- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-26
- Bylos Nr.
- I-4899-764/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05619-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- V. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Šiaulių
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas V. L. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–6), prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK), Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (Lukiškių TI-K) ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Šiaulių TI), priteisti 85 424 Eur neturtinę žalą.
Šalies argumentai
Skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2010-10-27 iki 2012-05-04 Klaipėdos AVPK areštinėje (105 dienos), laikotarpiu nuo 2010-11-05 iki 2012-05-05 Šiaulių TI (454 dienos) ir laikotarpiu nuo 2012-05-08 iki 2012-05-11 Lukiškių TI-K (3 dienos) jo laisvė buvo apribota, pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Visose įstaigose pareiškėjas buvo laikomas perpildytose kamerose, t. y. neužtikrinant minimalaus 3,6 kv. m kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui. Kameros neatitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 (toliau – Higienos norma HN 76:2010) 21 p. reikalavimų, nes sanitarinis mazgas buvo įrengtas bendroje patalpoje, nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos, veidrodžio ir spintelės. Langai neatitiko Higienos normos HN 76:2010 22 p. nuostatų, nes buvo itin maži. Mechaninės patalpų vėdinimo sistemos kamerose nebuvo, o vėdintis per langus trukdė įrengtos grotos. Žiemą kamerose būdavo labai šalta, drėgmė siekdavo 100 procentų. Kameros neatitiko Higienos normos HN 76:2010 28 p. reikalavimų, nes grindys buvo ištrupėjusios, jų valymas neįmanomas. Naujai atvykę asmenys nebuvo tikrinami, sanitarinės švaryklos nebuvo, todėl buvo pažeistos Higienos normos HN 76:2010 41–45 p. nuostatos, sukelta grėsmė pareiškėjo sveikatai. Kamerų būklė visose įstaigose buvo itin bloga, sienos ir lubos buvo apipeliję, o valymo ar dezinfekavimo priemonės neišduodamos. Gyvenamosiose patalpose buvo įsiveisę tarakonai. Kameros nebuvo remontuojamos daugybę metų. Nebuvo išduodami čiužinių ir antklodžių užvalkalai bei rankšluosčiai, o lovos skalbiniai keičiami kartą per savaitę. Klaipėdos AVPK areštinėje patalynė apskritai nebuvo išduota. Be to, pareiškėjas buvo diskriminuojamas dėl turtinės padėties, kadangi Šiaulių TI ir Lukiškių TI-K viršutinių drabužių skalbimo paslauga buvo mokama. Lovos buvo dviaukštės, tačiau kopėtėlių užlipti į viršutinį gultą nebuvo. Kamerose nebūdavo įrengta pakankamai vietų valgymui, todėl tarp asmenų kildavo įtampa ir konfliktai. Dėl kalinimo netinkamomis sąlygomis pareiškėjas patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, pasireiškusius neviltimi, bejėgiškumu, liūdesiu ir skriaudos jausmu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo, kuris kalinamas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, neabejotinai patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. Pareiškėjo patirtą žalą pagal CK 6.271 str. privalo atlyginti Lietuvos valstybė, nes egzistuoja visos privalomos sąlygos jos civilinei atsakomybei kilti.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad ieškinio senaties terminas, vadovaujantis CK 1.134 str. nuostatomis, jo atžvilgiu netaikytinas, nes reikalavimas kildinamas iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimo. Net ir taikant CK nustatytą ieškinio senaties terminą, pareiškėjas jo nėra praleidęs, nes apie savo teisių pažeidimą iš kitų nuteistųjų ir televizijos laidų sužinojo tik 2013 metais. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 str., draudžiančiame kankinimą ir nežmonišką elgesį, joks senaties terminas nėra nustatytas.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 75–82) prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs CK 1.125 str. 8 d. nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą, nes skundą dėl, jo manymu, netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2015-05-08 iki 2015-05-11 teismui padavė tik 2015-11-24. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti paduodamas nedelsiant, nes tuo metu asmuo labiausiai jaučia neigiamą poveikį fizinei ir psichinei sveikatos būklei. Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrintas Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus kameros plotas – 3,6 kv. m. Nuteistieji ir suimtieji Lukiškių TI-K paskirstomi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str. nustatytų suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimo reikalavimų. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto nustatytą planą. Lukiškių TI-K taikomi tik tie Higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Kamerų vėdinimas per langus atitinka Higienos normos HN 76:2010 24 p. reikalavimus. Sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto yra atitvertas mūrine sienele. Gyvenamosios kameros įstaigoje valomos ir dezinfekuojamos laikantis nustatytų reikalavimų. Buitinių kenkėjų naikinimo darbus atlieka samdomos įmonės. Pagal CK 6.271 str., deliktinė atsakomybė kyla, kai nustatytos visos būtinos sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, padariniai ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei kilusių padarinių. Vadinasi, šiuo atveju būtina nustatyti ne tik tai, ar Lukiškių TI-K pareigūnai veikė (neveikė) neteisėtai, bet, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas. Pareiškėjo skundas grindžiamas ne konkrečiais faktais ar argumentais, bet bendro pobūdžio teiginiais ir abstrakčiais argumentais, kurie negali būti pripažįstami objektyviais.
