Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2012-06-04 · Civilinė byla Nr. 2-1471-567/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-06-04
Bylos Nr.
2-1471-567/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Neringa Švedienė
Ieškovas
B. P.
Atsakovas
I. O., I. O. A.
Advokatai
Sigitas Židonis, Valerij Kuvšinčikov
Kategorijos
  • 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Procesinio sprendimo kategorijos: 30.3; 30.9.1; 71.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS(S)SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 4 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Neringa Švedienė,sekretoriaujant Monikai Stankevičienei, dalyvaujant vertėjai Olgai Vostrenkovai,ieškovo B. P. ir jo atstovui advokatui Sigitui Židoniui,atsakovei I. O. . ir jos atstovui advokatui Valerij Kuvšinčikov,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. P. ieškinį atsakovei I. O. A. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, gaunant kompensaciją pinigais.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas B. P. pateikė ieškinį (1 t., b.l. 1-4) ir jo patikslinimus (1 t., b.l. 289-292; 3 t. b.l. 146), prašydamas:

1) Pripažinti, kad vienbutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1676 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovui B. P. ir atsakovei I. A. priklauso lygiomis dalimis bendrosios dalinės nuosavybės teise;

2) Atidalyti ieškovui priklausančią ½ dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti iš atsakovės I. A. ieškovo naudai 425000 Lt kompensaciją pinigais ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakove I. A. susipažino 1995 m., o 2000 m. sausio mėn., palikęs savo šeimą, apsigyveno su atsakove jos bute (duomenys neskelbtini). Būdami tikri, kad santykiai bus ilgalaikiai, ateityje peraugs į santuokinius, šalys nusprendė įsigyti žemės sklypą ir jame pasistatyti namą. Kadangi tuo metu ieškovas nebuvo išsiskyręs su savo žmona, ieškovas sutarė, kad žemės sklypas bus perkamas ir jame statomas namas bus atsakovės vardu. 2002-06-18 šalys nupirko 0,1324 ha ploto žemės sklypą ir šiame sklype esančius nebaigtos rekonstrukcijos gyvenamąjį namą, kiemo statinius, ūkinį pastatą (sunaikintą) ir garažą (sunaikintą), esančius (duomenys neskelbtini). Už šį turtą ieškovas asmeniškai sumokėjo 42000 Lt. Grynus pinigus, laikomus namuose, ieškovas buvo deklaravęs. 2005-11-11 pirkimo - pardavimo sutartimi iš valstybės buvo nupirktas 0,0352 ha žemės sklypas, esantis šalia nurodyto, anksčiau nupirkto žemės sklypo, taip pat atsakovės vardu. Už šį žemės sklypą ieškovas sumokėjo savo asmeniniais pinigais 36389,76 Lt, 2005-09-22 mokėjimo nurodymu pervesdamas juos Vilniaus miesto savivaldybei. Po pirmojo žemės sklypo pirkimo ieškovas pradėjo statyti namą, neturėdamas tam leidimo. Namą statė už savo pinigus. 2003 m. rugpjūčio mėn. namo statybos pagrindiniai darbai buvo iš esmės baigti, todėl su I. A. ir jos dviem vaikais apsigyveno naujajame name. Tuo metu atsakovė pardavė savo butą Statybininkų g. 9-25, Vilniuje, ir dalį pinigų, t.y. 50000 Lt panaudojo vidaus apdailos darbams apmokėti. Statybos leidimas vienbučiui gyvenamajam namui Nr. GN/1411/08-1445 buvo gautas 2008-12-16. Statybos leidimą atsakovės vardu gavo ieškovas, nes namo projektu rūpinosi jis. 2011 m. sausio mėn. ieškovas B. P. su atsakove I. A. nustojo vesti bendrą ūkį, kartu nebegyvena. Ieškovas grįžo į ankstesnę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), o atsakovė su sūnumi liko gyventi kartu pastatytame name (duomenys neskelbtini). Siekiant sužinoti bendro turto vertę ir ieškinio sumą, buvo atliktas informacinio pobūdžio turto vertės nustatymas, kurį atliko UAB „Turto spektras“, nurodydamas bendrą 900000 Lt vertę. Ieškinio suma šioje byloje yra 450000 Lt. Turėtas santaupas ieškovas yra išleidęs ieškinyje nurodytiems tikslams (LR CK 4.72 str., 4.73 str., 4.80 str. 1,2 d.). Ieškovas sumokėjo 8500 Lt žyminio mokesčio už ieškinį (b.l. 6, 32).

