- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-28
- Bylos Nr.
- e2YT-1089-1021/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Abraitis
- Pareiškėjas
- V. K.
- Suinteresuotas asmuo
- R. K., notarei R, VĮ ,,Turto bankas“
- Advokatai
- Marius Navikas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – R. K., notarė R. V., VĮ ,,Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Procesinių dokumentų esmė.
Pareiškėjas V. K. ( toliau pareiškėjas) prašymu prašo atnaujinti jam terminą palikimui pagal B. K. testamentą priimti. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas patikslino pareiškimą, nurodydamas, kad prašo atnaujinti terminą B. K. palikimui priimti. Prašyme pareiškėjas nurodo, kad 2007-01-26 jo močiutė B. K. Vilkaviškio rajono 2-ajame notarų biure sudarė oficialų testamentą (testamento identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriuo visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, priklausantį jai mirties dieną, lygiomis dalimis po 1/2 paliko savo sūnums - R. K. ir E. K., kuris yra pareiškėjo tėvas. Pareiškėjo tėvas E. K. mirė (duomenys neskelbtini). Netrukus, (duomenys neskelbtini) mirė ir pareiškėjo močiutė B. K.. Pareiškėjo giminaičiai pasakė jam, kad močiutė buvo sudariusi testamentą, todėl jis neturi teisės paveldėti. Tik kreipęsis į advokatą sužinojęs, kad jo tėvas E. K. buvo įpėdiniu pagal močiutės testamentą, o po jo mirties pareiškėjui atsirado teisė priimti palikimą, kurį būtų paveldėjęs jo tėvas. Nors pareiškėjo tėvas buvo įpėdiniu pagal močiutės testamentą, palikimo atsiradimo dieną jis buvo miręs, dėl šios priežasties ir dėl savo jauno amžiaus, dėl giminaičių kalbų pareiškėjas suklydo ir praleido 3 mėnesių palikimo priėmimo terminą, kadangi nežinojo, kad jo tėvas E. K. buvo įpėdiniu pagal testamentą. Šios aplinkybės jam tapo žinomos tik kreipusis į advokatą ir patikrinus testamentų registro duomenis. Jeigu pareiškėjas nebūtų suklaidintas, jis būtų ėmęsis veiksmų savo teisei į palikimą tinkamai įgyvendinti. Šias aplinkybes patvirtina tai, kad po tėvo E. K. mirties pareiškėjas atliko visus palikimui priimti būtinus veiksmus - susitvarkė visus dokumentus, iš notarų biuro gavo liudijimą paveldėjimo reikalams tvarkyti. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas nesielgė aplaidžiai ir būtų tinkamai įgyvendinęs savo teises, tačiau pasitikėdamas savo giminaičiais ir neturėdamas pagrindo netikėti jų žodžiais suklydo, kadangi nežinojo, kad jo tėvas E. K. yra įpėdinis pagal močiutės B. K. testamentą ir dėl šios priežasties praleido įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti. Pareiškėjo močiutės B. K. mirties dieną jos palikimą sudarė butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) Vilkaviškis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad 1/2 dalis šio buto iki šiol nėra paveldėta (pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą matyti, kad ši dalis iki šiol registruota B. K. vardu). Tai reiškia, kad kitas testamentinis įpėdinis R. K. yra priėmęs tik 1/2 dalį palikimo, todėl atnaujinus pareiškėjui terminą palikimui priimti kito įpėdinio interesai nenukentės.Suinteresuotas asmuo Romualdas pateikė atsiliepimą, kuriame prašo atmesti pareiškimą (b.17-19 l.). Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjo tėvas E. K. mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėjo močiutė B. K. mirė (duomenys neskelbtini). B. K. testamentu, pasirašytu 2007-01-26, visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko sūnums E. K. ir R. K. lygiomis dalimis. Palikimą po B. K. mirties priėmė testamentinis įpėdinis R. K., R. K. yra išduotas 2017-01-04 paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą į ½ buto, (duomenys neskelbtini) Vilkaviškis. 2016-10-18 palikimą po B. K. mirties priėmė S. B., kuri 2016-10-18 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi dovanojo paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po B. K. mirties R. K.. B. K. testamentu paskirtas testamentinis įpėdinis į 1/2 dalį turto mirė anksčiau nei įsigaliojo testamentas, todėl paveldėjimo teisės į likusią 1/2 dalį turto, kuri buvo testamentu paskirta E. K., paveldima pagal įstatymą. B. K. pasirašydama testamentą kito (antrinio) įpėdinio nepaskyrė (CK 5.21 str.). Tokiu atveju paveldėti pagal testamentą pareiškėjas negali, nes jis nėra testamentinis įpėdinis, o likusią nepaveldėtą turto dalį paveldi įstatyminiai palikimą priėmę įpėdiniai - mirusiosios vaikai R. K. ir S. B., o pastarajai padovanojus paveldėjimo teises, - R. K. (CK 5.11 str.). Tokiu būdu pareiškėjo reikalavimas, kuriuo jis reikalauja paveldėti 1/2 dalį pagal B. K. testamentą yra neteisėtas. Pareiškėjui pagal testamentą neatsiranda paveldėjimo teisė. Palikimas priimamas visas be sąlygų ir be išlygų, priėmus palikimą jo atsisakyti negalima. Taigi palikimą priėmus R. K. jis yra priėmęs palikimą tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą. Pareiškėjas galėjo pretenduoti į palikimą atstovavimo teise (CK 5.12 str.), kaip palikėjos vaikaitis kartu su pirmos eilės įpėdiniu į likusį paveldimą turtą pagal įstatymą į ½ dalį buto). Tokiu būdu 1/2 dalį buto galėjo paveldėti trys įpėdiniai - palikėjos du vaikai ir vaikaitis, atstovavimo teise, lygiomis dalimis. V. K. įstatymu nustatyta laiku ir terminais palikimo nepriėmė. CK 5.50 str. nustatyta, kad įgytų palikimą įpėdinis jį turi priimti. To paties straipsnio 2 d. numatyta, kad palikimas priimamas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos notarui pateikus pareiškimą apie palikimo priėmimą. Remiantis CK 5.57 str., terminas palikimui priimti yra atstatomasis ir teismas, pripažinęs, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, gali šį terminą atnaujinti. Per įstatymo nustatytus terminus, t.y. per laikotarpį nuo 2016-09-07 iki 2016-12-07 palikimo po B. K. mirties pareiškėjas nepriėmė. Pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido nesant tam jokių svarbių priežasčių. Pareiškime nurodytos priežastys, kad pareiškėjas nežinojo apie sudarytą B. K. testamentą, apie kurį jam tapo žinoma tik nuvykus pas advokatą, jokios reikšmės neturi, nes pareiškėjas negali paveldėti pagal testamentą. Kita vertus, nežinodamas apie sudarytą testamentą, pareiškėjas kaip įstatyminis įpėdinis, turėdamas teisę paveldėti atstovavimo teise, turėjo kreipti į notarą įstatymu nustatytais terminais palikimui priimti. Pareiškėjas negalėjo nurodyti ir nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl ko jis, praleido terminus palikimui priimti. Pareiškėjo jaunas amžius, giminaičių kalbos nėra ir negali būti pripažintos kliūtimis palikimui priimti. Pažymėtina, jog pareiškėjas, būdamas jauno amžiaus, kaip pats teigia, 2016-09-08 priėmė palikimą po tėvo E. K. mirties, todėl darytina