Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I3-3618-1047/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01726-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 22.4.3; 55.1.3

2021 m. spalio 26 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Užubalio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. L. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja G. L. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2021 m. balandžio 8 d. sprendimą „Dėl vidaus tarnybos stažo Lietuvos valstybei nustatymo“ Nr. (5.34)3B-2025 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Muitinės departamentą jos prašymą dėl vidaus tarnybos stažo nustatymo išnagrinėti iš naujo bei priimti dėl jo teisės aktus atitinkantį sprendimą (b. l. 1–4).

Skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 1995 m. kovo 27 d. iki 1996 m. birželio 30 d. dirbo Lazdijų muitinės Apskaitos ir finansų skyriaus viršininke-vyriausiąja buhaltere. Laikotarpiu nuo 1996 m. liepos 1 d. iki 2002 m. birželio 30 d. ėjo Alytaus teritorinės muitinės Apskaitos ir finansų skyriaus vyriausiosios finansininkės skyriaus viršininkės pareigas. Taip pat nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 21 d. dirbo Kauno teritorinės muitinės Finansų ir apskaitos skyriaus viršininke. Atitinkamai visą tarnybos laiką (nuo 1995 m. kovo 27 d. iki 2012 m. rugsėjo 21 d.) pareiškėja ėjo statutinio valstybės tarnautojo pareigas, pareigybės lygis – A.

Teigia, kad 2021 m. kovo 23 d. kreipėsi į Muitinės departamentą su prašymu nustatyti pareiškėjai vidaus tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Atsakovas 2021 m. balandžio 8 d. nurodė, kad minėtų pareiškėjos laikotarpių prilyginti stažui vidaus tarnyboje nėra pagrindo, kadangi pareiškėja 2012 m. rugsėjo 21 d. buvo atleista iš pareigų ir neteko muitinės pareigūno statuso. Pareiškėja su tokiu atsakovo vertinimu nesutinka.

Pareiškėjos teigimu, iš jos neatimtas II-ojo rango muitinės pareigūno laipsnis, kas atitinka vidaus tarnybos majoro laipsnį. Todėl Muitinės departamento priimtas Sprendimas dėl atsisakymo įskaityti pareiškėjos sukauptą stažą vidaus tarnyboje prieštarauja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutui.

2021 m. liepos 5 d. pareiškėja pateikė papildomus paaiškinimus (b. l. 34–35). Nurodė, kad kaip buvusi statutinė muitinės pareigūnė, prašo nustatyti jos vidaus tarnybos stažą. Nė vienas muitinės pareigūnas, kuriam buvo nustatytas vidaus tarnybos stažas nuo priėmimo į tarnybos muitinėje, į tarnybą muitinėje nebuvo priimtas pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) reikalavimus. Visi muitinės pareigūnai buvo priimti, remiantis Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutu. Pažymėjo, kad muitinės pareigūnams, kurie dirbo nuo 2019 m. sausio 1 d. yra taikomas Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas (toliau – ir Muitinės statutas), o ne Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas. Pareiškėja, eidama pareigas, atitiko Lietuvos Respublikos vidaus statute apibrėžtą vidaus tarnybos sistemos pareigūno sąvoką, savo kompetencijos ribose vadovavo kitiems pareigūnams.

2021 m. rugsėjo 28 d. pareiškėja pateikė papildomus paaiškinimus (b. l. 49–50). Nurodė, kokio pobūdžio buvo jos tarnybinės pareigos ir kokias funkcijas pareiškėjai teko atlikti. Pažymėjo, jog visą tarnybos laiką jos veikla buvo vertinama labai gerai. Už pavyzdingai atliekamas tarnybines pareigas buvo skatinama rašytine padėka, vienkartine pinigine išmoka Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka, vardine dovana bei III laipsnio atminimo medaliu „Už nepriekaištingą tarnybą Lietuvos muitinėje“.

Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 16–19)

Nurodo, kad pareiškėja nėra valstybės tarnautoja, todėl kilęs ginčas yra susijęs ne su tarnybos teisiniais santykiais, o su Muitinės departamento veiksmais pareiškėjai nenustatant vidaus tarnybos Lietuvos valstybei stažo. Pareiškėjos skundas nepriskirtinas neapmokestinamiems skundams, todėl jai nesumokėjus žyminio mokesčio, skundas turėtų būti paliktas nenagrinėtas.

Teigia, kad tarnybos Lietuvos valstybei stažas nėra tapatus pareigūno vidaus tarnybos stažui. Pirmąjį iš jų reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, o antrąjį Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas. Iš pareiškėjos skundo argumentų matyti, kad ji kelia ginčą dėl jos, kaip muitinės pareigūnės, vidaus tarnybos stažo nustatymo, todėl laikytina, kad jos prašymas yra dėl pareigūno vidaus tarnybos stažo nustatymo.

Pastebi, kad pareiškėja dirbo muitinės teritorinių skyrių apskaitos ir finansų skyriuose, tuo tarpu mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose nedirbo, neatliko kriminalinės žvalgybos ir (arba) ikiteisminio tyrimo, o muitinės pareigūno statuso neteko 2012 m. rugsėjo 21 d., kai Muitinės departamentas nebuvo nei vidaus tarnybos sudėtinė dalis, nei statutinė įstaiga pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą. Pagal galiojančius teisės aktus vidaus tarnybos stažas skaičiuojamas tik tiems muitinės pareigūnams, kurie nuo 2019 m. sausio 1 d. ir vėliau ėjo statutines pareigas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Muitinės departamento Sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjos tarnybą Lietuvos muitinėje prilyginti stažui vidaus tarnyboje, teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 8).

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad 2021 m. kovo 23 d. pareiškėja kreipėsi į Muitinės departamentą, prašydama nustatyti jos vidaus tarnybos stažą. Nurodė, jog laikotarpiu nuo 1995 m. kovo 27 d. iki 2012 m. rugsėjo 21 d. ėjo muitinės pareigūno, statutinio valstybės tarnautojo pareigas įvairiose Lietuvos Respublikos muitinės teritoriniuose skyriuose (b. l. 7).

2021 m. balandžio 8 d. Muitinės departamentas ginčijamu raštu Nr. (5.34)3B-2025 nurodė, kad pareiškėjos tarnyba muitinėje baigėsi 2012 m. rugsėjo 21 d. Atleidus pareiškėją iš tarnybos pareiškėja neteko pareigūno statuso, todėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatos pareiškėjai nėra taikomos. Pareiškėjos nurodytų laikotarpių prilyginti stažui vidaus tarnyboje nėra teisinio pagrindo (b. l. 8).

Pareiškėja nesutinka su Sprendimu ir teigia, kad į vidaus tarnybos Lietuvos valstybei stažą turėjo būti įskaičiuotas visas pareiškėjos nuo 1995 m. kovo 27 d. iki 2012 m. rugsėjo 21 d. darbas Lietuvos Respublikos muitinės sistemoje, kadangi pareiškėja ėjo statutinio valstybės tarnautojo pareigas.

Teismas atmeta atsakovo prašymą palikti skundą nenagrinėtu, nes nesumokėtas žyminis mokestis, kuris turi būti sumokėtas. Byloje kilo ginčas dėl pareiškėjos vidaus tarnybos stažo apskaičiavimo, todėl šis ginčas laikytinas patenkančiu į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą neapmokestinamų skundų kategoriją (valstybės tarnautojų ir pareigūnų kreipimaisi, kai tai susiję su tarnybos teisiniais santykiais).

Ginčo teisiniams santykiams aktuali Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo (teisės aktas, priimtas 2018 m. birželio 29 d. Nr. XIII-1381) (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) 2 straipsnio 2 dalis, kuri nustato, kad pareigūnai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo ėjo pareigas teisingumo ir finansų ministrų valdymo sričių statutinėse įstaigose, laikomi vidaus tarnybos sistemos pareigūnais, tarnaujančiais Pakeitimo įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nustatyta tvarka.

