- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-17
- Bylos Nr.
- A-438-1263-14
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00968-2012-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Stasys Gagys, Romanas Klišauskas (pran.)
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės, Kauno miesto savivaldybei, atstovaujamai Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Pareiškėjas
- AB ,,Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo AB ,,Lietuvos draudimas“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, atstovaujamai Kauno miesto savivaldybės administracijos, dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas AB ,,Lietuvos draudimas“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės (toliau – ir atsakovas, apeliantas) priteisti 400 Lt turtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pareiškėjas skunde (b. l. 3-5) nurodė, kad 2010 m. gegužės 3 d. apie 22 val. 30 min. R. D., vairuodamas jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „VW Passat“ v/n (duomenys neskelbtini), Taikos pr. ir Kovo 11-osios g. sankryžoje, Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje esančią duobę, kuri buvo apsemta vandens, neaptverta ir nepažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Dėl šių priežasčių galimybė tamsiu paros metu pastebėti duobę kelyje buvo ypatingai apsunkinta. Transporto priemonė buvo apgadinta. Transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu. Į eismo įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai ir apžiūrėję įvykio vietą, transporto priemonės vairuotojo sukelto Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatė. 2010 m. gegužės 4 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. D. informavo pareiškėją, kad dėl įvykusio eismo įvykio jam nuosavybės teise priklausančiai transporto priemonei buvo padaryta žala ir prašė išmokėti draudimo išmoką. Pareiškėjas transporto priemonės apžiūros metu nustatė transporto priemonei „VW Passat“ eismo įvykio metu padarytus sugadinimus. Pareiškėjas, vadovaudamasis žalą pagrindžiančiais dokumentais, atlygino trečiojo suinteresuoto asmens dėl eismo įvykio patirtą turtinę žalą – viso 857,57 Lt. Išmokėjęs draudimo išmoką pareiškėjas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį (Civilinio kodekso – (toliau – ir CK) 6.1015 str.). 457,57 Lt turtinę žalą atsakovas atlygino, taigi likusi neatlyginta turtinė žala sudaro 400 Lt. Turtinė žala iki šios dienos nėra atlyginta, dėl to turi būti priteista teismine tvarka.
Pažymėjo, kad atsakovo, t. y. Kauno miesto savivaldybės darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Kadangi nagrinėjamu atveju yra visos būtinosios viešosios atsakomybės sąlygos, prašo skundą tenkinti ir priteisti iš Kauno miesto savivaldybės žalos atlyginimą bei 200 Lt išlaidų už teisines paslaugas, taip pat 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą (b. l. 26-29, 56-59) nurodė, kad neaišku, kodėl pareiškėjo prašoma priteisti 400 Lt turtinė žala R. D. buvo išmokėta tik 2011 m. rugpjūčio 24 d., kai įvykis tariamai vyko 2010 m. gegužės 3 d., ir kodėl nebuvo išmokėta kartu su 457,57 Lt. Iš 2011 m. rugpjūčio 24 d. pranešimo apie nuostolių atlyginimą Nr. 10607093 matyti, kad apskaičiuota išmoka yra 400 Lt didesnė nei nuostolių suma. Be to, remiantis VĮ „Regitra“ duomenimis, ginčo automobilio techninė apžiūra atlikta 2011 m. gegužės 27 d., o tai reiškia, kad ji buvo sutvarkyta po tariamo eismo įvykio, todėl ir automobilio savininkui, ir pareiškėjui turi būti žinomos realiai patirtos išlaidos. Žinant kiek realiai kainavo automobilio remontas, pareiškėjo reikalavimas visiškai nepagrįstai grindžiamas jo paties sudarytomis preliminariomis sąmatomis, iš kurių net nėra aišku, ar į paskaičiavimus yra įtrauktas PVM. Pažymėjo, kad ginčas dėl pareiškėjo nurodomo įvykio tarp šalių jau buvo išspręstas taikiai. AB „Lietuvos draudimas“ 2010 m. birželio 1 d. pretenzija Nr. R0001074324 buvo patenkinta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. liepos 1 d. sprendimu. Be to, nei viename iš pateiktų dokumentų nėra jokios išvados, kad būtent ginčo duobė galėjo sukelti/sukėlė nurodytus automobilio sugadinimus.
Teigė, kad dėl eismo įvykio yra atsakingas pats vairuotojas, kuris neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, nebuvo atidus ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio, nestabdė transporto priemonės, ar neapvažiavo kliūties. Nesutiko su pareiškėjo reikalavimu priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, kadangi, atsakovo nuomone, CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatos ginčo dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo atveju neturėtų būti taikomos, kadangi šiuo atveju žala yra kildinama iš viešosios teisės normos.
Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – ir Kelių direkcija) atsiliepime į skundą (b. l. 86-87) nurodė, kad Kelių direkcija nėra atsakinga už blogą Kauno miesto gatvių priežiūrą. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte nustatytos savivaldybių savarankiškos funkcijos vykdymui papildomas finansavimo šaltinis pagal Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo vykdymą yra Kelių priežiūros ir plėtros programa. Kelių direkcijos direktorius, laikydamasis nustatytos tvarkos, savivaldybėms (tarp jų ir Kauno miesto) kasmet skiria minėtos programos lėšų. Šias lėšas savivaldybės gali naudoti savo nuožiūra parinktiems vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti (darbams finansuoti). Tačiau programos lėšos yra tik papildomas vietinės reikšmės susisiekimo infrastruktūros objektų finansavimo šaltinis. Situacija finansuojant vietinės reikšmės susisiekimo infrastruktūros objektus iš esmės pagerėtų, jei savivaldybės daugiau naudotų savo biudžeto lėšų ir ieškotų kitų finansavimo šaltinių.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas (toliau – ir pirmosios instancijos teismas) 2013 m. balandžio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino: priteisė iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“ naudai 400 Lt turtinės žalos atlyginimą,
Priteisė iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“ naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo administracinės bylos iškėlimo teisme (2012 m. spalio 8 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Priteisė iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“ naudai 200 Lt išlaidų, susijusių su administracinės bylos nagrinėjimu.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinęs pateiktų įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad turtinės žalos dydis įrodytas. Pažymėjo, kad transporto priemonės techninės apžiūros akto, remonto sąmatos duomenys, neginčijamai patvirtina, kad yra priežastinis ryšys tarp eismo įvykio mechanizmo ir užfiksuotų automobilio apgadinimų.
Be to, Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021, patvirtintų AB „Lietuvos draudimas“ valdybos, 9.11.3.2. punkte numatyta, kad jei draudžiamojo įvykio kaltininkas nustatytas ir draudikas įgyja teisę regreso tvarka išieškoti išmokėtą draudimo išmoką, apskaičiuota suma nemažinama besąlyginės išskaitos suma, kai kaltininkas: yra Lietuvoje registruota įmonė, įstaiga ar organizacija, Lietuvos Respublikos pilietis ar asmuo be pilietybės, nuolat gyvenantis Lietuvoje arba buvo sudaręs draudimo sutartį, pagal kurią gali būti pilnai atlyginama draudžiamojo įvykio metu patirta žala. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju nėra jokios draudėjo kaltės dėl kilusių pasekmių (atsiradusių apgadinimų), o kaltininkas yra Lietuvoje registruota įstaiga. Be to, CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas. Šio principo išimtį reglamentuoja CK 6.251 straipsnio 2 dalis, suteikianti teismui, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių padarinių. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju tokių aplinkybių, įgalinančių sumažinti nuostolių dydį, Kauno apygardos administracinis teismas nenustatė. Konstatavo, kad dėl šių aplinkybių draudėjui pagrįstai buvo išmokėta draudimo išmoka netaikant išskaitos.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Kauno miesto savivaldybė, būdama atsakinga už gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą bei saugaus eismo užtikrinimą, privalėjo būti rūpestinga bei aktyvi, t. y. tinkamai ir efektyviai įgyvendindama teisės aktuose nustatytą pareigą dėl gatvių remonto, užtikrinti, kad vairuotojams, jų turtui nekeltų grėsmės. Nustatė, kad teisės aktuose nustatytos pareigos atsakovas tinkamai neatliko, tuo pažeisdamas CK 6.246 straipsnio 1 dalyje numatytą bendro pobūdžio pareigą – elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.
Pažymėjo, kad esant visoms būtinosioms viešosios atsakomybės sąlygoms, pareiškėjo prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas.
Atkreipė dėmesį į tai, kad palūkanų priteisimas kyla iš įstatymu nustatytos deliktinės prievolės, todėl atsakovo argumentus dėl palūkanų nepriteisimo pripažino nepagrįstus.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjas turėtas teismo išlaidas pagrindė duomenimis, todėl šios realiai patirtos išlaidos už teisines paslaugas laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iš atsakovo.
III.
Apeliantas Kauno miesto savivaldybė pateikė apeliacinį skindą ( b. l. 106-109). Apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės bei procesinės teisės normas, neatsižvelgė į Lietuvos teismų suformuotą praktiką, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą, todėl naikintiną sprendimą.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į bylai labai svarbias aplinkybes, turėjusias esminės reikšmės ginčo dėl tariamo įvykio kilimui ir eigai, neištyrė įrodymų, kuriais vadovavosi skundžiamame sprendime, tinkamumo.
