- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-20
- Bylos Nr.
- 2-110-522/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Ieškovas
- G. K., M. K.
- Atsakovas
- A. G.
- Advokatai
- Vytautas Kalmatavičius, Juozas Kunca
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių G. K. ir M. K. ieškinį atsakovei A. G., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, V. R. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovės kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2023-02-24 patikslinusios prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tvarką pagal pridedamą 2023-02-13 MB „Kadastriniai.lt“ matininko G. Š. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, o būtent:
1.ieškovė G. K. atskirai valdys ir naudosis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksu A ir apibrėžtomis taškais: 9, 10, 48, 47, 46, 55 (kurios plotas 371 kv. m); 5, 6, 54, 45, 44, 43, 42, 53 (kurios plotas 434 kv. m) ir 1, 2, 40, 39, 38, 25 (kurios plotas 109 kv. m);
2.ieškovė M. K. atskirai valdys ir naudosis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksu B ir apibrėžtomis taškais: 23, 36, 35, 34, 33, 32, 31, 30, 29, 28, 27, 20, 21, 22 (kurios plotas 656 kv. m); 10, 11, 49, 48 (kurios plotas 188 kv. m) ir 25, 38, 37, 24 (kurios plotas 35 kv. m);
3.atsakovė A. G. atskirai valdys ir naudosis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksu C ir apibrėžtomis taškais: 2, 3, 4, 5, 53, 42, 41,40 (kurios plotas 141 kv. m); 6, 7, 8, 9, 55, 46, 45, 54 (kurios plotas 320 kv. m); 20, 27, 26, 19 (kurios plotas 335 kv. m); 24, 37, 36, 23 (kurios plotas 13 kv. m) ir 11, 12, 50, 49 (kurios plotas 66 kv. m);
4.trečiasis asmuo V. R. atskirai valdys ir naudosis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksu D ir apibrėžtomis taškais: 50, 12, 13, 14, 15, 16, 52, 51 (kurios plotas 509 kv. m); 26, 17, 18, 19 (kurios plotas 379 kv. m);
5.visi bendrai valdys ir naudosis žemės sklypo dalimi skirta bendram naudojimui pažymėta indeksu BN ir apibrėžta taškais: 39, 40, 41,42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52, 16, 17, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38 (kurios plotas 1044 kv. m), kurioje G. K. priklauso 267 kv. m, M. K. priklauso 258 kv. m, A. G. priklauso 259 kv. m, V. R. priklauso 260 kv. m žemės sklypo;
6. ieškovė M. K. įsipareigoja neužtverti ir kitaip neapriboti naudojimosi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu B ir apibrėžta taškais: 33, 32, 31, 30, leidžiant joje kitiems žemės sklypo savininkams pravažiuoti transporto priemone ir manevruoti su transporto priemone ir priteisti ieškovių naudai bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.
Šalies argumentai
Ieškovės ir jų atstovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės bendrosios dalinės nuosavybės teise iš Lietuvos Respublikos nusipirko 2318/4600 dalį 0,46 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus (toliau - NŽT Širvintų skyrius) vedėjo 2019-01-08 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini).) „Dėl valstybinės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir NŽT patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ suformuotas valstybinės žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ir patvirtinti šio sklypo kadastro duomenys (žemės sklypo kadastro numeris (duomenys neskelbtini)). NŽT Širvintų skyriaus vedėjo 2019-03-29 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl naudojamo kitos paskirties dalies valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo G. K. ir M. K.“ nustatytos perkamo žemės sklypo plano dalys bendrojoje nuosavybėje: ieškovei G. K. - 1181/4600, ieškovei M. K. - 1137/4600. Žemės sklypo dalys parduotos ieškovėms pagal valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutartį. Minėta sutartimi nustatyta, kad ieškovės bendrosios dalinės nuosavybės teise iš Lietuvos Respublikos valstybės nusipirko 2318/4600 dalį 0,46 ha žemės sklypo. Asmeninės nuosavybės teisė į žemės sklypo dalis ieškovėms perėjo nuo žemės sklypo perdavimo dienos. Minėtas žemės sklypas yra penkiabučio gyvenamojo namo teritorijoje, todėl juo naudojasi visi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) gyventojai, įskaitant atsakoves V. R., kuri po M. R. mirties paveldėjo jo turto dalį, ir A. G. Atsakovės Nekilnojamojo turto registro duomenimis yra žemės sklypo bendraturtės: A. G. priklauso 567/2300 žemės