Atsiliepimas

Atsakovė I. A. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir jo patikslinimą, prašydama jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2003 m. ieškovas persikėlė gyventi į atsakovės nupirktą namą, tačiau pradėjus gyventi kartu, santykiai nesudarė artimo bendravimo ir šeimai būdingų bruožų. Ieškovas vartojo alkoholį, dažnai išeidavo iš namų. 2002-06-18 atsakovė nusipirko iš A. T. už 2000 Lt žemės sklypą ir už 40000 Lt nebaigtą rekonstruotą namą. Viso sumokėjo 42000 Lt, kuriuos ji asmeniškai, kaip pirkėja, pervedė į pardavėjo sąskaitą per AB SEB banką. Namo baigtumas buvo 92 proc., kuriame ji apsigyveno su vaikais. Namas nebuvo statomas iš naujo, o tik atliekamas remontas, panaudojant senas statybines medžiagas, senas plytas. Namo remontui atsakovė iš Šiaulių banko pasiėmė 50000 Lt kreditą. Iki persikėlimo atsakovė gyveno 43,83 kv. m bute (duomenys neskelbtini), kurį 2003-08-18 pardavė už 58000 Lt. Po buto pardavimo atsakovė 44000 Lt pervedė į ieškovo sąskaitą, kadangi pasitikėjo juo. Ieškovas pervestus pinigus panaudojo dalies atsakovės paskolos grąžinimui - 19642 Lt ir 2005-11-22 dalies papildomo žemės sklypo 0,0352 ha pirkimui, už kurį sumokėjo 36031,76 Lt, viso 56031,76 Lt.

Liudytojas R. L. (adresas (duomenys neskelbtini)) parodė (2 t., b.l. 142-156), jog į (duomenys neskelbtini) gatvę atsikėlė gyventi 1998 m. 2003 m. kaimynystėje apsigyveno B. P.. Jis nusipirko seną lūšną ir ruošėsi statyti naują namą. Iš pradžių liudytojas matė vieną B. P., kuris pats asmeniškai su R. L. bendravo, klausė, kiek kainuoja sklypas, pasakė savo ketinimus, kad nori čia pirkti sklypą. Kai nusipirko sklypą, prasidėjo statybos, kuriose dažniausiai matydavo ieškovą. Praktiškai ieškovas buvo darbų vykdytojas. Atsakovė į statybas kartais atvažiuodavo, pasižiūrėdavo, domėjosi, kaip kas vyksta. Pastačius naują namą, sena lūšna buvo nugriauta. Lūšna buvo padalinta į dvi dalis. Vieną pusę nugriovė kaimynas S. Š., o kitą pusę nugriovė ieškovas. Lūšną nugriovus, pamatai buvo užlyginti, nes namas buvo prie pat gatvės. 2003 m. į namą atsikraustė ieškovas, atsakovė ir du sūnūs. Ieškovas vykdydavo organizacinius darbus. Lūšna buvo nuardyta, kai namas jau stovėjo.

Liudytojas S. Š. (adresas (duomenys neskelbtini)) parodė (2 t., b.l. 142-156), kad 2002 m. pavasarį ieškovė ir atsakovas atvažiavo, ieškodami sklypo. Kažkur rudeniop prasidėjo statybos, kuriose daugiausiai matė ieškovą. Ieškovas vadovavo ir pats dirbo statybose. Atsakovę statybose kartais matydavo, bet nematė jos nešančios plytas, kasančios, betonuojančios, dirbančios ar ardančios. Priestatą išardė ieškovas su savo darbininkais. Kitą pusę išardė pats liudytojas, nes ji jam priklausė. Ieškovo namo pusė anksčiau priklausė A. T.. Griovimo darbai vyko kažkur prieš 8 metus. Tas namas, galima sakyti, buvo pašiūrė. Jame niekas negyveno. Dalis, kuri liudytojui nepriklausė, buvo iš skylėtų raudonų plytų ir baltų plytų. Priestatas buvo pastatytas tik iš plytų. Pamatai buvo seno namo. A. T. buvo padaręs juos iš cementinių blokų. Raudonos plytos griaunant nepanaudojamos, o baltas plytas panaudojo. Matė, kad naujas namas buvo išmūrytas vien iš blokelių. Priestatas buvo nugriautas, kai ieškovas su atsakove persikėlė į naują namą. Į naują namą 2003 m. atsikėlė gyventi ieškovas, atsakovė ir vaikai. Vaikai pasirodydavo tik epizodiškai. Vienam vaikui buvo gal 17 m., o kitam – 22 ar 23 m. Kad tai šeima, liudytojas suprato iš jų santykių. Ieškovas atsakovę veždavo į darbą, į Salininkus, vakare parveždavo. Ieškovas su atsakove visą laiką gyveno kartu. Visą laiką darbus dirbo ieškovas – žolę pjaudavo, šiukšles nešdavo, žoles tarp plytelių valydavo.

