Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. B. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. sausio 22 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-754 nutarta taikyti nuteistajam A. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 2 metų 3 mėnesių 8 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime posėdžio dieną, tai yra 2024 m. sausio 18 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, ir nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau yra stebimas nuoseklus rizikos mažėjimas, jos valdymas, teigiamos nuostatos taikomos priežiūros ir apribojimų bei vykdomų programų atžvilgiu įgyvendinant resocializacijos plane numatytas priemones. Komisija pažymėjo, kad neigiamo nuteistojo elgesio apraiškų neužfiksuota, šiuo metu elgesyje stebimi tik pozityvūs pokyčiai, nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, skatintas dvidešimt šešis kartus, tęsia darbinę veiklą, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, apie savo tikslus kalba konkrečiai, stebima jo asmenybės orientacija į pokytį, pradedant analizuoti nusikalstamo elgesio priežastis ir pasekmes, įsitraukiant į pozityvaus užimtumo priemones, mokslus, darbą, intervencinių priemonių taikymą. Šiuo metu teisės pažeidėjas geba išsamiau analizuoti savo elgesio pasekmes ir stengiasi rinktis problemų sprendimus atsižvelgdamas į jas, yra motyvuotas tinkama linkme planuoti savo ateitį bei siekti savo planų įgyvendinimo, esant poreikiui kreipiasi dėl tikslinių konsultacijų. Stebimas nuteistojo disciplinuotas, pozityvus elgesys, kuris įstaigos administracijos buvo įvertintas skiriant paskatinimo priemones bei perkeliant tolimesniam bausmės atlikimui į atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Komisijos nuomone, paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, darbinė veikla ir teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, atsakomybės už savo veiksmus prisiėmimas ir nusikalstamo elgesio žalos visuomenei suvokimas, patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, nuteistojo mąstymo ir požiūrio pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti taikomas laisvėje su priežiūra.

A. B. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 150 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė. 2023 m. lapkričio 26 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsniu, 65 straipsniu, paskirtą bausmę subendrinus su 2012 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – 15 metų 3 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2011 m. balandžio 23 d., bausmės pabaiga – 2026 m. balandžio 26 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Kaip matyti iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis A. B. šiuo metu yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą privalomai atliktinos bausmės dalį, siekiant lygtinio paleidimo. Ši objektyvi aplinkybė patvirtina, kad formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui egzistuoja. Tačiau sutinkamai su aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimo, vien tik formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga įvertinti ar egzistuoja materialusis pagrindas be kurio lygtinio paleidimo instituto taikymas nėra įmanomas bei teisiškai pagrįstas.

Vertinant nuteistojo pažangą įvertinamas jo elgesys viso bausmės atlikimo metu. Iš socialinės tyrimo išvados matyti, kad A. B. pagal „OASys“ metodiką nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nėra pakitusi nuo ankstesnių trijų vertinimų. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nuteistojo pakartotinio elgesio rizika visą bausmės laikotarpį neišlieka pastovi, 2013 m. liepos 9 d. atlikus pirminį vertinimą nustatyta vidutinė rizika, 2020 m. balandžio 23 d., 2020 m. gruodžio 3 d., 2021 m. rugsėjo 21 d. atlikus vertinimus buvo nustatyta žema rizika, tačiau 2021 m. lapkričio 8 d., 2022 m. balandžio 4 d., 2023 m. vasario 1 d. ir 2024 m. sausio 4 d. vėl buvo nustatyta vidutinė rizika. Nuteistojo elgesyje vis dar išlieka ne mažai dinaminių kriminogeninių veiksnių (iki įkalinimo turėjo mažą / nestabilią darbo patirtį; turi skolų, tačiau yra motyvuotas jas padengti; buvo įtakojamas asocialios grupės; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis būdingas impulsyvus elgesys; ankstesnis būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; ankstesnės savitvardos problemos; stokojo tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; stokojo tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, kuriuos nuteistasis pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet privalo sumažinti, siekiant pakeisti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pozityvia linkme. Tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimas nėra pakitęs nuo ankstesnių jo nustatymų, leidžia teismui spręsti, kad nuteistasis nėra linkęs dėti maksimalių pastangų, kad jo elgesys kistų tik teigiamai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dirba, dalyvauja resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi motyvuotai, galiojančių nuobaudų neturi, dvidešimt šešis kartus skatintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais (mama, seserimis, žmona ir vaikais), turi tinkamas gyvenimo darbo sąlygas laisvėje. Nors visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, vis tik teismo vertinimu A. B. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis bet kuris laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, ir tik šios teigiamos aplinkybės negalėtų būti absoliučiu pagrindu sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, kadangi reikalinga vertinti asmens elgesį viso bausmės atlikimo metu.