sklypo dalys, V. R. priklauso 287/1150 žemės sklypo dalys. Ieškovių Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties priede žemės sklypo plane nenustatytos/nepažymėtos konkrečios žemės sklypo vietos, kuriomis ieškovės disponuos atskirai nuo kitų asmenų, besinaudojančių žemės sklypu, todėl ieškovėms neaiški naudojimosi savo nekilnojamuoju turtu tvarka. Likusia žemės sklypo dalimi besinaudojančios atsakovės savo naudojamas žemės sklypo dalis išdėstę taip, kad ieškovės negali įgyvendinti nuosavybės teisės pilna apimtimi, jų nuosavybės teisė į žemės sklypo dalis yra iš esmės suvaržyta. Ieškovės, įvertinusios atsakovių bylos nagrinėjimo metu išsakytą poziciją dėl ieškovių anksčiau pateikto naudojimosi tvarkos plano, siekiant konstruktyvaus ginčo išsprendimo tarp bendraturčių, parengė patikslintą naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos planą. Šioje civilinėje byloje vyko mediacija, kurios metu šalys išsakė savo pozicijas, todėl buvo pateiktas patikslintas ieškinys su nauju žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planu. Pagal plane numatytą naudojimosi tvarką kiekvienam bendraturčiui užtikrinama galimybė racionaliai naudotis jam tenkančia žemės sklypo dalimi, išlaikant, kiek tai objektyviai įmanoma, pagal iki šiol žemės sklype susiklosčiusią naudojimosi žemės sklypu praktiką bei užkirsti kelią dėl to tarp bendraturčių iki šiol kilusiems konfliktams. Ieškovių patikslintame plane individualiam naudojimui išskirtos, taisyklingos formos žemės sklypo dalys, kiek tai buvo įmanoma. Taisyklingų dalių išskyrimas yra itin svarbus siekiant užtikrinti, kad nustatyta naudojimosi tvarka realiai veiktų ir faktiškai žemės sklype būtų galima identifikuoti ir pažymėti tas kiekvienam bendraturčiui individualiam naudojimui skirtas žemės sklypo dalis. Patikslintame plane individualiam naudojimui išskirtos dalys tokiu būdu, kad kiekvienas bendraturtis, kurio butas yra sklype esančiame name, turėtų galimybę per savo buto langus matyti jo naudojamą sklypo dalį, taip pat tai užtikrina ir patogų priėjimą prie tų dalių iš jiems priklausančių butų. Plane išskirtos dalys atsižvelgiant į iki ieškinio pateikimo susiklosčiusią faktinę naudojimosi žemė sklypu ir jame esančiais statiniais praktiką. Naudojimosi tvarka pakoreguota numatant, kad bendraturčiai turėtų galimybę naudotis ta sklypo dalimi, kurioje jie yra įrengę savo daržus, augina vaismedžius bei įvertinant susiklosčiusią infrastruktūrą, t. y. suklotas takų plyteles, įrengtas tvoras, net jeigu jų įrengimas ir neatitinka teisės aktų reikalavimų. Nustatyti tokią naudojimosi tvarką, kuri visiškai atitiktų iki šiol susiklosčiusį naudojimąsi, objektyviai vertinant, nėra galimybės. Ieškovė G. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad iki šiol tarp šalių nebuvo nustatyta jokia naudojimosi tvarka ir juo naudojosi kas kaip norėjo: sodino medžius ir augalus, darėsi daržus, ganė gyvulius, viskas vyko chaotiškai. Tvoras bendrasavininkiai pradėjo statyti apie 2016 m., nors ieškovė prašė kaimynų to nedaryti. Žemės sklypas, buvo suformuotas ir įregistruotas tik 2019 metais. Ieškovė G. K. kreipėsi į matininką G. Š., prašydama paruošti sklypo naudojimosi planą. Teismo posėdžio metu ieškovių atstovas paaiškino, kad tarp bendraturčių yra kilęs ginčas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Siekdami įgyvendinti bendraturčių bendradarbiavimo pareigą, ieškodami visoms šalims priimtiniausio sprendimo dėl naudojimosi žemės sklypu bei ūkiniu pastatu tvarkos, ieškovės teikė ne vieną naudojimosi tvarkos siūlymą, vyko du mediacijos procesai, tačiau išklausius visų šalių pozicijos, o taip pat atsižvelgiant į susiklosčiusią konfliktinę situaciją tarp šalių, mano, kad racionaliausia, galimai maksimaliai šalinanti ginčų kilimą, ir labiausiai visų šalių interesus užtikrinanti naudojimosi žemės sklypu tvarka yra aptarta matininko G. Š. 2023-02-13 žemės sklypu naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plane. Ieškovė G. K. akcentavo, kad ieškovių siūloma nustatyti naudojimosi tvarka optimaliai atitinka visų bendraturčių interesus ir iki šiol susiklosčiusį naudojimąsi žemės sklypu. Ieškovė sutiko sutvarkyti sklypo dalį, kuri pagal planą turėtų atitekti atsakovei A. G.. Ieškovė pažymėjo, kad su A. G. galima buvo susitarti, tačiau jos pozicija pasikeitė ir prasidėjo ginčai. Papildomai pažymėjo, kad 2003-2004 m. tvorų aplink namus nebuvo.
