Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Giedrė Kandratavičienė, rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. K., D. M., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti – nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po K. K., mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėja M. K. priėmė K. K. palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti.

Suinteresuoti asmenys G. K. ir D. M. pateikė atsiliepimus į pareiškėjos prašymą ir nurodė, jog visiškai sutinka su pareiškime nurodytais faktais ir reikalavimais. Patvirtino, kad po tėvo K. K. mirties nei jos, nei kiti asmenys nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo dokumentų tvarkymo ir atsisako paveldėjimo teisių, palikdamos jas seseriai M. K.. Neprieštarauja, kad teismas nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą, jog M. K. priėmė tėvo K. K. palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, ir kad šis faktas būtų įformintas M. K. vardu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas dėl juridinio fakto nustatymo tenkinamas.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimo priėmimo tikslu, nes per įstatymo nustatytą terminą palikimo nepriėmė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė K. K.. Mirusysis testamento nebuvo palikęs. Palikimo atsiradimo dieną K. K. buvo nesusituokęs, gyveno kartu su sugyventine B. P., gim. (duomenys neskelbtini). Palikėjas K. K. ir B. P. buvo susilaukę trijų dukrų: M. K., gim. (duomenys neskelbtini), G. K., gim. (duomenys neskelbtini), D. M. (K.), gim. (duomenys neskelbtini). Visos trys dukros K. K. palikimo atsiradimo dieną buvo nepilnametės. Palikimą sudarė K. K. nuosavybės teise priklausęs turtas: butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Po K. K. mirties B. P., kaip nepilnamečių dukrų įstatyminė atstovė, liko gyventi minėtame bute su dukromis, naudojosi ir prižiūrėjo mirusiajam priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Tuo metu, kai mirė K. K., daugiabučiam namui, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame buvo ir yra jam priklausęs butas, komunalines paslaugas (elektros energiją ir vandenį) tiekė Plungės rajono Stonaičių socialinės globos namai. B. P. apmokėjo už šias komunalines paslaugas. Vėliau sudarė sutartis su UAB „Plungės vandenys“ ir UAB „Ignitis“, mokėjo mokesčius už atliekų tvarkymą K. K. priklausiusiame nekilnojamajame turte. K. K. priklausantis butas buvo šildomas individualiai kieto kuro krosnimi. B. P. kasmet rūpindavosi malkomis, kad bute būtų šilta ne tik patiems buto gyventojams, bet, kad tuo pačiu būtų išsaugomos buto statybines konstrukcijos. Tokiu būdu, B. P. savo nepilnamečių dukrų vardu apmokėdavo su K. K. nekilnojamojo turto išlaikymu susijusius mokesčius, atlikdavo kitus kasdienius turto valdymo veiksmus nuo pat jo mirties momento. Kadangi B. P. gyveno neturtingai, taip pat rūpinosi ir savo nepilnamečiu sūnumi iš kitos santuokos, todėl po K. K. mirties nesikreipė į notarą dėl K. K. palikimo priėmimo nepilnamečių dukrų vardu. Tik 2025 m. vasaros pradžioje, pradėjus daugiabučio namo, kuriame yra butas, renovacijos parengiamuosius darbus, pareiškėjai M. K. paaiškėjo, kad paveldėjimo klausimas nebuvo įformintas notarine tvarka. Pareiškėjos M. K. seserys G. K. ir D. M. (K.) atsisako savo tėvo K. K. palikimo ir neprieštarauja M. K. pareiškimui dėl juridinio fakto nustatymo, jog M. K. tėvo K. K. palikimą priėmė jį valdydama. B. P. – valdė, prižiūrėjo ir apmokėjo už turtą, užtikrindama dukrų, kaip įpėdinių, teises.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjai negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėja negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmenys priėmė palikimą faktiškai pradėję jį valdyti nėra registruojami.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymams, formuojamai teismų praktikai bei į tai, kad suinteresuoti asmenys nepareiškė prieštaravimų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pareiškimas, kaip pagrįstas, tenkinamas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas – kad pareiškėja priėmė mirusio 2007 m. rugsėjo 4 d. tėvo K. K. palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti. Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, patvirtinantį, kad M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo tėvo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.