Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Danutės Milašienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, ,

dalyvaujant ieškovo atstovei prokurorei Kornelijai Rušinaitei

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-141-33/2008 pagal Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį Klaipėdos apskrities viršininko administracijai ir Z. K. , dalyvaujant tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Palangos miesto savivaldybės administracijai, dėl administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis asmuo Aplinkos ministerija atstovai prašė ieškinį tenkinti, paaiškino, jog Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu buvo patvirtinta Palangos miesto valstybinės reikšmės miškų schema, kuri 2004 m. gruodžio 14 d. buvo pateikta Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, todėl pastaroji, priimdama sprendimus atkurti natūra Z. K. nuosavybės teisę į žemę, turėjo žinoti, kad į ieškovei sugrąžinamą žemės plotą patenka ir dalis valstybinio miško.

Ieškovas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, prašo šį teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Teismas neteisingai traktuoja restitucijos institutą, nurodydamas, jog tik dėl savo neteisėtų veiksmų ar per klaidą gautą turtą privalu gražinti kitam asmeniui. Pripažinus negaliojančiais dalyje administracinius aktus, išnyksta Z. K. nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, todėl turi būti panaikintos ir neteisėtų administracinių aktų pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės, todėl taikytina restitucija (CK 1.80 str., 6.145 str.). Kadangi neteisėtų administracinių aktų pagrindu įgytas valstybinės reikšmės miškas perleistas (parduotas UAB „Pilnatvė“, kuris yra sąžiningas įgijėjas, todėl įgytas turtas iš pastarojo negali būti išreikalautas (CK 1.80 str. 4 d., 4.96 str. 2 d.)), restitucijos taikymas natūra neįmanomas, restitucija taikytina priteisiant iš Z. K. valstybei sklypo vertės piniginį ekvivalentą, t. y. 265 202 Lt. CK 6.147 straipsnis reglamentuota, jog taikant restituciją piniginis ekvivalentas skaičiuojamas atsižvelgiant į kainas pagal tris galimus laiko kriterijus: galiojusius gaunant turtą, galiojusius sunaikinant arba perleidžiant turtą, galiojusius taikant restituciją. Iš įstatymo formuluotės bei atsižvelgiant į teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2007) darytina išvada, jog kaina nustatoma pagal perleisto turto rinkos vertę. 2006 m. sausio 27 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Z. K. pardavė 0,7575 ha žemės sklypą, (į kurį įeina ir 0.38 ha valstybinės reikšmės miško) už 2 250 000 Lt, sutartyje nurodyta, jog parduodamo sklypo vidutinė rinkos vertė yra 528 659 Lt, taigi valstybinės reikšmės miškas buvo parduotas už statyboms skirto žemės sklypo rinkos vertę, todėl ir dėl šios priežasties Z. K. turi atlyginti žemės sklypo vertę rinkos kainomis, kurios yra nustatytos VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo. Nepagrįstas teismo argumentas, jog prokuroras pasirinko netinkamą viešojo intereso gynimo būdą, nes priteisus iš Z. K. reikalaujamą sumą, Klaipėdos apskrities viršininko administracija įstatymo nustatyta tvarka privalės išspręsti kompensavimo klausimą ir tokiu būdu bylinėjimasis tampa betikslis ir nuostolingas. Šie teismo teiginiai nėra pagrįsti jokiais įrodymais, todėl vertintini kritiškai ir negali buti ieškinio atmetimo pagrindu. Pažymėtina, jog teismui yra pateikti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento skaičiavimai, jog bendra indeksuota miškų ūkio paskirties žemės vertė ginčijamame žemės sklype yra 12 839 Lt (0,38 ha ploto), kuriais remiantis preliminariai būtų galima daryti išvada, jog nurodytos sumos ribose ir gali būti sprendžiamas valstybinės reikšmės žemės sklypo kompensavimo klausimas. Be to, priteisus valstybei sklypo vertės piniginį ekvivalentą rinkos kainomis, yra galimybė suinteresuotoms institucijoms sugražinti valstybei turtą per nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams mechanizmą. CK 4.100 - 4.102 straipsniai reglamentuoja nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams tvarką ir savininkų teisių apsaugą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Prokuroras, kaip asmuo, kuris įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka gina, be kita ko, ir pažeistas valstybės teises bei teisėtus interesus (CPK 5 str. 3 d., 49 str. 1 d., Prokuratūros įstatymo 19 str.). Iš bylos medžiagos matyti, jog tretysis asmuo Aplinkos ministerija kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą dėl viešo intereso gynimo. Remdamasis Aplinkos ministerijos pateiktais duomenimis, prokuroras kreipėsi į teismą siekdamas, kad asmenų nuosavybės teisės būtų atkuriamos laikantis įstatymų reikalavimų, o valstybės ir savivaldybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo klausimus, laikytųsi įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimų. Reikalavimas ginčo administracinius aktus, kuriais atsakovei Z. K. atkurta natūra nuosavybės teisės į jai tenkančią dalį valstybinės reikšmės miško, pripažinti negaliojančiais grindžiamas Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais bei Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi. Pažymėtina, kad Miškų įstatymo paskirtis - reglamentuoti miškų atkūrimą, apsaugą bei naudojimą ir sudaryti teisines prielaidas, kad visų nuosavybės formų miškai būtų tvarkomi pagal vienodus tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principus, užtikrinant racionalų miškų išteklių naudojimą aprūpinant pramonę žaliava, biologinės įvairovės išsaugojimą, miškų produktyvumo didinimą, kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę, galimybę dabar ir ateityje atlikti ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas nedarant žalos kitoms ekosistemoms (Miškų įstatymo 1 str.), todėl darytina išvada, kad reiškiamo ieškinio tikslas – ginti viešą interesą siekiant minėtų vertybių išsaugojimo.

