- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-04
- Bylos Nr.
- T-XX-4-07
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aloyzas Marčiulionis (pirm.), Egidijus Laužikas, Gintaras Kryževičius, Algirdas Taminskas
- Ieškovas
- V. Z.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
- Trečiasis asmuo
- K. Z.
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš L.e.p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pirmininkas), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Egidijaus Laužiko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų Gintaro Kryževičiaus ir Algirdo Taminsko,
išnagrinėjusi Kauno apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovo V. Z. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, trečiajam asmeniui K. Z. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. Z. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, patikslintu ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 3 000 Lt turtinės žalos ir 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei bylos vedimo išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad dėl to, jog jo sūnus K. Z. dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų nepagrįstai buvo sulaikytas ir patrauktas administracinėn bei baudžiamojon atsakomybėn (administracinio teisės pažeidimo byla ir ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje nutraukti), jis kaip tėvas patyrė turtinę ir neturtinę žalą (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 str. 1 d., 6.251 str., 6.250 str. 1 d.). Ieškovas pažymėjo, jog dėl žalos atlyginimo ne ginčo tvarka kreipėsi į Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato komisarą ir Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Apsaugos skyriaus komisarą. Pastarasis atsisakė atlyginti žalą ir pasiūlė kreiptis į teismą, o pirmasis iki šiol neatsakė.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 7 d. nutartimi nutarė bylą perduoti nagrinėti pagal teismingumą Kauno apygardos administraciniam teismui (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 34 str. 2 d. 4 p., 36 str.).
Teismas nurodė, kad policijos pareigūnų veikla, dėl kurios, ieškovo teigimu, jis patyrė žalą, laikytina veikla viešojo administravimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 2 str. 1 d.). Ieškovą ir policijos pareigūnus, sulaikiusius jo sūnų, paskyrusius jam administracinę baudą bei atlikusius ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, sieja ne civilinės teisės, o viešosios teisės reguliuojami teisiniai santykiai. Ginčo esmę sudaro viešojo administravimo subjekto darbuotojų veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis ginčas priskirtinas nagrinėti administraciniams teismams (ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p., CK 6.271 str.). Be to tai, kad policijos pareigūnai yra statutiniai valstybės tarnautojai, turintys viešojo administravimo įgalinimus, nustato Policijos veiklos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis ir ABTĮ 2 straipsnio 4 dalis.
Kauno apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 19 d. nutartimi kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą (ABTĮ 21 str.).
Teismas nurodė, kad teisiniai santykiai dėl žalos atlyginimo savo teisine prigimtimi yra civiliniai teisiniai santykiai, žalos atlyginimo klausimus reguliuoja civilinės teisės normos ir pagal bendrą taisyklę tokie ginčai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (Teismų įstatymo 12 str. 3 d., CPK 1 str. 1 d., 22 str. 1 d.). Vadovaujantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu, CK 6.271 straipsniu, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kai žala padaryta ne tik šiose teisės normose nurodytų subjektų, bet ir kai atitinkami veiksmai ar neveikimas, dėl kurių kilo žala, yra padaryti viešojo administravimo srityje. Policija pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo subjektas, tiek ir kaip ikiteisminio tyrimo subjektas (ABTĮ 2 str. 1, 4 d., Policijos veiklos įstatymas, Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 216 str. 5 p., Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 165 str.). Saugaus eismo priežiūra yra viena iš policijai kaip viešojo administravimo subjektui teisės aktais pavestų vykdyti funkcijų (Policijos veiklos įstatymo 5 str. 1 d. 6 p.). Įgyvendindama šią funkciją, policija veikia viešojo administravimo srityje (ABTĮ 2 str. 1 d.). Nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose teisėtumo patikrinimas yra priskirtas administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 15 str. 1 d. 10 p.). Taigi jeigu dėl atitinkamų policijos veiksmų, atliktų įgyvendinant teisės aktais priskirtą saugaus eismo priežiūros funkciją, administracinio teisės pažeidimo byloje paskiriant neteisėtą administracinę nuobaudą, asmeniui buvo padaryta žala, tokios žalos atlyginimo klausimas nagrinėtinas administraciniame teisme (ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p., CK 6.271 str.). Teismas padarė išvadą, kad žalos atlyginimo klausimas dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų sulaikant ieškovo sūnų dėl Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimo padarymo, administracinės nuobaudos paskyrimo nagrinėtinas administraciniame teisme. Ieškovo sūnui padaryta žala, policijos pareigūnams apkaltinus jį nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje, padarymu, ikiteisminio tyrimo atlikimu ir kardomosios priemonės paskyrimu, nėra padaryta viešojo administravimo srityje, nes šiuo atveju policijos pareigūnai veikė kaip ikiteisminio tyrimo subjektai (BPK 165 str.). Taigi akivaizdu, kad šis ginčas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 16 str. 2 d.), o nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad šiuo atveju ginčas nėra išskirtinai administracinio pobūdžio, o yra kilęs tiek iš administracinių, tiek iš civilinių teisinių santykių, todėl turi būti išnagrinėtas bendrosios kompetencijos teisme, kurio kompetencija yra platesnė (Teismų įstatymo 12 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Ieškovas V. Z. siekia, kad jam kaip tėvui būtų atlyginta turtinė ir neturtinė žala, kurią jis patyrė policijos pareigūnams neteisėtai sulaikius jo sūnų K. Z. ir patraukus jį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį ir 130 straipsnį už KET 62, 275 punktų pažeidimą bei pradėjus ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje pagal BK 286 straipsnį dėl K. Z. pasipriešinimo policijos pareigūnams, nes administracinio teisės pažeidimo byla ir ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo nutraukti.
Policija pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo subjektas, tiek ir kaip ikiteisminio tyrimo subjektas (ABTĮ 2 str. 1, 4 d., Policijos veiklos įstatymas, ATPK 216 str. 5 p., BPK 165 str.).
Saugaus eismo priežiūra yra viena iš policijai kaip viešojo administravimo subjektui teisės aktais pavestų vykdyti funkcijų (Policijos veiklos įstatymo 5 str. 1 d. 6 p.). Vadovaujantis ATPK 225 straipsnio 1 dalimi, policija, įgyvendindama jai priskirtą saugaus eismo priežiūros funkciją, nagrinėja atitinkamose ATPK įtvirtintose teisės normose numatytas administracinių teisės pažeidimų bylas. Nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose teisėtumo patikrinimas yra priskirtas administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 15 str. 1 d. 10 p.).
Taigi jeigu dėl atitinkamų policijos veiksmų, atliktų įgyvendinant teisės aktais priskirtą saugaus eismo priežiūros funkciją, inter alia administracinio teisės pažeidimo byloje paskiriant neteisėtą administracinę nuobaudą, asmeniui buvo padaryta žala, tokios žalos atlyginimo klausimas nagrinėtinas administraciniame teisme (ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p., CK 6.271 str.). Šiuo atveju ieškovo reikalavimas atlyginti žalą, padarytą dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų sulaikant jo sūnų dėl KET pažeidimo padarymo, administracinės nuobaudos paskyrimo, nagrinėtinas administraciniame teisme.
Atlikdama ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, paskirdama kardomąsias priemones, policija veikia kaip ikiteisminio tyrimo įstaiga (BPK 165 str.).
Žalos, padarytos atitinkamais ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmais, atlyginimo klausimus reglamentuoja CK 6.272 straipsnis, ir tokie ginčai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (CPK 1 str. 1 d., ABTĮ 16 str. 2 d.). Šiuo atveju ieškovo reikalavimas atlyginti žalą, padarytą dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų atliekant sūnaus atžvilgiu ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, paskiriant kardomąją priemonę, nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
Taigi ieškovo reikalavimai iš esmės priskirtini skirtingos kompetencijos teismams. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad bendrosios kompetencijos teismų kompetencija pagal savo pobūdį yra platesnė už administracinių teismų kompetenciją, ginčas išspręstinas bendrosios kompetencijos teisme (CPK 26 str. 2 d., Teismų įstatymo 12 str. 3 d.), t. y. Kauno miesto apylinkės teisme.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikintina Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 7 d. nutartis, kuria nutarta perduoti bylą nagrinėti pagal teismingumą Kauno apygardos administraciniam teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 3 dalimi bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalimis, specialioji teisėjų kolegija
nutaria:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 7 d. nutartį panaikinti.
Bylą pagal ieškovo V. Z. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, trečiajam asmeniui K. Z., dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, perduoti Kauno miesto apylinkės teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl bylos teismingumo neskundžiama.