- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-05
- Bylos Nr.
- e2-17480-962/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09442-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Indrė Petrokienė
- Ieškovas
- I. K.
- Atsakovas
- V. K.
- Trečiasis asmuo
- R. K.
- Advokatai
- Mindaugas Vagonis, Lina Svirinavičienė
išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei J. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui V. K. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo, trečiasis asmuo R. K., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį nepilnamečiui D. K., gimusiam (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovo V. K. nepilnamečio sūnaus D. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 245 eurus, mokant kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ieškovę paskiriant lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Ieškinyje (el.b.l. 1-4, I tomas) ieškovė nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nustatė nepilnamečio sūnaus D. K., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove ir priteisė nepilnamečio sūnaus išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 (du šimtus) litų (57,92 eurus). Nuo teismo sprendimo priėmimo dienos praėjo ketveri metai, per šį laikotarpį ženkliai išaugo nepilnamečio sūnaus D. poreikiai maistui, aprangai, lavinimui ir pramogoms. Sūnus laikui bėgant vis daugiau laiko praleidžia su draugais, įgyja vis daugiau pomėgių, jį domina vis įvairesnė veikla. Sūnus mokosi (duomenys neskelbtini) todėl nuolatos ieškovė skiria lėšas mokymo ir kanceliarinėms priemonėms įsigyti, papildomoms anglų kalbos pamokoms, kišenpinigiams. Be to, nuo 2014 metų pasikeitė valstybės ekonominė padėtis, smarkiai pakilo mokymosi priemonių, užklasinės veiklos, maisto, būsto išlaikymo kainos, todėl atsakovo mokamo 57,92 eurų (200 litų) dydžio išlaikymo nepilnamečiui sūnui nebeužtenka. Ieškovės gaunamos mėnesinės pajamos yra nedidelės, t.y. apie 500 eurų, tačiau nežiūrint į tai, stengiasi patenkinti visus būtiniausius išaugusius sūnaus poreikius, padeda jos tėvai. Siekdama užtikrinti sūnaus fizinį, protinį, dvasinį vystymąsi kas mėnesį jo išlaikymui skiria 490 Eur, iš kurių maistas – 100 Eur, apranga, avalynė 130 Eur, kišenpinigiai, mokymosi priemonės mokykloje – 100 Eur, higienos priemonės, vaitai, vitaminai – 30 Eur, pramogos, poilsis, treniruotės, būreliai – 100 Eur, būstas – 30 eur. Atsakovas papildomai neprisideda, vaiko poreikiai jam augant didėja, nori lankyti papildomus būrelius, lanko pirmosios Komunijos pamokėles, kurių mokestis – 50 Eur, lanko anglų papildomas pamokėles privačiai, nes jam sunkiau anglų kalba sekasi, todėl nori pastiprinti, per mėnesį tai kainuoja 40 Eur. Sūnus lanko futbolą (duomenys neskelbtini), reikalinga speciali apranga, avalynė skirtingiems sezonams, kamuolys, kas sudaro apie 60 Eur per mėnesį. Keramikos būrelis kainuoja 12 eur, „Eko“ būrelis finansuojamas, bet tam tikras priemones tenka apmokėti, susidaro apie 7 eur per mėnesį. Apie 300 Eur reikėjo skirti paruošiant vaiką rugsėjo 1-ąjai. Vaikas mėgsta meną, reikia daug kanceliarinių priemonių, spalvotų pieštukų, popieriaus, 60 Eur kainavo pratybos, be to reikia prisidėti prie mokyklos rinkliavų. Sūnus naudojasi mobilaus ryšio telefonu. Mokyklinis megztukas (uniforma) kainavo 30 Eur. 3 Eur duoda kasdien į mokyklą pavalgyti. Gyvena su tėvais bute, viso 4 asmenys, mokami komunaliniai mokesčiai pusiau su tėvais, 3 kambarių būsto išlaikymas sudaro 150-300 Eur. Jos pajamos 480 Eur, dirba (duomenys neskelbtini). Anksčiau pavadavo kolegę dekreto metu, gaudavo apie 650 Eur. Jokių kitų pajamų negauna, kitų išlaikomų asmenų neturi. Vaikui yra nežymus stuburo pakrypimas, buvo skirti valstybės mokami masažai, dabar lankysis pas medikus, bus sprendžiama dėl tolesnio gydymo. Tėvas su sūnumi visiškai nebendrauja. 2014 m. balandžio 10 d. teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis nebeatitinka nepilnamečio sūnaus D. poreikių, todėl prašo ieškinį tenkinti pilnai.