Iš bylos medžiagos matyti, jog 0,7575 ha žemės plotas Z. K. natūra buvo perduotas atkūrus nuosavybės teises, nors dar 2004 m. lapkričio 3 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1370 dalis Z. K. sugrąžintos žemės (0,38 ha), buvo priskirta valstybinės reikšmės miškams. Atsakovė Z. K. gautą žemės sklypą 2006 m. sausio 27 d. sutartimi pardavė UAB „Pilnatvė“ (t. 1, b. l. 9-10, 35-38). Kaip minėta, ieškiniu prašoma pripažinti administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo Z. K. į 0.38 ha miško, negrąžinant jo valstybei, o taikant restituciją sumokant ekvivalentą pinigais. Restitucija yra civilinių teisių gynybos būdas, kuris taikomas tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (CK 6.145 str. 1 d.). CK 6.145 straipsnio 2 dalis nustato teismui teisę pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti tik išimtiniais atvejais, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų.

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo taikyti restituciją priteisiant iš atsakovės Z. K. žemės sklypo miško dalies vertę pinigais ir neprašo miško grąžinti natūra valstybei. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, jeigu administraciniu aktu vienai šaliai buvo perduotas žemės sklypas, tai, teismo tvarka panaikinus administracinį aktą ir žemės sklypo negalint išreikalauti natūra, iš administraciniu aktu žemės sklypą gavusio asmens turi būti vykdoma restitucija pinigais. Jeigu žemės sklypo išreikalauti negalima iš tolimesnių įgijėjų dėl jų sąžiningumo, jei nėra aplinkybių, numatytų CK 4.96 straipsnyje, kai restitucija galima, tai restitucija taikoma pinigais iš turtą pagal panaikintą administracinį aktą gavusio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1163/2003; 2003 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1204/2003; Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 str.). Teismas restituciją taiko atsižvelgdamas į jos taikymą reglamentuojančias teisės normas, ypač į CK 6.147 straipsnio 1 ir 2 dalis, nustatęs ir įvertinęs visas taikytinai restitucijai teisiškai reikšmingas aplinkybes. Viena iš tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje yra šalių sąžiningumas ar nesąžiningumas, kuris yra teisiškai reikšmingas nustatant restitucijos būdą (CK 6.147 str. 2 .).

Sąžiningu įgijėju yra laikomas asmuo, kuris nežinojo ir neturėjo žinoti, kad daiktas įgyjamas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti. Daiktą perleidžiantis asmuo gali neturėti teisės perleisti daikto, jeigu tai draudžia ar riboja imperatyviosios įstatymo nuostatos. Kiekvienas asmuo turi žinoti ir vykdyti įstatymus ir negali pasiteisinti įstatymo nežinojimu, nes valstybėje visi įstatymai yra skelbiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2007). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad jeigu administracinis aktas teismo pripažįstamas neteisėtu, t. y. neatitinkančiu įstatymo reikalavimų, tai asmuo, kuriam atsirado civilinės teisės ir pareigos iš tokio administracinio akto, gali būti pripažintas nesąžiningu. Jeigu civilinių teisių ir pareigų įgijėjas žinojo ar turėjo žinoti apie galimą administracinio akto prieštaravimą įstatymo nuostatoms, tai jis negali remtis savo sąžiningumu. Tai gali būti ir tuo atveju, kai administracinis aktas prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (reikalavimas pripažinti administracinį aktą negaliojančiu ir taikyti restituciją tokiu atveju iš esmės reiškia niekinio sandorio pasekmių šalinimą pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį). Administracinio akto pagrindu civilines teises ar pareigas įgyjantis asmuo gali būti pripažintas nesąžiningu ne tik dėl to, kad atliko kaltus ar priešingus teisei veiksmus. Asmens nesąžiningumas siejamas su žinojimu ar turėjimu žinoti apie kitų asmenų interesus ar galimas teisių įgijimo kliūtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006). Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog šio ieškinio tikslas yra ne sugrąžinti valstybei neteisėtai perleistą turtą, o tik išieškoti iš atsakovės neteisėtais valstybės institucijų veiksmais valstybei padarytus nuostolius, konstatavo bylinėjimosi netikslingumą ir netgi nuostolingumą valstybei, neteisėtus valdžios institucijų veiksmus bei ieškovo pasirinktą netinkamą viešo intereso gynimo būdą, tačiau realiai ieškinio argumentų netyrė, minėto netikslingumo neargumentavo, atsakovų sąžiningumo bei veiksmų nevertino, kas sudaro pagrindą išvadai apie bylos esmės neatskleidimą (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, jog teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, paskirtis teisingai išspręsti kiekvieną bylą lemia tai, kad teismas ne tik iš esmės nagrinėdamas byloje kilusį materialinį teisinį ginčą vadovautųsi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, bet šiuos principus taikytų ir spręsdamas procesinio pobūdžio klausimus, t. y. klausimus, kurie yra arba gali būti pagrindas sukurti prielaidas pradėti iš esmės spręsti materialinį teisinį ginčą, o tokį ginčą nagrinėjant – užtikrinti nuosavybės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių ir visokeriopos civilinių teisių gynybos principų įgyvendinimą (CK 1.2 str. 1 d., 1.5 str.).