Ieškovės 2023-02-27 pareiškimu V. R. atžvilgiu ieškinio atsisakė, kadangi ši sutiko su ieškinio reikalavimais, jos procesinė padėtis pakeista į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsakovė A. G. ir jos atstovas atsiliepime ir teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, paliekant susiklosčiusią naudojimo tvarką, kuri per daugelį metų susiformavo visiems bendraturčiams sutinkant ir buvo naudojama taip ilgai be kieno nors interesų ir teisių pažeidimų ir priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovių. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas nutartimi (duomenys neskelbtini), panaikinęs teismo 2021-03-17 sprendimą, grąžino bylą nagrinėti iš naujo. Tas pat teismas savo 2022-08-11 nutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 12 punkte pažymėjo, kad teismas neturėjo taikyti ieškinio tikslinimo instituto. Dėl sklypo naudojimosi plano atsakovė ir jos atstovas akcentavo, kad planas, paruoštas G. Š. neatitinka teisės aktų. Planas paruoštas ignoruojant apeliacinės instancijos teismo nutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 30, 31, 36 punktų imperatyvus, kurie yra privalomi tiek teismui, tiek šalims. Sudarant sklypo naudojimosi planą taip pat nebuvo atsižvelgta į žemės sklypo plotus, esančius po nuosavybės teise priklausančiais ūkiniais statiniais: tvartas priklauso 100 proc. M. K., taigi ir žemė po juo priklauso jai 100 proc. Tuo tarpu 77 kv. m. po statiniu esanti sklypo dalis priskiriama naudotis bendrai visoms bendraturtėms, dėl ko sumažinta po 19 kv. m. atsakovei individualiam naudojimui sklypo. Apeliacinės instancijos teismo nutartis (36 punktas) įpareigojo vertinti 2021-01-05 planą. Nustatant sklypų naudojimosi tvarką turi būti užtikrinama tvarka, neleidžianti vieniems bendraturčiams savo teisių įgyvendinti kitų bendraturčių teisių sąskaita. Pateiktas sklypo naudojimosi planas atspindi, kad ieškovės to principo nesilaikė ir pateikė planą, pagal kurį tiek atsakovei A. G., tiek V. R. užkertamas kelias naudotis kiemu, kuriuo ligi šiol visi naudojasi kaip bendro naudojimo objektu. A. G. taip pat apribojamas naudojimasis ariamos žemės sklypo dalimi su šiltnamiu, išklotomis plytelėmis, nes dalis jos naudojamo išdirbto sklypo priskiriama ieškovei G. K., kuri niekada toje vietoje jokia sklypo dalimi nesinaudojo. Ieškovės visa tai vadina tvarka optimaliai atitinkančia visų bendraturčių interesus ir iki šiol susiklosčiusia naudojimosi tvarka, kai faktiškai planas rodo atvirkščiai. Kad žemės sklypo naudojimosi tvarka buvo susiklosčiusi seniai įrodo ir 2018-09-25 sklypo planas, kuris įregistruotas VĮ Registrų centre ir tai yra oficialus dokumentas, kuriame išbraižyti šalių tvoromis aptverti plotai. Atsakovės yra pastačiusius šiltnamius, A. G. yra suklojusi stabilias plyteles, suformavusi pievutę, pasodinusi vaismedžius ir vaiskrūmius. Dėl naudojimosi tvarkos tarp šalių niekada nebuvo jokių ginčų, konfliktų. Visi naudojosi žemės plotais pagal nusistovėjusią tvarką, tvėrėsi tvoras. Kiemu ir kitomis sklypo dalimis buvo naudojamasi bendrai. Ieškovių teiginys, kad joms buvo suvaržytos teisės naudotis sklypu niekuo nepagrįstas. Deklaratyvūs ieškovių teiginiai, kad jų teisės buvo suvaržytos ir buvo nuolatiniai konfliktai, nepagrįsti įrodymais. 2018-03-06 A. G. susikeitė tame pačiame name butais su G. K.. Tai rodo, kad šalių santykiai buvo normalūs, nekonfliktiški. Susiklosčiusią naudojimosi tvarką įrodo ir fotonuotraukos, esančios byloje, kuriose matyti tvoros, vaismedžiai, statiniai. Kaip rodo 2000-09-22 Vilniaus apskrities viršininko įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) sklypas 0.46 ha 2000 m. jau buvo suformuotas ir jo ribos niekada nesikeitė bei tuo sklypu visi naudojosi ir taip naudojasi iki šiol. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad yra susiklostę naudojimosi sklypu santykiai. Ieškovės privalėjo atsižvelgti į apeliacinės instancijos nuorodas, kad plane nėra pažymėtų bylai reikšmingų dalykų, kaip pvz., sklype esančių objektų, automobilių stovėjimo vietų ir kt. (nutarties 30 punktas). Neaišku kodėl ieškovėms turi būti privilegijuotai ir prioritetiškai skiriamas kiemas, kai jis turi būti bendro naudojimo vieta, nes reikia jame visiems statyti ir apsisukti automobiliams, vežti malkas, grūdus ir kt. Teismui patvirtinus sklypo naudojimosi tvarką, kokią prašo ieškovės, būtų šiurkščiai pažeistos atsakovių naudojimosi sklypu teisės. Ir nėra svarbu, kad viena iš atsakovių ieškinį pripažino. Privalu atsižvelgti į įstatymų reikalavimus, kad visų bendraturčių teisės naudotis sklypu būtų lygios. Šiuo atveju atsakovės būtų nustumtos į pačias nepatogiausias sklypo vietas: A. G. tektų griauti savo statytas apie ariamą žemę tvoras, išmontuoti plyteles, šiltnamį, prarasti naudojimosi teisę kiemu, pievele, persikelti į krūmais apaugusias sklypo vietas (šabakštynus), kuriomis niekas nesinaudojo, o savo naudojimo vietą perleisti ieškovei G. K.. V. R. privalėtų persikelti į sklypo vietą po elektros linijomis, kurioje bet kokia veikla yra draudžiama. Ieškovės neįrodinėja ir nepateikia faktų kodėl ieškovių interesas naudotis geriausiomis sklypo dalimis, suardant susiklosčiusią tvarką, turi būti pripažintas kaip ypač svarbus ir esminis. Šią aplinkybę įvardijo ir apeliacinės instancijos teismas (nutarties 31 punktas). Tai yra diskriminacinio pobūdžio planas su reikalavimais tenkinti savus interesus kitų bendraturčių sąskaita. Prašoma ieškovių sklypo naudojimosi tvarka visiškai sugriautų susiklosčiusią naudojimosi tvarką. Nusistovėjusi tvarka buvo stabili ir nebuvo jokių nei vienos šalies naudojimosi trukdžių. Dabartiniai ieškovių reikalavimai, kurie buvo iki išnagrinėjant bylą pirmos instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose, nesikeitė. Ieškovės, tik dar 89 kv. m. pasididino kiemo plotą, M. K. įsipareigojimas leisti pravažiuoti ir manevruoti transportui plane pažymėta vieta nieko nereiškianti, nes ji negali disponuoti ta sklypo dalimi, kadangi nėra tos dalies savininkė. Be to, dėl įsipareigojimo nevykdymo jokia atsakomybė negali būti taikoma, nes M. K. taptų tik tos sklypo dalies naudotoja. Taip pat, net ir leidžiant tai daryti, su transportu manevruoti šalia pastato kur numatyta G. K. vieta pažymėta A 434 kv. m., fiziškai nebūtų įmanoma. A. G. patvirtino, kad dabar galiojanti sklypo naudojimosi tvarka ją tenkinta ir keisti ji nieko nenori. Ji prašė palikti jai dabartinėje vietoje esantį daržą, vyšnaitę, serbentų krūmus ir vynuogę. Atsakovė akcentavo, kad į minėtą sklypo dalį yra daug investavusi lėšų ir jėgų, tvoras apsitvėrė seniai, konfliktų iki šiol su kaimynais neturėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad bylos šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,46 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovėms priklausančios žemės sklypo dalys: G. K. - 1181/4600, M. K. - 1137/4600; atsakovėms: A. G. - 567/2300, V. R. - 287/1150 (b. l. 174-188, 1 t., 10-11, 2 t.). Bylos šalys joms priklausančiu žemės sklypu naudojosi savo nuožiūra, nenusistatę naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Ieškovės kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo ir prašė nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką pagal patikslintą 2023-02-13 MB „KADASTRINIAI.LT“ matininko G. Š. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą. Atsakovė A. G. nepateikė teismui jos sudaryto naudojimosi tvarkos plano, bet pateikė savo poziciją į ieškovių parengtą planą, su kuriuo kategoriškai nesutiko.