Liudytoja R. Š. (adresas (duomenys neskelbtini)) parodė (2 t., b.l. 142-156), kad asmeninio ieškovo ir atsakovės gyvenimo nežino. 2002 m. atvažiavo šeima, ieškovas su atsakove, apžiūrėti namo. Taip liudytoja su jais ir susipažino. Liudytojos tuometinis kaimynas A. T. pardavinėjo savo namo dalį. Kas nupirko namą, nežino, bet visą laiką tvarkėsi ieškovas. Jis dažniau ateidavo. Nusipirkę namą, jie greitai susitvarkė visus dokumentus ir pradėjo kasti pamatus. Statyboms vadovavo ieškovas – vežė medžiagas, darbininkai dirbo. Atsakovė ateidavo pažiūrėti, bet vyriškų darbų nedirbo. Liudytoja atsakovę statybose nedažnai matydavo. Į namą ieškovas su atsakove atsikėlė 2003 m., vežė baldus. Į naują namą atsikėlė dar ir du vaikai. Jie sugriovė seną namą, kai pastatė naują ir jame įsikūrė. Įsikūrę pradėjo visas šiukšles išvežti. Seno namo griovimo darbus liudytoja matė. A. T. seną namą buvo pradėjęs rekonstruoti – truputį buvo apmūrijęs plytomis.

Liudytojas A. T. (adresas (duomenys neskelbtini)) parodė (2 t., b.l. 142-156), kad B. P. ir I. A. atėjo pirkti namo. Liudytojas turėjo 12300 Lt įsiskolinimą dėl alimentų, todėl jo turtas buvo areštuotas. Ieškovas padėjo viską sutvarkyti. Liudytojas suprato, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo artimi santykiai. Ieškovas sumokėjo liudytojo alimentus be jokių raštelių. Į liudytojo sąskaitą buvo pervesti 42000 Lt.

Liudytoja V. G. ((duomenys neskelbtini)) parodė (2 t., b.l. 142-156), jog atsakovę pažįsta 10 metų ir yra artimos draugės. Ieškovą matydavo gal 1 ar 2 kartus per metus. Konfliktų su ieškovu neturėjo. I. A. nuo 2003 m. statė namą. Jai nuolat trūkdavo pinigų. Liudytoja jai skolindavo jų pragyvenimui. Apie statybas žinojo iš atsakovės. Ji sakė, kad pardavė savo butą, ėmė kreditą. Atsakovė sakė, kad gyvena su B. P.. Jų santykiai buvo draugiški. Šeima gal sunku pavadinti. Liudytoja suprato, kad ieškovas I. A. yra kaip gyvenimo draugas. Su B. P. tiesiogiai nebendravo. Name gyveno I., B., A., o K. vienu metu gyveno kartu su jais, vėliau negyveno. Apie piniginius išteklius I. A. pasakojo. Kai su atsakove dirbo Salininkų vidurinėje mokykloje, skolindavo atsakovei pinigų. Atsakovė pasakojo, kad pirko ieškovui drabužių, dovanų jo gimtadieniui.

Liudytojas K. A. (gimęs 1979-12-14) parodė (2 t., b.l. 142-156), kad I. A. yra jo mama. Santykiai su mama geri. Su ieškovu kažkada gal ir buvo konfliktų. Nuoskaudų neturi. Mama su ieškovu turėjo kiekvienas savo biudžetą. Mama su ieškovu susipažino 1999 m. pabaigoje. Kelerius metus ieškovas atvažiuodavo pas juos. Būdavo kivirčų. Retkarčiais jis pas juos nakvodavo – gal vieną ar du kartus per savaitę. Kai mama įsigijo sklypą, jų santykiai pašlijo. Ieškovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu. Penktadieniais naujame name rengdavo vakarėlius. Namas buvo statomas iš mamos pinigų. Statybomis daugiausiai rūpinosi ieškovas. Jis buvo kaip darbų vykdytojas. Iki naujo namo pasistatymo ieškovas atvažiuodavo pas juos pernakvoti. Nakvodavo mamos kambaryje. Vėliau nesiskaitydavo su mamos, liudytojo ir jo brolio nuomone. Liudytojas padėjo ardyti seną namą. Nešiojo gruntą, maišė betoną. Darbo buvo daug. Beveik visos seno namo baltos plytos buvo panaudotos naujo namo statyboms. Iš tų plytų darė vidines pertvaras. Namo sienos pastatytos iš silikatinių blokelių. Dirbo darbininkai. Jiems buvo mokama grynais pinigais. Ieškovas mokėjo mamos pinigais. Liudytojas matė, kaip vykdavo atsiskaitymai. Žino, kad mama ėmė paskolą, o ir pats liudytojas ėmė vartojimo kreditą, ieškovas už jį laidavo. Mama – gera siuvėja. Ji turėjo daug užsakymų, gaudavo tūkstančius litų. Tai buvo 1990 m. Iš dalies namas buvo pastatytas iš šitų pinigų. Liudytojas įsitikinęs, kad paskolą mama grąžino. Matė, kaip mama pervedė pinigus ieškovui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