išvada, jog palikimo priėmimo ir paveldėjimo procedūra pareiškėjui buvo žinoma. Tuo pačiu metu, kai pareiškėjas priėmė palikimą po tėvo mirties, jis galėjo atlikti tokį patį veiksmą ir priimti palikimą po močiutės mirties, pateikdamas notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pareiškėjos teiginys, jog jis nežinojo, kad pareiškėjo tėvas E. K. buvo įpėdiniu pagal testamentą, teisinės reikšmės neturi, nes įpėdiniu E. K. miręs anksčiau nei testatorė, netapo. Testamentas įsigalioja tik po testatoriaus mirties, tuo tarpu testatorė mirė vėliau nei testamentu paskirtas įpėdinis. Palikimo priėmimo veiksmų pareiškėjas neatliko nesant tam jokių objektyvių kliūčių ar svarbių priežasčių, todėl terminas palikimui priimti negali būti atnaujinamas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodę, kad įpėdinio teisės į palikimą gali pasibaigti ir tais atvejais, kai įpėdinis neatlieka jokių aktyvių veiksmų (nepaduoda pareiškimo notarui nei dėl palikimo priėmimo, nei dėl atsisakymo, taip pat nepradeda paveldimo turto valdyti faktiškai). Toks įpėdinio elgesys (neveikimas) kvalifikuotinas kaip palikimo nepriėmimas, kuris sukelia tapačias pasekmes kaip ir palikimo atsisakymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Palikimo atsisakymas ir jokių veiksmų neatlikimas, o tai reiškia palikimo nepriėmimas, sukuria vienodas teisines pasekmes - įpėdinis neįgyja nuosavybės teisės į palikimą (CK 5.60 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Z. v. / S. , bylos Nr. 3K-3-47/2009; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-523/2007).Suinteresuotas asmuo – notarė R. V. į pareiškimą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad jos nuomone po B. K. mirties ½ dalis turto, palikto testamentu įpėdiniui E. K., kuris mirė anksčiau negu testatorė, turi būti paveldima pagal įstatymą. Vadovaujantis CK 5.5 str. įpėdiniais yra asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo, šiuo atveju testatorės B. K., mirties momentu, o testamentinis įpėdinis E. K., jau buvo miręs, jam paskirta dalis laikoma testamentu nepaskirta ir paveldima pagal įstatymą (CK 5.61 str.). V. K., atnaujinus jam terminą palikimui priimti po senelės B. K. mirties, turės teisę - atstovavimo teise (CK 5.12 str.) paveldėti kartu su kitais įstatyminiais įpėdiniais (b. 14 l.)Suinteresuotas asmuo –VĮ ,,Turto bankas“ į pareiškimą pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, bei nurodo, kad atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos. Nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos B. K. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti terminą palikėjos B. K. palikimui priimti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui (b.15 l.)
Bylos dalyvių paaiškinimų teismo posėdyje esmė.
Pareiškėjas V. K. teismo posėdyje savo pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti, bei paaiškino, kad jo tėvas V. K. mirė (duomenys neskelbtini). Tuo metu jis pats gyvenęs ir dabar gyvenantis Vilniuje. Iki 2012 metų su tėvu gyvenęs Kupiškyje. Tėvas turėjo kitą šeimą. Su tėvu bendraudavęs grįždamas iš Vilniaus, kas antrą savaitę, kartais kas savaitę. Tėvas maždaug 1,5 metus prieš mirtį sirgo vėžiu. Iki mirties likus dviem mėnesiams, jo sveikata pablogėjo. Močiutė B. K. gyveno Vilkaviškyje, (duomenys neskelbtini) jai priklaususiame bute viena. Paskutinius 2-3 metus pas ją lankydavęsis