Įstatymas draudžia teismui spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 str.). Šis įstatymo imperatyvas sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra konstatuojamas tada, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų.

Civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas – užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 str.), tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 str.) turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo įtvirtintą galimybę šį interesą įgyvendinti įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog tretieji asmenys gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo valia (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042/2002; 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2004).

Atkreiptinas dėmesys, jog prokuroras šioje byloje, gindamas pažeistas valstybės teises - viešąjį interesą, nagrinėjant bylą tik pats savarankiškai konstatavo, kad ginčo sklypą iš atsakovės Z. K. įgijęs asmuo – UAB ,,Pilnatvė“ yra sąžiningas įgijėjas, iš kurio turtą išreikalauti draudžia įstatymas (CK 4.96 str. 2 d.). Tačiau nustatyti tokią faktinę aplinkybę – teismo prerogatyva. Byloje ši svarbi aplinkybė liko visiškai netirta, o UAB ,,Pilnatvė“ neįtrauktas į bylą dalyvaujančiu asmeniu, nors pirminiame ieškinyje ir buvo nurodytas atsakovu, bet vėliau jo (UAB ,,Pilnatvė“) dalyvavimo byloje atsisakyta, atsisakius jam reiškiamo reikalavimo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, nustačius, kad ginčo sklypus įsigijęs juridinis asmuo nėra sąžiningas įgijėjas, sklypas galėtų būti išreikalautas vadovaujantis CK 4.95 straipsniu. Byloje paaiškėjus UAB ,,Pilnatvė“ nesąžiningumui, prokuroras atitinkamai turėtų patikslinti ieškinio reikalavimą, prašant taikyti restituciją (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2003 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1204/2003).

Apeliacinės instancijos teisme nei ieškovas, nei trečiasis asmuo Aplinkos ministerija negalėjo pasakyti ir apie faktinę situaciją ginčo sklype, t. y. ar yra išlikęs ginčo miškas. Pirmosios instancijos teisme tai nebuvo tirta. Atsižvelgiant į tai, kad valstybinės reikšmės miškas privalo būti išsaugotas, nors valstybė ir prarado nuosavybės teisę į jį, reali situacija turi būti nustatyta, kadangi tai turi reikšmės ir sprendžiant restitucijos natūra klausimą.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba atlieka ikiteisminį tyrimą, susijusį su UAB ,,Pilnatvė“ veikla ginčo sklype. Ši aplinkybė pirmosios instancijos teisme nebuvo tirta, tačiau ji taip pat gali turėti įtakos teisingam bylos išsprendimui, todėl nagrinėjant bylą iš naujo ši aplinkybė turi būti tiriama ir vertinama.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neįtraukęs į bylą dalyvaujančiu asmeniu dabartinio ginčo miško sklypo savininko UAB ,,Pilnatvė“, kurio teisėms ir pareigoms sprendimas gali turėti tiesioginės įtakos, padarė absoliutų procesinės teisės normos pažeidimą (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Šie procesiniai pažeidimai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Tik visapusiškai ir išsamiai ištyrus įrodymus, juos tinkamai įvertinus, teisingai nustačius esmines faktines bylos aplinkybes, tinkamai motyvavus padarytas išvadas, galima priimti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą (CPK 176 str., 185 str., 263 str., 270 str. 4 d.).

Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjant bylą teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme, trečiojo asmens Aplinkos ministerijos, kurio, kaip minėta, prašymo dėl viešo intereso gynimo pagrindu prokuroras pateikė ieškinį, atstovė prašė apginti viešąjį interesą grąžinant mišką natūrą. Pažymėtina, kad tretysis asmuo teismo sprendimo neskundė, tai nauja aplinkybė, dėl kurios pirmosios instancijos teismas nepasisakė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jos nagrinėti (CPK 320 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,

nutaria:

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 19 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam apygardos teismui.