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.75 straipsnio 1 dalį, bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Ši nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismui pateikiamuose naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo plane turi būti atsižvelgta į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, siūloma naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą. Nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti. Privalu vadovautis ir proporcingumo ir socialinės taikos kriterijais: siūlomoje naudojimosi tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, siekiant, kad nei vieno jų teisės nebūtų nepagrįstai ir neproporcingai, palyginti su kitais, apribotos. Tvarka turi būti racionali, užtikrinti efektyvų naudojimąsi bendru turtu (racionalumo ir efektyvumo kriterijus). Taip pat laikomasi nuostatos, jog sprendžiant ginčus turi būti vengiama be pakankamo pagrindo keisti nusistovėjusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius (faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus).
Tokiose bylose įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK12, 178 str.), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluoti tokie šios ginčų kategorijos nagrinėjimo ypatumai: pirma, Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sandorio sudėtinė dalis yra nekilnojamojo turto objekto žemės sklypo planas ar schema. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi būti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu. Antra, jeigu bendraturčių faktiškai naudojamame sklype yra vieno iš jų statiniai, įrenginiai, nustatoma tokia naudojimosi tvarka, kad šie statiniai, įrenginiai liktų šiam bendraturčiui paskirtoje naudotis sklypo dalyje. Kitam bendraturčiui naudojimosi teisė turi būti kompensuota, paskiriant naudotis žeme kitoje to sklypo vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003). Trečia, dalis žemės sklypo gali būti paliekama bendraturčiams naudotis bendrai. Vienas tokių atvejų – sklypo dalis prie bendrai naudojamų statinių. Bendram naudojimui paliekama minimali žemės sklypo dalis – tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems pastatams, inžineriniams ir kitiems statiniams. Nustatant tokius objektus, atsižvelgiama į teisiškai įregistruotus ir konkrečiam savininkui priskirtus daiktus. Prie tokių daiktų gali būti priskirti ir nesudėtingi statiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003).
2021-03-17 Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu patikslintas ieškinys buvo patenkintas visiškai ir buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka (b. l. 136-141, 2 t.). 2022-02-01 Vilniaus apygardos teismas nutartimi šį sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, turėjo atsižvelgti į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje; įvertinti nesutarimo priežastis, neapsiribojant bendraieškių deklaratyviais teiginiais, jog jos negali įgyvendinti nuosavybės teisės pilna apimtimi, šiai esant iš esmės suvaržytai; siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturtėms, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui; vertinti, ar bendraieškių pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktiniai situacijai (visų pirma ją identifikavus) šalinti; įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraieškių, kaip bendraturčių, esminių interesų naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais. Buvo nurodyta, kad byloje nėra duomenų, jog bendraieškės laikėsi pareigos tikslinti planą, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl nuosavybės teisės į bendrosios dalinės nuosavybės objektą įgyvendinimą ir ieškoti priimtiniausio visoms bendraturtėms ginčo sprendimo būdo (b. l. 199-208, 2 t.).
