- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-04-28
- Bylos Nr.
- 1-451-111/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jonas Ivanauskas
- Nukentėjusysis
- A. L.
- Kaltinamasis
- A. L.
- Advokatai
- Stasys Karvelis
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini) IĮ vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas (teistas Vokietijoje už vagystes),
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d., 259 str. 2 d., padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. L. smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir grasino nužudyti žmogų, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent:
2010-11-14 laikotarpiu nuo apie 01.00 val. iki 06.40 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, keikdamasis necenzūriniais žodžiais ir įžeidinėdamas, sudavė ne mažiau kaip 2 smūgius ranka į veidą buvusiai žmonai A. L., ją smaugė, tampė už plaukų, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą ir, prievarta paguldęs ją ant lovos, laikydamas rankoje peilį, grasino nužudyti.
Šiais savo veiksmais A. L. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d.
Be to, A. L. neteisėtai disponavo narkotine medžiaga be tikslo ją platinti, o būtent:
2010 m. rugsėjo mėn. pabaigoje – spalio mėn. pradžioje, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, apie 18.00 val. p/c „Big“, esančio Vilniuje, Ukmergės g. 369, savo a/m Ford Transit, v/n (duomenys neskelbtini) rado plastikinę dėžutę su nenustatytu kiekiu, bet ne mažiau kaip 0,596 g, kanapių (ir jų dalių), dalį rastų kanapių (ir jų dalių) suvartojo, o likusią dalį, kuri sudarė 0,596 g, toliau laikė dėžutėje savo reikmėms, kol 2010-11-14 apie 06.40 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai, atvykę raminti konflikto, rado dėžutę su minėtu kiekiu kanapių (ir jų dalių) ir paėmė.
Šiais savo veiksmais A. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d.
Kaltinamasis A. L. ikiteisminio tyrimo metu visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir 259 str. 2 d., ir iš dalies – nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. A. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2010-11-13 vakare buvusios žmonos A. L. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo sūnų M., gim. (duomenys neskelbtini). Buvusi žmona buvo išėjusi į svečius. Kol jos nebuvo namuose, jis išgėrė apie 200 g. trauktinės „Žalios trejos devynerios”. 2010-11-14 apie 02.30 val. Buvusi žmona sugrįžo. Jis iš karto jos paklausė, kur ji taip ilgau buvo, kodėl nesugrįžo žadėtu laiku apie 00.00 val. ir kodėl neatsakinėjo į jo siunčiamas trumpąsiais žinutes. Buvusiai žmonai nieko neatsakius, jis labia supyko ir ją kelis kartus pastūmė bei sudavė ranka į veidą. Kai jis paskutinį kartą ją pastūmė, ji nukrito ant lovos, kurioje miegojo vaikas. Jai gulint ant lovos, jis jos paklausė: „ar tave pakarti, ar papjauti?”