- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-08-20
- Bylos Nr.
- N1-1480-801/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Mazur
- Nukentėjusysis
- T. G., R. G.
- Kaltinamasis
- L. K.
Baudž. byla Nr. 1-1480-801/2012 Teisminio proceso Nr. 23-1-00970-11-7 Procesinio sprendimo kategorija N; (S) 2.1.10.1.,1.2.4.6.8.,1.2.26.2.1.,2.3.6.4.
2012 m. rugpjūčio 20 d.
Kaunas
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Daiva Mazur, sekretoriaujant Živilei Dervaitienei, Aušrai Sedekerskienei dalyvaujant
kaltinamojo L. K. įstatyminei atstovei V. A.
neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
L. K. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, išsilavinimas – 9 klasės, nevedęs, nedirba, nesimoko, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
2009-06-12 Kauno miesto apylinkės teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 93 str. pagrindais dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 1 d., padarymo, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – įspėjimas,
T. T. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, išsilavinimas – 9 klasės, nevedęs, nedirba, mokosi Kauno Nemuno vidurinėje mokykloje, 10b klasės moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
L. K. ir T. T. 2011 m. spalio 7 d. apie 21.45 val. Kaune, Vaidoto g. 11, autobusų stotelėje, viešoje vietoje, būdami nepilnamečiais ir apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu, elgdamiesi įžūliai, matant ir stebint kitiems asmenims be jokios priežasties ir pateisinamo motyvo L. K. sudavė vieną smūgį į veidą nepilnamečiui nukentėjusiajam T. G. gim. 1995 m., po to T. T. sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam galvos sumušimą su muštinėmis žaizdomis abiejose lūpose, su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, daliniu dešinės pusės viršutinio pirmo danties išnirimą, dešinės pusės viršutinio žandikaulio pirmo danties, apatinio žandikaulio kairės pusės pirmo danties, apatinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties, apatinio žandikaulio dešinės pusės antro danties ir apatinio žandikaulio kairės pusės pirmo danties kandomųjų kraštų nuskėlimą, viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties, viršutinio žandikaulio kairės pusės pirmo danties, apatinio žandikaulio dešinės pusės antro danties, apatinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties, emalės nuskilimą, tokiu būdu padarydami nukentėjusiajam T. G. nežymų sveikatos sutrikdymą, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką.
Šiuose L. K. ir T. T. veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos numatytos LR BK 284 str. 1 d.