Teismas įvertina tai, kad A. B. akivaizdžiai teigiamu elgesiu, viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, nepasižymėjo, kadangi keturis kartus pažeidė laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei nevykdė įstaigos administracijos reikalavimų, už ką du kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Paskutinį kartą pažeidimas (įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymas) fiksuotas gana seniai – 2017 m. sausio 31 d. Drausminė nuobauda nebuvo paskirta, apsiribota tik svarstymu komisijoje, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengė elgtis nuosekliai bei nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas laisvės atėmimo vietų įstaigos priežiūros priemones. Pažymėtina ir tai, jog pažeidimas fiksuotas 2017 m., t. y., ne bausmės atlikimo pradžioje, o praėjus 6 metams nuo bausmės pradžios, kuomet vidaus taisyklės buvo žinomos ir suprantamos, tai parodo nuteistojo piktybiška požiūri į nustatytas vidaus taisykles ir siekį jų nesilaikyti. Nors nuteistasis buvo daug kartų skatintas, tačiau tai neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje.

Teismas taip pat negali sutikti su Komisijos teiginiu, kad nuteistojo elgesyje stebimi tik pozityvūs pokyčiai, kad nuteistasis prisiima atsakomybę. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti faktai, kad nuteistasis vis dar neigia, kad yra linkęs kartais elgtis impulsyviai, kartoti tas pačias klaidas, nors vertinant nuteistojo praeitį matyti, kad anksčiau jis teistas ne vieną kartą, bei tai, kad nusikalstamų veikų darymo metu jo elgesys pasireiškė impulsyvumu, agresija bei smurtiniu elgesiu. Be to nuteistasis vis dar linkęs sumenkinti savo kaltę - kaltina susiklosčiusias aplinkybes, alkoholio vartojimą, netinkamus draugus, taip tikėtina bando sumažinti savo atsakomybės ribas, kas itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas ir jis išleistas lygtinai gebės pasirinkti tinkamo elgesio modelius, nesielgti impulsyviai ir neapgalvotai, laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Teismas pažymi, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokios įtakos nuteistojo elgesiui neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas, kuris be kita ko reiškia, kad skiriant bausmę asmeniui turi būti pasiekta pusiausvyra tiek tarp nubaudimo, tiek tarp visuomenės ir nukentėjusiųjų asmenų interesų užtikrinimo. Pažymėtina, kad A. B. nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, kas sudaro pagrindą nuteistojo elgesio pokyčius vertinti itin atidžiai. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas ir lygtinio paleidimo taikymas, jei ir atitinkantis įstatymo nuostatas dėl privalomos atlikti laisvės atėmimo bausmės dalies, vidutinės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, nenustačius akivaizdžios ir nuoseklios pažangos tokią riziką mažinant, nuteistajam asmeniui gali sudaryti klaidingas prielaidas dėl nebaudžiamumo. Šiuo atveju nuteistasis A. B. dar yra neatlikęs nemažos (2 metų 3 mėnesių 8 dienų) laisvės atėmimo bausmės dalies, o įvertinus tai, kad jo pakartotinio elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė, ją sudaro nemažai dinaminių kriminogeninių veiksnių, nenustatyta akivaizdi ir nuosekli pažanga ją mažinant, spręstina, kad dabartiniame etape pataisos procesas dar nėra baigtas, nors nuteistojo elgesyje stebima nemažai teigiamų veiksnių, tačiau jie dar nėra tokie įtikinantys, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti neizoliuotas nuo visuomenės.

Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. B. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis A. B. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. sausio 22 d. nutarimą Nr. RV-22-754.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. sausio 22 d. nutarimą Nr. RV-22-754 taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.