. Po to jis pagriebė ją už plaukų ir pradėjo tempti nuo lovos. Buvusi žmona verkė ir šaukė. Nuo jos šauksmo pabudo sūnus, kuris pradėjo verkti bei prašyti paleisti jo mamą. Tada jis ją paleido ir nuramino vaiką. Jos kompiuteryje jis buvo radęs žinučių iš jos pažįstamo, todėl paprašė jos paaiškinti, kas vyksta. Buvusi žmona jam pasakė, kad jis jai niekas ir ji neturi jam nieko aiškinti. Tada jis iš jos atėmė mobiliojo ryšio telefoną ir patikrino jame esančias trumpąsias žinutes. Kai buvusi žmona užsiminė, kad jis sūnų galės pamatyti tik pagal suderintą grafiką, jis supykęs pagriebė ją u- gerklės ir, prirėmęs pries pintos, pasakė, jog savo vaiką matys tada, kai pats to norės. Konflikto metu buvusi žmona verkė ir prašė, kad jis išeitų. Jis negrasino buvusiai žmonai peiliu, tačiau ją įžeidinėjo, stumdė, tampė už plaukų ir smūgiavo. Vėliau jis jos paprašė cigaretės. Ji, nieko neklausinėdama, padavė cigaretę. Jis iš cigaretės išėmė tabaką ir į vidų įdėjo narkotinės medžiagos - „žolės”, kurią laikė dėžutėje. Tą tikriausiai matė buvusi žmona. Po to jis išėjo parūkyti į laiptinę, o dėžutę su likusia „žole” paliko kambaryje ant stalo. Išėjęs į laiptinės balkoną, jis rūkė „žolę” ir pamatė, kad atvažiavo jo buvusi uošvė L. Š. su sugyventiniu. Jie taip pat pradėjo su juo konfliktuoti. Jie prašė, kad jis išeitų, tačiau jis atsisakė, todėl buvusi uožvė iškvietė policiją. Atvykusiems pareigūnams buvo pasakyta, kad jis nepageidaujamas, tačiau neišeita iš buto. Be to, buvo pasakyta, kad jis apsvaigęs nuo narkotikų irk ad kambaryje ant stalo yra narkotikai. Pareigūnai ant stalo surado ir paėmė jo dėžutę su „žole”, o po to pristatė jį į Vilniaus miesto 6 PK. Žolę jis buvo radęs 2010 m. Rugsėjo mėn. Pabaigoje arba spalio mėn. Pradžioje, tikslios datos neprisimena. Apie 18.00 val. būdamas šalia p/c „Big”, esančio Vilniuje, Ukmergės g. 369, jis savo mikroautobuse Ford Transit, v/n (duomenys neskelbtini) ant grindų po sėdyne surado plastikinę dėžutę su užspaudžiamu dangteliu. Atidaręs dėžutę jis pamatė smulkintą džiovintą augalinės kilmės medžiagą. Jis suprato, kad tai narkotinė medžiaga ir pasiliko ją sau, kadangi norėjo išandyti jos poveikį. Jis nežino, kaip jo mikroautobuse atsirado narkotikai, tačiau mano, kad juos netyčia pametė koks nors keleivis. Jis neketino rastų narkotikų parduoti ar kitaip platinti. Apie tai, kad jis turėjo „žolės”, niekam nesakė ir jos nerodė. (b. l. 34, 38, 42-43, 47)
Akistatos su A. L. metu A. L. liko prie savo parodymų (b. l. 49-50).
Kaltinamasis A. L. teisminio nagrinėjimo metu visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir 259 str. 2 d., ir iš dalies – nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. Teismonio nagrinėjimo metu kaltinamasis parodė, kad viskas prasidėjo maždaug apie pusę keturių nakties, kai į namus grįžo buvusi žmona. Jis su sūnumi jos laukė, rašė jai žinutes, bet nuo 01.00 val. jokių žinių iš jos nebuvo. Maždaug valandą dar palaukė, buvo susinervinęs, kad jos nėra irk ad neatrašo, ir tuomet su sūnumi nuėjo miegoti. Jis atsibudo maždaug 03.30 val., buvo susinervinęs, kad jos nėra, jaudinosi dėl jos. Vėl parašė jai žinutę, bet atsakymo vėl nesulaukė. Atsakymo sulaukė tik tada, kai parašė, kad paskambins jos tėvams, kad sužinotų, kur ji yra. Kai ji grįžo, jis jos paklausė, kur ji taip ilgai buvo ir kodėl neatrašė. Ji tylėjo, į jo klausimus neatsakinėjo. Jis tuo metu paėmė ją už striukės ir nutempė į kambarį, kur dar kartą paklausė, kur ji buvo. Tačiau ji nieko neatsakė. Paskui jis ją stumtelėjo su delnu ir ji nugriuvo ant lovos, tarp jų kilo žodžių konfliktas. Paskui jis ją paėmė už plaukų kambaryje, kuriame miegojo jų sūnus, pakėlė ją nuo lovos, dėl ko ji pradėjo rėkti. Nuo jos riksmo pabudo jų sūnus ir tą konfliktą jie baigė. Nuramino vaiką, jis vėl atsigulė miegoti. Tada jis paprašė jos