Kaltinamasis L. K. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad jis 2011m. spalio 7 d. ėjo į mokyklos diskoteką. Einant pro duris T. G. pradėjo jį stumdyti. Tai buvo priežastis dėl ko T. G. davė į veidą. Į stotelę atėjo po kiek laiko. Pamatė T. G., sukilo nervai ir padarė, ką reikėjo padaryti, sudavė smūgį. Kai ėjo į mokyklos diskoteką pro duris T. pradėjo stumdyt jį, tai jo niekas nestumdys, tokia ir buvo priežastis duoti į galvą. Anksčiau nebuvo T. matęs nei karto. Sumušė stotelėj dėl to, kad jį stūmė. Atsitiko tas kas atsitiko nors tai nebuvo priežastis mušti. Apklausoje kai davė pirminius parodymus advokatas nedalyvavo. Kai jau sekantį kartą atėjo, tai buvo advokatas, tuos parodymus skaitė, pastabų nepareiškė. T. T. su juo nebuvo, jis buvo vienas. Kalba tiesą. Nukentėjusiojo neatsiprašė, nebuvo jo susitikęs. T. pataikė iš dešinės rankos į kairį skruostą, jisai nenukrito, kraujo nepastebėjo. Nepamena ar jam sakė už ką sudavė. Aplinkui stotelėje buvo žmonių, jie galėjo matyti kaip sudavė smūgį. Kad dar kažkas nukentėjusiam suduotų smūgį nematė. T. pažįsta nuo senų laikų, mokinosi vienoje mokykloje. Į diskoteką ėjo su kitu draugu, neįvardins jo, nes jis į visą šitą neįtrauktas, jo stotelėje nebuvo. Su juo išsiskyrė prie mokyklos. Į diskoteką ėjo jau vienas. Savo elgesį vertina blogai, atsiprašo nukentėjusiojo. Pripažįsta, kad buvo stotelėje, buvo vienas, kitų asmenų su nebuvo. T. nematė. Sudavė vieną smūgį, nežino kokį sužalojimą padarė. Ekspertai nustatė bendrą sužalojimą, nenustatė kokį sužalojimą padarė jis. Tą dieną išvis nematė T.. Nematė T. stotelėj, nežino ar jis ten galėjo būti, buvo daug žmonių
Kaltinamasis T. T. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad kaltu prisipažįsta. Ėjo į diskoteką su broliu. Prie mokyklos išsiskyrė. Ėjo pro stotelę. Sutiko T. ir trenkė jam į veidą, nes jį įžeidė kai ėjo į diskoteką. Buvo mokykloj ir mokykloj jį įžeidė. Ėjo į diskoteką, bet neįleido. Įžeidė kai nueidinėjo laiptais žemyn. Tada T. buvo viršuj laiptų. T. nepažinojo. Nežino kiek buvo valandų kai ėjo į diskoteką. Į stotelę ėjo gal po valandos. Ėjo vienas. Iš kur atsirado L.nežino, jo nematė, buvo vienas. Jo policija nesulaikė. Ėjo į diskoteką, išėjo, buvo prie kebabinės. Tada ėjo į stotelę, sutiko ir trenkė į veidą. Buvo blaivus. Valandą sėdėjo su kaimynu D. kiemely. Nematė, kad dar kas nors suduotų T.. Prieš trenkiant Ta. nebuvo sumuštas. Po smūgio T. nenukrito, buvo susiėmęs veidą. Prieš tai dar apsižodžiavo. Po smūgio sudavimo vienas ėjau namo. Grįžau nežinau kada. Namie buvo mama. Brolis dar nebuvo grįžęs. Į mokyklą ėjo vienas. Su broliu išsiskyrė prie mokyklos. Nuėjo savo reikalais. Nukentėjusiojo neatsiprašė. Žalos neatlygino. Ieškinio nepripažįsta. Nežino už ką čia mokėt. L. nelabai pažįsta, porą kartų buvo sugėrę. Kaltinamojo akto neskaitė. Brolis apklaustas policijoje jo prašymu. Nežino kodėl jis neatvyksta į posėdžius. Broliui sakė sakyti, kad buvo su juo visą laiką. Brolį matė prieš mėnesį. Ir prieš posėdį jam parašė žinutę. Broliui 17 metų. Jis dabar gyvena pas tėtį. Prisipažįsta kaltę. Tyrimo metu neprisipažino. Dabar jaučiasi kaltas, todėl prisipažįsta. Prisipažįsta laisva valia. Sudavė vieną kartą. Po smūgio taip pat atrodė kaip dabar. Kad sudavė pripažįstu, bet ką konkrečiai padarė nežino. Gyvena su mama. Sutinka dėl civilinio ieškinio už danties gydymą. Dėl neturtinės žalos mano, kad ji per didelė.