Lukiškių TI-K taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo 2,28 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė teikdama teismui su pareiškėjo ginču susijusios medžiagos kopijas (38 A4 formato lapai).
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 113–124) prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjas yra praleidęs CK 1.125 str. 8 d. nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą, nes skundą dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2010-11-05 iki 2012-05-05 padavė praėjus daugiau nei trims metams. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl ieškinio senaties termino taikymo ir jo eigos skaičiavimo pradžios yra nuosekli, todėl pareiškėjo argumentai, kad ieškinio senaties terminas jo atžvilgiu netaikytinas ar kad jis jo nepraleido atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas nenurodė jokių duomenų, leidžiančių ieškinio senaties terminą skaičiuoti ne tuo tada, kada jis patyrė neigiamus išgyvenimus. Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kamerose su kintančiu kartu laikomų asmenų skaičiumi, todėl tam tikromis dienomis pareiškėjui buvo garantuotas minimalus 3,6 kv. m kameros plotas. Šiaulių TI negali daryti įtakos atvykstančiųjų skaičiui, todėl gali susidaryti situacijos, kai suimtieji yra laikomi perpildytose kamerose. Suimtiesiems yra sudaromos galimybės pasivaikščioti gryname ore, sportuoti, žaisti stalo tenisą, krepšinį ir t. t. Šiaulių TI taikomi tik tie Higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, nes pataisos įstaigos pastatas įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą. Kamerų vėdinimas per langus atitinka Higienos normos HN 76:2010 24 p. reikalavimus. Kameros yra aprūpintos būtinu inventoriumi. Pagal Higienos normos HN 76:2010 21 p. nuostatas, kameroje turi būti užtikrintas šalto vandens tiekimas. Sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto yra atitvertas mūrine sienele, o praėjimą skiria durys ar užuolaida. Langai atitinka teisės aktų reikalavimus, jų didinimas negalimas, nes tai susiję su pastato rekonstrukcijos darbais. Į įstaigą atvykę asmenys ne ilgiau nei dvi valandas laikomi paskirstymo kamerose, apžiūrimi gydytojų, įvykdoma švarinimo procedūra ir tuomet paskirstomi po gyvenamąsias kameras. Dušu leidžiama pasinaudoti ne rečiau kaip kartą per savaitę. Šiaulių visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimus, nustatė, kad patalynės užvalkalai, patalynė ir čiužiniai prižiūrimi bei dezinfekuojami tinkamai. Pareiškėjas buvo aprūpintas visomis reikiamomis higienos priemonėmis. Gyvenamosios kameros įstaigoje valomos ir dezinfekuojamos laikantis nustatytų reikalavimų. Pagal CK 6.271 str., deliktinė atsakomybė kyla, kai nustatytos visos būtinos sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, padariniai ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei kilusių padarinių. Vadinasi, šiuo atveju būtina nustatyti ne tik tai, ar Šiaulių TI pareigūnai veikė (neveikė) neteisėtai, bet ir, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas. Pareiškėjo skundas grindžiamas ne konkrečiais faktais ar argumentais, bet bendro pobūdžio teiginiais ir abstrakčiais argumentais, kurie negali būti pripažįstami objektyviais.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 125–128) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjas yra praleidęs CK 1.125 str. 8 d. nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą, nes skundą dėl netinkamų kalinimo sąlygų padavė tik 2012-11-24. Būdamas Klaipėdos AVPK areštinėje, dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas nesikreipė.
Klaipėdos AVPK areštinei taikomi tik tie Higienos normos HN 37:2009 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl areštinių kamerų apšvietimui taikytinos normos nustatytos Higienos normoje HN 37:2002. Kamerose veikia ne tik ventiliacijos sistema, bet jos vėdinamos ir per langus. Patikrinimų metu nebuvo nustatyta drėgmės ar pelėsio buvimo faktas. Oro temperatūra, judėjimo greitis ir santykinė drėgmė atitiko reikalavimus. Sanitariniai mazgai nuo bendro ploto atskirti 1,2 m aukščio pertvarka, veikia atskira oro šalinimo sistema. Buitinių kenkėjų naikinimo darbus atlieka UAB ,,Kauno grūdai“. Suimtiesiems išduodamas minkštasis inventorius yra geros būklės ir tinkamas naudoti. Vienam suimtajam turi būti užtikrinamas minimalus 5 kv. m kameros plotas ir šių reikalavimų buvo laikomasi. Atsakovės atstovo nuomone, pareiškėjas neįrodė būtinos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėtų veiksmų, todėl jo skundas negali būti tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje keliamas ginčas dėl to, ar pagrįstas pareiškėjo V. L. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų Klaipėdos AVPK, Lukiškių TI-K ir Šiaulių TI.
Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta CK 6.271 str., nustatančiame, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas, šiuo atveju būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, privalo įrodyti pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo.