telefono, ji jam davė. Telefone jis norėjo pasižiūrėti žinutes, nes kuomet jis buvo namuose su vaiku, buvo atėję jo kolegos ir jai į „Skype” rašė kažkoks jam nepažįstamas vyriškis. To vyriškio žinutės jį labia supykdė. Nors jie ir buvo išiskyrę, tačiau apie pusmetį iki to įvykio jie gyveno kartu. Jis buvo labai supykęs. Jie kartu nuėjo į kitą kambarį ir kai jis jai pasakė dėl tų žinučių, ji jam pasakė: „kas tu man toks ir dėl ko čia man sakai”. Taip pat ji jam pasakė, kad po šito skandalo jis negalės matytis su vaiku. Papildomai paaiškino, kad savo buvusią žmoną tampė už plaukų. Smūgio jai nė vieno nesudavė. Pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis papildomai paaiškino, jog buvo ne smūgis, o pastūmimas su ranka per veidą. Jis žmoną stumdė, tampė už plaukų, bet peilio nebuvo. Paskui jie išsiskirstė į skirtingus kambarius. Jis buvusios žmonos paprašė cigaretės. Iš tos cigaretės jis išėmė tabaką, įkišo tą žolę, išėjo į laiptinę ir surūkė tą visą cigaretę. Tuo metu atvažiavo žmonos mama ir jos sugyventinis. Tuomet vėl prasidėjo žodinis konfliktas. Žmona prašė išeiti, o verkė tada, kai atsibudo vaikas. Jis sudavimu laiko stioprų smūgį, kumsčiu ar kitaip. Kai buvo konfliktas tarp jų 2008 metais, dėl ko jie išsiskyrė, tuomet jis buvo sudavęs smūgį, tačiau šiuo atveju smūgių nebuvo. Po to karto daugiau jos nemušė. Jis žmonos nemušė, bet pripažįsta, kad ją stumdė, tampė už plaukų. Stūmė ją paėmęs už striukės ir pastūmė į kambarį. Daug buvo pasakyta necenzūrinių žodžių iš abiejų pusių. Gal dėl to girtumo, dėl pykčio jis pagrasino nužudyti ar pakarti. Nemano, kad žmona galėjo pagalvoti, kad jis rimtai grasina. Narkotikus vartoja pirmą kartą gyvenime. Mano, kad kaip rūkyti žolę, žino kiekvienas, čia nėra paslaptis, galima iš filmų išmokti. Konfliktas prasidėjo nuo to, kad buvusi žmona vėlai grįžo namo. Tuo metu, kai įvyko šis įvykis, jie jau buvo išsiskyrę. Po skyrybų jie apie pusę metų iki šio įvykio buvo susitaikę ir gyveno kartu kaip vyras ir žmona. Mano, jog čia gal buvo efektas nuo alkoholio, todėl jis buvo agresyvus ir stumdė žmoną. Agresija buvo dėl to, kad jis jai pasakė, kad pas jį ateis pažįstami su vaikais, iš jos pusės buvo prieštaravimai, kodėl jis taip elgiasi. Bet jis jai atvirai viską pasakė, kas pas jį ateis. O ta žinutė kompiuteryje jam labai nepatiko. Jų bute yra du kambariai, vienas didelis kartu su virtuve, o kitas atskiras vaikui. Fizinis smurtas buvo naudojamas dideliame kambaryje. Sūnus miegojo taip pat dideliame kambaryje, jis jį užmigdė kada išėjo jo svečiai. Kažkurį laiką jis laukė žmonos, bet paskui ir jis užmigo. Narkotikus rado mikroautobuse, kurį vairuoja dirbdamas. Po darbo tvarkė mikroautobusą ir rado. Galvoja, kad koks keleivis pametė. Narkotikus mikroautobuse rado rudenį, rugpjūtį, gal spalio mėnesio pradžioje. Narkotikus vartojo tą vieną kartą, kada ir sulaikė pareigūnai. Tiksliai nežino, ar tai žolė, bet taip pagalvojo, nes buvo žalia. Suvartojus tą žolę jo organizme tų narkotinių medžiagų neaptiko. Žolės poveikio nepajautė. Tą vakarą jis prižiūrėjo sūnų. Jis žinojo, kad buvusi žmona eis į savo brolio gimtadienį. Čia buvo pirmas konfliktas per tą pusmetį, kai jie vėl kartu gyveno, iki tol jokių konfliktų nebuvo. Grasinimuose nužudyti jokio rimto tikslo nebuvo. Savo to vakaro poelgį vertina neigiamai, mano, jog negražiai padarė. Žmonos dėl to vakaro atsiprašė. Po to įvykio jie dar savaitę kartu pagyveno ir suprato, kad kartu gyventi nereikia. Jis išsikraustė iš buto, nes čia jo buvusios žmonos motinos butas. Žmonos ant lovos nebuvo paguldęs, ji nukrito ant lovos, kai jis ją pastūmė. Kai žmona nukrito ant lovos, jis ant jos užlipęs nebuvo. Nesupranta kaltinimo dėl peilio, jam atrodo, kad čia buvo sugalvota, peilio nebuvo. Pareigūnai jį išvežė ne dėl kažkokių grasinimų, o dėl narkotikų. (b. l. 93-100)