Nukentėjusysis T. G. teisme apklaustas liudytoju parodė, kad po renginio nuėjo į stotelę, priėjo kaltinamieji, aplinkui dar Kubilius v., pirmą smūgį sudavė K. pradėjau krauju spjaudytis, nuskilo dantys. Stotelėje dar buvo jo draugai kurie namo norėjo važiuoti, stotelėj buvo ir daugiau žmonių gal koks 20. Į stotelę atėjo L. ir T. ir dar jų kažkoks draugas. T. priėjo, pradėjo kažką šnekėti, pasakė porą žodžių ir davė smūgį. Prie mokyklos jis jų nematė, iš anksčiau jų irgi nepažinojo. Mokykloje buvo uždaras renginys tik mokyklos mokiniams. Apie civilinį ieškinį žino, ten prašoma atlyginti žalą. Tėtis už viską mokėjo, jį gydė, o pinigus tėtis mokėjo. Prašo priteisti ir dėl patirtos moralinės žalos, nes po įvykio,. Kai buvo sumuštas pradėjo jausti baimę, naktį blogai miegoti, kol nenuvažiavo pas dantistą kelias diena negalėjo įkvėpti per burną oro, susičiaupti. Dabar suprastėjęs mokymasis, mažiau bendrauja su draugais. Po to įvykio iškart prasidėjo prastesni pažymiai, nes negalėjo susikoncentruoti, turėjo praleisti ir daug pamokų. Kreipėsi pas psichologę Šančių poliklinikoje. Tą vakarą galėjo būti prie įėjimo ir kontroliuoti kas gali patekti, bet tik keletą minučių, nes tam buvo kiti žmonės. Kaltinamieji galėjo jį pamatyti. Tą vakarą nepamena ar juos matė, jų nepažinojo. Pirmą smūgį sudavė K., o paskui T.. Stotelėj dar buvo žmonių, jie galėjo viską matyti. Kai klasiokas pradėjo skambinti policijai, tai ir jam pradėjo grasinti, tada jie dar kiek pasisukioję nuėjo. Kai su policija važiavo juos atpažino iš aprangos ir veido bruožų. Policijoje iš nuotraukų atpažino, pradžioj nelabai buvo tikras, bet paksui pasitvirtino, kad tai jie. Policija sulaikė K. ir dar vieną, T. tuo metu nebuvo. T. atpažino iš nuotraukų per facebook susirado jį ir nunešė nuotraukas parodyti. Sužalojimus padarė prie stotelės. Ten buvo ir T., jisai sudavė vieną smūgį į veidą. Pirmą smūgį sudavė K., paskui ir T. vieną trenkė. Kaltinamieji neatsiprašė, žalos atlyginti nebandė.
Nukentėjusysis R. G. teisme apklaustas liudytoju parodė, kad tą vakarą su draugais sportavo, paskambino sūnus ir pasakė, kad jam išmušė dantis. Tada jis greitai į įvykio vietą atvyko, nieko ten jau nebuvo, pro šalį važiavo policijos mašina, juos pasivijo, paaiškino situaciją. Pareigūnai sūnų įsisodino į mašiną ir ieškojo nusikaltėlių. Gavo skambutį, kad juos surado, nuvažiavo į skyrių, pasiėmė vaiką, nuvyko į Kauno klinikas. Ten atliko visus tyrimus, sūnus prastai jautėsi, visas trūkčiojo, negalėjo sukąsti dantų ir taip buvo kelias dienas, nes viskas buvo iš penktadienio į šeštadienį. Tada tik galėjo šaldomuosius kompresus dėti ir vaistų davė nuo skausmo. Šeštadienį pradėjo skambinti į privačius odontologus, susitarė dėl priėmimo tik sekmadienį iki tol jis valgyti negalėjo, gėrė tik vandenį. Po viso šito įvykio teko važinėti pas odontologą taisyti dantis, vieną inplantą teko statyti. Po mėnesio laiko vienas dantis pradėjo juoduoti, sužinojo, kad dantis jau miręs, suleido kažkokio skysčio, pradėjo funkcionuoti, bet neaišku ar ilgai. Po viso šito jis nenorėjo nei vesti renginių, ir bendravimas su draugais suprastėjęs, vežiojo jį ir į mokyklą ir iš mokyklos, nes jautė baimę. Kas blogiausia, kad visą šitą laiką nesulaukėm jokios paramos.
Apie įvykį pasakojo sūnus. Sakė, kad priėjo trise, vienas mušė, kitas mušė, nukrito, o dar vienas šalia stovėjo. Sakė, kad du sudavė po smūgį. Dėl vieno danties dar neaišku, jei jisai pradės tamsėti, tektų jį imti ir dėti inplantą, dėl smegenų sutrenkimo irgi dar neaišku kas gali išlysti. Pateikia šiuo metu galutinį ieškinį. Prašo priteisti 5,767,00 litų turtinės žalos atlyginimui, kuriuos išleido gydymui, transporto išlaidos. Taip pat sūnui prašo priteisti 25000,00 litus dėl neturtinei žalai, tai yra dėl sūnaus išgyvenimų bei pergyvento skausmo. Kaltinamieji nenuoširdūs, nesigaili, visai nepadengė gydymo išlaidų, neatsiprašė.
