- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-16
- Bylos Nr.
- e2S-139-755/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Atsakovas
- T. N.
- Ieškovas
- J. N.
- Kategorijos
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-139-755/2019
teisėja Vaida Motiejūnienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00482-2018-8
2019 m. sausio 16 d.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. N. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2310-1026/2018 pagal ieškovės J. N. ieškinį atsakovui T. N., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, įsiskolinimo už vaiko išlaikymą priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. N. pateikė prašymą, kuriuo teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovo laikiną materialinį išlaikymą šalių sūnui po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
2. Nurodė, kad atsakovas nevykdo pareigos išlaikyti vaiką, išlaikymas skirtas vaiko būtiniausiems minimaliems poreikiams tenkinti, bylos nagrinėjimas gali užtrukti ilgą laiko tarpą, todėl vaiko teisė į išlaikymą nebus tinkamai įgyvendinta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino visa apimtimi.
4. Įvertinęs galimą bylos nagrinėjimo trukmę, atsakovo pareigos išlaikyti vaiką nevykdymą bei tai, kad atsakovas pareiškė reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo, teismas sprendė esant tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti laikiną materialinį išlaikymą ieškovės prašoma kas mėnesį mokėtino laikino išlaikymo suma.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovas T. N. prašo iš esmės panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartį.
6. Teigia, kad teismas nutartį priėmė skubotai, nesuteikiant galimybės atsakovui dalyvauti priimant nutartį, duoti paaiškinimus. Nesutinka su teismo išvada dėl ilgo bylos nagrinėjimo.
7. Nurodo, jog nutartyje nurodytos aplinkės dėl pareigos išlaikyti vaiką nevykdymo niekuo neparemtos, nėra aišku, ar vaikas tikrai yra atsakovo, be to, atsakovas jau 3 metus nėra susitikęs su vaiku, dalyvavęs jo auklėjime.
Atsiliepimas
8. Ieškovė J. N. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
9. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei išnagrinėjimo perspektyvas, todėl pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones.
10. Pažymi, jog skundžiama nutartis buvo priimta rašytinio proceso tvarka. pažymi, jog teismas nutartyje nurodė apskundimo terminą, todėl atsakovo teisė ginčyti nutartį nepažeista.
11. Teigia, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog vaikui išlaikymą teikia.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 185 straipsnis įpareigoja teismą priimant procesinį sprendimą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. Tačiau, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, netiria ar pareikšti reikalavimai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik sprendžia ar tuo atveju jeigu teismas patenkintų pareikštą reikalavimą, nebūtų kliūčių įvykdyti teismo sprendimą.
13. Nustatyta, kad nepilnametis D. N. (gim. (duomenys neskelbtini)) yra J. N. ir T. N. sūnus, gyvenantis kartu su motina ir yra jos išlaikomas. T. N. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, atsakovas neteikia jų nepilnamečiui sūnui išlaikymo.
14. Laikinas išlaikymo priteisimas nepilnamečiams vaikams yra laikinoji apsaugos priemonė (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 str. 2 d. 4 p., 3.196 str. 2 d., CPK 145 str. 1 d. 11 p.), skirta apsaugoti vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes vaikų išlaikymas iš esmės skirtas kasdieniams poreikiams tenkinti, tuo tarpu civilinės bylos nagrinėjimas, kurioje sprendžiamas išlaikymo priteisimo klausimas, gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaiko interesai turi būti apsaugoti. Šiai laikinajai apsaugos priemonei taikyti pakanka pagrįstų abejonių, kad gali būti pažeista vaikų išlaikymo teisė civilinės bylos nagrinėjimo metu. Reikalavimo priteisti išlaikymą pateikimo teismui faktas patvirtina galimą išlaikymo teisės pažeidimą, todėl esant šalies prašymui teismas turi ją taikyti.
15. Siekiant užtikrinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytas būtinas vaiko vystymosi sąlygas, turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymas vaikui yra susijęs su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu ir turi būti teikiamas nuolat. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas pagrįstai taikė atsakovo atžvilgiu specialią CK 3.65 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę – laikino išlaikymo priteisimą nepilnamečiui šalių vaikui, ji atitinka vieną iš prioritetinių tikslų, kurių siekiama šeimos bylose dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, t. y. užtikrinti vaikų teisių ir interesų apsaugą, jų teisę gauti išlaikymą iš abiejų tėvų nepertraukiamai ir tokio dydžio, jog būtų patenkinti bent minimalūs vaikų poreikiai (CK 3.3 str. 1 d., 3.198 str. 1 d.; CPK 185 str.). Apeliantas nepateikė jokių pakankamų ir leistinų įrodymų, paneigiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą (CPK 178 str.). Taip pat, apeliantas neginčijo priteisto laikino materialinio išlaikymo dydžio pagrįstumo.
17. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nereiškia ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo bei jo dydžio pagrįstumo išsprendimo, nes tai yra sprendžiama bylą nagrinėjant iš esmės ir vertinant visas su tuo susijusias reikšmingas aplinkybes bei į bylą pateiktus įrodymus. Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Įstatymas suteikia teisę teismui šeimos bylose viršyti pareikštus reikalavimus, todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė laikino išlaikymo priteisimo momento pradžią (CPK 376 str. 3 d.).
18. Vertinant apelianto teiginius dėl skundžiamos nutarties priėmimo skubotumo, pažymėtina, jog šiuo atveju tarp šalių kilęs ginčas tiesiogiai liečia nepilnamečio vaiko interesus, kurių apsaugai taikomas prioritetas, todėl minėti apelianto teiginiai nepagrįsti.
19. Kadangi skundžiama nutartis buvo priimta rašytinio proceso tvarka, ginčo šalims nedalyvaujant, apeliantui įstatymas numato galimybę gintis nuo, jo manymu, nepagrįsto teismo sprendimo, pateikiant atskirąjį skundą ir jame išdėstyti nesutikimo su nutartimi motyvus. Kadangi apeliantas pateikė atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad jis pasinaudojo jam įstatymo suteikta teise ir skundžiamos nutarties priėmimo aplinkybės nepažeidė jo teisių į gynybą (CPK 5 str. 1 d., 334 str.).
20. Šioje proceso stadijoje teismas neturi teisinio pagrindo iš esmės vertinti šalių pateiktų įrodymų, kuriais grindžia savo reikalavimus, todėl atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl ginčijamos tėvystės nevertintinos. Atsižvelgiant į nutartyje išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį (CPK 185 str., 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.