Nukentėjusioji A. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kartu su sūnumi M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2009-04-03 ji išsiskyrė su savo vyru A. L., tačiau ji leidžia jam bendrauti su sūnumi. 2010-11-13 apie 17.00 val. pas ją į namus atėjo buvęs vyras, kad prižiūrėtų sūnų, kol ji bus svečiuose. 2010-11-14 apie 01.00 val. ji grįžo ir pastebėjo, kad buvęs vyras išgėręs. Jis pradėjo jai priekaištauti dėl jos ėjimo į svečius ir vėlaus grįžimo. Tarp jų prasidėjo konfliktas, kuris vyko tiek koridoriuje, kuris sujungtas su virtuve ir vienu iš kambarių, tiek vaiko kambaryje. Konflikto metu buvęs vyras keikėsi necenzūriniais žodžiais, ją įžeidinėjo vadindamas „kekše” ir kitais nepadoriais žodžiais, ją stumdė ir du kartus sudavė rankos delnu į veidą. Ji bandė gintis ir, iš iš kišenės ištraukusi telefoną, norėjo paskambinti į policiją, tačiau buvęs vyras atėmė telefoną. Ji visą laiką prašė jo apsiraminti ir išeiti iš buto, tačiau jis neklausė. Staiga jis pagriebė nuo stalo virtuvinį peilį ir, paguldęs ją ant lovos, kurioje miegojo vaikas, pradėjo grasinti, kad perpjaus gerklę. Jis sėdėjo ant jos apžergęs ties liemeniu ir ji negalėjo atsikelti. Ji verkė ir prašė, kad jis to nedarytų. Tuo metu ji manė, kad jis tikrai gali perpjauti jai gerklę. Ji labia išsigando dėl savo sveikatos ir gyvybės. Taip pat ji labia bijojo, kad jis, norėdamas jai pakenkti, nesužalotų sūnaus. Po kurio laiko buvęs vyras ją paleido, o peilį padėjo ant stalo. Tada jis įstūmė ją į vaiko kambarį ir pradėjo kaltinti, kad skyrybos įvyko dėl jos kaltės. Iš pradžių jis sakė, kad ją myli, o po to šaukė, kad nekenčia. Staiga jis abiem rankom pagriebė ją už kaklo, prirėmė prie sekcijos ir, pradėjo smaugti. Ji labia išsigando, tačiau nesipriešino, nes nenorėjo jo dar labiau supykdyti. Ji tik verkdama prašė paleisti. Po kurio laiko jis ją paleido ir pasiūlė pačiai pasikarti. Jai išėjus iš vaiko kambario ir priėjus prie lovos, kurioje miegojo vaikas, buvęs vyras pribėgo prie jos, pagriebė ją už plaukų ir pradėjo tampyti. Ji pradėjo šaukti ir prašyti ją paleisti, tačiau jis neklausė. Tuo metu atsibdo sūnus, kuris pamatęs, kaip ji tampoma už plaukų, pradėjo verkti ir prašyti ją paleisti, nes jai skauda. Buvęs vyras sureagavo į sūnaus prašymą ir ją paleido. Tada ji atsigulė į lovą prie vaiko, tikėdamasi, kad buvęs vyras tada prie jos nelįs. Tuo metu buvęs vyras nuėjo į vaiko kambarį ir atsisėdo prie kompiuterio, o ji, stengdamasi, kad jis nematytų, nuo stalo paėmė savo telefoną ir parašė trumpąją žinutę savo mamai L. Š., prašydamas pagalbos. Po kurio laiko buvęs vyras paprašė cigaretės, nors nerūko. Ji davė jam cigaretę ir matė, kad jis iš cigaretės iškratė tabaką ir iš dėžutės kažką kišo atgal į cigaretę. Kai buvęs vyras išėjo į laiptinę parūkyti, ji užsirakino buto duris iš vidaus ir laukė, kada atvažiuos mama su savo