Liudytojas R. K. apklaustas teisme parodė, kad dirba patrulių rinktinėje, dirbo Panemunės teritorijoje, važiuojant Smetonos alėja, sustabdė žmogus ir pasakė, kad prie mokyklos buvo sūnus sumuštas, pasiėmė nukentėjusįjį vaikiną, važiavo su juo. Nukentėjusysis atpažino vaikinukus, kurie jį užpuolė ir sumušė. Sulaikė tris vaikinukus. Visa tai įvyko rudenį, galėjo būti spalis. Sulaikyti asmenys buvo tie, kurie yra mano surašyti tarnybiniame pranešime. Nukentėjusysis pamatęs sakė, kad du tai tikrai užpuolikai. Tyrimo jokio neatliko, tik reaguoja operatyviai į prašomą pagalbą, atveža, surašo tarnybinius ir tiek. Paaiškinimų iš įvykio dalyvių jokių neima. Neatsimena ar tie du sėdintys salėje yra tie, kurie buvo sulaikyti.
Liudytojas L. M. apklaustas teisme parodė, kad š matymo pažįsta T. ir L., o iš mokyklos T.. Aš iš diskotekos išėjau anksčiau, susitariau susitikti su drauge. Eidamas sutiko T. ir L. pasisveikino tuo pačiu važiavo policija ir jį kartu paėmė. Jis iš diskotekos išėjo anksčiau, matė, kad kažkas buvo prie stotelės, bet išėjo namo. Paskui ėjo susitikti su drauge. Iš diskotekos išėjo apie 21.00 val., o pas draugę išėjo apie 22 val. Prie stotelės buvo daug žmonių, pro ją nėjo, mačiau tik iš tolo L. sutikus nieko nesakė, paklausė kur eini. Pasakęs, kad pas panelę, paklausė kur jie eina ir tuo pačiu policija privažiavo. Sakė policija, kad sulaiko dėl muštynių. Kai atvažiavo tėtis į policiją, tai Ta. pasakė, kad jo ten nebuvo, tuomet paleido namo. Į diskoteką buvo patekęs, visada buvo šokių salėj, nematė kas bandė patekti į diskoteką. Jis sutiko L. ir A. su T.. T. sulaikytas nebuvo, jis tuo momentu kažkur nuėjo, privažiavo policiją ir paėmė. Nežino ar T. T. matė, kad atvyksta policija. Policija pasakė, kad įvyko incidentas, apie tai dar nieko nežinojo.
Liudytojas A. K. apklaustas teisme parodė, kad iš salėje sėdinčių pažįstu T., L.. Pavardžių jų nežino. Jo tėvas Panemunėj gyvena, tai su jais vis susitikdavo. Žino dėl ko yra nagrinėjama byla. Atvažiavo pas tėvą, sutiko panelę, ėjo pasivaikščioti, sutiko L. ir T., nuėjo prie stotelės ir ten vyko kažkoks konfliktas. Žino, kad stotelėj buvo kažkoks incidentas, kas vyko tiksliai nematė, nes su panele nusisukęs bendravo, telefono prašė. Nematė kas ką stotelėj mušė, negali pasakyti. Paskui keliavo link savo tėvuko, privažiavo autobusiukas ir nuvežė į Šančių PK. Iki tėčio ėjo su L. ir T. ir kitu L.. Nelabai galiu gerai viską prisiminti, nepamenu kas tiksliai ėjo. Geriau aplinkybes prisiminė iškart po įvykio, tada davė parodymus tokius kaip viskas buvo. Tada buvo nusisukęs, kai atsisuko jau kažkas buvo už veido susiėmęs, T. tada stovėjo šalia gal jo. Pagarsinu liudytojo parodymus (I tomas b.l. 67-68) nustatyta, kad 2011-10-07, apie 21.15 val., susitiko prie šv. Mato vidurinės mokyklos su pažįstamais L., kurio pavardės nežino bei T., kurio taip pat pavardės nežino. Susitikęs su jais, ėjo pasivaikščioti po Panemunę. Pavaikščioję, apie 21.45 val. ėjo prie autobusų sustojimo, esančio netoli minėtos mokyklos