- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-11
- Bylos Nr.
- e2S-446-796/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Atsakovas
- A. V.
- Ieškovas
- D. V.
- Kategorijos
- 3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
- 3.1.18.2.11Laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas
- 3.1.18.6Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas ir panaikinimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovei A. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimus: 1) pakeisti sūnaus D. V., gimusio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimu nustatytą gyvenamąją vietą su motina, nustatant sūnaus gyvenamą vietą su tėvu – D. V., 2) sūnaus išlaikymui nustatyti atsakovės pareigą teikti sūnui D. V. vaiko išlaikymą po 316 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo byloje priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo piniginių lėšų valdytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą D. V.; 3) priteisti iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Atsakovė priešieškiniu prašo padidinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimu iš ieškovo priteistą išlaikymą nepilnamečiam D. V. nuo 190 Eur iki 320 Eur per mėnesį nuo priešieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymą mokant už kiekvieną einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, pinigus pervedant į vaiko motinos banko sąskaitą, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, ir priteisti iš ieškovo atsakovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
3. Ieškovas 2024 m. vasario 21 d. pateiktame atsiliepime į atsakovės priešieškinį pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti vaiko D. V. laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu iki teismo sprendimo byloje priėmimo ir nustatyti atsakovei A. V. pareigą teikti laikiną vaiko išlaikymą sūnui D. V. po 250 Eur į mėnesį nuo teismo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, kad nuo 2024 m. sausio 31 d. sūnus yra perduotas ir faktiškai gyvena pas ieškovą, o 2024 m. vasario 9 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas ir nuo 2024 m. vasario 19 d. atsakovei taikytos kardomosios priemonės – uždrausta bendrauti su nukentėjusiu sūnumi. Ieškovas visapusiškai rūpinasi sūnumi ir tuo pačiu privalo teikti sūnui išlaikymą, pervedant jį atsakovei, kuriai šiuo metu yra draudžiama bendrauti su sūnumi, tokia situacija yra ydinga ir negalima.
4. Atsakovė pateikė nuomonę dėl ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, su prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti visa apimtimi. Atsakovė pažymėjo, kad neneigia fakto, jog ieškovo iniciatyva dėl jos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau vertina, kad vien ši aplinkybė nėra pagrindas byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė nurodė, kad šalių santykiai yra labai konfliktiški, ieškovas visais įmanomais būdais bando kenkti atsakovei, skundžia ją visoms institucijoms. Atsakovė neginčija fakto, kad vaikas, vykstant tyrimui, gyvena pas tėvą, todėl neaišku, ką lemtų laikinosios gyvenamosios vietos nustatymas. Tiek civilinėje byloje, tiek ikiteisminiame tyrime dar turi būti nustatyta daug aplinkybių ir ištirta daug faktorių tam, kad būtų išsiaiškinta, ar tikrai vaikas nori gyventi su tėvu ir ar tikrai gyvenimas su tėvu atitinka vaiko interesus. Neatmestina galimybė, kad artimiausiu metu ikiteisminis tyrimas bus nutrauktas ir vaikas turės pagrindą grįžti gyventi į jam įprastą motinos aplinką. Teismas turėtų įvertinti atsakovės galimybes teikti prašomą išlaikymą, kadangi atsakovės pajamos labai minimalios (apie 220 Eur per mėnesį), jokio turto ji neturi, jai pagal išgales kartais padeda mama, atsakovė galėtų teikti daugiausiai 100 Eur per mėnesį, kad dar galėtų pragyventi pati.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. kovo 1 d. nutartimi nutarė tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; nustatyti D. V., gimusio (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu D. V. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos; priteisti iš atsakovės A. V. laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo šios teismo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, paskiriant ieškovą D. V. uzufrukto teise išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju; nurodė nutartį vykdyti skubiai. Pagrindiniai teismo nutarties motyvai:
5.1. Teismas nustatė, kad šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su mama (atsakove), iš tėvo (ieškovo) priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui. Iš byloje pateiktų duomenų visumos nustatyta, kad tarp šalių susiklostę konfliktiniai santykiai, abiem šalims kyla sunkumų dėl bendravimo su jų nepilnamečiu sūnumi, tėvai į savo nesutarimus įtraukia vaiką, patys darniai nebendrauja, konfliktuoja ir nuteikinėja vaiką vienas prieš kitą.