Ieškovės atstovas advokatas Mindaugas Vagonis reikalavimus palaikė visiškai, pagrindė teisiniais argumentais, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsižvelgiant į vaiko amžių, ekonominę situaciją, vaiko poreikiai po sprendimo priėmimo yra pasikeitę.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, atsiliepime (el.b.l. 39-42, I tomas) nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė ieškinio neįrodė, nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių faktines išlaidas. Atsakovo turtinė padėtis po sprendimo priėmimo pablogėjo, gaunamas darbo užmokestis tik 534,56 Eur, yra sudaręs santuoką, turi mažametį sūnų, be to – yra paėmęs būsto kreditą. Teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus nurodė, kad jo gaunamas darbo užmokestis – apie 700 Eur, dirba šaltkalviu, be to yra įgijęs žirgininkystės profesiją. Ieškovės prašomas išlaikymas – 245 Eur per mėnesį yra nepagrįstai didelis, neatitinkantis vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties. Sūnaus A. išlaikymui išleidžia apie 200 Eur. Sutiktų mokėti sūnui D. 100 Eur – 125 Eur. Pripažino, kad tai nedidelė suma, bet reikia gyventi pagal galimybes. Su sūnum D. nebendrauja, ieškovė darė kliūtis, ryšys atšalo, tai nebeskambina, netrukdo, sūnaus kontaktų neturi. Sūnaus D. poreikių nežino, nuo 4 metų jo nematė. 2017 metais jam su žmona R. suteiktas 68000 Eur būsto kreditas, per mėnesį mokama 250 Eur įmoka ir privalomieji draudimai, viso – 268 Eur per mėnesį. Būstas yra 3 kambarių butas, 80 kv.m. dydžio, dvibučiame name su žemės sklypu. Žmonos pajamos – 307 Eur, skaičiuojamos Sodros nuo jo atlyginimo. Sūnui A. bus 2 metai sausio mėn. Žmona R. iki vaiko auginimo atostogų dirbo (duomenys neskelbtini), gaudavo minimumą. Jo darbo užmokestis per metus kito, buvo daugiau viršvalandžių. Atlyginimas fiksuotas, dirba iki 17 val., bet jei reikia padirba ilgiau, gauna viršvalandžius. Diagnozuotų sveikatos problemų neturi, yra sveikas ir darbingas.
Atsakovo atstovė advokatė Lina Svirinavičienė palaikė atsakovo argumentus, prašė ieškinį tenkinti iš dalies, mažinti priteisiamą sumą, nes atsakovas turi tris išlaikomus asmenis – sūnų D., sūnų A. ir žmoną R., kuri yra vaiko auginimo atostogose ir negali dirbti. Turi būti atsižvelgiama į šalių gaunamas pajamas, atsakovas yra pateikęs savo apskaičiavimą, kokie yra vaiko poreikiai per mėnesį, prašė vadovautis šiuo paskaičiavimu, tai sudarytų 130 Eur iš vieno iš tėvų, bet turėtų būti atimama 30 Eur suma, kurią teikia valstybė. Ieškovės pateiktuose kvituose išleistos sumos nepagrindžia ieškovės paskaičiavimų vaiko išlaikymui. Prašė mažinti priteisiamas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo R. K. su ieškiniu sutiko iš dalies, atsiliepime (el.b.l. 151-152, I tomas) nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 10 metų vaiko išlaikymui pakankama suma yra 300 Eur. Negali sutikti su prašomu priteisti dydžiu, augina sūnų A., kuriam dar nėra dviejų metų. Šeimos pajamos – 1000 Eur, iš jų – 250 Eur reikia skirti paskolai. Šiuo metu ji nedirba, negauna vaikui darželio. Jos išsilavinimas profesinis, yra virėja – konditerė, dirbo rūšiuotoja (duomenys neskelbtini), gaudavo minimalų darbo užmokestį, pagal specialybę nedirbo. Prie jų šeimos išlaikymo prisideda jos tėvai. Ieškosis geriau apmokamo darbo. Rinkosi būstą ekonominės klasės išlaikymo atžvilgiu, pagal savo galimybes, pajamos buvo pakankamos tokiai paskolai gauti.
Išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą (el.b.l. 33-34, I tomas), kurioje nurodė, kad atskirai gyvenančiam tėvui išlieka visos teisės ir pareigos vaikui – vaiko interesų atstovavimas, jo teisių gynimas, rūpinimasis vaiko fiziniu vystymusi, mokymu, vaikui augti ir vystytis tinkamų sąlygų sudarymu ir kt. Tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. V. K. teikiamas išlaikymas sūnui D. po 57,92 eurų kas mėnesį, neatitinka nepilnamečio vaiko interesų. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo draudžiamosios pajamos apie 800 eurų per mėnesį. V. K. turi dar vieną nepilnametį sūnų A. K., gim. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į ekonominę situaciją Lietuvos Respublikoje, į tai, kad berniukas paauglys, lanko kelis būrelius, vaiko išlaikymui skiriama suma neturėtų būti mažesnė negu 200 eurų per mėnesį iš kiekvieno iš tėvų. Ieškovės prašoma priteisti sūnaus išlaikymui suma atitinka D. K. interesus.
Teismo posėdžio metu atstovė J. G. išvadą teismo posėdžio metu palaikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Nustatyta, kad ieškovė I. K. ir atsakovas V. K. turi nepilnametį sūnų D. K., gim. (duomenys neskelbtini) (el.b.l. 8, I tomas). 2014-04-10 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-386-918/2014 ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurios 4 punktą atsakovas V. K. įsipareigojo sūnaus išlaikymui mokėti po 200 litų (57,92 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės (el.b.l. 6-7, I tomas).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis gali būti keičiamas, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis). Nustačius, kad iš esmės pasikeitė šalių (šalies) turtinė padėtis, ir sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
Nuo Kauno apylinkės teismo 2014-04-10 teismo sprendimo priėmimo, kuriuo priteistas išlaikymas D. K., praėjo daugiau nei keturi metai, priteisiant išlaikymą vaikas buvo penkių metų, šiuo metu D. yra suėję 10 metų, vaikui natūraliai augant ir vystantis, padidėjo jam išlaikyti reikalingų lėšų suma, be to, pasikeitė ekonominė situacija, šalyje buvo įvesta nauja valiuta. Nepilnametis vaikas lanko ugdymo įstaigą, papildomus būrelius, sporto užsiėmimus, anglų kalbos pamokėles, ruošiasi Pirmajai Komunijai, todėl darytina išvada, kad pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiams reikalingų piniginių lėšų dydis ir siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikių užtikrinimą, yra būtina pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014-04-10 teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį, kadangi iš atsakovo priteisto išlaikymo sūnaus net būtiniausiems poreikiams patenkinti šiuo metu nepakanka.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 245 eurų kas mėnesį. Atsakovas su reikalaujamu priteisti išlaikymo dydžiu nesutinka, motyvuodamas tuo, kad jo gaunamas darbo užmokestis yra nedidelis, jis turi dar du išlaikomus asmenis – sūnų A. ir žmoną R., kuri augina vaiką ir dėl to negali dirbti, turi paėmęs būsto kreditą, taip pat, jo vertinimu, vaiko poreikiams patenkinti nereikalingas 490 eurų išlaikymas per mėnesį. Atsakovas pateikė paskaičiavimą, pagal kurį vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga 260 Eur suma (el.b.l. 43, I tomas), todėl mano, kad realius sūnaus poreikius atitiktų iš jo priteisiamas 130 Eur dydžio išlaikymas kas mėnesį, be to reikėtų atmesti 30 Eur, skiriamus valstybės, todėl iš atsakovo turėtų būti priteista 100 Eur.
Ieškovė nurodė, kad sūnui išlaikyti per mėnesį reikalingą 490 Eur sumą sudaro: maistas – 100 Eur, apranga, avalynė – 130 Eur, kišenpinigiai, mokymosi priemonės mokykloje – 100 Eur, higienos priemonės, vaistai, vitaminai – 30 Eur, pramogos, poilsis, treniruotės, būreliai – 100 Eur, būstas – 30 eur. Nurodytiems apskaičiavimams pagrįsti, ieškovė pateikė apmokėjimo kvitus, patvirtinančius odontologo paslaugų apmokėjimą, maisto produktų, aprangos, avalynės, kanceliarinių priemonių įsigijimą, telefono papildymo, higienos priemonių įsigijimą (el.b.l. 183-189, I tomas), taip pat pateikė duomenis apie D. K. užimtumą.