retai, lankydavęs, kai buvo gyvas tėvas. Su tėvu buvęs pas močiutę prieš pusę metų jam mirštant. Močiutė mirusi po 3 mėn. po tėvo mirties, iš karto susižinojęs. Po tėvo mirties jo palikimą tvarkęsis pagal apyrašą, bylą užvedęs per tris mėnesius, susitvarkęs 2007 m. kovo-balandžio mėn. Dėl to jis kreipęsis pas notarą Kupiškyje ir jis patarė kaip tai atlikti. Žinojęs, kad reikia kreiptis pas notarą dėl palikimo per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties. Iki tėvo mirties jis neturėjęs jokios informacijos apie močiutės testamentą, bet numanęs, kad jis gali būti. Tėvas jam to nesakė, bet pasakė tėvo sesuo S., pavardės nežinantis maždaug prieš dvi savaites iki tėvo mirties, kai jam buvo blogai. Ji sakė, kad buvo testamentas, tačiau jis dingo iš močiutės buto, kad jam reikia saugotis tėvo brolio R., su kuriuo jis pats nebendravęs, bet jį žinojęs. Jo tėvo ir R. santykiai buvo ne kokie, jie nebendravo, turėjo kažkokį konfliktą jaunystėje, tik vėliau pradėjo bendrauti. Teta, kas testamente yra, nepasakė. Po močiutės mirties jis 2017 m. sausio mėn. sužinojęs iš brolio M. B., kad ir jam reikia tvarkytis močiutės palikimo priėmimą. Tuo metu jau terminai buvo pasibaigę. Jam buvo pasakyta, kad testamentu turtas buvo padalintas. Pas advokatą kreipęsis 2017 m. kovo mėn. Testamentą pamatęs pas advokatą. 2017 m. sausio mėn. iš M. B. mamos sužinojęs, kad gali pretenduoti į testamentą, kad yra butas ir kažkiek pinigų. Pas notarą nuvažiavęs 2017 m. balandžio -gegužės mėn., jam notarė pasakė, kad yra pasibaigęs terminas, ir būtinas termino atnaujinimas. Jis manantis, kad testamentu turintis teisę paveldėti, kadangi brolis Mantas yra iš tėvo pusės. Terminą praleidęs, nes nežinojęs apie testamentą, apie tai sužinojęs po visų terminų suėjimo. Į teismą jam patarė kreiptis notarė. Jis pats nesikreipęs niekur tada, nes manęs, kad kai tvarkysis R. testamentą jam praneš apie tai automatiškai, tačiau jis jokių pranešimų negavęs. Su R. jis nebendravęs. Nebuvo taip, kad kas nors iš giminaičių būtų neigęs testamento buvimą. Jo paties faktinė gyvenamoji vieta skiriasi nuo deklaruotos (garso įrašo 00:09-00:36 ). Jis nori, kad būtų atnaujintas terminas paveldėti pagal įstatymą. Jis nežinojęs, kad turi teisę paveldėti močiutės turtą. Tai sužinojęs 2017 m. sausio mėn., kai sužinojęs, kad turi teisę paveldėti brolis. Jis galvojantis, kad jis turi teisę paveldėti tą dalį, kuri pagal testamentą buvo užrašyta jo tėčiui. Tą dalį dalinantis su broliu per pusę. Kad po tėvo mirties galintis pretenduoti į močiutės turtą jis nežinojęs. Testamento turinio nežinojęs. Kad jis turintis teisę paveldėti, jis sužinojęs, kai jo brolio motina ėjo pas notarę, kad atsisakyti savo dalies, to testamento dalies (garso įrašo 46:00-50:00).Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje pareiškimą palaikė, prašė tenkinti jį, atnaujinti jo atstovaujamojo pareiškėjo terminą palikimui priimti, o ne palikimui priimti pagal testamentą, kadangi padaryta techninė klaida. Paaiškino, kad pareiškėjas pas jį kreipėsi 2017-03-06 dėl močiutės mirties, nežinojo, ar yra testamentas, tik žinojo tokias kalbas. Jis pasitikrinęs registre ir nustatęs, kad pareiškėjo močiutės vardu buvo testamentas, pagal kurį paveldėta jo turto ½ dalis. Iš registro nematęs testamento turinio. Pareiškėjui sakęs kreiptis pas notarę, susipažinti su palikimu gyvai. Tuo metu buvo jau praleisti palikimo priėmimo terminai. Notarė pareiškėjui susipažinti su testamentu nedavė. 