Vaidoto g. 11, Kaune. Priėjęs prie stotelės pamatė, kad stotelėje stovi nemažai žmonių. Būdamas stotelėje ir nusisukęs nuo L. bei T. išgirdo, kad kažkoks vaikinas pradėjo šnekėti apie išmuštus dantis. Atsisukęs į vaikino pusę pamatė vaikiną su ranka susiėmusi burną, o prie minėto vaikino stovinčius L. bei T.. Priėjęs prie jų, kartu su L. bei T. nuėjo Vaidoto g. Kas įvyko tarp L., T. ir vaikino nematė, jokių keiksmažodžių, smūgių bei konfliktų negirdėjo. Kas vaikinui ir dėl ko sudavė, pasakyti negali, nes to nematė. Einant nei L. nei T. apie minėtą įvykį nieko nesakė. Būnant Perlojos g. privažiavo policijos automobilis ir jį, Luką bei dar vieną pažįstamą L. M., su kuriuo susitiko Perlojos g., sulaikė ir atvežė į Panemunės policijos komisariatą. Jis pats mokyklos šokiuose nebuvo, ar tuose šokiuose buvo L. K. su T., nežino. Jis L. K. su T. sutiko būtent prie šv. Mato mokyklos. Taip viskas ir buvo, tada davė teisingus parodymus. Policija T. nesulaikė, neišsivaizduoja kur jisai dingo, nematė kaip nuėjo, viskas įvyko labai greitai.
Liudytojas R. K. apklaustas teisme parodė, kad žino dėl ko pakviestas liudyti. Buvo įvykio liudininkas. Po diskotekos laukė stotelėje kol T. sulauks autobuso. Belaukdami pamatė grupę žmonių. Priėję vaikinai smogė T. į veidą. Kiek žino smūgiavo L. ir T.. Po smūgių T. atsistojo. Paskambino tėčiui. Jis tų priėjusių vaikinų nepažįsta. Vieną vardą išgirdą iš kalbų tuo metu ir vėliau teko sužinoti. Kodėl tie vaikinai priėjo nežino. Jie ėjo pro šalį ir prisikabino. Smūgiai teko T.. Anksčiau nebuvo jų matęs. Tada jis T., M. ėjo iš mokyklos diskotekos. Diskotekoje visą laiką buvome kartu. Viskas vyko vakare buvo tamsu. Valandos nepamena, nes buvo seniai. Buvo ir nepažįstamų žmonių. Kuris iš vaikinų pirmas smogė neprisimena. Abu smogė į galvą. Pirma vienas paskui kitas. T. klausė kodėl jie taip padarė. Jie bandė atsiprašinėti. Tyrimo metu pateiktose nuotraukose vieną asmenį atpažino. Atpažino atrodo T. Ir apklausa buvo senai ir įvykis senai. Mano, kad taip duoti parodymus, tai yra, kad jo nemato yra geriau ir ramiau. Vaikinų neteko sutikti nei karto, dėl to džiaugiasi.
Liudytojas M. K. apklaustas teisme parodė, kad žino dėl ko pakviestas liudyti. Stovėjo stotelėje. Atėjo vaikinai. Prisikabino prie T. ir trenkė į galvą. Po diskotekos laukė stotelėje kol T. sulauks autobuso. Buvo trise jis, R., T.. Jie buvo lyg keturi. Jis tų vaikinų anksčiau nebuvo matęs. Vėliau irgi nematė. Žino, kad vienas T., kitas L.. Vardus pasakė T.. T. jų nepažinojo. Nežino iš kur vardus sužinojo. Tiesiog pasakė. Jis tuo metu buvo nuošaly. Jie kažką kalbėjosi, paskui trenkė į galvą ir tiek. Tada jau pradėjo žiūrėti kas vyksta. Pradžioje prisikabino vienas iš keturių prie T. Ką kalbėjo negirdėjo. Galiausiai T. trenkė į galvą. Nepasakytų, kad pokalbis buvo draugiškas. Tiesiog keturi priėjo ir prisikabino. Ką kalbėjo negirdėjo, bet nemaloniu tonu. Tėtis paprašė eiti ne į salę liudyti. Ypatingos priežasties nėra. Jei tėtis nebūtų rašęs prašymo, tikriausiai ateitų į salę.
