- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-20
- Bylos Nr.
- 2A-1671-585/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka (pran.), Antanas Rudzinskas, Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- UADB „Ergo Lietuva“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Swedbank lizingas“, UAB „Akepus prekyba“
- Kategorijos
- 73.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Zeliankos, kolegijos teisėjų Antano Rudzinsko ir Godos Ambrasaitės-Balynienės, sekretoriaujant A.Bajarūnaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal A. S. ieškinį atsakovui UADB „Ergo Lietuva“ dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „Akepus prekyba“
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. S. 2008-10-06 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ ieškovui 73 170,01 Lt draudimo išmoką, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo atsakovo atsisakymo sumokėti išmoką iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad su atsakovu 2008-04-22 sudarė automobilio „Renault Trafic“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių (su vagyste) draudimo sutartį. 2008-05-15 apdraustą automobilį ieškovas išnuomavo UAB „Akepus prekyba“ direktoriui Andriui Gerviotauskui. Pasibaigus nuomos terminui, nuomininkas automobilio negrąžino. Ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos, tačiau atsakovas atsisakė sumokėti draudimo išmoką, tvirtindamas, kad automobilį ieškovas prarado dėl nedraudžiamojo įvykio - automobilį pasisavino draudėjo įgaliotas asmuo su teisėto valdytojo žinia. Ieškovo nuomone, atsakovas nepagrįstai atsisakė sumokėti draudimo išmoką. Kadangi automobilio draudimo liudijime nurodytas naudos gavėjas - UAB „Hansa lizingas“ (dabar UAB „Swedbank lizingas“), ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti draudimo išmoką šiai įmonei, o ne pačiam ieškovui.
Atsakovas UADB „Ergo Lietuva“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodydamas, kad draudimo taisyklėse Nr. 30 (kurios yra sudėtinė ieškovo ir atsakovo sudarytos transporto priemonių draudimo sutarties dalis) nenumatytas draudžiamasis įvykis - automobilio praradimas, kai nuomininkas pasisavina jam perduotą transporto priemonę. Be to, ieškovas nebuvo apdraudęs papildomos draudimo rizikos, susijusios su apdrausto automobilio nuoma ir jo perdavimu nuomininkui. Pagal nurodytų taisyklių 1.30 p. ir 11.4.3 p. nuostatas, apie automobilio draudimo rizikos padidėjimą ieškovas privalėjo pranešti atsakovui, tačiau to nepadarė. Į ieškovo ir atsakovo sudarytos sutarties sąlygas buvo įtraukta nuostata, kad draudėjas rūpintųsi automobiliu, jį saugotų ir neperduotų automobilio kitiems asmenims, priešingu atveju jis netenka teisės gauti draudimo išmoką. Taip pat ieškovas neįvykdė taisyklių 17.3.3. p. nurodyto reikalavimo perduoti apdraustojo automobilio raktus draudikui ar policijos įstaigai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010-06-07 sprendimu ieškinį atmetė. Nustatęs, kad ieškovas buvo tinkamai supažindintas su draudimo taisyklėmis, teismas konstatavo, kad transporto priemonės pasisavinimas laikytinas nedraudžiamuoju įvykiu Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 30, 4.2.1.6. p. pagrindu. Teismo nuomone, šalims aktualios sutarties nuostatos yra išdėstytos dvejose sutarties vietose, jos yra aiškios, o analogiški šalims protingi asmenys turėjo suvokti, kad savininkui gera valia perdavus teisę naudotis automobiliu trečiajam asmeniui, o šiam automobilį pasisavinus, draudėjas neturi teisės į prarasto automobilio draudimo apsaugą. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo ieškovui remtis LAT 2007-03-16 nutartimi Nr. 3K-3-152/2007, kadangi nurodytoji LAT nutartis priimta dėl draudimo taisyklių, kuriose nebuvo pateiktas aplinkybių, kai transporto priemonė pasisavinama asmenų, kurie su transporto priemonės savininko ar jos teisėtų valdytojų žinia ir valia įgiję teisę naudotis apdrausta transporto priemone, išaiškinimas ir reikšmė.