Teismui pateiktame skunde pareiškėjas nurodė, kad jo laisvė laikotarpiu nuo 2010-10-27 iki 2012-05-04 Klaipėdos AVPK areštinėje (105 dienos), laikotarpiu nuo 2010-11-05 iki 2012-05-05 Šiaulių TI (454 dienos) ir laikotarpiu nuo 2012-05-08 iki 2012-05-11 Lukiškių TI-K (3 dienos) buvo ribojama pažeidžiant galiojančiuose teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas.
Reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti CK 1.125 str. 8 d. yra nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pareiškėjas prašo priteisti jam neturtinę žalą, kilusią laikotarpiu nuo 2010-10-27 iki 2012-05-11, tačiau skundą teismui pateikė 2015-11-24. Lukiškių TI-K, Šiaulių TI ir Klaipėdos AVPK prašo taikyti CK 1.125 str. 8 d. nustatytą ieškinio senaties terminą.
Pareiškėjas mano, kad ieškinio senaties terminas jo pareikštam reikalavimui netaikytinas, nes tai nustatyta CK 1.134 str., be to, Konvencija jokio senaties termino nenustato. Taikant trejų metų ieškinio senaties terminą, jo eigos pradžia turėtų būti skaičiuojama nuo 2013 metų, nes tik tada pareiškėjas sužinojo apie savo teisių pažeidimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog ieškinio senatis netaikoma reikalavimams dėl asmeninių neturtinių teisių, kurios neturi ekonominio turinio, gynimo, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 1.115 str., 1.134 str. 1 p.), o iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą taikoma ieškinio senatis (CK 1.125 str. 8 d., 1.134 str. 1 p.) (2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas savo reikalavimą kildina iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimo ir prašo atlyginti neturtinę žalą, kuri turi ekonominį turinį, pareiškėjo argumentai, jog jo reikalavimui senaties terminas netaikytinas, atmestini kaip nepagrįsti.
Pagal CK 1.127 str. 1 d., ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 d. nustatyta, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmenys, reikalavimus atlyginti neturtinę žalą kildinantys iš netinkamų kalinimo sąlygų, apie savo teisių pažeidimus sužinojo (turėjo žinoti ir suvokti) tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas (2013-01-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013-05-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-307/2013, 2014-08-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014, 2016-03-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-474-662/2016). Teismui nėra pateikti jokie objektyvūs duomenys, kad pažeidimų, iš kurių kildinamas reikalavimas atlyginti žalą, jis nežinojo ar neturėjo žinoti, kad yra kalinamas antisanitarinėmis, jo garbę ir orumą žeminančiomis sąlygomis, dėl ko jis patiria neigiamus dvasinius išgyvenimus.
Pagal CK 1.131 str. 2 d., teismui nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Klausimą, ar ieškinio senatis gali būti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013, 2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009). Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujintas, pareiškėjas turi nurodyti objektyvias šio termino praleidimo priežastis ir pateikti šias priežastis patvirtinančius įrodymus (2013-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013, 2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015).
Akivaizdu, kad visą nurodytą kalinimo laikotarpį pareiškėjas žinojo arba turėjo žinoti, jog yra kalinamas antisanitarinėmis, jo garbę ir orumą žeminančiomis sąlygomis, tačiau skundą teismui padavė tik 2015-11-24. Jokių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad ieškinio senaties terminą jis praleido dėl objektyvių ir nuo jo valios bei pasirinkto elgesio būdo nepriklausiusių priežasčių, kurių pagrindu praleistas ieškinio senaties terminas galėtų būti atnaujintas, pareiškėjas nenurodė. Jų nenustatė ir teismas. Reikalavimus pataisos įstaigoms nustatantys nacionaliniai teisės aktai buvo viešai paskelbti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl pareiškėjas turėjo realias galimybes su jais susipažinti ir įvertinti, ar Lukiškių TI-K, Šiaulių TI bei Klaipėdos AVPK areštinės kameros juos atitinka, ar ne.
Įvertinęs tai, kad į teismą pareiškėjas kreipėsi praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą, atsakovės atstovai prašo jį taikyti, o pagrindas jį atnaujinti nenustatytas, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iš netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2010-10-27 iki 2012-05-11, atmestinas kaip nepagrįstas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 44 str. 1 d. nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 str. 4 d. nustatyta, kad kai sprendimas priimamas atsakovo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti: išlaidas, kurias turėjo rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus; kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.
Lukiškių TI-K prašo priteisti iš pareiškėjo 2,28 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė teikdama teismui su pareiškėjo ginču susijusios medžiagos kopijas (38 A4 formato lapai).
Teismas pažymi, kad šis Lukiškių TI-K prašymas negali būti tenkinamas, nes yra nepagrįstas. Atsiliepimas į pareiškėjo skundą bei su ginču susijusi medžiaga teismui buvo pateikta elektroninėmis ryšių priemonėmis, t. y. per LITEKO EPP. Vadinasi, Lukiškių TI-K nepateikė teismui jokių kopijų, už kurias galėtų reikalauti atlyginti patirtas išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str. teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, prašymo atlyginti patirtas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas netenkinti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.