Be kaltinamųjų prisipažinimo, kaltė byloje taip pat įrodyta: įvykio vietos apžiūros protokolais, daiktų apžiūros protokolu parodymo atpažinti protokolais bei kitais byloje surinktais įrodymais.
Protokolu- pareiškimu ( t. 1, b.l. 7) nustatyta, kad R. G. kreipėsi į policiją dėl sūnaus T. G. sumušimo, prie Kauno „Šv. Mato“ vidurinės mokyklos, autobusų stotelėje Vaidoto g. 11.
Apžiūros protokolu ( t.1, b.l. 8-10, 13-15 nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti prie autobusų sustojimo Vaidoto g. 11, Kaune. Įvykio vietos apžiūros metu rastos ir paimtos dvi nuoplovos nuo raudonos spalvos tirštos konsistencijos dėmių, supakuotos į popierinį voką, užantspauduotos spaudu Nr. 10. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota.
Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G-2757/11 ( 02) (t. I, b.I. 32-33) nustatyta, kad T. G. konstatuota galvos sumušimas su muštinėmis žaizdomis abiejose lūpose, su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, dalinis dešinės pusės viršutinio pirmo danties išnirimas, dešinės pusės viršutinio žandikaulio pirmo danties, apatinio žandikaulio kairės pusės pirmo danties, apatinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties, apatinio žandikaulio dešinės pusės antro danties ir apatinio žandikaulio kairės pusės pirmo danties kandomųjų kraštų nuskėlimas, viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties, viršutinio žandikaulio kairės pusės pirmo danties, apatinio žandikaulio dešinės pusės antro danties, apatinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties, emalės nuskilimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Asmens parodymo atpažinti protokolais (t. 1 b. 1. 27-30 ) nustatyta, kad T. G. iš jam pateiktų atpažinti 6 asmenų fotonuotraukų, jis atpažino fotonuotraukoje Nr. 2 pavaizduotą asmenį, tai T. T., kurį žinojo „Tomyko“ pravarde ir kuris 2011-10-07, apie 21.45 val. Kaune, Vaidoto g. 11, autobusų stotelėje sudavė vieną smūgį jam į veidą.
Asmens parodymo atpažinti protokolais (t. 1 b. 1. 73-76 ) nustatyta, kad liudytojas A. K. iš jam pateiktų atpažinti 6 asmenų fotonuotraukų, jis atpažino fotonuotraukoje Nr. 2 pavaizduotą asmenį, tai T. T., su kuriuo 2011-10-07, apie 21.15 val. susitiko prie šv. Mato mokyklos kurį žinojo Tomo vardu.
Asmens parodymo atpažinti protokolais (t. 1 b. 1. 77-80 ) nustatyta, kad liudytojas A. K. iš jam pateiktų atpažinti 6 asmenų fotonuotraukų, jis atpažino fotonuotraukoje Nr. 5 pavaizduotą asmenį, tai L. K., su kuriuo 2011-10-07, apie 21.15 val. susitiko prie šv. Mato mokyklos kurį žinojo Luko vardu.
Asmens parodymo atpažinti protokolais (t. 1 b. 1. 87-90 ) nustatyta, kad liudytojas R. K. iš jam pateiktų atpažinti 6 asmenų fotonuotraukų, jis atpažino fotonuotraukoje Nr. 2 pavaizduotą asmenį, tai T. T., kurs sudavė smūgį T. G..
Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamieji Lukas kalvynas ir T. T., tyčia viešoje vietoje iš chuliganiškų paskatų be priežasties mušė kitų žmonių akivaizdoje jiems nepatikusi vaikiną, nukentėjusįjį T. G. ir taip jį sužalo. Savo tokiu elgesiu kaltinamieji sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamieji savo kaltę pripažino pilnai, tačiau duodami parodymus nenuoseklūs, painiojasi, nurodydami, kad tą dieną jie susitikę nebuvo ir prie stotelės susitikę nebuvo. Nors tiek L. K., tiek T. T. pripažįsta, kad kaltinamajam sudavė po smūgį į veidą. Kaltinamųjų kaltė įrodyta nukentėjusiojo bei kitų liudytojų parodymais, kurie parodė, kad tą vakarą buvo kartu T. T. ir L. K., nes juos abu sutiko. Liudytojas A. K. taip pat nurodė, kad buvo su T. T. ir L. K. prie stotelė, kur įvyko incidentas, kartu ėjo nuo jos, buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Kaltinamųjų L. K. ir T. T. kaltė įrodyta, jų padaryta veika atitinka LR BK 284 str. 1 d. sudėtį ir kvalifikuota teisingai.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. nurodyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą ( BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ( kaltinamajam ) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį ( BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms.
Šioje byloje nukentėjusieji T. G. ir R. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5767,00 ( penkių tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt septynių) litų turtinės žalos ir po 25000 ( dvidešimt penkių tūkstančius) litų neturtinės žalos iš kaltinamųjų L. K. ir T. T. priteisimo. Civiliniame ieškinyje ( t. 2, b.l. 5-12) nurodo, jog turtinė žalą sudaro 5767,00 ( penkių tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt septynių) litų sumokėtų už odontologijos paslaugas, prie ieškinio pridėti kasos kvitai bei sąskaita-faktūra, kelionės išlaidos, ieškinys įrodytas ir pagrįstas, todėl prašoma suma dėl turtinės žalos J. G. priteistina pilnai iš kaltinamųjų solidariai.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Teismas sutinka, kad dėl aukščiau paminėtų kaltinamųjų L. K. ir T. T. veiksmų, suduotų smūgių į veidą nukentėjusiajam T. G. buvo padaryta neturtinė žala – jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sumažėjo jo bendravimo galimybės, jis jaučiasi nesaugus viešoje vietoje kaip matyti iš byloje esančių medicininių dokumentų (t.1, b.l. 41-44 ) jam teko kurį laiką lankytis gydymo įstaigose, reikėjo susitvarkyti dantį, kas sukelia papildomų fizinių, organizacinių ir materialinių pasekmių. Po patirtų sužalojimų susilpnėjo bendravimas, atsirado baimės,. Nesaugumo jausmas, išgyvena dėl aktyvumo apribojimo kurie galimi ir ateityje, patyrė nerimą dėl galimų pasekmių sveikatai ateityje, visa tai įvertino 25000 (dvidešimt penkiais tūkstančiais) litų.
CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymą privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ( CK 6.250 str. 2 d. ). Teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, turi atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Tačiau pusiausvyra tarp nukentėjusiojo asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga, prioritetą teikiant žalą patyrusiam asmeniui. Taip pat žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį. Be to neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas ( restitutio in integrum ) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos ( pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo ) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus ( ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Teismo priedermė yra teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas ( kasacinės bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006 ).
Atsižvelgiant į tai kas aukščiau paminėta, taip pat kad neturtinė žala buvo padaryta dėl tyčinio nusikaltimo, dviejų kaltinamųjų veiksmais, nusikaltimu padaryta turtinė žala, kuri priteistina, kaltinamasis T. T. nusikaltimo padarymo metu buvo pilnametis, kaltinamasis L. K. nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis, tačiau dabar jau pilnametis, kaltinamieji yra labai jauno amžiaus, sveiki asmenys, galintys dirbti, taip pat atsižvelgiama į tai, kad nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų, kad dėl patirtų išgyvenimų nukentėjusiojo sveikata gali blogėti ateityje, be to prašoma priteisti 25000 (dvidešimt penkių tūkstančių) litų suma yra aiškiai neatitinkanti Lietuvos Respublikos ekonominės situacijos ir žmonių gyvenimo lygio ( pavyzdžiui kaltinamųjų šeimų materialinė padėtis, gyveno nedarniose šeimose, kaltinamojo L. K. tėvas yra miręs) , neatitinkanti teismų formuojamai praktikai, todėl teismas laiko, kad pareikštas civilinis ieškinys 25000 litų dėl neturtinės žalos yra per didelis, prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams teismas mano, kad protingas ir teisingas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos būtų 5000 litų, kuri ir priteistina solidariai iš kaltinamųjų L. K. ir T. T..