2017-03-21 užklausęs notarę ir 2017-03-28 gavęs testamentą, kuriuo remiantis pareiškėjas turi teisę paveldėti į pusę turto, kuris nepaveldėtas pagal testamentą, ir nepriimta. Pareiškėjas turi teisę priimti palikimą ne pagal testamentą, o įstatymą. Pareiškėjas terminą praleido, nes galvojo, kad pagal testamentą turi paveldėti. Pareiškėjas jam pasakė, kad jam buvo pasakyta, jo jam niekas pagal testamentą nepriklauso, nes ten jo nėra. Jis nežinojo apie galimybę priimti palikimą pagal įstatymą, nes galvojo, kad yra testamentas ir ten jo nėra. Tik tada, kai pareiškėjas susisiekė su savo brolio mama, kuri, kadangi jos vaikas nepilnametis, ėmėsi aktyvių veiksmų pas notarą, jis sužinojo, kad buvo testamentas, kad buvo tėvas. Šiuo metu visas turtas nėra priimtas ir jis turi teisę į jį pretenduoti. Todėl prašantys atnaujinti terminą priimti palikimą. Pagrindinė priežastis dėl ko buvo praleistas terminas, yra suklydimo įtaka, kadangi giminių buvo suklaidintas, apie tai, kad neegzistuoja jo teisė į palikimą, tačiau gavus su palikimu susijusius dokumentus kaip testamentą, nekilnojamo turto išrašą, paaiškėjo, kad jis turi teisę pretenduoti į palikimo priėmimą. Pareiškėjas jam paaiškino, kad po močiutės mirties ji gavo tokią informaciją, kad buvo testamentas ir ten jo nėra. Pasirodė, kad jo brolis irgi turi teisę paveldėti, nors jo testamente nėra, todėl susirinkus vėliau informaciją, paaiškėjo, kad jis irgi turi teisę į palikimą. Visi veiksmai buvo pradėti kovo mėnesį, praėjus 6 mėnesiams, todėl prašantys atnaujinti terminą. Jo klientas žinojo įstatymo normą, kad dėl palikimo priėmimo turi kreiptis per tris mėnesius (garso įrašo 00:36-00:46).Suinteresuotas asmuo R. K. teismo posėdyje prašė atmesti prašymą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo, ir paaiškino, kad jis nemanantis, kad pareiškėjas nežinojo. Jis aiškina, kad klausė kažkokių giminių, tuo labiau, kad po tėvo mirties jis viską tvarkingai padarė. Jis nemanantis, kad jis nežinojo, kas figūruoja pačiame testamente, nes motina sudarė testamentą, pranešė jam pačiam, ir pranešė pareiškėjo tėvui E., kad jie abu yra paveldėtojai, o vyresniam broliui ir seseriai nieko neskyrė. Šalutinių asmenų testamente neįvardino. Testamentas tikrai yra dingęs, jo originalo nematęs. Po močiutės mirties jis atstatęs testamentą pas notarą, po to tvarkęs dokumentus. Notarė jam išaiškino, kad kas jam priklauso pagal testamentą, savo pusę jis galintis priimti, ką jis padaręs. O kita pusė priimama, skaidoma pagal įstatymą, t.y. dalis jam, broliui, seseriai, ir vaikaičiams. Pagal įstatymą palikimo dalis priklauso pareiškėjui. Jis nesutinkantis su pareiškimu, nes pareiškėjo šeima jo šeimą apie 20 metų buvo išbraukę iš giminystės ryšių, jis prižiūrėdavęs motiną, veždavęs pas gydytojus, parskrisdavęs iš Danijos. Motina mirė pas jį Panevėžyje. Kai ją pasiėmęs Vilkaviškyje, V.pas ją praleido tris paras. Jis parsivežęs motiną pas save, o V. nuvežęs iki Kauno autobusų stoties. Daugiau motina į Vilkaviškį negrįžo. Motina pasakė, kad turi palikusi namie pinigų, tačiau jis nuvažiavęs nei jų, nei testamento neradęs. Jis nežinantis dėl ko pareiškėjas praleido terminą, prielaidų gali būti daug, jis tai turėjo padaryti, turėjo žinoti. Kodėl nepadarė nežinantis. Kam klausinėti pas