Atsakovas Sprendime nurodė, kad pareiškėjos tarnyba muitinėje baigėsi 2012 m. rugsėjo 21 d. atleidus ją iš tarnybos. Tada pareiškėja neteko pareigūno statuso ir todėl įsigaliojant Pakeitimo įstatymui ji nėjo pareigų, taigi jai netaikomas Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatos.

Teismas šiems atsakovės argumentams pritaria. Pirma, Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies (frazės „iki šio įstatymo įsigaliojimo ėjo pareigas“ ir „laikomi vidaus tarnybos sistemos pareigūnais, tarnaujančiais“) pažodinis aiškinimas rodo, kad įstatymų leidėjas pasirinko tokį teisinį reguliavimą, jog tik iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo ir jo įsigaliojimo metu pareigas ėję asmenys laikomi vidaus tarnybos sistemos pareigūnais.

Antra, sisteminis teisės aktų nuostatų (Pakeitimo įstatymo, Vidaus tarnybos statuto, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo) aiškinimas taip pat lemia vienareikšmę išvadą, kad vidaus tarnybos stažas skaičiuojamas tik asmenims, kurie tarnavo iki ir per Pakeitimo įstatymo įsigaliojimą.

Trečia, Pakeitimo įstatymo 2018 m. sausio 19 d. Aiškinamojo rašto Nr. XIIIP-1617 4.2 papunktyje nurodyta, kad bus atliekamas pareigūnų statuso keitimas. Taigi ir aiškinamajame rašte kalbama apie naują Vidaus tarnybos statuto nuo jo įsigaliojimo taikomą pareigūnų statusą, kurio pareiškėją neįgijo, nes tuo metu jau nebetarnavo.

Ketvirta, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išaiškino, kad asmenų teisėti lūkesčiai susiformuoja pagal jų tarnybos metu galiojusį tuometinį teisinį reguliavimą (2008 m. gruodžio 24 d. Konstitucinio Teismo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies (2000 m. liepos 13 d., 2005 m. gegužės 19 d. redakcijos), 11 straipsnio 5 dalies (2000 m. gruodžio 21 d. redakcija), 11 straipsnio 3 dalies (2005 m. gegužės 19 d. redakcija), Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 12 dalies (2007 m. sausio 18 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ Nr. 09/06-30/06-01/07-30/08).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodė, kad laikotarpiu nuo 1995 m. kovo 27 d. iki 1996 m. birželio 30 d. ji dirbo Lazdijų muitinės Apskaitos ir finansų skyriaus viršininke-vyriausiąja buhaltere; laikotarpiu nuo 1996 m. liepos 1 d. iki 2002 m. birželio 30 d. ėjo Alytaus teritorinės muitinės Apskaitos ir finansų skyriaus vyriausiosios finansininkės skyriaus viršininkės pareigas; laikotarpiu nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 21 d. dirbo Kauno teritorinės muitinės Finansų ir apskaitos skyriaus viršininke.

Taigi byloje nėra ginčo, kad pareiškėja tarnybą Muitinėje baigė 2012 m. rugsėjo 21 d., t. y. iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo ir jam įsigaliojant jau nebėjo pareigų.

Pažymėtina, kad pareiškėjos tarnybos Muitinėje nei atsakovas, nei teismas neneigia, ji yra užfiksuota ir pripažįstama tik dėl įstatymų leidėjo valios ir bylai aktualių faktinių aplinkybių (tarnyba baigta 2012 m. rugsėjo 21 d.) ji neprilyginama vidaus tarnybos stažui. Pareiškėjos tarnyba vertinama pagal tarnybos metu galiojusius teisės aktus.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas tinkamai vertino teisės aktus reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą, kurio naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Atmetus pagrindinį pareiškėjos reikalavimą, atmestinas ir išvestinis dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus. Atsižvelgiant į tai pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos G. L. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Tomas Blinstrubis Beata Martišienė Gediminas Užubalis