Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, kurioje D. B., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenanti ten pat, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos veikos padarymo aplinkybės

1. D. B. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui - sutuoktiniui R. B., o būtent: 2025 m. balandžio 13 d., apie 21.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą stikliniu buteliu trenkė nukentėjusiajam R. B. į galvos sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam R. B. sukėlė fizinį skausmą ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - žaizdą kairės ausies kaušelyje. Tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Kaltinamoji D. B. teisme kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė, jog dėl savo veiksmų gailisi. Paaiškino, jog įvykio dieną kartu su sutuoktiniu vartojo alkoholį, dėl ko tarp jų kilo konfliktas. Kilusio konflikto metu trenkė buteliu sutuoktiniui per galvą, taip galėjo padaryti kaltinime nurodytus sužalojimus. Su nukentėjusiuoju susitaikė, prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu.

3. Kadangi kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamoji, jos gynėja ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

4. Nukentėjusysis R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Su D. B. santuokoje gyvena trisdešimt metų, jų santykiai yra geri, kartu užaugino keturis vaikus, toks konfliktas tarp jų įvyksta pirmą kartą. Užvakar, tai yra 2025 m. balandžio 13 d., apie 15 val., į namus parsinešė alkoholio, vieną litrą brendžio. Alkoholį vartojo kartu su sutuoktine. Alkoholį vartojo iki konflikto, kuris įvyko apie 21.30 val. Nuo alkoholio jautėsi apsvaigęs ir apgirtęs, tačiau įvykio aplinkybes atsimena. Konfliktas įvyko dėl to, kad vartojant alkoholį D. B. pakvietė jį šokti, tačiau jis nesutiko, dėl to sutuoktinė supyko ir tuščiu stikliniu buteliu trenkė jam į galvos sritį, pataikė į kairę ausį. Kai D. B. jam trenkė buteliu, skausmo nepajuto, tačiau vėliau pastebėjo, kad ausis pradėjo kraujuoti. Dėl to, kad buvo pavartojęs alkoholio ir dėl to, kad pastebėjo, kad iš ausies pradėjo bėgti kraujas, supyko ant sutuoktinės ir iškvietė policiją, vėliau atvyko ir medikai. Dabar yra blaivus ir adekvačiai vertina situaciją, todėl gali parodyti, kad fizinis skausmas jam nebuvo sukeltas. Pretenzijų D. B. neturi, jų santykiai geri, tai buvo tik nesusipratimas, dėl kurio abu yra šiek tiek kalti. Civilinio ieškinio byloje nereikš. Neprieštarauja, kad D. B. būtų panaikinta kardomoji priemonė gyvenimas skyriumi ir ji grįžtų į jų bendrus namus. Prašo ikiteisminį tyrimą D. B. atžvilgiu nutraukti jiems susitaikius, nes sutuoktinė jo atsiprašė ir jis jai atleido (b. l. 39, 40).

5. Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos apžiūra. Apžiūrėtas namas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu apžiūrėtas ir tuščias degtinės butelis, kuris paimtas (b. l. 13-25).

6. 2025 m. balandžio 13 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusiojo R. B. apžiūra. Fiksuotas kraujas ant kairės pusės ausies (b. l. 43–51).

7. Specialisto išvadoje Nr. G 443/2025(04) nurodyta, kad R. B. nustatytas sužalojimas: žaizda kairės ausies kaušelyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku. Labiausiai tikėtina, kad sužalojimas padarytas tiesioginio trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. R. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 56–59).

8. Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2025 m. balandžio 13 d., apie 21.37 val. buvo gautas pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini), ką tik žmona trenkė į ausį su buteliu. Apie 22 val. nuvykus minėtu adresu, namuose rastas neblaivus pranešėjas R. B., nustatytas 2,70 promilių neblaivumas, kuris paaiškino, kad išgertuvių metu neblaivi sutuoktinė D. B., nustatytas 2,61 promilių neblaivumas, stikliniu buteliu vieną kartą trenkė į kairę ausį. Konfliktas įvyko minėto namo svetainėje. Pranešėjui dėl tokių veiksmų buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį vertina 10 balų. Jam iškviesta greitoji medicinos pagalba, medikai atvykę išsivežė į Šiaulių Respublikinę ligoninę apžiūrai. Nepilnamečių vaikų namuose nėra. D. B. 22.35 val. buvo sulaikyta ir pristatyta į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato laikino sulaikymo patalpas (b. l. 26–29).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

9. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Jei nurodyti veiksmai atliekami artimojo giminaičio ar šeimos nario atžvilgiu, jie atitinkamai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

10. D. B. teisme pripažino jai inkriminuojamos veikos padarymo aplinkybes, nurodė sudavusi sutuoktiniui buteliu per galvą ir galėjusi sukelti nurodytus sužalojimus. Dėl sutuoktinės smurto jautęs fizinį skausmą pareigūnams iš karto po įvykio patvirtino ir nukentėjusysis, jam nustatyti sužalojimai taip pat nurodyti specialisto išvadoje. Kaltinamoji, suduodama smūgį sutuoktiniui į galvos sritį, pasirinkdama tokio smūgio sudavimui stiklinį butelį, suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, suprato, jog tokiais veiksmais sukels R. B. fizinį skausmą ir jį sužalos, norėjo taip veikti, taigi veikė tiesiogine tyčia.

11. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. B. 2025 m. balandžio 13 d., apie 21.30 val., nukentėjusiojo R. B. atžvilgiu atliko veiksmus, nurodytus šio nuosprendžio 1 pastraipoje, tokiais veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo. Kadangi tokie veiksmai buvo atlikti sutuoktinio atžvilgiu, jie kvalifikuotini kaip nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kiti klausimai

12. BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

13. Nagrinėjamu atveju D. B. įvykdė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, civilinis ieškinys byloje nepareikštas, nukentėjusysis pretenzijų kaltinamajai neturi, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog susitaikė su nukentėjusiąja ir jokių pretenzijų jai neturi. Šią poziciją patvirtino ir pirmosios instancijos teisme. Teismui taip pat pateikti kaltinamosios ir nukentėjusiojo prašymai atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis. Kartu teismas pažymi, kad šioje byloje yra nustatyta viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino įvykdžiusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikaltimą įvykdė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), anksčiau neteista (b. l. 83, 84), administracine tvarka bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 87–90), yra dirbanti (b. l. 91, 92), turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, jog teismo vertinimu bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad D. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kaltinamoji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio nuostatas D. B. ir R. B. susitaikius ir baudžiamoji byla D. B. atžvilgiu nutrauktina.

14. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji įvykdė smurtinę nusikalstamą veiką savo šeimos nario – sutuoktinio atžvilgiu, teismo vertinimu, D. B. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės būtina paskirti jai papildomą poveikio priemonę, darančią teigiamą įtaką jos elgesio korekcijai, todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

15. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, būtent toks šio baudžiamojo proceso pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu bus įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai.

16. Kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti arčiau nei nustatytu atstumu – naikinama nuo nuosprendžio paskelbimo (kadangi kaltinamoji patvirtino susitaikiusi su nukentėjusiuoju, R. B. pirmosios instancijos teisme taip pat nurodė norintis, jog sutuoktinė grįžtų į namus).

17. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje nurodyta kaltinamajai teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma. Kadangi pažyma teisme gauta teismui išėjus priimti nuosprendžio šioje baudžiamojoje byloje, prašymas išieškoti iš kaltinamosios antrinės teisinės pagalbos išlaidas paliekamas nenagrinėtas.

18.1. Tuščias degtinės butelis, perduotas saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus specialistams (b. l. 76, 77), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

18.2. 2 vienetai kompaktinių plokštelių su įrašais paliktini saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, 301–305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

D. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, kaltinamajai ir nukentėjusiajam susitaikius, ir baudžiamąją bylą D. B. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, D. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti arčiau nei nustatytu atstumu – panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, 2025 m. balandžio 23 d.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo palikti nenagrinėtą.

- Tuščią degtinės butelį, perduotą saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus specialistams, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

- 2 vienetus kompaktinių plokštelių su įrašais palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Išaiškinti D. B., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3, 4 dalis jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti D. B., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 74 straipsnio 2 dalį asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal šio kodekso 243 straipsnį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.