Taigi šios nutarties kontekste teismas iš naujo išnagrinėjo visas faktines šios bylos aplinkybes ir daro atitinkamas išvadas. Ieškovės ne kartą tikslino (2020-04-15, 2020-08-20, 2021-01-07, 2022-12-05, 2023-02-24) savo siūlomą naudojimosi žemės sklypu planą, tačiau ir po pakartotinių siūlymų dėl naudojimosi tvarkos su atsakove nesusitarė. Derinimų eigoje ieškovės susitarė ir su atsakove V. R. (šiuo metu trečiuoju asmeniu, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų), tad atsakovė liko vienintelė bendraturtė, kuriai netiko visi naudojimosi žemės sklypu tvarkos pasiūlymai. 2020-06-23 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi ginčas buvo perduotas mediacijai (b.l.164 -165, 1 t.). Nagrinėjant bylą iš naujo, ginčas vėl ieškovių prašymu 2 kartus buvo perduotas mediacijai 2022-04-26 (b. l. 35, 3 t.), 2023-01-12 (b. l. 117-118, 3 t.). Atsakovė su visais pasiūlymais nesutiko, mediacijos atsisakė (b. l. 127, 3 t.). Atkreiptinas dėmesys, kad pati atsakovė jokių pasiūlymų nepateikė, išskyrus reikalavimą „palikti viską kaip yra“, tačiau jos siūlomai tvarkai įteisinti, neva nusistovėjusiai, priešieškinio nepateikė, taip nepaliekant teismui alternatyvos patvirtinti naudojimosi tvarką pagal jos pateiktą planą. Tokiu būdu teismas, kaip ir buvo nurodyta Vilniaus apygardos teismo nutartyje, užtikrino pareigą tikslinti planą, išnaudoti visas galimybes suderinti šalių valią dėl nuosavybės teisės į bendrosios dalinės nuosavybės objektą ir ieškoti priimtiniausio visoms bendraturtėms ginčo sprendimo būdo.
Teismo pareiga yra priimti visoms šalims priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Byloje yra pateiktas ieškovių užsakytas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas. Atsakovė gi, kaip ir nurodyta aukščiau, priešieškinio byloje nepateikė.
Pagal ieškovių siūlomą variantą plane aiškiai nurodytos žemės sklypo dalys tenkančios kiekvienam namo savininkui, jos paskirtos pagal tai, kuri žemės sklypo dalis ribojasi su bendrasavininkio butu. Be to, aplink namą, ūkinius pastatus numatyta bendro naudojimosi žemė, užtikrinant bendraturčiams galimybę prižiūrėti namą ir naudotis ūkiniais pastatais. Į bendro naudojimo žemės plotą įtrauktas įvažiavimas ir kiemas, tokiu būdu žemės savininkams sudarant galimybę lengvai patekti prie jiems priskirtų naudojamos žemės plotų, atsivežti malkas, įvažiuoti automobiliais, apsisukti.
Vertinant kiekvienam bendrasavininkiui tenkančią žemės sklypo dalį, manytina, kad nei vieno bendrasavininkio interesai nėra pažeisti, o tvarka atitinka proporcingumo kriterijus bei yra racionali ir efektyvi. Atsakovė V. R. su ieškinio reikalavimais sutiko, todėl jos procesinė padėtis buvo pakeista į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų (b. l. 3-4, 4 t.). Byloje kilo ginčas dėl to, jog ieškovių teigimu nuolatiniai ginčai kyla su atsakove A. G. dėl nurodytų atsakovės naudojamų netaisyklingų žemės sklypo dalių.
Pagal šalių elgesį posėdžių metu, jų pateiktus paaiškinimus, santykiai yra konfliktiški. Atsakovė proceso metu kėlė abejones dėl ieškovių pateikto žemės sklypo plano, kritikavo kiekvieną ieškovių pasiūlytą variantą. Be kita ko atsakovė nurodė, jog nėra aišku kuo remiantis yra išskaičiuotos vienokios ar kitokios bendraturčių dalys sklypo tvarkose numatytuose bendro naudojimo plotuose. Teismas nesutinka su atsakovės atstovo pozicija, neva bylą reikėjo nagrinėti tik pagal planą, kuris buvo analizuojamas apygardos teismo nutartimi ir jo negalima buvo tikslinti. Būtent apygardos teismas ir nurodė, kad būtina ieškoti kompromiso ir tikslinti siūlomą variantą.