2002-01-01 - 2006-12-30 B. P. sąskaitos išrašuose nurodyta, jog 2002-11-21 I. A. B. P. pervedė 15000 Lt, 2002-12-02 - 25000 Lt, 2003-05-29 -10000 Lt, 2003-08-20 – 46000 Lt, 2005-09-22 – 36000 Lt (1 t., b.l. 94-108).

2002-06-17 B. P. paskolos sutartimi paskolino I. A. 18000 Lt (1 t., b.l. 218).

2002-06-18 A. T. (pardavėjas) ir I. A. (pirkėja) sudarė Žemės sklypo ir nebaigto rekonstruoti gyvenamojo namo su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. 1-6751, už 42000 Lt kainą (1 t., b.l. 21-23).

2002-06-28 Nekilnojamojo turto registre įregistruoto 0,1324 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra I. A. (1 t., b.l. 12-13).

2002-07-08 Vilniaus miesto pietinių elektros tinklų skyrius I. A. vardu sudarė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos laikotarpiui Naujųjų vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie tinklų sutartį Nr. 661/6/23237 (1 t., b.l. 253-254), kurioje yra B. P. parašas.

2002-09-16 I. A. vardu AB „Rytų skirstomieji tinklai“ dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), sudarė Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį su buitiniu vartotoju Nr. 095001-661/2 (1 t., b.l. 258-259), kurioje yra B. P. parašas.

2002-11-12, 2002-11-14, 2002-11-15 BĮ UAB „LUMBET“ PVM sąskaitos-faktūros dėl statybinių medžiagų pirkimo, pasirašytos B. P. vardu (2 t., 27, 28, 32, 33, 36-37).

2002-11-20 I. A. ir AB Šiaulių bankas sudarė banko sąskaitos sutartį Nr. 724-23766 (1 t., b.l. 168).

2002-11-21 AB Šiaulių bankas ir B. P. sudarė laidavimo sutartį Nr. 2002-12-03 už I. A. suteikta 40000 Lt kreditą (1 t. b.l. 266-267).

Nuo 2002-12-12 iki 2006-09-29 kvitais, kasos pajamų orderiais bei mokėjimo pavedimais mokėtojos I. A. vardu, įnešėjas B. P., buvo pildoma I. A. sąskaita, esanti AB Šiaulių banke (1 t., b.l. 169-212).

2003 m. apmokėtos sąskaitos už statybines medžiagas (2 t., b.l. 42-100).

2003-04-28 B. P. turto ir pajamų deklaracijoje nurodyta, jog piniginių lėšų suma sudaro 167519 Lt (1 t., b.l. 213-217).

2003-08-18 I. A. (pardavėja) ir S. P. (pirkėja) sudarė buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. 2-6549, pagal kurią butas, esantis (duomenys neskelbtini), parduotas už 58000 Lt (1 t., b.l. 47-49).

Nuo 2002 m. lapkričio mėn. iki 2007 m. lapkričio mėn., bei nuo 2008 m. sausio mėn. iki 2009 m. spalio mėn. atsiskaitymo knygelės (2 t., b.l. 16, voke), pildytos B. P..

2003-05-26 AB Šiaulių bankas ir B. P. sudarė sutartį dėl 2002-11-21 laidavimo sutarties Nr. 2002-12-03 pakeitimo ir papildymo Nr. 1 dėl I. A. suteikto 50000 Lt kredito (1 t., b.l. 268).

2003-08-20 I. A. mokėjimo pavedimu Nr. 1 pervedė B. P. 46000 Lt sumą, nurodant, jog tai sąskaitos papildymas (1 t., b.l. 52).

2004 – 2008 B. P. metinės pajamų mokesčių deklaracijos (1 t., b.l. 223-252).

2004-04-26 I. A. vardu UAB „Pro domo sua Statybos ir projektavimo centras“ sudarė Projektavimo sutartį Nr. 04/04/7I (1 t., b.l. 263-265), kurioje yra B. P. parašas.

2004 m. balandžio mėn. kvitu, kuriame yra B. P. parašas, I. A. vardu sumokėta už gyvenamojo namo projektą 1180 Lt UAB „Pro domo sua Statybos ir projektavimo centras“ (1 t., b.l. 262).

2005-09-22 B. P. mokėjimo nurodymu Nr. 236902 sumokėjo Vilniaus miesto savivaldybei 36389,76 Lt už I. A., (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės pirkimą (1 t., b.l. 27).