sugyventiniu. Kai jie atvažiavo, ji atidarė duris ir paaiškino situaciją. Mama su sugyventiniu paprašė, kad jos buvęs vyras išeitų ir palitų ją ramybėje. Buvęs vyras jos motinai sakė, kad jai teks ją palaidoti. Nepavykus gražiuoju išprašyti buvusio vyro iš buto, jie iškvietė policijos pareigūnus. Jiems atvykus, jie pasakė, kad jos buvęs vyras išgėręs ir galimai parūkęs „žolės”. Jie parodė dėžutę, iš kurios jis kažką kišo į cigaretę. Pareigūnai, apžiūrėję dėžutę, buvusį vyrą išsiežė. Ji su juo išsiskyrė dėl o, kad jis jau ne kartą naudojo jos atžvilgiu psichinį ir fizinį smurtą. Dėl to jai yra tekę kreiptis į policiją. (b. l. 3, 4-5, 49-50)
Nukentėjusioji A. L. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad viskas buvo lapkričio 14 dienos naktį. Tuo metu su vyru jie jau buvo išsiskyrę ir kartu nebegyveno, ji tik buvau paprašiusi, kad jis pažiūrėtų vaiką. Jis atvažiavo pas ją į svečius ir prižiūrėjo vaiką, ji su tėvais buvo pas brolį, šventė gimtadienį. Grįžusi namo, nesulaukusi jokio klausimo, ji gavo pirmą smūgį į kaktą, antrą - į pagurkšnį. Pradėjo verkti. Tada jau prasidėjo klausimai, priekaištai. Buvo daug žodinio apsivardžiavimo. Žmogus buvo labai agresyvus, jam prieštarauti ar aiškintis noro tikrai nebuvo. Ji buvo numesta ant lovos, jis buvo užlipęs ant viršaus ir grasino perpjauti gerklę, rėkė, kad jis ją vis tiek nužudys, kad ji jam sugriovė visą gyvenimą. Toliau jis priekaištavo dėl gautų per „Skype” žinučių nuo draugo. Taip pat smaugė prispaudęs prie sekcijos, siūlė pačiai pasikarti. Paskutinis jo poelgis buvo, kai tempė ją už plaukų ir dėl jos riksmų prabudo jų vaikas. Vaikas su ašarom pribėgo prie jos, ji pradėjo vaiką raminti, apramino. O vyras pasakė, kad vaikas ją išgelbėjo, kitaip būtų tikrai nužudęs. Peilis buvo ant stalo. Tai buvo virtuvinis peilis, jį griebęs jis jai ir grasino. Jų vaikui yra šešeri metai. Nežino, kur tas peilis buvo padėtas paskui: arba ant to pačio stalo, arba ant virtuvinio stalo. Pareigūnai buvo iškviesti vien dėl to, kad dvi valandas ji su tėvais bandė jį išprašyti, kad jis išeitų, todėl buvo iškviesti pareigūnai, nes buvo neįmanoma. Pareigūnai būtų išėję tiktai su juo kartu, bet paskui jie rado pas jį žolę ir jį išsivedė. Pareigūnams ji aiškino, kad jis jai grasino nužudyti, tačiau pareigūnai pasakė, kad jai reikia nuvažiuoti į nuovadą ir parašyti pareiškimą. Tą naktį į policijos nuovadą ji nevažiavo. Su buvusiu vyru dabar beveik nesimato, jis atvažiuoja, pasiima vaiką, išvažiuoja ir po to parveža. Nematė, kaip rūkė žolę, nes jis išėjo į laiptinę, tačiau matė, kaip darėsi cigaretę su žole. Kai gyveno kartu, tai jis nerūkydavo, o kai atskirai - tai nežinau. Tuo metu vyras gyveno pas savo tėvus, o ne su ja. Tą naktį pagrindinis grasinimas buvo ją nužudyti arba siūlė jai pačiai pasikarti. Grasino daug kartų, tikrai ne vieną, gal kokius penkis ar dešimt kartų. Jos tėvai atvažiavo gal apie 04:00 val. ar 04:30 val., o ji grįžo apie 01:30 val. Į veidą buvo suduoti du smūgiai. Smūgiai buvo suduoti su delnu. Taip pat tampė už plaukų, smaugė ir grasino peiliu. Jeigu jis būtų išėjęs, policijos ji būtų nekvietusi. Peilis buvo apie 30 centimetrų ilgio, jis yra atvežtas iš skerdimo cecho, nes jos patėvis dirba skerdykloje. (b. l. 93-100)
Liudytojai L. Š. ir J. S. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino A. L. parodymus (b. l. 7-11).