giminaičius. Su pareiškėju jis nebendraujantis, su jo tėvu susitikdavęs, nuvažiuodavęs pas jį į Kupiškį. Ar jam tėvas pasakė apie testamentą, jis nežinantis. Tačiau kai atvažiavęs į jo tėvo laidotuves, kažkodėl V.labai domėjosi motinos butu, todėl darytų prielaidą, kad jis žinojo, kas parašyta testamente. Kai mama surašė testamentą, jiems tik žodžiu pasakė, jis jo nematęs. Mirus močiutei, jis su V. apie palikimą nekalbėjęs, neturėjęs su juo jokių ryšių ir kontaktų. Jam atrodo visi žinojo, kad yra močiutės testamentas, tačiau ne visi žinojo, kas jame parašyta. Jis pats niekam nesakęs, kas parašyta testamente, nes jis jo nebuvo matęs. Yra dar vyresnis brolis, sesuo S. B., kuri savo dalį priėmė ir padovanojo jam. Jis negalintis nurodyti konkrečių faktų, dėl ko praleido terminą pareiškėjas. Jis turėjo nueiti pas notarą ir pasidomėti ( garso įrašas 00:49-01:00).Suinteresuotas asmuo notarė R. V. teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepime prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b.14 l.). Teismo šaukimas jai įteiktas tinkamai (b.29 l.) Kadangi jos dalyvavimas nebuvo būtinas, su bylos nagrinėjimu jai nedalyvaujant sutiko kiti bylos dalyviai, todėl byla buvo išnagrinėta jai nedalyvaujant.Suinteresuoto asmens VĮ ,,Turto bankas“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti iš esmės atstovui nedalyvaujant (b.15 l.), apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo informuotas tinkamai (b.31 l.). Kadangi jo dalyvavimas nebuvo būtinas, su bylos nagrinėjimu jam nedalyvaujant sutiko kiti bylos dalyviai, todėl byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
Dėl pareiškimo tenkinimo.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK 5.1 str. 1 d.). Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra – gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Taigi, palikimo atsiradimo metu įpėdiniui atsiradusios subjektinės teisės turinį sudaro ne tik galimybė palikimą priimti, bet ir galimybė jo atsisakyti. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 str. 3 d. nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per 3 (tris) mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 str. 1 d.).Pareiškėjas prašo atnaujinti 3 mėnesių palikimo priėmimo terminą priimti palikimą atsiradusį po jo senelės mirties. Pateikta gimimo liudijimo AB Nr.060014 kopija nustatyta, kad pareiškėjo tėvas yra E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b.4 l.). Iš gimimo liudijimo Nr.272085 nustatyta, kad E. K. motina yra B. K. (b.6 l.). Pateiktame mirties liudijime AA Nr.881054 nurodoma, kad E. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b.5 l.). Remiantis 2016-09-08 mirties įrašu Nr.292, nustatyta, kad B. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b.4 l.). Iš nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad buto adresu (duomenys neskelbtini) Vilkaviškis savininkai yra: ½ priklauso R. K., įregistravimo pagrindas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr.26, ½ priklauso B. K., šie įrašai galioja nuo 2017-01-16 (b.6 l.). Šiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas mirė ankščiau negu jo senelė (jo tėvo motina). Kadangi šiuo atveju pareiškėjas yra mirusio pirmos eilės įpėdinio E. K. sūnus, todėl ji turi teisę paveldėti pagal įstatymą tą palikimo dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jos tėvui paveldint