Tikslu nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes byloje, teismas vyko į ginčo žemės sklypo buvimo vietą ir galutines savo išvadas daro įvertinus ir užfiksavus situaciją vietoje. Šio sprendimo dalimi teismas laiko padarytas vietoje nuotraukas konkrečiai dėl kiekvieno ginčo elemento ir visumoje įvertinus žemės sklypą ieškovių reikalavimų ir atsakovės nesutikimų kontekste.
Pirmą, apžiūrėto žemės sklypo negalima vertinti, kaip žemės sklypą su nusistovėjusia naudojimosi tvarka. Labiau tai atitiktų formuluotę, kad naudojimosi tvarkos apskritai nėra, todėl, nepatenkinus ieškinio ir nesant priešieškiniui, liktų susiklosčiusi chaotiška situacija. Visas žemės sklypas yra išskirstytas sugriuvusios, savadarbės tvoros elementais. Žemės sklypo gabaliukai yra netaisyklingos formos, išmėtyti po visą žemės sklypą, kas atitinką ieškovės paaiškinimą, kad atsakovė savo nuožiūra vienas po kito užiminėjo ir naudojo jai patogias žemės sklypo dalis. Būtent aprašyti žemės sklypo gabaliukai ir yra atsakovės naudojami daržo elementai. Visas sklypas iš esmės yra mažai prižiūrimas, tik lopinėliais šviežiai nupjauta žolė. Vietoje yra sunku suprasti, kas kokia dalimi naudojasi, kas savaime suprantama ir sukelia konfliktines situacijas ir sklypo neleidžia tinkamai prižiūrėti. Kas atitinka ir ieškovės paaiškinimus, kad jai nėra galimybės tinkamai tvarkyti ir prižiūrėti žemės sklypą, kas ir sukelia konfliktus. Atkreiptinas dėmesys, kad namas ir žemės sklypas yra nemažos gyvenvietės centre, prie pagrindinės gatvės, todėl toks, koks jis yra, nepriimtina ir estetiniu požiūriu. Būtent to negali pasiekti likę visi kiti namo gyventojai, atsakovei vienasmeniškai pasirinkus naudotis žemės sklypų dalis.
Antrą, negalima sutikti su atsakove, kad bus sunaikintos jos tvoros, medeliai ir krūmai. Fotonuotraukose aiškiai matyti, kad tvoros, kaip tokios, nėra. Sklypus skiria savadarbiai elementai: lentos, kuolai, viela, tinklo elementai. Kas atitinka ieškovės paaiškinimus, kad atsakovė pati įkaldavo kuolus ten, kur jai patikdavo ir taip užfiksuodavo savo dirbamos žemės elementus ir dėl to kildavo ir kyla konfliktai.
Ginčo žemės sklypas šalia ūkinio pastato yra apleistas, neprižiūrimas.
Ginčo žemės sklypo bendro naudojimo kelias. Gyvenamasis namas yra iš kairės. Iš priekio yra pagrindinė gyvenvietės gatvė.
Šulinys ir atsakovės aptvertas daržas su medeliais.
Ginčas kilo dėl atsakovės vaismedžių, kurie liktų ieškovei skirtame naudotis žemės sklype. Akivaizdu, kad atsakovės kampu aptverta žemės sklypo dalis yra neracionali ir galiniame plane matomi keli vaismedžiai negali nulemti ieškovių nurodytos tvarkos netvirtinimo. Medeliai yra maži ir, esant reikalui, gali būti be žalos persodinami. Liudytoja L. G. teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovė A. G. yra jos motina. Name Tuopų g. 3, Motiejūnų k., Širvintų r. sav. ji gyveno nuo 3 metų. Dabar jau 5 metai ten negyvena. Patvirtino, kad ginčas yra dėl motinos naudojamos žemės, kurią jos sutvarkė, privežė žemių, investavo pinigų ir ten pasidarė daržus. Motina su kaimynais nekonfliktuoja, tik nori naudotis ta žemės dalimi, kuria naudojasi jau 30 metų. Patvirtino, kad dalis tvorų yra ieškovių, dalis jos motinos. Iš šių parodymų matyti, kad ši liudytoja nei patvirtino, nei paneigė byloje nustatytų faktinių aplinkybių, o jos parodymai nesutampa su situacija apžiūrėta vietoje.