Liudytoja L. Š. teiminio nagrinėjimo metu parodė, kad A. L. yra jos dukra. Tą naktį ji gavo žinutę iš dukros „prašau man padėti“. Tada ji greitai atsikėlė, sėdo į automobilį ir išvažiavo pas ją. Atvažiavusi rado A. L., rūkantį laiptinėje, o dukra buvo užsirakinusi bute, visa apsiverkus. Vaikas miegojo. A. sugrįžo į butą, ji jo prašė išeiti, išvažiuoti, labai gražiai ir ilgai prašė, tačiau jis jos negirdėjo. Po to ji iškvietė policiją. Papildomai liudytoja paaiškino, kad dukra jai pasakė, kad jis puolė ją, paėmė už plaukų ir grasino su peiliu. Kai ji įėjo į butą, stovėjo stalas, o ant stalo buvo pradėtas butelis ir šalia gulėjo peilis su geltona rankena. Pirma, ką ji padariė - tą peilį uždengė su laikraščiu, kad nebūtų kokios pagundos, kad nekristų į akis. Ji nuolat bandė stovėti tarp jų abiejų, kad kas nors nenutiktų. Jai dukra sakė, kad jis ją mušė, kad net vaikas pabudo. (b. l. 93-100)
Liudytojas J. S. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kadjis yra L. Š. sugyventinis. Apie 04:00 valandą jį pažadino L., nes jai skambino dukra ir pasakė, kad ją nori užmušti ar kažką panašaus. Jis nelabai viską suprato, nes jį iš miego pažadino, o iš vakaro jie truputį šventė. Jį prikėlė ir pasakė, kad jie turi važiuoti gelbėti A. Atvažiavę į tą butą pamatė, kad A. rūkė prie balkono, bet jam buvo keista, kad jis rūkė, nes anksčiau niekada nėra jo matęs rūkant, jis nerūkydavo. Jie atėjo, su juo laiptinėje nekalbėjo, nuėjo į kambarį. Paskui L. dukra pradėjo sakyti, kad ją norėjo nužudyti, smaugė, bet jie nematė smaugimo požymių. Peilį jis matė, jis buvo ant stalo. Pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas J. S. juos patvirtino. (b. l. 93-100)
Liudytojas policijos pareigūnas G. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2010-11-14 apie 06.40 val. jis ir kolega A. M. gavo pranešimą, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), yra nepageidaujamas asmuo. Atvykus nurodytu adresu, į juos kreipėsi L. Š., kuri paaiškino, kad jos dukters A. L. buvęs vyras A. L. neišeina iš jai priklausančio buto ir grasina dukrai. Be to, buvo pasakyta, kad A. L. elgiasi neadekvačiai, todėl galimai yra apsvaigęs nuo narkotikų. Su A. L. susikalbėti buvo sunku, nes jis iš tiesų buvo apsvaigęs. Kambaryje ant stalo buvo rasta dėžutė, kurioje buvo susmulkinta džiovinta augalinės kilmės medžiaga. Jie įtarė, kad tai gali būti narkotikai. A. L. patvirtino, kad dėžutė yra jo. Tada A. L. su rasta dėžute tolimesniam aiškinimuisi buvo pristatytas į Vilniaus m. 6 PK. (b. l. 12-13)
Liudytojas policijos pareigūnas G. L. teisminio nagrinėjimo metu pagarsintus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir papildomai paaiškino, kad jam sunku prisiminti, ką kalbėjo, kažką minėjo apie girtavimą. Sakė, kad vyras grasina susidorojimu ar kažką panašaus. Atrodo, kad buvo kažkokių daiktų. (b. l. 93-100)
Iš duomenų, gautų iš Vilniaus m. 6 PK Fabijoniškių PN apie ankstesnius A. L. konfliktus su A. L. ir jos artimaisiais matyti, kad 208-06-22 A. L. bandė įsilaužti į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Dėl šio fakto buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. (b. l. 14-17)
Specialisto išvadoje Nr. 140-(8543)IS-1-8601 nurodyta, kad dėžutėje, rastoje bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys), kurios masė 0,596. (b. l. 21-22)
Teismas mano, kad kaltinamojo A. L. kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d., 259 str. 2 d., pilnai įrodyta aukščiau aptartais įrodymais bei kita bylos medžiaga.