Šalies argumentai
Ieškovas A. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo nesutinka su teismo sprendimu ir prašo apklausti apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojus K. D. ir J. S.; pirmos instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog transporto priemonės pasisavinimas laikytinas nedraudžiamuoju įvykiu pagal Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 30 4.2.1.6. p. Pasak apelianto, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad apeliantas savo valia ir žinia perdavė apdraustą transporto priemonę pagrobėjams. Skunde nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad iš apelianto buvo atimta galimybė priešintis, transporto priemonė buvo pasisavinta apgaulės būdu, taigi transporto priemonė buvo pasisavinta ne dėl laisvos apelianto valios. Todėl apeliantas mano, kad šiuo konkrečiu atveju automobilio praradimas atitinka Taisyklių 1.18. p. bei 3.1. p. nurodytus draudžiamuosius įvykius. Apeliantas nurodė, kad pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą yra ir tai, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą nepagrįstai nesivadovavo LAT 2007-03-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2007, kuri yra identiška nagrinėjamai bylai, todėl remiantis šia nutartimi jo turto praradimas turi būti priskiriamas vagystei ir pripažįstamas draudiminiu įvykiu.
Atsiliepimas
Atsakovas ieškovo apeliacinį skundą prašė atmesti. Nesutikdamas su apelianto argumentais, atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad Taisyklių 1.18 p. prasme neturi reikšmės aplinkybės ir priežastys, įtakojusios apelianto valios susiformavimą – svarbu pats valios susiformavimo faktas, t.y. kad automobilį apeliantas perdavė savo valia ir žinia. Nuomininko veiksmų neteisėtumas, kurių pagrindu apeliantas grindžia savo teises į draudimo išmoką, nesudaro pagrindo pripažinti įvykį draudiminiu. Priešingai, draudimo taisyklių 4.1.7. p. nustato, kad draudimo įmonė neprivalo mokėti draudimo išmokų, kai transporto priemonė valdoma neteisėto valdytojo, išskyrus tuos atvejus, kai transporto priemonė apgadinama vagystės ar plėšimo metu. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad ieškovas apeliaciniame skunde nesutikimą su apylinkės teismo sprendimu grindžia ir LAT 2007-03-16 nutartimi Nr. 3K-3-152/2007, ją traktuodamas sau palankia linkme. Nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju aplinkybės nagrinėjamoje byloje nėra tapačios toms aplinkybėms, kurios buvo nagrinėjamos LAT, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šia nutartimi ir nesivadovavo. Pabrėžė, kad net jei toks transporto priemonės praradimas būtų prilyginamas jos vagystei (turto praradimo pasekmių prasme), kaip kad reikalauja apeliantas, tokiu atveju draudimo išmoka vis tiek neturėjo būti išmokėta. Taip pat atsakovas nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju apelianto veiksmai - transporto priemonės perdavimas kitiems asmenims, kurie ją pasisavino, nelaikomas draudiminiu įvykiu, nes atsakovas nesutiko apdrausti šios rizikos. Pažymėjo, kad ši rizika yra praktiškai nevaldoma ir nekontroliuojama, nes atsakovas neturėjo galimybių įtakoti apelianto sprendimų, jam nebuvo žinoma apie naująjį automobilio valdytoją, jo savybes, o apeliantas ir atsakovas nebuvo susitarę dėl išimčių, susijusių su automobilio nuomos rizikos draudimu. Atsakovas taip pat nesutiko su apelianto prašymu į apeliacinės instancijos teismo posėdį iškviesti ir apklausti liudytojus, nurodydamas, kad apeliantas nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas turėtų apklausti liudytojus.
Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str.).
Ginčas kilo dėl draudimo sutarties aiškinimo, šalims skirtingai aiškinant draudimo taisyklių 1.18p., 3.1p. ir 4.2.1.6p.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad draudimo taisyklių 1.18p. ir 4.2.1.6p. nuostatos yra visiškai aiškios, atsakovo aiškinamos teisingai pagal jų sudarymo prasmę, draudikui siekiant sumažinti draudimo riziką, apsisaugant nuo neatsakingų draudėjo veiksmų, perduodant naudotis automobilį asmenims, nežinomiems draudikui ir jo nekontroliuojamiems, todėl įvykis, kuriuo ieškovas grindžia prašymą išmokėti draudimo išmoką, pagrįstai pripažintas nedraudiminiu.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su tokiu sutarties aiškinimu.
Atsakovas santykyje su ieškovu veikė kaip savo verslo srities profesionalas, sutartį sudarantis iš esmės standartinėmis savo parengtomis sąlygomis, dėl to turintis neabejotiną išaiškinimo pareigą ir sutarties neaiškumo atveju prisiimantis sau nepalankaus sutarties aiškinimo riziką, kadangi sutartis turi būti aiškinama prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193str.4d.).