Atsakovės daržo tvorą sudaro neaukšti savadarbiai elementai, kurie gali būti laisvai pašalinami dėl jų konstrukcijos ir jokių funkcijų neatlikimo.
Tvora prie ūkinio pastato taip pat yra iš vielos ir įvairių medžiagų kuolų, kurie neatlieka jokių funkcijų.
Tvora už ūkinio pastato taip pat aptverta atsakovės. Atkreiptinas dėmesys, kad ūkinis pastatas atsakovei nepriklauso.
Ūkinio pastato aplinka.
Tvora aplink ūkinį pastatą.
Šoninė ūkinio pastato dalis su tvora.
Atsakovės daržo dalis iš kairės namo pusės, nustačius naudojimosi tvarką, išliks ir taip bus išsaugotas atsakovės daržo elementas.
Atsakovės tvora aptvertas daržo elementas liks ir bus pratęstas iki atsakovės šiltnamio.
Atsakovės daržo dalies tvoros konstrukcija taip pat yra savadarbė, paremta mediniais kuolais, neturinti nei funkcinės, nei estetinės vertės.
Atsakovės daržo tvoros konstrukcija liks nepažeista.
Antras atsakovės šiltnamis ir šalia esantis daržas ir toliau liks ant atsakovei skirto žemės sklypo.
Atsakovės šiltnamis matomas iš kairės. Gale iš dešinės ginčo sklypo dalis su 3 serbentų krūmais. Iš nuotraukos matyti, kad nurodyti 3 ginčo krūmai galės būti perkelti į atsakovei skirtą naudotis žemės sklypo dalį, o iš dešinės esanti tvora nesudaro jokios funkcinės ir estetinės vertės, todėl galės būti pašalinta.
Už tvoros ginčo sklypas, už kurio atsakovės naudojamas šiltnamis ir obelys. Atsakovė nurodė, kad jai nereikia nuotraukoje užfiksuotų obelų, tačiau taip jai bus padidintas žemės sklypas ir sujungtas su jos norimu ir jau naudojamu žemės sklypu.
Atsakovės tvoros elementai prieš siūlomą sujungimą neturi jokios funkcinės vertės, yra išgriuvę.
Ginčo sklypo dalis su serbentų krūmais, kuri kampu išsikiša link gyvenamojo namo.
Atsakovės daržas šalia ginčo sklypo, kuris lieka atsakovei ir nebus pažeistas.
Atsakovės šiltnamis liks savo vietoje.
Ieškovių pateiktas planas atspindi susiklosčiusią faktinę ginčo žemės sklypo naudojimo tvarką, t. y. naudojimosi tvarka faktiškai egzistuoja ilgą laiką. Šiuo atveju įvertinama ir tai, kad pagal ieškovių pateiktą planą nustatyta naudojimosi turtu tvarka būtų racionalesnė ir ekonomiškesnė. Kiekvieno bendraturčio pareiga visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais, todėl manytina, kad ieškovės aktyviais veiksmais stengėsi išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kitų bendraturčių teisių suvaržymo sąskaita.
Remdamasis aukščiau išdėstytu teismas sprendžia, kad ieškovės, rengdamos žemės sklypo naudojimosi planą, maksimaliai, kelis kartus tikslindamos, atsižvelgė į kitų bendrasavininkių interesus, naudojamus žemės sklypus, racionaliai paskirstė šalims naudotis skirtą žemę.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Ieškovės pareikšdamos ieškinį sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimus ir patyrė 1687 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (Nauja redakcija nuo 2015-03-20, Nr. 1R-77) (toliau – Rekomendacijos). Bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos byloje esančiais rašytiniai įrodymais, todėl yra priteistinos iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal MB „KADASTRINIAI.LT“ 2023-02-13 Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą.
Priteisti G. K. iš A. G. 1787 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš A. G. 33,06 Eur pašto išlaidų.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.