jie poilsio laiką praleisdavo ten, kur sustodavo, tai būdavo degalinė, bazės teritorija. Gyvendavo automobilyje, nes sąlygos apsistoti viešbučiuose sudaromos nebuvo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokių klausimų nesprendė. Liudytojas neminėjo, kad jis būtų galėjęs rinktis viešbutį savo nuožiūra ir turėjęs galimybę prašyti viešbučio išlaidų padengimo. V. H. teismui patvirtino, jog jokių konkrečių bendrovės nurodymų vairuotojams dėl galimybės ilsėtis viešbučiuose nebuvo ir pinigų viešbučiams niekas nedavė. N. B. teiginiai, kad ji neprivalo rūpintis darbuotojų gyvenimo viešbučiuose ilgiau nei 45 val. besitęsiančiu jų poilsio laiku, yra nepagrįsti, kadangi minėti teisės aktai įpareigoja būtent darbdavį rūpintis darbuotojų sauga ir poilsiu. Iš vairuotojų parodymų matyti, jog jų poilsiu tinkamomis sąlygomis nebuvo rūpinamasi jokia forma. Tuo buvo pažeisti Reglamento(EB) Nr. 561/2006 8 straipsnio 8 dalies reikalavimai bei Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 534 patvirtinto Darbo laiko ir poilsio ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašo 7, 17 punktų reikalavimai.

Šių byloje esančių įrodinėjimo priemonių, kurias teismas pripažįsta įrodymais, pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa tarpusavyje, patvirtina, papildo viena kitą ir leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 100 straipsnio 1 dalyje, 99 straipsnio 1 dalyje ir 96 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėties elementai.

Dėl nuobaudų skyrimo

Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.

Už ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo dviejų šimtų keturiasdešimties iki aštuonių šimtų aštuoniasdešimties eurų.

Už ANK 99 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimties eurų. Tačiau iki 2021 m. lapkričio 1 d. galiojusi ANK 99 straipsnio 1 dalies redakcija numatė baudos minimumą – vieną šimtą penkiasdešimt eurų. N. B. kaltinama darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimais, padarytais nuo 2020 m. rugsėjo iki 2020 m. lapkričio mėnesio, t. y. veika, padaryta galiojant švelnesnei ANK 99 straipsnio 1 dalies redakcijai, todėl pagal ANK 3 straipsnio nuostatas, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius nusižengimo padarymo metu (3 straipsnio 1 dalis), o įstatymas, griežtinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus, neturi grįžtamosios galios (3 straipsnio 3 dalis), skiriant baudą N. B. privalu vadovautis sankcija, galiojusia nusižengimo padarymo metu.

Už ANK 100 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimties eurų. Tačiau iki 2021 m. lapkričio 1 d. galiojusi ANK 100 straipsnio 1 dalies redakcija numatė baudos minimumą – vieną šimtą penkiasdešimt eurų. N. B. kaltinama darbo laiko apskaitos pažeidimais, datuojamais nuo 2020 m. rugsėjo iki 2020 m. gruodžio mėnesio, t. y. veika, padaryta galiojant švelnesnei ANK 99 straipsnio 1 dalies redakcijai, todėl pagal ANK 3 straipsnio nuostatas, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius nusižengimo padarymo metu (3 straipsnio 1 dalis), o įstatymas, griežtinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus, neturi grįžtamosios galios (3 straipsnio 3 dalis), skiriant baudą N. B. privalu vadovautis sankcija, galiojusia nusižengimo padarymo metu.

Pagal ANK 22 straipsnį administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, o jos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta N. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Skirdamas nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pavojingumą ir trukmę. Atsižvelgtina, kad N. B. pripažino dalį pažeidimų, iš esmės ji pripažino neteikusi informacijos apie užsieniečių įdarbinimą, taip pat neneigė aplinkybės, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiai būdavo pildomi netiksliai. Informacinės teismų sistemos „LITEKO“ duomenimis, N. B. administracine tvarka bausta pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, nėra duomenų, kad būtų bausta (teista) už kitus administracinius nusižengimus ar nusikalstamų veikų padarymą.

Teismo vertinimu, N. B. už padarytus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 100 straipsnio 1 dalyje, 99 straipsnio 1 dalyje ir 96 straipsnio 2 dalyje, skirtinos minimalios baudos, už nelegalų darbą skirtina sankcijos vidurkį atitinkanti bauda, atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. rugsėjo mėnesį bendrovėje VDI jau buvo atliekamas kito nelegalaus darbo tyrimo atvejis (nutarimo, priimto byloje Nr. A5.-2847-1100/2020 duomenimis), tačiau N. B. nuostatų preciziškai laikytis darbo įstatymų reikalavimų tai nesuformavo ir atsainaus požiūrio į nelegalaus darbo atvejus jos vadovaujamoje bendrovėje tai nepakeitė. Paskirtos nuobaudos bendrintinos ANK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, N. B. skiriant galutinę baudą, kuri numatyta sankcijoje už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

- padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) baudą;

- padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 240 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimties eurų) baudą;

- padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2021 m. lapkričio 1 d.), ir paskirti jai 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą;

- padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 100 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2021 m. lapkričio 1 d.), ir paskirti jai 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, skirtas nuobaudas subendrinti ir N. B. skirti galutinę 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 21128100522.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.