Iš tyrimo metu surinktų ir bylos nagrinėjimo metu ištirtų duomenų matyti, kad kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino dėl fizinio skausmo sukėlimo, o dėl grasinio nužudyti pripažino iš dalies, neneigė jog grasino pavartoti fizinį smurtą, tačiau neigė, kad šiuos veiksmus atliko turėdamas rankoje peilį, kaip yra nurodoma kaltinime. Šiai pozicijai prieštarauja nukentėjusios parodymai, kuri nurodė, kad buvo suduoti smūgiai ir ne kartą buvo grasinama, taip pat parvertus ant lovos, laikant rankoje peilį kaltinamasis išsakė konkrečius grasinimus. Visa tai suteikia pagrindo manyti, kad grasinimai yra realūs, akivaizdūs ir galėjo būti įvykdyti. Nukentėjusios parodymus patvirtina liudytojų L. Š., J. S. parodymai, liudytojo policijos pareigūno parodymai. Dėl narkotinių medžiagų disponavimo kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad jomis disponavo, paaiškino, jog rado narkotines medžiagas. Sulaikymo metu jau buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Teismas mano, jog abejoti kaltinamojo kalte nėra jokio pagrindo. Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nėra nustatyta jokių abejonių, leidžiančių abejoti nukentėjusiosios parodymais. Kaltinamojo parodymai vertintini kritiškai, kaip siekis palengvinti savo teisinę padėtį, kadangi iš kaltinamojo veiksmų matyti, kad jis buvo nusiteikęs agresyviai, veikų padarymo metu buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė dėl jam pareikšto kaltinimo yra įrodyta visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo.
Tyrimo metu veikos kvalifikuotos teisingai. Pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. veika kvalifikuota atsižvelgiant į rastų narkotinių medžiagų kiekį. Nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d. vertintinos kaip padarytos idealiosios sutapties atžvilgiu, kadangi veikos buvo padarytos toje pačioje vietoje, tame pačiame tęstinumo laike, buvo ir suduodami smūgiai, ir grasinama smurtu. Pačios veikos kvalifikuotos teisingai, nėra jokių abejonių, kad buvo suduoti smūgiai ir sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiajai. Nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai yra realūs ir akivaizdūs, kad jie galėjo būti įvykdyti, todėl tai sukėlė atinkamus išgyvenimus.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino naudojęs fizinį smurtą prieš buvusią žmoną ir disponavo narkotinėmis medžiagomis.
Kalinamojo A. L. atsakomybę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad būtent apsvaigimas nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų) įtakojo ir lėmė nusikalstamų veikų padarymą, kadangi konfliktas kilo anksčiau, grasinimai ir smurtas buvo panaudoti iki narkotinių medžiagų pavartojimo).
Teismas, skirdamas bausmės rūšį, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį (padaryti du nesunkūs nusikaltimai ir vienas baudžiamasis nusižengimas), į kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis praeityje Lietuvos Respublikoje neteistas (teistas Vokietijoje už vagystes), baustas administracine tvarka, yra dirbantis, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam viešųjų darbų bausmę (pagal LR BK 140 str, 1 d., 145 str. 1 d.) ir baudą (LR BK 259 str. 2 d.).
Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.
Daiktus, turintčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 0,575 g kanapių (ir jų dalių), saugomus Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str.,
nusprendžia:
nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir paskirti jam 80 valandų viešųjų darbų, įpareigojant juos atlikti per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ir paskirti jam 100 valandų viešųjų darbų, įpareigojant juos atlikti per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. ir paskirti jam 8 MGL (1040 litų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p. apėmimo būdu subendrinti bausmes, paskirtas už nusikaltimus (numatytus LR BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d.), pridedant bausmę, paskirtą už baudžiamąjį nusižengimą (LR BK 259 str. 2 d.) ir paskirti subendrintą galutinę bausmę 100 valandų viešųjų darbų, įpareigojant juos atlikti per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir 8 MGL (1040 litų) dydžio baudą.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.
Daiktus, turintčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 0,575 g kanapių (ir jų dalių), saugomus Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.