Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-02-20 · Administracinė byla Nr. I-487-142/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-20
Bylos Nr.
I-487-142/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02190-2016-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
R. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-487-142/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02190-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos 20.2.3.2, 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

R. J. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – Ligoninė), 3 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Skunde pareiškėjas nurodo, kad nuo 2015 m. gruodžio mėn. iki 2016 m. sausio mėn. jis buvo laikomas Ligoninėje netinkamomis sąlygomis. Paaiškina, kad kamerose jam trūko ploto, buvo drėgna ir šalta. Visas šias aplinkybes pareiškėjas vertina kaip kankinimą. Pasak jo, jis nuolat patirdavo psichologinį sukrėtimą, garbės ir orumo pažeminimą, kančią.

Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Ligoninė, atstovaudama atsakovei Lietuvos valstybei, atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 5–7, 55–56). Paaiškina, kad Ligoninėje tiksli statistika, kiek konkrečioje palatoje gydoma asmenų, nevedama. Sutinka, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą, tačiau yra siekiama, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Paaiškina, kad Ligoninės palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi. Remontas atliekamas eilės tvarka pagal poreikį. Pažymi, kad kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui ir tie asmenys, kurie reguliariai vėdina kameras, neturi problemų dėl drėgmės. Taip pat pažymi, kad Ligoninės palatose ir kamerų tipo palatose apšvietimas yra įrengtas atsižvelgiant į higienos normos reikalavimus, bet to, visose patalpose yra langai. Pareiškėjas dėl gyvenimo sąlygų tokių nusiskundimų nereiškė. Pareiškėjo skundą vertina kaip nepagrįstą, nes pareiškėjas atsiradusią žalą grindžia tik bendrojo pobūdžio teiginiais.

Ligoninės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo ir byloje spręstinas pareiškėjo galimai patirtos neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo klausimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra ne kartą akcentavęs, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – Konstitucija) valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo kitų asmenų neteisėtų kėsinimųsi, bet ir jokiu būdu neleisti, kad į jas neteisėtai kėsintųsi, jas pažeistų pačios valstybės institucijos ar pareigūnai (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Valstybės institucijos ir jų pareigūnai jokiomis aplinkybėmis negali veikti ultra vires, neteisėtais veiksmais pažeisti žmogaus teisių ir laisvių. Antraip būtų griaunamas žmonių pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais ir teise (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

Saugant ir ginant žmogaus teises ir laisves ypatinga svarba tenka žalos atlyginimo institutui. Žalos atlyginimo instituto įtvirtinimas, be kita ko, padeda užtikrinti asmenų teisių gerbimą, padarytos žalos kompensavimą, valstybės institucijoms tinkamai nevykdant joms priskirtų pareigų. Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje taip pat yra nustatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Taigi būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Šiame kontekste svarbu ir tai, kad bendrasis patirtos žalos atlyginimo deliktinės atsakomybės atveju tikslas yra atkurti pažeistas teises nukentėjusiam asmeniui tokiu būdu, kuris leistų nukentėjusiam asmeniui kuo labiau priartėti prie situacijos, kuri buvo iki neteisėtų veiksmų.

Kaip minėta, pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų inter alia minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto neužtikrinimo pareiškėjui.

Pagal Laisvės atėmimo vietų ligoninės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1R-231, 1 punktą Ligoninės paskirtis – pirminio ir antrinio lygio ambulatorinių ir antrinio lygio stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 62 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos yra šių rūšių: pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai ir atviros kolonijos. Šio straipsnio 1 dalyje numatytoms pataisos įstaigų rūšims prilyginamos laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigos: gydymo-pataisos namai ir Ligoninė (BVK 62 straipsnio 2 dalis). Taigi, Ligoninė pagal savo režimą yra priskirtina laisvės atėmimo bausmę vykdančioms pataisos įstaigoms, todėl šioms įstaigoms keliami teisės aktų reikalavimai mutatis mutandis yra taikytini ir Ligoninei.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – higienos norma 76:2010) 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Minimalaus gyvenamosios patalpos ploto užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės), reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) 11¹.4 punktas numato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus Ligoninės palatose (kamerose) gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.

Iš gydymo stacionare istorijos (b. l. 8, 48) matyti, kad pareiškėjas nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2015 m. gruodžio 15 d. buvo paguldytas į Psichiatrijos skyriaus palatą, kurios plotas 15,51 kv. m (6 lovos), nuo 2016 m. sausio 5 d. iki 2016 m. sausio 12 d. buvo paguldytas į Psichiatrijos skyriaus palatą, kurios plotas 15,51 kv. m (3 lovos), nuo 2016 m. sausio 26 d. iki 2016 m. vasario 2 d. buvo paguldytas į Chirurgijos skyriaus palatą Nr. 4, kurios plotas 34,06 kv. m (8 lovos) (b. l. 49, 51, 61). Ligoninė negalėjo teismui nurodyti, kiek asmenų vienu metu buvo minėtose palatose. Pasak pareiškėjo, jis buvo laikomas perpildytose palatose, tačiau tiksliai nenurodo, kiek asmenų kartu buvo vienoje palatoje. Kaip matyti iš atsakovės pateiktų duomenų, Psichiatrijos skyriaus palatose, kurių plotas 15,51 kv. m, atitinkamai įrengtos 3 lovos ir 6 lovos, o Chirurgijos skyriaus palatoje – 8 lovos. Atsižvelgiant į tai, kad nei pareiškėjas, nei Ligoninė nepateikė tikslios informacijos apie Psichiatrijos ir Chirurgijos palatose gydomų asmenų skaičių, laikoma, kad nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2015 m. gruodžio 15 d. Psichiatrijos skyriaus palatoje iš viso buvo 6 asmenys (pagal palatoje įrengtų miegamų vietų skaičių), nuo 2016 m. sausio 5 d. iki 2016 m. sausio 12 d. Psichiatrijos skyriaus palatoje iš viso buvo 3 asmenys (pagal palatoje įrengtų miegamų vietų skaičių), o nuo 2016 m. sausio 26 iki 2016 m. vasario 2 d. Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 4 iš viso buvo 8 asmenys (pagal palatoje įrengtų miegamų vietų skaičių).