5.2. Teismas iš 2024 m. vasario 5 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos nustatė, kad vaikas galbūt patyrė smurtą iš kartu gyvenančios mamos ir močiutės, dėl to 2024 m. sausio 30 d. pristatytas į ligoninę dėl galimo (duomenys neskelbtini), vaikas paguldytas stebėti į (duomenys neskelbtini) skyrių; nustatytas rizikos veiksnys motinai; kreiptasi į policiją su pareiškimu dėl galimo smurto prieš vaiką; vaikas išsakė norą vykti pas tėtį, nurodė, kad pas tėtį yra saugus; vaiko apsaugos poreikis nenustatytas. Nustatyta, kad 2024 m. vasario 7 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį. Teismas pažymėjo, kad nors byloje duomenų, pagrindžiančių atsakovo nurodytą aplinkybę apie ikiteisminio tyrimo metu atsakovei taikytą kardomąją priemonę (draudimą bendrauti su nukentėjusiu šalių sūnumi), nėra, tačiau atsakovė šios aplinkybės nepaneigė. Teismas, įvertinęs vaiko mokyklos pateiktą informaciją, nustatė, kad mokykla mano, jog šiuo metu vaikui būtų tikslinga gyventi su tėčiu. Nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus 2024 m. sausio 31 d. laikinai perduotas tėvui (ieškovui) ir gyvena kartu su tėvu.
5.3. Teismas, atsižvelgęs į byloje pateiktus duomenis, į tai, kad šiuo metu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl atsakovės dėl galimo fizinio smurto panaudojimo prieš šalių sūnų ir atsakovei uždrausta bendrauti su šalių nepilnamečiu sūnumi, į tai, kad šalių nepilnametis sūnus nuo 2024 m. sausio 31 d. gyvena su tėvu, į išvadą teikiančios institucijos išsakytą nuomonę ir paties šalių nepilnamečio sūnaus nuomonę, nusprendė, jog yra pagrindas taikyti atsakovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus laikiną gyvenamąją vietą su tėvu (ieškovu).
5.4. Teismas nustatė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis, atsakovė nuo 2021 m. gruodžio 31 d. verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą, duomenų apie gaunamas pajamas nėra; Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, atsakovės vardu registruotino turto nėra; pati atsakovė, išreikšdama nuomonę dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad jos pajamas per mėnesį sudaro 220 Eur, jai padeda mama. Teismas, atsižvelgęs į atsakovės nurodytas aplinkybes, į tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas neturi tikslių duomenų, kokia yra reali atsakovės turtinė padėtis ir sveikatos būklė, nusprendė, jog ieškovo prašoma laikino išlaikymo dydžio suma yra per didelė, todėl ji mažintina iki 200 Eur. Teismo vertinimu, tokia išlaikymo suma užtikrins šalių nepilnamečio vaiko minimalių poreikių tenkinimą ir nepažeis atsakovės turtinės padėties.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovė A. V. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartį iš dalies pakeisti, laikinąsias apsaugos priemones taikyti iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, o laikino išlaikymo dydį sumažinti iki 100 Eur per mėnesį. Skundo argumentai:
Atsiliepimas
6.1. Atsakovė nurodo, kad teismas laikiną vaiko gyvenamąją vietą ir iš to išplaukiančią kitą laikinąją apsaugos priemonę (laikiną išlaikymą) nustatė iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, tai įstatyme nėra numatyta. Šiuo atveju laikinąją apsaugos priemonę buvo prašoma taikyti tik siejant su vykstančiu ikiteisminiu tyrimu, jo rezultatas nėra žinomas ir gali paaiškėti greičiau nei bus apskritai priimtas sprendimas šioje byloje, todėl, apeliantės vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo taikyti laikinąją apsaugos priemonę iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Faktiškai šiuo atveju teismas, nustatydamas laikiną vaiko gyvenamąją vietą iki sprendimo byloje įsiteisėjimo, tenkino ieškinį ir pakeitė galiojantį teismo sprendimą, kuriuo vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Byloje dar neaišku ir nėra ištirta, ar apskritai egzistuoja pagrindas keisti vaiko gyvenamąją vietą, tačiau pagal tokias laikinąsias apsaugos priemones faktiškai vaiko gyvenamoji vieta yra jau pakeista.