Spręsdamas dėl vaiko poreikių padidėjimo, teismas konstatuoja, kad ieškovei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 punkto pagrindu nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios yra pripažįstamos kaip visiems žinomos, t. y. kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai ir ugdymui ir kt., o nepilnamečiui sūnui augant, pradėjus lankyti mokymo įstaigą, papildomus užsiėmimus, kiekvieną mėnesį išlaidos, susijusios su mokymusi, ugdymu ir kitais poreikiais, neišvengiamai padidėjo.
Ieškovės pateiktus pirkinių kvitus (el.b.l. 183-189, I tomas) teismas vertina ne kaip įrodymus, pagrindžiančius ieškovės patiriamas išlaidas sūnaus poreikių tenkinimui, o kaip įrodymus, parodančius kainų lygį šalyje, kadangi iš pateiktų čekių negalima nustatyti, ar pirkti daiktai, suteiktos paslaugos, maistas buvo panaudoti būtent šalių nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimui.
D. K. mokosi (duomenys neskelbtini) 4 klasėje, negauna nemokamo maitinimo (el.b.l. 182, I tomas), lanko futbolo treniruotes, kurios kainuoja 20 Eur per mėnesį (el.b.l. 181, I tomas), be to ieškovė nurodė, kad reikalingos dvi sportinės aprangos bei du avalynės komplektai (salėje ir lauke), kamuolys. Be to, sūnus lanko keramikos būrelį, kuris kainuoja 12 Eur, nedidele dalimi privalo prisidėti apmokant už priemones „Eko“ užsiėmimuose (apie 7 eur per mėnesį), 60 Eur kainavo ketvirtoko pratybos. Ieškovės teigimu, D. lanko Pirmosios Komunijos pamokėles, kurių kaina 50 Eur, be to, pirko mokyklinį megztuką, kurio kaina – 30 Eur. Ieškovė nurodė, jog į užsiėmimus ji pati nuveža sūnų, todėl teismui taip pat nėra pagrindo abejoti, kad reikalinga pirkti kurą automobiliui arba pirkti viešojo transporto bilietus. Be to, ieškovė gyvena su tėvais 3 kambarių bute, turi prisidėti pusę buto išlaikymui reikalingos sumos. Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas 40 Eur išlaidas vaiko odontologo paslaugoms (el.b.l. 179, 180, I tomas), nurodė, kad D. nežymiai iškrypęs stuburas, gali prireikti papildomų, valstybės nefinansuojamų masažų.
Teismas, pasisakydamas dėl pateiktų įrodymų reikšmės nustatinėjamai aplinkybei (vaiko poreikiams), pažymi, kad ieškovė visgi neįrodė, jog D. K. mėnesio išlaikymui yra reikalinga 490 Eur suma. Teismas sprendžia, jog kai kurios ieškovės nurodytos išlaidų sumos vaiko išlaikymui yra išdidintos. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, atsižvelgiant į vaiko amžių (dešimties metų), užimtumą (lanko ugdymo įstaigą, papildomus užsiėmimus, kurių dalis apmokama), sveikatos būklę (specialiųjų poreikių neturi, paskirtų vartoti vaistų nėra), sprendžia, jog pakankama suma vaiko aprangai, avalynei per mėnesį – 90 Eur, kišenpinigiams, mokymosi priemonėms – 80 Eur (iš jų 60 Eur per mėnesį pavalgyti mokykloje), higienos priemonėms, vaistams, vitaminams – 20 Eur, pramogoms, poilsiui, treniruotėms, būreliams – 80 Eur. Teismas sutinka su ieškovės paskaičiavimu, jog vaiko maitinimui reikalinga 100 Eur suma, sūnui tenkanti būsto išlaikymo dalis, į kurią įskaičiuojamas mokestis už vandenį, elektrą, šildymą, internetą, šiukšlių išvežimą ir kt. – 30 Eur. Teismas daro išvadą, kad šalių sūnaus D. K. poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 400 Eur suma, kuri yra būtina ir neviršija vaiko poreikių (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) bei atsižvelgiant į ekonominę situaciją Lietuvoje, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat atsižvelgiant ir į nepilnamečio vaiko amžių, sveikatos būklę, būtinybę lankyti ugdymo įstaigą ir lavinti papildomus gabumus, sudaryti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui (kino, teatro lankymui ir kt.), gali užtikrinti nepilnamečio D. K. poreikius. Nors atsakovo paskaičiavimais vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga 260 Eur suma, atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui ir visapusiškam vaiko vystymuisi yra pakankama jo siūloma 100-130 Eur išlaikymo suma (CPK 178 straipsnis), be to teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad su sūnumi nebendrauja nuo to laiko, kai berniukui buvo ketveri metai ir jo poreikių nežino. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė į sūnaus poreikius neįtraukė jokių prabangos prekių ar protingas lavinimo bei laisvalaikio išlaidas peržengiančių poreikių.
Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas.
Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) (el.b.l. 122-128, I tomas), atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) (el.b.l. 129-138, I tomas). Atsakovas yra sudaręs santuoką su R. K. (el.b.l. 44, I tomas), turi sūnų A. K. (el.b.l. 45, I tomas). Trečiasis asmuo R. K. dirba (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra vaiko iki auginimo atostogose (el.b.l. 139-149, 154-159, I tomas).
Ieškovė nurodė, kad jos pajamos yra apie 480 Eur per mėnesį gaunamas darbo užmokestis, tai atitinka bylos rašytiniams duomenims (el.b.l. 9, I tomas). Ieškovė nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi (el.b.l. 119, I tomas). Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad jo mėnesinis darbo užmokestis yra 534,56 Eur, tačiau teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus teigė, kad gauna apie 700 Eur atlyginimo per mėnesį, kartais dirba viršvalandžius, dėl ko gauna ir didesnį atlyginimą, tai atsispindi ir rašytiniuose įrodymuose apie atsakovo darbo užmokestį (el.b.l. 54, 173, 174, 175, 176-178, I tomas). Trečiasis asmuo R. K. nurodė, kad šeimos gaunamos pajamos per mėnesį yra apie 1000 Eur, ji šiuo metu nedirba, nes augina vaiką iki dviejų metų, kol kas neturi galimybės vesti į darželį, nes darželis vaikui nuo 2 metų nesuteiktas. Kai pradės vaiką vesti į darželį, imsis pastangų dirbti, gauti didesnes pajamas.
Atsakovo vardu registruotas automobilis Alfa Romeo 156, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (el.b.l. 160, I tomas). Atsakovas V. K. su sutuoktine R. K. 2017-09-01 pirkimo – pardavimo sutartimi yra įsigiję žemės sklypą su statiniais adresu (duomenys neskelbtini) (el.b.l. 50-52, I tomas), kurio įgijimui ir įsirengimui suteiktas 68000 Eur kreditas (el.b.l. 46-48, 49, I tomas). Atsakovas teigė, jog kas mėnesį moka kredito įmokas – 250 Eur, be to dar moka draudimo įmokas, kas sunkina jo turtinę padėtį. Tokie atsakovo argumentai atmestini. Priešingai, teismas sprendžia, jog tai, jog atsakovas įgijo nekilnojamąjį turtą – butą dvibučiame name su žemės sklypu rodo, jog jis gerina savo turtinę padėtį ir pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą. Tokios pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006; kt.). Trečiasis asmuo R. K. nurodė, kad įsigytas butas yra ekonomiškas, jį pasirinko įvertinę savo turtinę padėtį, pagal savo išgales. Pažymėtina, kad aplinkybė, kad asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad jis turi išlaikyti 3 asmenis, kadangi žmona Raminta atsakovo nepagrįstai įtraukiama į išlaikomų asmenų skaičių. Atsakovas privalo išlaikyti du savo nepilnamečius vaikus – sūnų D. ir sūnų A., pagal individualius jų poreikius. Be to, pažymėtina, jog šios bylos nagrinėjimo dalykas yra tik atsakovo ir ieškovės nepilnamečiam sūnui reikalingo išlaikymo nustatymas, kuris būtų proporcingas šalių turtinei padėčiai. Aplinkybė, kad atsakovas turi dar vieną nepilnametį sūnų, kurį išlaiko, šiuo atveju vertintina tik kaip vienas iš faktorių, lemiančių atsakovo turtinę padėtį.
Siekiant, jog suaugę vaikai taptų pilnavertėmis asmenybėmis, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaikų minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikai turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaikų aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaikų vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikams siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Pažymėtina, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybes, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Asmenys privalo būti socialiai atsakingi ir, priimdami sprendimą susilaukti vaikų, prisiimti atsakomybę išlaikyti juos iki pilnametystės bei teikti nepilnamečiams vaikams tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikius. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas.