Konstatuotina, kad pareiškėjui tekęs gyvenamųjų patalpų plotas nesiekė 5,1 kv. m laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2015 m. gruodžio 15 d. (6 asmenys, palatos plotas 15,51 kv. m) ir nuo 2016 m. sausio 26 d. iki 2016 m. vasario 2 d. (8 asmenys, palatos plotas 34,06 kv. m). Darytina išvada, kad Ligoninėje iš viso 16 parų neužtikrino pareiškėjui minimalaus vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto ir pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.4 punkto reikalavimus. Ligoninė atsiliepime nurodė, kad negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir nuteistųjų asmenų skaičiui. Pagal LVAT formuojamą nuoseklią praktiką ta aplinkybė, kad įstaigos administracija neturėjo galimybių užtikrinti asmeniui minimalaus gyvenamojo ploto, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui (LVAT administracinės bylos Nr. A438-121/2009, Nr. A756-122/2010, Nr. A502-913/2011, Nr. A143-2844/2012, Nr. A444-343/2013, Nr. A492-496/2013 ir kt.). Konstatuotina, kad Ligoninė neveikė CK 6.271 straipsnio prasme taip, kaip pagal teisės aktus ši institucija privalėjo veikti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Ligoninės palatos neatitiko higienos normų reikalavimų, t. y. nuolat būdavo drėgna ir šalta.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į Ligoninės administraciją su skundais dėl nežmoniškų ir higienos normų neatitinkančių sąlygų Ligoninės palatose. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovė, žinodama apie higienos normų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Pareiškėjas taip pat nesikreipė ir į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą (toliau – Centras), kad šis galėtų atlikti operatyvinį patikrinimą dėl higienos normų laikymosi.

Iš teismui pateiktų fotonuotraukų matyti, kad Psichiatrijos skyriaus palatos ir Chirurgijos skyriaus palata Nr. 4 yra tvarkingos, po atlikto remonto sienos švarios, pelėsio nėra (b. l. 14–15, 22–25, 26–27, 28–30, 31, 57–58). Taigi šiuo aspektu pažymėtina, kad atsakovė įrodė, kad minėtų skyrių palatos yra suremontuotos, priešingai nei teigia pareiškėjas, antisanitarinių sąlygų jose nėra. Be to, byloje esantys įrodymai (fotonuotraukos) patvirtina, kad minėtose palatose yra langai (b. l. 23), o tai atitinka higienos normos 76:2010 24 punkto reikalavimą, kuris nustato, jog gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus. Taip pat iš minėtų fotonuotraukų matyti, kad palatose yra tvarkingos metalinės lovos ir prie jų medinės spintelės. Atsižvelgiant į visa tai, neteisėti Ligoninės veiksmai (neveikimas) šiais aspektais nekonstatuoti.

Remiantis tuo, kad byloje buvo konstatuoti Ligoninės neteisėti veiksmai (dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto neužtikrinimo) teismui kyla pagrindas svarstyti kitų viešosios atsakomybės sąlygų buvimo klausimą.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal savo pobūdį neturtinė žala – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklausanti nuo jo paties išgyventų emocijų. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją (LVAT 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1409/2013).

Pareiškėjas nurodo, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų patyrė didžiulį psichologinį spaudimą ir sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją. Pareiškėjo gydymas perpildytose palatose nebuvo vienkartinis ar trumpalaikis, iš viso truko 16 parų. Vienam asmeniui tenkantis plotas iš esmės neatitiko Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.4 punkte nustatyto reikalavimo (5,1 kv. m). Bylos duomenimis nenustatyta, kad buvimas Ligoninėje pareiškėjui sukėlė kokius nors fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimus, tačiau atsižvelgiant į pažeidimo trukmę ir pobūdį, konstatuotina, jog tai sudarė prielaidas pareiškėjui patirti pakankamai intensyvius neigiamus išgyvenimus. Ploto trūkumas taip pat neabejotinai trukdė pareiškėjui naudotis minimaliu privatumu, o tai savaime buvo traumuojanti patirtis, sukėlusi pareiškėjui rimtą diskomfortą. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti Ligoninės veiksmai (pareiškėjo laikymas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų), žala (pareiškėjas patyrė esminių nepatogumų ir kančių), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, pažeidimo mastą, trukmę ir pasekmes, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 160,00 Eur, skaičiuojant po 10,00 Eur už vieną parą (16 parų x 10,00 Eur), kai pareiškėjas Ligoninėje buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas priteisti 3 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų sąlygų tenkinamas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ligoninės, 160,00 Eur neturtinei žalai kompensuoti. Šiuo aspektu teismas pastebi, kad asmens patirtos neturtinės žalos pinigais išmatuoti neįmanoma, todėl neturtinės žalos nustatymas pinigų suma visada yra tik tam tikra fikcija, kurios paskirtis yra kompensacijos už patirtas kančias suteikimas, t. y. santykinio atlygio už skriaudą nustatymas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. J. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui R. J. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 160,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų 00 ct) neturtinei žalai kompensuoti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Halina Zaikauskaitė