6.2. Atsakovė nesutinka su laikino išlaikymo dydžiu, nes jis yra per didelis pagal jos turtinę padėtį. Pažymi, kad atsakovė yra pateikusi 2022 metų pajamų deklaraciją, remdamasi ja atsakovė ir nurodo, jog jos pajamos vidutiniškai siekia 220 Eur per mėnesį. Teismas, priteisdamas laikiną išlaikymą po 200 Eur, faktiškai priteisė sumą, kurią skyrus vaikui, atsakovė nebebus pajėgi tenkinti net minimalių savo poreikių. Kito turto ir pajamų atsakovė neturi, o epizodinė parama iš tėvų priklauso tik nuo tėvų galimybės. Esminė tėvų parama atsakovei – leidimas neatlygintinai gyventi jos motinai priklausančiame bute. Atsakovė šiuo metu galėtų teikti vaikui daugiausiai 100 Eur per mėnesį, jog dar galėtų pragyventi pati.
7. Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Atskiruoju skundu atsakovė prašo iš dalies pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta su tėvu (ieškovu) ir vaikui priteistas laikinas materialinis išlaikymas iš motinos (atsakovės).
10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šeimos teisinių santykių kylančiose bylose teismai gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje. Vienos iš CK 3.65 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių – nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo trukmės
11. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2024 m. kovo 1 d. nutarties rezoliucinės dalies turinio matyti, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – vaiko laikinos gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų (ieškovu) nustatymas ir laikino išlaikymo nepilnamečiam vaiku priteisimas ir motinos (atsakovės) – nustatytos iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Apeliantė atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta taikomų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo trukme ir teigia, kad tai nėra numatyta įstatyme. Apeliantė laikosi pozicijos, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas turėtų būti nustatytas ne ilgiau nei iki teismo sprendimo byloje priėmimo.
12. Visų pirma pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas iš šeimos teisinių santykių kilęs ginčas. Vienas iš CK 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslų – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Vadovaujantis CK 3.65 straipsnio 1 dalies reglamentavimu, teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, kol bus priimtas teismo sprendimas dėl ginčo esmės. Pagal CPK 259 straipsnio 1 dalį, teismas išsprendžia bylą iš esmės priimdamas sprendimą. Tačiau neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai ir nutartys gali būti skundžiami apeliacine tvarka, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 301 straipsnio 1 dalis). Reikšminga tai, kad, vadovaujantis CPK 144 straipsnio 2 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK penktajame skirsnyje („Laikinosios apsaugos priemonės“) nustatyta tvarka. CPK 150 straipsnyje reglamentuojamas laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės yra laikino pobūdžio priemonės, jos CPK apibrėžiamos teismo sprendimo įsiteisėjimo momentu (CPK 150 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taigi pirmosios instancijos teismas iš esmės turėjo teisinį pagrindą nuspręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos.
13. Antra, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu atsakovė neginčija konkrečios pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria, tenkinus ieškovo prašymą, nustatyta laikina šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta su ieškovu, pagrįstumo. Atsakovė atskiruoju skundu nereiškia savarankiško reikalavimo dėl nurodytos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė – laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, panaikinimo (CPK 306 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 334 ir 338 straipsniai).
14. Byloje pateikto 2024 m. vasario 9 d. Klaipėdos miesto policijos komisariato pranešimo duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. Byloje 2024 m. balandžio 4 d. pateikto Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės 2024 m. kovo 6 d. nutarimo tenkinti prašymą iš dalies ir pakeisti kardomosios priemonės sąlygas, priimto po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, duomenys patvirtina aplinkybę, kad ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) A. V. 2024 m. vasario 19 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš jos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su D. V.. Minėto 2024 m. kovo 6 d. prokurorės nutarimo duomenimis, iš dalies tenkinus atsakovės prašymą, pakeistos A. V. taikytos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo sąlygos, leidžiant jai pasimatyti su sūnumi D. V. tris kartus per savaitę, nekeičiant vaiko gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini). Taigi byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybę apie atsakovei taikytą kardomąją priemonę.
