Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Ražanauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje valstybės įmonė Turto bankas ir A. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teisme gauti ir priimti suinteresuotų asmenų VĮ Turto banko ir A. M. atsiliepimai į pareiškimą.

6. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, proceso dalyviams apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

1. Byloje esančių rašytinių įrodymų ir rašytinių paaiškinimų pagrindu nustatyta, kad pareiškėja yra R. P. sutuoktinė (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)). R. P. mirė (duomenys neskelbtini). R. P. testamento, kuriuo būtų nurodęs kam palieka jam nuosavybės teise priklausantį turtą, nepaliko. Pareiškėja nurodo, kad praleido įstatyme numatytą terminą kreiptis į notarą dėl palikimo pagal įstatymą priėmimo, todėl prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po sutuoktinio mirties likusį palikimą priėmė jį faktiškai valdydama.

2. Iš Nekilnojamojo turto registro 2024 m. sausio 3 d. išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso pareiškėjai ir R. P. pagal 2019 m. birželio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PJ-3304. Šis faktas įregistruotas 2019 m. birželio 13 d.

3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. 3 dalyje numatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 5.51 straipsnį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

4. Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą, paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. CK 5.13 straipsnyje nustatyta, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio.

5. Taigi, mirus R. P. tiek pareiškėja Z. P., tiek suinteresuotas asmuo A. M. buvo įpėdiniai pagal įstatymą. Pareiškėjos Z. P. ir mirusio R. P. dukra A. M. prieštaravimų dėl pareiškėjos pareiškimo nepateikė.

6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais – tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, be to, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-382/2010; Nr. 3K-3-487/2010).

7. Pareiškėja pareiškime nurodo, kad ji priėmė palikimą, konkrečiai butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio R. P. mirties faktiškai pradėjusi jį valdyti – ji juo rūpinosi, prižiūrėjo ir mokėjo mokesčius. Tai patvirtina į bylą pateikti pareiškėjos įrodymai (mokėjimo pranešimai, adresuoti pareiškėjai, už suteiktas komunalines paslaugas pareiškėjos atlikti mokėjimai). Taigi, pareiškėja savo veiksmais išreiškė valią priimti sutuoktinio likusį palikimą, juo rūpinosi ir jį valdė kaip savo.

8. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad byloje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad pareiškėja po sutuoktinio R. P. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė likusį jo palikimą, iš karto faktiškai pradėjusi jį valdyti (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys), todėl pareiškėjos pareiškimas tenkinamas, kaip pagrįstas.

9. Teismas konstatuoja, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas šioje byloje yra susijęs su pareiškėjos subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą, atsiradusį po R. P. mirties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 444-448 straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti pareiškėjos Z. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinio R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, iš karto jį faktiškai pradėjusi valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, siekiant pareiškėjai Z. P. įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.