Mano, kad pareiškėjas elgiasi nesąžiningai, nes Kauno miesto savivaldybė jau yra atlyginusi visą reikalautą žalą (457,57 Lt) dėl 2010 m. gegužės 3 d. eismo įvykio (buvo patenkinta AB ,,Lietuvos draudimas“ 2010 m. birželio 1 d. pretenzija Nr. 0001074324). Pažymi, kad pareiškėjas nėra pateikęs jokių dokumentų, kurie patvirtintų, jog ginčo automobilio remonto darbai buvo atlikti, todėl nuostoliai dėl transporto priemonės remonto ir eksploatacinių medžiagų laikytini neįrodytais. Atkreipia dėmesį į tai, kad jau vien iš byloje pateiktos 2010 m. gegužės 3 d. eismo įvykio schemos matyti, jog vairuotojas pažeidė kelių eismo taisykles, nes važiuojant dešine kelio puse neįmanoma įvažiuoti į nubraižytą duobę automobilio dešinės pusės ratais. Atsakovo manymu, jei tariamas eismo įvykis ir buvo, tai būtent vairuotojo veiksmai, o ne duobės buvimas lėmė jo kilimą. Tad šioje byloje negalima išvada, kad pareiškėjo reikalaujama atlyginti žala patirta dėl įvažiavimo į ginčo duobę. Teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad tokiu atveju neįrodytas priežastinis ryšys. Mano, kad duobės buvimo faktas pats savaime nereiškia žalos padarymo fakto ginčo transporto priemonei, o užfiksuoti, neaišku kada atsiradę, ginčo transporto priemonės sugadinimai savaime nereiškia, kad jie atsirado būtent dėl įvažiavimo į konkrečią duobę.
Atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra pateiktas teisės aktuose numatytas privalomas ginčo transporto priemonės vertinimas, nepateikti dokumentai, patvirtinantys nepriekaištingą ginčo transporto priemonės būklę iki tariamo eismo įvykio, pateiktas techninės apžiūros aktas, kuriuo remtasi pirmosios instancijos teismo sprendime, neatitinka teisės aktų reikalavimų ir neturi juridinės galios.
Akcentuoja tai, kad Kauno miesto savivaldybė turi pareigą taisyti (remontuoti) kelius ir siekti užtikrinti saugų eismą juose, tačiau ši pareiga negali būti suabsoliutinta. Kauno miesto gatvės yra reguliariai tvarkomos, tačiau skirtas finansavimas yra ribotas ir nepakankamas.
Žemesnės instancijos teismas
Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė priteisti atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo administracinės bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo. Bylos nagrinėjimas užsitęsė ne dėl apelianto kaltės: procesinius dokumentus pateikė ir procesinius veiksmus atliko nepraleisdamas nurodytų terminų.
Pažymi, jog teismingumo byloje Nr. T-28 2013 m. vasario 19 d. nutartyje specialioji teisėjų kolegija konstatavo, kad ,,aplinkybė, jog atsakovas tuo pat metu yra ir vietinės reikšmės kelių (gatvių) savininkas, nekeičia tarp šalių atsiradusių teisinių santykių prigimties, kuri išlieka administracinio pobūdžio“. Mano, kad teisines pasekmes dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje nustato viešosios teisės normos, todėl CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.2101 straipsnio 1 dalies nuostatos šiuo atveju netaikytinos. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte nustatyta, kad savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybių funkcijų, tačiau šio įstatymo normos nenumato palūkanų mokėjimo galimybė, todėl tokios palūkanos neturėtų būti priteistos.
Atsiliepimas
Pareiškėjas su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepime į apeliacinį skundą ( b. l. 113-115) prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad atsakovas neužtikrino jam priklausančio Taikos per., Kaune, esančios žiedinės sankryžos tinkamos būklės, neveikė taip, kaip pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalėjo veikti. Atsakovo neveikimą ir žalos atsiradimą sieja būtinasis priežastinis ryšys. Byloje nėra įrodymų, kad automobilio vairuotojas buvo neatsargus, neatidus. Darytina išvada, kad yra visos būtinos sąlygos atsakovui taikyti civilinę atsakomybę.
Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 d. nuostatomis ir priteisė iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Šioje byloje kilęs ginčas dėl turtinės žalos atlyginimo, kai žala buvo padaryta dėl netinkamo savivaldybei priskirtų funkcijų, susijusių su vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra bei taisymu ir saugaus eismo užtikrinimu, vykdymo.
Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo reikalavimų pagrįstumo, nagrinėjamos bylos kontekste yra reikšmingas šalių – savivaldybės (atsakovo) ir vairuotojo (trečiojo suinteresuoto asmens) –kaltės klausimas, kuris, be kita ko, keliamas ir atsakovo paduotame apeliaciniame skunde.
Šiuo atveju pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama analogiško pobūdžio administracinę bylą Nr. A556-2030/2013, 2013 m. spalio 1 d. priėmė nutartį, kuria nutarė sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją, tikslu užtikrinti nuoseklią ir vienodą teismų praktiką šio pobūdžio bylose.
Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (2008 07 03 įstatymo Nr. X-1685 redakcija) teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.
Tai lemia, kad minėtoje byloje išdėstytos teisės aktų aiškinimo ir taikymo taisyklės, galės turėti įtakos ir šios bylos vertinimui bei galutinio sprendimo rezultatui.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra tikslinga sustabdyti bylą iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija priims šiai bylai aktualų procesinį sprendimą administracinėje byloje Nr. A-992/2014 (buvusi Nr. A556-2030/2013), pateikiant reikšmingą teismų praktikos formavimui teisės normų, reglamentuojančių turtinės žalos atlyginimą, kai žala padaroma dėl netinkamo savivaldybei priskirtų funkcijų, susijusių su vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra bei taisymu, vykdymo, aiškinimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 82 straipsnio 9 dalimi, 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki bus priimtas procesinis sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. A-992/2014.
Nutartis neskundžiama.