15. Apeliantė nurodo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikiną vaiko gyvenamąją vietą iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, faktiškai patenkino ieškinį ir pakeitė galiojantį teismo sprendimą, kuriuo vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Nurodytu aspektu pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo ir pareikštų materialinių reikalavimų iš esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju ir konkrečioje proceso stadijoje. Pažymėtina ir tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo išsprendimas pats savaime neapsprendžia ieškinio (priešieškinio) reikalavimų pagrįstumo ar nepagrįstumo, t. y. ar ieškinys (priešieškinis) bus patenkintas. Be to, reikšminga pažymėti ir tai, kad šiuo atveju apeliantė nereiškia reikalavimo dėl nurodytos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies panaikinimo.
16. Pastebėtina tai, kad atsakovė, atskiruoju skundu prašydama iš dalies pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, nenurodo argumentų, jog šioje bylos stadijoje nėra nurodytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo taikymo pagrindo, tačiau reiškia reikalavimą pirmosios instancijos teismo nurodytas laikinąsias apsaugos priemones taikyti iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Apeliantės reikalavimas iš esmės grindžiamas argumentais, kad nėra žinomas vykstančio ikiteisminio tyrimo rezultatas ir jis gali paaiškėti greičiau nei byloje bus priimtas teismo sprendimas.
17. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas rėmėsi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo metu buvusiais aktualiais duomenimis. Apeliantė, atkreipdama dėmesį į tai, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo siejamas su vykstančiu ikiteisminiu tyrimu, nepateikė duomenų ir nenurodė motyvuotų argumentų, jog faktinės aplinkybės ir padėtis, kuriomis remiantis buvo priimta skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, būtų iš esmės pasikeitusios. Apeliantės pozicija, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, nes ikiteisminio tyrimo rezultatas gali paaiškėti greičiau nei byloje bus priimtas teismo sprendimas, grindžiami iš esmės tik deklaratyviais teiginiais.
18. Trečia, pažymėtina tai, kad CPK nedraudžia šalims teikti naujus prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat, pasikeitus faktinei situacijai, teikti prašymus dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo / panaikinimo (CPK 144 straipsnio 2 dalis, 148 straipsnis, 149 straipsnio 1 dalis). Taigi, iš esmės pasikeitus faktinėms aplinkybėms, dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu bylos nagrinėjimo metu gali būti keliamas ir sprendžiamas klausimas dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo arba panaikinimo CPK nustatyta tvarka.
19. Esant nurodytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šioje bylos proceso stadijoje atsakovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pakankamo ir pagrįsto teisinio bei faktinio pagrindo pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo trukmės. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliantės atskirojo skundo reikalavimo laikinąsias apsaugos priemones taikyti iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.
Dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
20. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Vaikui turi būti užtikrinamas nuolatinis pastovaus dydžio išlaikymas. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu ir užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki jo tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, yra laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir prioritetas teikiamas vaiko interesų apsaugai.
21. Atsakovė atskiruoju skundu nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytu iš atsakovės priteistino 200 Eur laikino išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydžiu ir prašo nustatyti mažesnį – 100 Eur per mėnesį – laikino išlaikymo dydį. Atsakovė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nustatytu laikino išlaikymo dydžiu motyvuoja prasta savo turtine padėtimi ir argumentais, kad, atsakovei skyrus vaikui teismo nurodytą sumą, ji nebebus pajėgi tenkinti net minimalių savo poreikių.
22. CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami išlaikymą, proporcingą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantį būtinas sąlygas vaikui vystytis. Vykdydami šią prievolę tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.