Teismas daro išvadą, kad abu nepilnamečio vaiko tėvai yra jauno amžiaus, darbingi ir dirbantys, sveiki, neturintys specialiųjų poreikių (kitokių duomenų byloje nepateikta), todėl yra pajėgūs teikti savo nepilnamečiui sūnui reikiamo dydžio išlaikymą. Atsakovas patvirtino, kad yra sveikas ir darbingas, priešingų įrodymų nepateikta, dirba šaltkalviu, be to yra įgijęs žirgininkystės profesiją. Teismas sprendžia, jog atsakovas maksimaliai neišnaudojo visų galimybių gauti papildomų pajamų savo paties ir nepilnamečio vaiko būtiniesiems poreikiams užtikrinti. Lietuvos teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Be to, įvertinus bylos duomenis teismas daro išvadą, jog atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, nei ieškovės. Teismas pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Bylą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad subjektyvių ir objektyvių veiksnių visuma leidžia teigti, jog atsakovas, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, būdamas darbingo amžiaus asmuo, byloje nesant duomenų apie kokius nors fizinius ar psichinius trūkumus, turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti save bei teikti išlaikymą savo sūnui, kurio fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai vis didėja.
Taip atkreiptinas dėmesys į tai, jog D. K. gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove, todėl būtent jai tenka didesnė vaiko auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi vaiku našta, atsiranda ir nenumatytų papildomų vaiko išlaidų, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas, kurias ieškovė privalo padengti ir prie kurių skyrium gyvenantis tėvas dažniausiai neprisideda, juolab, jog atsakovas patvirtino, kad su sūnumi D. visiškai nebendrauja.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, šiuo metu nusistovėjusia teismų praktika bei siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkinamas, pakeičiant teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir, nenustačius aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų nukrypti nuo tėvų valdžios lygybės principo (šalių turtinė padėtis panaši ir jos abi turi pareigą ir galimybes uždirbti didesnes pajamas, nei gauna šiuo metu), iš atsakovo priteisiamas išlaikymas nepilnamečiui sūnui D. K. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. birželio 11 d.) iki vaiko pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Išlaikymo suma indeksuojama kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis), išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė (motina) išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3. 203 straipsnis).
Šalys informuojamos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos 2018-06-13 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 1200 Eur teisinės pagalbos išlaidų (el.b.l. 197-200, I tomas). Ieškovės reikalavimai patenkinti 82 proc. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovas prašė sumažinti ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Nenustatyta, kad ieškovės reikalaujamos priteisti išlaidos už atstovavimą viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų rekomenduojamų priteistinų maksimalaus užmokesčio dydžius (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Ieškovės atstovas pateikė bylinėjimosi išlaidų detalizaciją, iš kurios matyti, jog konsultacijos, pateiktų dokumentų analizė – 150 Eur, ieškinio rengimas – 500 Eur, atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimas – 150 Eur, pasirengimas bylos nagrinėjimui – 100 Eur, atstovavimas teisme – 300 Eur (el.b.l. 197, I tomas). Byloje vyko 2 posėdžiai, parengiamasis posėdis tęsėsi beveik valandą, teismo posėdis – dvi valandas. Byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovas skundė nutartį, ieškovė teikė atsiliepimą į atskirąjį skundą (el.b.l. 55-58, I tomas). Skundas 2018-10-02 Kauno apygardos teismo nutartimi (el.b.l. 165-168, I tomas) atmestas. Šalims nepavyko ginčo išspręsti taikiai (ir galimai likti kiekvienam prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų) dėl atsakovo itin mažos siūlomos mokėti sumos sūnaus išlaikymui (100-125 Eur). Pats atsakovas naudojosi teisine advokato pagalba. Atsižvelgiant į tai, prašymas sumažinti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas, ieškovei iš atsakovo priteistina 984 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (1200 Eur x 82 proc.).
Atsakovas pateikė duomenis apie patirtas 400 Eur teisinės pagalbos išlaidas (el.b.l. 194-196, I tomas). Ieškinį tenkinus iš dalies, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 72 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kadangi šalių reikalavimai priteisti bylinėjimosi išlaidas abipusiai ir tenkinti iš dalies, todėl vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 7 straipsnio 1 dalis), teismas užskaito priešpriešines sumas ir iš atsakovo ieškovei priteisia 912 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (984 Eur – 72 Eur).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteisiamos, nes jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 6 dalis).
Iš atsakovo valstybei priteisiamas 38 Eur dydžio žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (išlaikymas padidintas 142,08 Eur suma: 142,08 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014-04-10 teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-386-918/2014 priteisto išlaikymo D. K. dydį, padidinant išlaikymą ir priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2018 m. birželio 11 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 912 Eur (devynis šimtus dvylika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 38 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, į. k. 188659752, surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2018-06-13 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.