2005-11-20 Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos, bei I. A. sudarė Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 801/2005-1374 (1 t., b.l. 24-26).

2005-12-14 pažymėjime nurodyta, jog žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso I. A. (1 t., b.l. 14-15).

2006-07-11 UAB „Naujos idėjos“ ir B. P. sudarė Tiekimo sutartį Nr. 2006/105/KZ-100 dėl šilumos siurblio Thermia Diplomat Optium 12, už kurį B. P. sumokėjo 2006-09-05, 2006-07-11 kasos pajamų orderiais 31429 (1 t., b.l. 269-271).

2006-09-05 UAB „Naujos idėjos“ ir B. P. sudarė rangos sutartį Nr. 2006/154/KZ-100 dėl kompiuterizuotos šildymo sistemos ir karšto vandens ruošimo sistemos (1 t., b.l. 277-279).

2006-09-08 UAB „Naujos idėjos“ ir B. P. pasirašė atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą (1 t., b.l. 282).

2007-03-23 pažymėjime, registro įrašas Nr. 10/147220, nurodyta, jog nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė priklauso I. A. (1 t., b.l. 45-46).

2007-06-22 priimtas Vilniaus apskrities viršininko įsakymas dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (kadastriniai Nr. 0101/0071:314 bei 0101/0071:37) sujungimo (1 t., b.l. 260-261).

2007-12-08 Mokėjimo nurodymu Nr. 924722 B. P. pervedė Valstybinei mokesčių inspekcijai 465 Lt už I. A. žemės mokestį (1 t., b.l. 165).

2008-12-16 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos statybos leidimas Nr. GN/1411/08-1445 unikalaus statinio Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas statytojai I. A. (1 t., b.l. 10-11), nurodant, kad leidimą 2008-12-19 gavo B. P..

2009-11-04 Mokėjimo nurodymu Nr. 585706 B. P. sumokėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai 471,51 Lt žemės mokestį už I. A. (1 t., b.l. 169).

2010-02 iki 2011-01 UAB „Audėjas“ darbuotojo darbo užmokesčio pažyma dėl B. P. apskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų (1 t., b.l. 7).

2011-01-18 I. A. surašė Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariatui pareiškimą dėl sugyventinio B. P. grasinimo susidoroti su I. A. (1 t., b.l. 53).

2011-03-17 AB SEB banko mokėjimų ir sąskaitų administravimo departamentas pateikė pažymą Nr. 05-04-06-1441, kurioje nurodyta, jog I. A. 2002-06-18 atliko 42000 Lt mokėjimą A. T. (1 t., b.l. 50).

2011-03-23 AB Šiaulių bankas pažymoje Nr. 1-163 nurodyta, jog AB Šiaulių bankas 2002 m. - 2003 m. suteikė I. A. 50000 Lt kreditą (1 t., b.l. 51).

2011-05-10 AB „Citadele“ bankas B. P. sąskaitos išraše (1 t., b.l. 109-162) ir 2011-05-11 AB SEB banko B. P. sąskaitos išraše nurodyti B. P. mokėjimai pagal kredito sutartį (1 t., b.l. 68-77).

2011-05-11 UAB „Audėjas“ pažymą apie darbuotojo B. P. darbo užmokestį ir kitas pajamas (1 t., b.l. 93)

2012-03-15 UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas turto vertinimo ataskaita, kurioje nurodyta, jog žemės sklypo, vienbučio gyvenamojo namo ir kiemo statinių rinkos vertė 2003 m. IV ketvirtį buvo 550000 Lt (3 t., b.l. 5-133, 149-193, 4 t., b.l. 2-76).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatuoja, kad ieškovas B. P. ir atsakovė I. A. nebuvo sudarę santuokos. Teismas pažymi, jog sugyventinių turtinių santykių teisės normos nereglamentuoja. Tačiau pagal teismų praktiką nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Tokiu atveju sugyventinių turtinės teisės ginamos, remiantis jungtinę veiklą reguliuojančiomis nuostatomis. Kilus ginčui dėl kartu gyvenant įgyto turto pripažinimo bendrąja nuosavybe, turi būti nustatoma, ar egzistavo susitarimas įgyti šį turtą bendrai ir ar abu sugyventiniai prisidėjo prie susitarimo įgyvendinimo.