23. Vaiko išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Pažymėtina, kad vaiko išlaikymas iš esmės skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti. Nagrinėjamu atveju apeliantė, teigdama, kad nustatytas laikino išlaikymo dydis yra per didelis, nesiremia argumentais dėl vaiko poreikių dydžio. Apeliantė nenurodo motyvuotų argumentų, kad skundžiama teismo nutartimi priteista laikino išlaikymo suma (t. y. 200 Eur) nėra reikalinga kasdieniams vaiko poreikiams patenkinti. Apeliantė taip pat nepateikė motyvuotų argumentų, kad 100 Eur laikino išlaikymo suma, kurią sutinka skirti ir prašo nustatyti apeliantė, būtų pakankama, užtikrinant šalių nepilnamečio vaiko poreikius.
24. Apeliantė remiasi argumentais dėl netinkamo atsakovės turtinės padėties įvertinimo, nustatant laikino išlaikymo dydį. Iš skundžiamos teismo nutarties motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino Nekilnojamojo turto registro duomenis, jog atsakovės vardu registruotino turto nėra, taip pat įvertino VSDFV duomenis apie tai, kad atsakovė nuo 2021 m. gruodžio 31 d. verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą, atsižvelgė į atsakovės nurodytus argumentus, jog atsakovės pajamas per mėnesį sudaro 220 Eur, jai padeda mama. Šiuo aspektu pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į klausimo išsprendimo metu byloje pateiktus duomenis, pripažino, jog ieškovo prašyta nustatyti laikino išlaikymo suma (t. y. 250 Eur) yra per didelė, ir, priimdamas skundžiamą nutartį, nustatė mažesnę laikino išlaikymo sumą nei buvo nurodyta ieškovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
25. Akcentuotina tai, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo iš esmės. Teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, be kita ko, į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų prioritetinių vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi preliminariai nuspręsti dėl laikino išlaikymo dydžio. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios tėvų pajamos, tikroji jų turtinė padėtis ir galimybės teikti išlaikymą, kokie yra realūs būtinieji konkretaus nepilnamečio vaiko poreikiai. Laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui paskirtis – tarp vaiko tėvų vykstant teisminiam ginčui civilinės bylos nagrinėjimo metu užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas ir patenkinti bent minimalius bylos nagrinėjimo metu išliekančius kasdienius vaiko poreikius maistui, būstui, sveikatai, ugdymui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo, teismas tik preliminariai įvertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį.
26. Apeliantė pažymi, kad kartu su priešieškiniu ji yra pateikusi 2022 metų pajamų deklaraciją ir būtent ja remdamasi nurodo, kad jos pajamos vidutiniškai siekia 220 Eur per mėnesį. Iš byloje esančios atsakovės A. V. Pajamų mokesčio deklaracijos už 2022 metus duomenų matyti, kad deklaruota visų pajamų suma sudarė 2 766,63 Eur, apskaičiuotas pajamų mokestis už 2022 metus – 97,59 Eur. Tačiau apeliantė, remdamasi tik 2022 metų pajamų mokesčio deklaracijos duomenimis, nenurodo jokių duomenų apie savo šiuo metu gaunamas pajamas ir objektyvias galimybes jas gauti. Pažymėtina, kad teismas, vertindamas tėvų turtinę padėtį, turi atsižvelgti į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai esamoje proceso stadijoje įvertino, kad byloje nėra pateikta tikslių duomenų apie tai, kokia yra reali atsakovės turtinė padėtis ir jos sveikatos būklė, darbingumas, galimybė gauti didesnes pajamas.
27. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, įstatyme įtvirtintą tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, daro išvadą, kad šioje proceso stadijoje byloje esantys duomenys nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, jog nustatytas 200 Eur laikino išlaikymo dydis vaikui yra nepagrįstas ar neproporcingai didelis ir pernelyg suvaržantis atsakovės teises ir teisėtus interesus, todėl nenustatyta pagrindo jį sumažinti iki atsakovės nurodomos 100 Eur sumos.
Dėl procesinės baigties
28. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir teisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą iš šeimos teisinių santykių kilusioje byloje. Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio ar faktinio pagrindo pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, todėl atsakovės atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.