Draudikas turi teisę, o kartu ir pareigą prieš sudarydamas draudimo sutartį gauti iš draudėjo visą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudiminio įvykio atsitikimo tikimybei ir iš šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (Taisyklių 2.1p.), kadangi tik išaiškinęs tokias aplinkybes draudikas gali įvertinti draudimo riziką. Draudikas turi teisę pareikalauti informacijos raštu (Taisyklių 2.1p., CK 6.993str.1-3d.d.). Draudikas prieš sudarydamas draudimo sutartį privalo draudėjui fiziniam asmeniui suteikti informaciją apie galimus draudimo rizikos padidėjimo atvejus (Draudimo įstatymo 91str.1d.1p., CK 6.993str.8d.).
Ieškovas lizingo sutartimi įsigijo transporto priemonę - automobilį Renault Traffic turėdamas tikslą verstis šios daikto nuoma. Tai įrodo ieškovo pateikti duomenys apie verslo liudijimo iki transporto priemonės valdymo pradžios įsigijimą ir paraiška lizingo įmonei, kurioje ieškovas raštu nurodė, kad transporto priemonė bus naudojama verslo tikslu (t.I, b.l.97-98).
Atsakovas, aiškindamas draudimo sutartį taip, kad joje yra sąlyga, iš esmės eliminuojanti galimybę gauti draudimo išmoką draudėjui, besiverčiančiam transporto priemonių nuoma, kai nuomininkas apgaulės būdu neteisėtai užvaldo apdraustą transporto priemonę, ją pagrobdamas ir padarydamas draudėjui žalą, nepateikė jokių įrodymų, kad iš draudėjo pareikalavo informacijos apie draudėjo numatomus transporto priemonės naudojimo būdus, nepaisant to, kad atsakovui neabejotinai buvo žinomas ieškovo valdytos transporto priemonės įgijimas lizingo sutartimi, kas savaime nurodė lizingo sutartimi įgyto daikto naudojimą verslui, nes tai atitinka lizingo sutarties prasmę ir tikslą (CK 6.567str.). Sutarties, jos šalių vadinamos lizingo sutartimi, pripažinimas išperkamosios nuomos sutartimi (CK 6.503str.) galimas tik įvertinus daug papildomų reikšmingų aplinkybių, kurių tyrimo atsakovas neatliko, nes nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų.
Draudimo taisyklių 3.1p. numatyta, kad draudiminis įvykis yra transporto priemonės vagystė.
Draudimo taisyklių 1.18p. vagystės sąvoką draudimo sutarties prasme susiaurina, kadangi pagal šį Taisyklių punktą vagystė nelaikoma draudiminiu įvykiu, kai transporto priemonės pasisavinimas įvykdomas paties draudėjo ar jo įgalioto asmens ar kitų asmenų, kurie su transporto priemonės savininko ar jo teisėtų valdytojų žinia ir valia buvo įgiję teisę naudotis apdrausta transporto priemone. Analogiška nuostata perkelta į Taisyklių 4.2.1.6p., nustatančiu transporto priemonės kasko draudimo neatlyginimo atvejus.
Pažymėtina, kad tokiomis sąlygomis numatytas atsisakymas mokėti draudimo išmoką nėra nurodomas nedraudiminių įvykių sąraše pagal draudimo sutartį, kai žala padaroma draudimo objektui (Taisyklių 4.1.1p. – 4.1.17p.).
Atsiliepimas
Atsakovui nepateikus įrodymų, kad pareikalavo draudėjo paaiškinimų dėl numatomo transporto priemonės naudojimo būdo, ieškovui pateikus įrodymus turėjus tikslą apdraustą transporto priemonę naudoti nuomos verslui, atsakovo pasiūlytos draudimo sutarties sąlygos, kurias ieškovas priėmė sudarydamas draudimo sutartį prisijungimo būdu, turi būti aiškinamos ieškovo naudai, kadangi teisėjų kolegija šias sąlygas nelaiko aiškiomis, ieškovui argumentuojant, kad nebuvo įvykdyta Taisyklių 1.18p. ir 4.2.1.6p. sąlyga dėl perdavimo ieškovo valia ir su ieškovo žinia.