Nustatyta, jog 2002-06-18 A. T. (pardavėjas) ir I. A. (pirkėja) sudarė Žemės sklypo ir nebaigto rekonstruoti gyvenamojo namo su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. 1-6751 (1 t., b.l. 21-23). Teismas pažymi, jog nustatant ar įsigytas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo bendroji dalinė nuosavybė, ieškovas turi įrodyti buvus šalių susitarimą dėl bendrosios nuosavybės sukūrimo ir prisidėjus lėšomis prie turto įgijimo. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog šalys savo veiksmais patvirtino faktą, jog žodžiu susitarė dėl bendrosios nuosavybės sukūrimo. Be to, į bylą pateikti mokėjimo pavedimai, kasos pajamų orderiai, sąskaitos išrašai patvirtina, jog šalių sąskaitose vyko abipusis piniginių lėšų judėjimas. Ieškovas laidavimo sutartimi Nr. 2002-12-03 laidavo už I. A. 40000 paimtą paskolą pagal paskolos sutartį Nr. IL-2002-095-03 (1 t., b.l. 266-267), mokėjimo pavedimais pildė I. A. sąskaitą, esančią AB Šiaulių banke, įnešdamas tam tikras sumas (1 t., b.l. 172-212). Savo ruožtu I. A. pervedinėjo pinigus, nurodydama paskirtį - už atliktus statybos, remonto darbus į asmeninę B. P. sąskaitą, esančia AB Šiaulių banke (1 t., b.l. 94-108). Teismas konstatuoja, jog iš byloje esančių įrodymų visumos galima padaryti išvadą, kad šalys vedė bendrą ūkį, siekdamos sukurti bendrosios dalinės nuosavybės teise ginčo turtą.

Teismas kritiškai vertina I. A. ir K. A. sudarytas: 2011-11-29 pažymą, dėl namo statybos išlaidų pagal 2003 m. kainas 180500 Lt sumai (2 t., b.l. 162) ir 2011-11-29 pažymą dėl lokalinių išlaidų sąmatos 158500 Lt sumai (1 t., b.l. 163), ir J.V. N. 2011 m. lapkričio mėn. sudarytus sąmatinius kainos nustatymus (2 t., b.l. 164-178), nes jie neįrodo, kad ginčo turtas buvo įsigytas tik už atsakovės asmenines lėšas ir atidalijant turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, nustatant teisingos kompensacijos dydį, yra vertinama ginčo turto rinkos vertė, bet ne sąmatinė vertė. Nagrinėjant bylą teisme, ieškovė I. A. teismo posėdyje nurodė, jog į medžiagas namo statybai investuota ne daugiau kaip 140000 Lt. Teismas konstatuoja, kad į bylą pateiktais įrodymais atsakovė įrodė, jog prie namo statybos ji prisidėjo: 58000 Lt pardavusi butą, esantį Statybininkų g. 4-79, Vilniuje (1 t., b.l. 47-49), bei AB Šiaulių banko suteikta 50000 Lt paskola. Teismas kritiškai vertina AB SEB banko 2011-03-17 pažymą Nr. 05.04.06-1441 apie mokėjimą (1 t., b.l. 50), kuriame nurodoma, jog I. A. atliko 46000 Lt mokėjimą A. T., kadangi į bylą nėra pateiktas atsakovės minėtų pajamų šaltinis. Teismas kritiškai vertina liudytojo K. A. parodymus, jog ieškovė I. A., kaip gera siuvėja, turėjo daug užsakymų ir daug dirbo, 1990 m. gaudavo tūkstančius litų, iš kurių dalies namas buvo pastatytas, nes byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių pinigų gavimo, deklaravimo faktus. Pažymėtina, kad šis liudytojas nurodė 1990 metus, o nekilnojamasis turtas buvo įsigytas 2002-06-18, t.y. po 12 metų. Tuo tarpu ieškovas B. P. pateikė į bylą įrodymus dėl pajamų deklaravimo ir apie darbo užmokestį už tuos metus, per kuriuos vyko ginčo namo statyba.

Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu nustatyti, kada šalys pradėjo gyventi kartu, t. y. kokiu laikotarpiu įgytas turtas galėtų būtų laikomas bendrąją nuosavybe. Įvertinęs šalių paaiškinimus, visų liudytojų parodymus, teismas konstatuoja, kad I. A. bei B. P. kartu atsakovės bute pradėjo gyventi 2000 m. pradžioje, tuo tarpu ginčo turtas įsigytas, kai šalys gyveno kartu, kaip sugyventiniai.

Teismas pažymi, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas abiejų asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu, yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus abiejų šalių žodinį susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, kai šios bylos kontekste reikšminga įvertinti, ar yra teisiniai pagrindai taikyti įrodinėjimo leistinumo taisyklės išimtį, kai nesilaikyta sandorio paprastos rašytinės formos reikalavimo, nustatyto CK 1.93 straipsnio 6 dalyje.

Sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvai įrodymų leistinumo taisyklių taikymo aspektu šioje byloje reiškia, kad teismas turi teisę taikyti minėtą įrodymų leistinumo taisyklės išimtį, kai yra pagrindas konstatuoti, jog abiejų šalių, gyvenusių kartu ir tvarkiusių bendrą ūkį kaip nesusituokusių asmenų turtinės teisės bus neapgintos vien dėl to, kad nėra jungtinę veiklą patvirtinančio rašytinio susitarimo, nors šalių tarpusavio santykių praktika, susiklosčiusi situacija, šalių ketinimai, jų elgesys siekiant tikslo ir kiti veiksmai leidžia teisinius santykius kvalifikuoti kaip jungtinę veiklą. Šios bylos kontekste įrodymų leistinumo taisyklės išimtis taikytina, nes byloje įrodyta, kad šalys, kartu gyvenę ir tvarkę bendrą ūkį asmenys, bendrai veikė siekdami vienodo tikslo: sukurti, naudoti ir valdyti dalinės nuosavybės teise vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 1092-6000-5014, 0,1676 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-1173-7847, esančius (duomenys neskelbtini), tai lemia, kad, atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CK 1.93 straipsnio 6 dalies 4 punktas).

Nagrinėjamu atveju teismas tokios žodinės sutarties dalyvių įnašus laiko lygiais, nes rašytinės sutarties dėl jungtinės veiklos šalys nesudarė, neaptardamos kitaip, todėl teismas konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos kontekste abiejų šalių dalyvavimas lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienai šaliai, kaip jungtinės veiklos dalyviui, sukūrė po ½ dalį ginčo turto, nes teismas ginčo teisinius santykius kvalifikuoja kaip sutartinę jungtinę veiklą, reguliuojamą CK 6.969 - 6.972 straipsnių įtvirtintų normų, kurių pagrindu siekta sukurti bendrą turtą, esantį nesusituokusių asmenų bendrąja daline nuosavybe.

CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 str. 2 d.). Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra prioritetinis bendraturčio teisių gynimo būdas, nes jis leidžia visiškai (kai atidalijamos visos bendrosios dalinės nuosavybės dalys) ar iš dalies nutraukti bendrosios dalinės nuosavybės teisinius santykius ir taip išvengti įvairių konfliktų ar suvaržymų, kylančių ar galinčių kilti bendraturčiams valdant, naudojantis ar disponuojant dalimi bendrosios nuosavybės teisėje. CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises, atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais; bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvis tampa jam paskirtos turto dalies savininku ir naudojasi jam tekusia dalimi savo nuožiūra (CK 4.37 str. 1 d.).

Teismas konstatuoja, jog į bylą pateikti minėti rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai patvirtina, kad abi šalys prisidėjo prie nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo bei statybos, todėl yra teisinis bei faktinis pagrindas pripažinti minėtą turtą bendrąja daline nuosavybe, nustatant ieškovui B. P. ½ dalį 0,1676 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1173-7847, bei vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. 1092-6000-5014, esančių (duomenys neskelbtini).

Esminė atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga yra ta, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Dėl to, prieš atidalijant bendraturčio dalį, būtina parinkti teisingą kompensacijos dydį. Teismas, siekdamas teisingai išnagrinėti bylą ir įgyvendinti kooperavimosi civiliniame procese principą, padarė išvadą, kad reikalingos specialios nekilnojamojo turto vertinimo žinios, kad neatlikus nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės, nėra galimybės kitomis leistinomis proceso priemonėmis nustatyti, kokia buvo 2011 m. sausio mėn. ir kokia yra dabartinė vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. 1092-6000-5014, ir 0,1676 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1173-7847, su jame esančiais kiemo statiniais (tvora), adresu (duomenys neskelbtini), bendra rinkos vertė, todėl 2011-12-20 nutartimi nutarė skirti byloje turto vertinimo ekspertizę ir pavesti ją atlikti ekspertui UAB „OBER HAUS“ nekilnojamasis turtas. 2012-02-27 ekspertizės akto (3 t. b.l. 9-133) išvadoje nurodyta, kad 2011 m. sausio mėnesį ir 2012 m. vasario mėnesį vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. 1092-6000-5014 ir 0,1676 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1173-7847, su jame esančiais kiemo statiniais (tvora), adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 850000 Lt (3 t. b.l. 9-133). Teismas remiasi ekspertizės akto išvada (3 t. b.l. 9-133), nes neturi teisinio pagrindo ja abejoti – ginčo turtas įvertintas šalių bendro gyvenimo pabaigoje, kaip jungtinės veiklos sutarties pabaigoje, rinkos verte, atitinkančia dabartinę rinkos vertę bylos nagrinėjimo metu, nurodant bendrą ginčo turto vertę, nes rinkos vertė atskirai pagal kiekvieną objektą dirbtinai mažina ginčo turto realią rinkos vertę.

