Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), direktoriumi, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. lapkričio 12 d., 08.00 val. nustatyta, kad E. B., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė) vadovu (direktoriumi) per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2018 metų ir 2019 metų Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje.

Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi, ABĮ 58 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau - Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktais, juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 d. nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registrui, jei įstatymai nenumato kito termino. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio Įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėn. nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais.

UAB (duomenys neskelbtini)2018 metų finansinių ataskaitų rinkinys Juridinių asmenų registrui privalėjo būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d., o 2019 metų finansinių ataskaitų rinkinys Juridinių asmenų registrui privalėjo būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu ir Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

Administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija E. B. veiksmus kvalifikavo pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka arba jam nedalyvaujant, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 629 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

E. B. elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad jo veiksmuose nebuvo kaltės, kadangi finansinės atskaitomybės dokumentų jis nepateikė dėl to, kad vienintelis bendrovės akcininkas jų laiku nepatvirtino, todėl mano, kad šiuo atveju nėra nustatyta jo kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas į posėdį neatvyko, gautas pranešimas dėl nedalyvavimo teismo posėdžiuose ir sutikimo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 23). Pranešime Institucija nurodo, jog palaiko administracinio nusižengimo protokole išdėstytas aplinkybes bei prašo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirti baudą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdžio metu buvo ištirta byloje surinkta medžiaga: 2020 m. lapkričio 12 d. administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 2-3); Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija, iš kurio matyti, kad E. B. yra UAB „(duomenys neskelbtini)direktorius (b. l. 4-5); 2019-07-12 Valstybės įmonės Registrų centro generalinio direktoriaus įsakymo Nr. VE-333 (1.3e) dėl VĮ Registrų centro direktoriaus 2019-02-28 įsakymo Nr. V-150 (101.2E) „Dėl administracinių nusižengimų tyrimo“ pakeitimo elektroninio dokumento nuorašas, detalūs metaduomenys (b. l. 6); 2019-02-28 Valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus įsakymo Nr. V-150 (101.2E) dėl administracinių nusižengimų tyrimo elektroninio dokumento nuorašas, detalūs metaduomenys (b. l. 7, 8); įteikimo pranešimas apie siuntą (b. l. 9); administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, iš kurio matyti, kad E. B. baustas administracine tvarka (b. l. 11-18).

Administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Motyvuojamoji dalis

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims be kita ko už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punkte numatyta, jog bendrovės vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui.

E. B. teismui pateikė UAB (duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko M. D. 2019 m. balandžio 30 d., 2019 m. gruodžio 31 d., 2020 m. balandžio 30 d., 2020 m. lapkričio 9 d. ir 2020 m. lapkričio 25 d sprendimus, iš kurių matyti, kad vienintelio akcininko sprendimuose netvirtinti 2018 m. ir 2019 m. UAB (duomenys neskelbtini) metinės finansinės atskaitomybės dokumentų nurodoma, kad įmonės vadovas (E. B.) laiku, per 4 mėnesius pasibaigus finansiniams metams pranešė akcininkui apie finansinių ataskaitų parengimą pagal turimus nepilnus ir netikslius duomenis, kadangi dalį dokumentų už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 1 d. iš įmonės paėmė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba. Atsižvelgus į tai, kad nesant dalies dokumentų finansinė atskaitomybė būtų buvusi netiksli, vienintelis įmonės akcininkas 2019 m. balandžio 30 d. ir 2020 m. balandžio 30 d. sprendimais atsisakė tvirtinti UAB (duomenys neskelbtini) metinės finansinės atskaitomybės dokumentus.

Nagrinėjamoje byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad E. B., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, Juridinių asmenų registrui nepateikė 2018 metų metinių finansinių ataskaitų rinkinio dokumentų iki 2019 m. birželio 1 d., taip pat nepateikė 2019 metų metinių finansinių ataskaitų rinkinio dokumentų iki 2020 m. birželio 1 d. Tačiau CK 2.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Juridinių asmenų registrui pateikiamas įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kitaip. Nagrinėjamuoju atveju UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys buvo patvirtintas 2020 m. lapkričio 9 d. vienintelio akcininko sprendimu, ir tą pačią diena pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui, UAB „Tauritus“ 2019 m. konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys buvo patvirtintas 2020 m. lapkričio 25 d. vienintelio akcininko sprendimu, ir tą pačią diena pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui, todėl teismas daro išvadą, kad E. B. šiuo atveju CK 2.66 straipsnio nuostatų nepažeidė. Nors UAB (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas M. D. finansinių ataskaitų rinkinius patvirtino pavėluotai, tačiau nurodė objektyvias tą padaryti sutrukdžiusias priežastis – dalis UAB „Tauritus“ finansinių dokumentų iš įmonės buvo paimti ir įmonei grąžinti tik 2020 m. vasario 7 d. Be to, kaip ir nurodo E. B., jokie teisės aktai nenumato priemonių įmonės vadovui užtikrinti, kad įmonės akcininkai laiku patvirtintų finansinės atskaitomybės dokumentus. Teismas sutinka, kad iš asmens negalima reikalauti to, ko jis objektyviai padaryti negali.

Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis darytina išvada, kad šiuo atveju nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių E. B. kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, todėl administracinio nusižengimo teisena dėl šio administracinio nusižengimo jo atžvilgiu nutrauktina, padarytoje veikoje nesant administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.