Kauno teritorinės ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 224,13 Lt., už suteiktas gydymo paslaugas T. G., dėl sutrikdytos sveikatos, kuris yra pagrįstas ir įrodytas dokumentais ( t.1, b.l. 52-56) todėl priteistinas atlyginti pilnai solidariai iš kaltinamųjų L. K. ir T. T. .
Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą atsižvelgiama į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltės forma ( padarytas tiesiogine tyčia), kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į asmenybes, gyvenimo sąlygas bei kitas aplinkybes, numatytas LR BK 54 str. ir 91 str.
Kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė prisipažino, sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje, L. K. sunkinanti atsakomybę aplinkybė ir tai, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio ( pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 1063, nustatyta, kad L. K. nustatytas 0,94 promilės alkoholio t.1, b.l. 120).
Teismas, skirdamas bausmę L. K., atsižvelgia į tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnamečiu, į asmenybę, gyvenimo sąlygas bei kitas aplinkybes, nurodytas LR BK 54 str., 91 str. teisiamas už vieno nusikaltimo padarymą, Vaidoto pagrindinės mokyklos charakterizuojamas patenkinamai, mamos prašymų išbrauktas iš mokinių sąrašo. Gyveno nedarnioje, socialiai remtinoje šeimoje, tėvas miręs, mama ir močiutė nevengė girtauti (t.1, b.l. 110). Anksčiau neteistas, tačiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, tačiau gailėjimasis dėl tokio poelgio yra abejotinas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis nedavė nuoširdžių ir nuoseklių parodymų, elgėsi arogantiškai iš ko matyti, kad neįvertino savo poelgio pasekmių Todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant L. K. 284 str. 1 d. sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę.
Teismas, skirdamas bausmę T. T., atsižvelgia į tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas pilnamečiu, į asmenybę, gyvenimo sąlygas bei kitas aplinkybes, nurodytas LR BK 54 str. teisiamas už vieno nusikaltimo padarymą. Vaidoto pagrindinės mokyklos charakterizuojamas patenkinamai, stokojantis pareigingumo, atsakomybės.(t.1, b.l. 145). Anksčiau neteistas, tačiau baustas administracine tvarka. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, tačiau gailėjimasis dėl tokio poelgio yra abejotinas, ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, teisminio nagrinėjimo metu prisipažino, tai laikytina lengvinančia aplinkybe, tačiau kaltinamasis nedavė nuoširdžių ir nuoseklių parodymų, elgėsi arogantiškai iš ko matyti, kad neįvertino savo poelgio pasekmių. Todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant T. T. 284 str. 1 d. sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2011-10-08 įvykio vietos apžiūros metu rastos ir paimtos dvi nuoplovos nuo raudonos spalvos tirštos konsistencijos dėmių, supakuotos į popierinį voką, užantspauduotos spaudu Nr. 10 ir perduotos saugoti Panemunės PK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297str., 298str., 303 str. 1 d. 4 d., 304-305 str. str. 307-308 str. str., 313 str.,
nusprendžia:
L. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteisti laisvės apribojimu 6 ( šešiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, neatlygintinai per 3 mėnesius išdirbti 30 val. nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip 10 valandų.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
T. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteisti laisvės apribojimu 8 ( aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbų, neatlygintinai per 4 mėnesius išdirbti 40 val. nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip 10 valandų.
Kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Priteisti solidariai iš L. K. ir T. T. nukentėjusiajam T. G. 5000 ( penkis tūkstančius) litų neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam R. G. 5767 ( penkis tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt septynis ) litus turtinei žalai atlyginti, 224,13 ( du šimtus dvidešimt keturis ) litus Kauno teritorinei ligonių kasai.
Daiktinius įrodymus - dvi nuoplovas nuo raudonos spalvos tirštos konsistencijos dėmių, supakuotas į popierinį voką, užantspauduotos spaudu Nr. 10 ir perduotos saugoti Panemunės PK nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.