Teismas kritiškai vertina UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamasis turtas atliktą Turto vertinimo ataskaitą pagal atsakovės I. A. užsakymą, kurioje žemės sklypo, vienbučio gyvenamojo namo ir kiemo statinių rinkos vertė nustatyta 2003 m. IV ketvirčio kanomis yra 550000 Lt ir atskirai žemės sklypo vertė 134000 Lt (3 t., b.l. 149-193, 4 t., b.l. 2-76), nes dalis ginčo žemės buvo įsigyta pagal 2005-11-22 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, o statybos leidimas ginčo namui statyti buvo išduotas 2008-12-16, todėl ginčo objektų atskiras vertinimas 2003 m. IV ketvirčio datai neatitinka faktinių bylos aplinkybių: 2003 m. IV ketvirtį dalis žemės dar nebuvo įsigyta nuosavybėn ir ginčo namo statybai dar nebuvo išduotas leidimas.

Patikslintu ieškiniu ieškovas, atsižvelgdamas į 2012-02-27 ekspertizės akto išvadas, sumažino ieškinio reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo nuo 450000 Lt iki 425000 Lt bei prašė grąžinti permokėtą žyminio mokesčio dalį (3 t. b.l. 146). Atsižvelgiant į tai, jog teismas nustatė, jog ieškovui B. P. priklauso ½ nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), o UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamasis turtas ekspertizės aktu minėto turto vertė - 850000 Lt, teismas konstatuoja, jog yra teisinis pagrindas priteisti iš atsakovės I. A. 425000 Lt piniginę kompensaciją už ½ dalį nekilnojamojo turto, t.y. 0,1676 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1173-7847 bei vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. 1092-6000-5014, esančių (duomenys neskelbtini). Teismas nevertina kitų argumentų ir rašytinių įrodymų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (LR CK 1.5 str., 1.93 str.6 d., 4.37 str. 1 d., 4.80 str.; CPK 177 str. -179 str., 185 str., 218 str.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir bylinėjimosi išlaidų

2011-02-24 nutartimi (1 t., b.l. 33-35) pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (LR CPK 150 str. 3 d.).

Ieškovas B. P. už ieškinį yra sumokėjęs 8500 Lt (1 t., b.l. 6, 32) žyminio mokesčio, tačiau patikslintu ieškiniu ieškovas sumažino ieškinio reikalavimą dėl kompensacijos dydžio nuo 450000 Lt iki 425000 Lt (3 t. b.l. 146), todėl vadovaujantis CPK 87 str. 1 d. 1 p. yra teisinis pagrindas grąžinti permokėtą 250 Lt žyminio mokesčio dalį, pavedant sprendimo vykdymą šioje dalyje Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteisiamos iš antrosios šalies, todėl atsakovė įgijo pareigą sumokėti ieškovui 8250 Lt žyminio mokesčio, 2420 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2 t., b.l. 158-159), 1250 Lt už ekspertizės atlikimą (2 t., b.l. 200) ieškovo B. P. naudai bei 35,40 Lt (1 t., b.l. 1a, 2 t., b.l. 1a, 3 t., b.l. 1a) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Teismas nepriteisia ieškovo naudai iš atsakovės 200 Lt (1 t., b.l. 17) pagal 2011-01-26 B. P. ir UAB „Turto spektras“ sudarytą sutartį dėl konsultacinių paslaugų teikimo (1 t. b.l. 16) dėl objekto – namo ir žemės sklypų (duomenys neskelbtini), vertinimo pagal 2011-01-26 UAB „Turto spektras“ informaciją dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertės 2011-01-26 dienai 900000 Lt sumai (1 t., b.l. 8-9), nes tai yra tik informacija dėl vertės, kuri atlikta ieškovo užsakymu ir ja teismas nesiremia.

Dėl taikos sutarties sudarymo galimybių

Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 str. 2 d., 140 str. 4 d. per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 % žyminio mokesčio (nagrinėjamu atveju 6187,50 Lt). Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese LR CPK 595 straipsnio tvarka (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 88 str., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 263 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti, kad vienbutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1676 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), ieškovui B. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovei I. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) priklauso lygiomis dalimis bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Atidalyti ieškovui B. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) priklausančią 1/2 dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti iš atsakovės I. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) 425000 Lt piniginę kompensaciją, 8250 Lt žyminio mokesčio, 1250 Lt už ekspertizės atlikimą 2420 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovo B. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Grąžinti ieškovui B. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 250 Lt permokėto žyminio mokesčio, pavedant sprendimo vykdymą šioje dalyje Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Priteisti iš atsakovės I. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) 35,40 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Neringa Švedienė