Atsakovo nustatyta draudimo sutartyje atsisakymo mokėti draudimo išmoką sąlyga, numatanti draudėjo ar jo įgalioto asmens arba bet kurio kito trečiojo asmens, teisėtai su draudėjo ar kito teisėto valdytojo žinia ir valia valdančio apdraustą transporto priemonę, įvykdytą transporto priemonės pasisavinimą, nagrinėjamu atveju gali būti taikoma tik nustačius, kad draudėjas (ieškovas) perdavimui aktyviais veiksmais ar susilaikymu nuo veiksmų pritarė ir taip savo laisva, neteisėtai nepaveikta valia perdavė transporto priemonę pagrobimą įvykdžiusiam asmeniui.
Žemesnės instancijos teismas
Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad transporto priemonę ieškovas pagrobusiam asmeniui perdavė pagal suklastotus asmens ir įmonės, kurią tas asmuo atstovavo, dokumentus. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovas transporto priemonę ją pagrobusiam asmeniui perdavė būdamas nusikalstamai suklaidintas, todėl perdavė valdyti transporto priemonę ne tam asmeniui, kuriam manė perdavęs pagal pateiktus dokumentus. Taip pat akivaizdu, kad joks protingas ir rūpestingas asmuo, žinodamas, kad asmuo pasivadino svetimu vardu ir naudoja suklastotus dokumentus, tokiam asmeniui didelės vertės transporto priemonės valdyti neperduotų.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, taisyklių 1.18p. ir 4.2.1.6p. taikant nagrinėjamam ginčui turi būti aiškinami taip, kad draudimo išmoka turi būti mokama tuomet, kai draudėjo valia ir žinojimas apie perdavimo aplinkybes yra klaidinamai suformuoti, nustačius, kad prieš draudėją panaudota apgaulė ir klasta (tą privalo įrodyti draudėjas), o draudėjas tyčiniu arba pasireiškusiu dideliu neatsargumu elgesiu laisvu savo pasirinkimu sąmoningai neprisidėjo prie transporto priemonės perdavimo tokiomis aplinkybėmis, kuriomis galima buvo protingai numatyti transporto priemonės pagrobimo riziką. Taigi teisėtas draudimo išmokos nemokėjimas galimas teisingai aiškinant draudimo sutartį tik nustačius draudėjo pareigos draudikui pažeidimą (draudimo sutartyje esant šalių fiduciariniam – dideliu tarpusavio pasitikėjimu grindžiamam santykiui), kaip atsakomybės už asmens, kuriam perduota transporto priemonė, veiksmus sąlygą. Todėl, siekdamas pagrįsti atsisakymo mokėti draudimo išmoką teisėtumą, atsakovas privalo įrodyti ieškovo neteisėtus veiksmus perduodant transporto priemonę trečiajam asmeniui ir paneigti ieškovo esminį suklaidinimą, kadangi pats perdavimo faktas yra nepakankamas atsisakymui mokėti draudimo išmoką pagrįsti. Pažymėtina, kad transporto priemonės perdavimas tretiesiems asmenims apskritai pagal draudimo sutartį galimas ir yra teisėtas, tokia išvada daroma aiškinant tiek Draudimo taisyklių 4.1.7p., nustatantį, kad tik neteisėto valdymo (išskyrus vagystę ir plėšimą) atveju žala objektui nelaikoma draudiminiu įvykiu, tiek ir aiškinant Taisyklių ginčo punktus – 1.18p. ir 4.2.1.6p., kurie numato perdavimo tretiesiems asmenims galimybę, o nedraudiminius įvykius sieja ne su pačiu perdavimu, bet su perdavimo būdu, siejamu su draudėjo valia ir žinia, bei pasekmėmis.
Atsakovui neteisingai aiškinant sutartį ir pirmosios instancijos teismui tokį aiškinimą patvirtinus, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija apeliacinį skundą tenkiną, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir priima naują sprendimą. Draudimo išmoka priteisiama ne naudos pagal draudimo sutartį gavėjui, o draudėjui, sumokėjusiam naudos gavėjui turto kainą pagal lizingo sutartį.
Panaikinant pirmosios instancijos teismo sprendimą, panaikinamas ir jo sudėtine dalimi esantis papildomas sprendimas, kuriuo pirmosios instancijos teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1d. 1p., 331str., teisėjų kolegija
nusprendžia:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. sprendimą ir 2010 m. birželio 13 d. papildomą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: ieškinį patenkinti ir priteisti iš atsakovo UAB Ergo Lietuva ieškovui A. S. 73 170,01 Lt draudimo išmoką, 2595 Lt žyminį mokestį, 164 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
Priteisti iš UAB Ergo Lietuva 1750 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei.