Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-136-493/2007

2007 m. vasario 8 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistojo G. M. įstatyminei atstovei ir civilinei atsakovei A. M., gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. M. ir jo įstatyminės atstovės civilinės atsakovės A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo G. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 178 str. 2d., 22 str. 1d. 180 str. 1d., ir nuteistas pagal BK 22 str. 1d. 180 str. 1d. – 1 metams laisvės atėmimo, pagal BK 178 str. 2d. – 3 mėnesiams laisvės atėmimo. Bausmes subendrinus BK 63 str. 4 d. pagrindu dalinio sudėjimo būdu, subendrinta bausmė G. M. paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams. Paskirtoji bausmė BK 63 str. 9 d. 4 d., 65 str. pagrindu dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2006 06 13 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė G. M. paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 str., bausmės vykdymas G. M. atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant G. M. auklėjamojo poveikio priemones: iki 2007 06 01 atlikti 80 (aštuoniasdešimt) valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį poveikį, ir elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant G. M. tęsti mokslą, būti namuose nuo 21 val. iki 6 val. bei uždraudžiant G. M. be pataisos inspekcijos žinios keisti gyvenamąją vietą ir lankytis viešose maitinimo ir pasilinksminimo vietose, prekiaujančiose alkoholiniais gėrimais.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir K. K., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. nuteistas pagal LR BK 22 str. 1d. 180 str. 1d. už tai, kad jis, būdamas nepilnametis, 2005 10 08 apie 22.30 val. Kaune, 11-o maršruto troleibuse, važiuojančiame Savanorių pr., veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir M. S., panaudodamas fizinį smurtą, pasikėsino pagrobti svetimą turtą: M. S. pareikalavus atiduoti mobiliojo ryšio telefoną ir sudavus K. L. smūgius į veidą, sudavė K. L. du smūgius į veidą, padarydamas nukentėjusiajam K. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą bei pasikėsino pagrobti mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia 6600“ 800 Lt vertės, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjęs K. L. iš troleibuso pabėgo.

Be to, G. M. nuteistas pagal LR BK 178 str. 2d. už tai, kad jis kartu su K. K., būdami nepilnamečiai, veikdami bendrininkų grupėje, 2005 12 26 apie 12 val. išdauždami A. P. priklausančio automobilio VW Golf v/n (duomenys neskelbtini) stovėjusio Kaune, P.Lukšio g. (duomenys neskelbtini) kieme, dešinės pusės priekinių durelių stiklą, įsibrovė į automobilį, iš kurio pagrobė svetimą, V. P. priklausantį, turtą: kompaktinių diskų grotuvą ,,Panasonic“ 600 Lt vertės su jame buvusiu kompaktiniu disku 15 Lt vertės, padarydami nukentėjusiajam V. P. 615 Lt turtinę žalą.

Dėl nukentėjusio V. P. turto vagystės apeliantai nurodė, kad nusikaltimo padarymo metu G. M. buvo namuose ir žiūrėjo televizorių. Jų teigimu, sūnus tą dieną iš namų išėjo tik apie 13.30 val., t.y. gerokai vėliau, negu buvo įvykis. G. M. ir A. M. ginčija ir iš V. P. automobilio pagrobto turto vertę, nurodydama, kad nukentėjęs byloje nepateikė pagrobtos magnetolos įsigijimo dokumentų ir neįrodė jos kainos. Apeliantai nesutinka ir automobilio stiklo pakeitimo kaina, manydami, kad buvo pakeistas tik stiklas, o stiklo pakėlėjas – ne. Be to, įvykio vieta buvo apžiūrėta tik 2006-01-18, jokių pirštų antspaudų, patvirtinančių, kad tai jos sūnaus pirštų antspaudai, paimta nebuvo. Byloje nebuvo nustatyta daugiau liudytojų, neginčijamai patvirtinančių, kad G. M. buvo įvykio vietoje ir padarė nusikaltimą, t.y. byloje neapkanka įrodymų, pagrindžiančių nuteistojo kaltę. Dėl šių priežasčių, apeliantų manymu, turi būti priimtas G. M. išteisinamasis nuosprendis.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo įstatyminę atstovę civilinę atsakovę bei gynėją, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo G. M. nusikalstamas veikas, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Dėl pasikėsinimo pagrobti K. L. turtą

Tai, kad G. M., veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytais asmenimis ir M. S., pasikėsino plėšimo būdu pagrobti nukentėjusiojo K. L. mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6600“, patvirtinta teismo nešališkai ištirtais ir įvertintais įrodymais, o būtent: nukentėjusiojo K. L., liudytojų M. J., A. M., parodymo atpažinti protokolais, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu, kita bylos medžiaga. Minėti duomenys patvirtina, kad troleibuse važiavo grupė neblaivių jaunuolių, tarp jų ir nuteistasis G. M. bei M. S., kurie bendravo tarpusavyje ir reikalavo iš nukentėjusiojo atiduoti mobilųjį telefoną bei jį mušė. Tai, kad G. M. sudavė du smūgius nukentėjusiajam K. L. į veidą, patvirtino ne tik pats nukentėjęs, bet ir liudytojas M. J.. Abejoti šiais nukentėjusio ir liudytojo M. J. parodymais teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo, nes jie tarpusavyje sutampa, juos patvirtina kiti minėti įrodymai, kas atspindi tikrąsias įvykio aplinkybes. Nors apeliantai abejoja liudytojo A. M. parodymais, tačiau jų išdėstyti su tuo susiję argumentai yra nepagrįsti. Šis liudytojas nepaneigė, kad troleibuse buvo G. M.. Priešingai, jis parodė, kad nukentėjusį mušė ne tik tas vaikinas, kuris pareikalavo telefono, t.y. ne tik M. S., bet ir kiti vaikinai, kurių vieną jis atpažino teismo salėje kaip kaltinamąjį, t.y. G. M.. Taigi liudytojo A. M. parodymai ne paneigia, o tik pagrindžia G. M. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad fizinis smurtas prieš nukentėjusį K. L. buvo nukreiptas būtent užvaldyti svetimą turtą, kurio užvaldyti nepavyko, nes nukentėjęs iš troleibuso pabėgo. Taigi G. M. veika teisingai kvalifikuota kaip pasikėsinimas padaryti plėšimą pagal LR BK 22 str. 1d. 180 str. 1d. Nors nuteistasis ir jo įstatyminė atstovė civilinė atsakovė nesutina su G. M. neblaivumu, šie jos argumentai taip pat yra nepagrįsti. Pats kaltinamasis G. M. pripažino, kad įvykio metu buvo neblaivus, apie jo neblaivumą parodė ir apklausti liudytojai. Taigi pirmos instancijos G. M. apsvaigimą nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, teisingai konstatavo kaip jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Atsižvelgiant į tai, G. M. teisėtai ir pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 22 str. 1d. 180 str. 1d.

Dėl V. P. turto vagystės

Nepagrįsti nuteistojo G. M. ir jo įstatyminės atstovės civilinės atsakovės apeliacinio skundo teiginiai, kuriais jie nurodė, kad nuteistasis įvykio metu buvo namuose, iš kurių išėjo tik apie 13.30 val. Pats G. M. bei kaltinamasis K. K. teisme parodė, jog iš namų išėjo apie 14 val. Taigi pagal A. M. ir nuteistojo parodymus vien išėjimo iš namų laikas nesutampa. Nuteistojo G. M. kaltei dėl nukentėjusio V. P. kompaktinių diskų grotuvo iš automobilio pagrobimo pagrįsti pakanka nuoseklių nukentėjusio V. P., liudytojos E. P. parodymų, asmens parodymo atpažinti protokolų. Šie teismo ištirti ir įvertinti įrodymai paneigia nuteistojo ir apeliantės alibi, jog G. M. įvykio metu buvo namuose. Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad liudytoja E. P. G. M., kaip nusikaltimą padariusį asmenį, atpažino iš veido bruožo, kūno sudėjimo (2 T, b.l. 70-72). Abejoti šiuo atpažinimo protokolu nėra jokio pagrindo, nes liudytoja E. P. matė, kaip G. M. su nusikaltimo bendrininku K. K., išdauždami automobilio dešinės pusės šoninio lango stiklą, įsibrovė į automobilį ir pagrobė kompaktinių diskų grotuvą, taip pat įsidėmėjo abiejų vaikinų veido bruožus, jų aprangą bei juos iš matymo atpažino, nes G. M. su K. K. kelis kartus anksčiau lankėsi Kalniečių prekybos centre, kuriame ji dirba. Įvykio aplinkybes matė ir nukentėjusysis V. P., kurio parodymai sutampa su liudytojos E. P. parodymais. Nors automobilio apžiūra buvo atlikta daug vėliau po įvykio, tai nepaneigia G. M. kaltės, nes šios apžiūros metu nustatyta, kad automobilio priekinėje panelėje nėra grotuvo. Taigi byloje surinktų įrodymų pakanka G. M. kaltei dėl BK 178 str. 2d. numatyto nusikaltimo pagrįsti.

Apeliantų argumentai, kuriais jie ginčija pagrobto grotuvo ir automobilio išdaužto stiklo vertę, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios dėl šio įvykio nukentėjęs V. P. jam padarytą turtinę žalą įvertino 815 Lt, kurią sudaro pagrobto grotuvo 600 Lt vertė, išdaužto stiklo 200 Lt vertė ir grotuve buvusio kompaktinio disko 15 Lt vertė. Pagrobto grotuvo dokumentų nukentėjusysis pateikti neturėjo objektyvių galimybių, nes jis buvo pirktas kartu su automobiliu, todėl ankstesnis automobilio savininkas nukentėjusiajam neperdavė jokių grotuvo dokumentų. Kadangi buvo nuimamas šio grotuvo skydelis, pats grotuvas buvo „PANASONIC“ firmos, grojo CD diskus, tai teisėjų kolegijos nuomone, šis grotuvas pagrįstai įvertintas 600 Lt suma. Taip pat nėra pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusio parodymais, jog į šį grotuvą buvo įdėtas kompaktinis diskas, kurį V. P. įvertino 15 Lt. Tiek grotuvo, tiek kompaktinio disko vertė, teisėjų kolegijos nuomone, atitinka vidutinę rinkos vertę ir nėra aiškiai per didelė, todėl apylinkės teismas šias vertes nustatytė pagrįstai. Iš byloje esančių pažymų matyti, kad netrukus po įvykio V. P. iš B. V. įmonės už 140 Lt pirko dešinės pusės priekinių durų stiklą su stiklo pakėlėju ir tą pačią dieną už 60 Lt stiklą pakeitė UAB (duomenys neskelbtini) (2 T, b.l. 142-143). Taigi nukentėjusiam V. P. padaryta 200 Lt turtinė žala dėl automobilio stiklo sugadinimo (išdaužimo) taip pat konstatuota teisingai. Nors apeliantai nurodė, kad buvo pakeistas tik stiklas, o stiklo pakėlėjas nepakeistas, šis jų teiginys atmestinas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusiajam nebuvo jokio reikalo įsigyti stiklo pakėlėją, tačiau jo nepakeisti. Be to, be pakėlėjo šoninio lango stiklo nebūtų galima nuleisti ir pakelti, t.y. jo naudoti pagal paskirtį. Taigi stiklo pakėlėjas yra būtinas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nusikaltimu padaryta turtinė 815 Lt žala teismo nustatyta teisingai ir teisėtai bei pagrįstai priteista iš nepilnamečių nuteistųjų, o jiems neišgalint – iš jų įstatyminių atstovių.

Atsižvelgiant į tai, nuteistojo G. M. ir jo įstatyminės atstovės civilinės atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmos instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo nepilnamečio G. M. ir jo įstatyminės atstovės civilinės atsakovės A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio atmesti.