pagal įstatymą (CK 5.12 str.). Teismas vertindamas byloje esančius įrodymus, nespręsdamas šio klausimo iš esmės, daro išvadą, kad kadangi pusę viso mirusiosios turto testamentu paveldėjo suinteresuotas asmuo R. K., likusioji ½ turto dalis paveldima pagal įstatymą, tai pareiškėjas turi teisę paveldėti savo tėvo dalį kartu su palikimą priėmusiu suinteresuotu asmeniu R. K., kuriam savo dalį perleido jo sesuo, kitu tėvo broliu, tačiau jis palikimo nepriėmė, dėl ko jo dalis neskaičiuotina, t.y. 1/6 mirusiosios turto lygiomis dalimis savo broliu M. B., o jeigu pastarasis priėmė savo palikimo dalį, 1/12 senelės turto.CK 5.57 str. 1 d. numato, kad šio kodekso 5.50 str. nustatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos skaičiuojamą terminą, palikimui priimti, teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. CPK 578 str. nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi vertinti sprendimo pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso.Pareiškėjas kaip argumentus, kodėl praleido palikimo priėmimo trijų mėnesių terminą, nurodė, kad dėl savo jauno amžiaus nežinojo, kad turi teisę paveldėti močiutės turtą po savo ankščiau mirusio tėvo mirties, be to suklydo, kadangi giminaičiai jam pasakė, kad močiutė sudariusi testamentą, todėl jis neturintis teisės paveldėti, kai sužinojęs apie testamentą, pagal kurį jo tėvas buvo įpėdiniu pagal testamentą, jis manęs, kad turi teisę paveldėti tėvo dalį. Jo atstovas patikslino pareiškėjo teiginius, nurodydamas, kad pareiškėjas terminą praleido, dėl to, kadangi jis nežinojo apie galimybę priimti palikimą pagal įstatymą, nes galvojo, kad yra testamentas ir ten jo nėra. Pagrindinė priežastis dėl ko buvo praleistas terminas, yra suklydimo įtaka, kadangi giminių buvo suklaidintas, apie tai, kad neegzistuoja jo teisė į palikimą, tačiau gavus su palikimu susijusius dokumentus kaip testamentą, nekilnojamo turto išrašą, paaiškėjo, kad jis turi teisę pretenduoti į palikimo priėmimą. Teismas nustatė, kad mirusioji B. K. prieš mirtį buvo sudariusi testamentą, kuriuo visą turtą paliko suinteresuotam asmeniui V. K., ir pareiškėjo tėvui lygiomis dalimis, tik pareiškėjo tėvui mirus ankščiau, jo dalis yra paveldima pagal įstatymą. CK 5.33 str. nustato testamento paskelbimo tvarką. Pagal šio str. 1 d. kai tik palikimo atsiradimo vietos notaras sužino apie testatoriaus mirtį, jis paskiria testamento paskelbimo dieną ir apie ją pranešama žinomiems įpėdiniams bei kitiems suinteresuotiems asmenims. To paties str. 2 d. įpareigoja testamentą paskelbusį notarą imtis priemonių nustatyti įpėdinių ir kitų suinteresuotų asmenų, nedalyvavusių paskelbiant testamentą, gyvenamąją vietą ir kiek įmanoma greičiau pranešti jiems apie testamento turinį. Tokio testamento paskelbimo reglamentavimo tikslas yra suteikti galimiems įpėdiniams bei kitiems suinteresuotiems asmenims informaciją apie: 1) testamento buvimą (nes jie apie tai gali ir nežinoti), 2) testamento turinį (palikėjo valią), kadangi ši informacija gali įtakoti įpėdinio pagal testamentą apsisprendimą, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu, pvz., pagal turto apyrašą (CK. 5.50 str., 5.53 str.). Taigi, testamento paskelbimas, atliekamas CK 5.33 str. 1 d. nustatyta tvarka, yra svarbus suinteresuotų asmenų informavimo veiksmas, kurio atlikimas teisiškai reikšmingas ta prasme, kad informacija apie palikėjo (testatoriaus) valią gali nulemti vienokį ar kitokį šią informaciją gaunančių asmens elgesį – įpėdinis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti, pateikti notarui prašymą sudaryti paveldimo turto apyrašą ir kt. Nors įstatyme neįtvirtinta, per kokį terminą palikimo atsiradimo vietos notaras privalo atlikti CK 5.33 str. numatytus veiksmus, paprastai šie veiksmai turi būti atlikti iki sueis CK 5.50 str. 3 d. nustatytas terminas, priešingu atveju nebus užtikrintas galimų įpėdinių teisių tinkamas realizavimas (jų nežinojimas apie testamentą arba jo turinį gali sutrukdyti jiems apsispręsti dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą). Atsižvelgiant į pirmiau aptartą testamento paskelbimo (kaip galimų įpėdinių informavimo apie testatoriaus valią) tikslą, svarbu, kad ši informacija įpėdiniams būtų žinoma iki palikimo priėmimo veiksmų atlikimo. Aplinkybė, kad šis teisinę reikšmę turintis veiksmas buvo atliktas praleidus CK 5.50 str. 3 d. nustatytą trijų mėnesių terminą, pripažintina svarbia priežastimi nurodytam terminui atnaujinti (pratęsti), kadangi įpėdiniui pagal testamentą neturint informacijos, reikšmingos apsispręsti tiek dėl palikimo priėmimo apskritai, tiek dėl priėmimo būdo, yra apsunkinamas jo teisės priimti palikimą tinkamas įgyvendinimas. Suinteresuotas asmuo notarė R. V. savo atsiliepime nenurodė, ar atlikusi CK 5.33 numatytus veiksmus, teismo posėdyje nedalyvavo. Nors notarei ir galimai atlikus jos veiksmus, t.y. išsiuntus pranešimus, pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis jokių pranešimų negavęs, nors žinojęs, kad buvo testamentas, tačiau nežinojo jo turinio. Kad pareiškėjas būtų žinojęs testamento turinį, neįrodė ir suinteresuotas asmuo R. K., darydamas prielaidą, kad jis turėjo tai sužinoti iš tėvo, ir taip pat tvirtindamas, kad apie testamentą žinojo visi, tačiau jo turinio ne visi, jis pats testamento taip pat nematęs, tik motina pasakė, kas jame parašyta, be to testamentas iš tikrųjų buvo dingęs, jį pamatęs, tik pas notarę. Darytina išvada, kad pareiškėjas nežinodamas testamento turinio, pagrįstai galėjo klysti, manydamas, kad jis neturi teisės paveldėti mirusiosios senelės B. K. turto, nes jis paveldėtas pagal testamentą, ir ši termino praleidimo priežastis laikytina svarbia. Suinteresuotas asmuo R. K. teigė, kad su pareiškėju nebendraudavęs, su juo apie palikimą nekalbėjęs. Nors pareiškėjas teigė, kad jį giminaičiai suklaidino, kad jo nėra testamente, tačiau nenurodė nei kokie tai giminaičiai, bei neprašė jų apklausti teismo posėdyje, todėl teismas daro išvadą, kad ši pareiškėjo aplinkybė neįrodyta. Pareiškėjo teigimu, jis jau suėjus 3 mėn. palikimo priėmimo terminui, atsitiktinai iš savo brolio sužinojęs, kad jis turi teisę į tėvo palikimą, ir ėmėsi aktyvių veiksmų šiai teisei įgyvendinti: kreipėsi pas advokatą teisinės pagalbos, pastarajam sužinojus, kad buvo testamentas, kreipėsi pas notarę, o jos patarimu dėl termino palikimui priimti kreipėsi į teismą. Kaip palikimo termino atnaujinimo priežastis nelaikytinomis svarbiomis priežastimis pareiškėjo nurodyti argumentai, kad jis jauno amžiaus, kad nežinojęs, jog turi teisę pagal įstatymą paveldėti po močiutės mirties savo tėvo dalį. CK 1.6 str. numato, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Kartu reikalaujama, kad kiekvienas asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, t.y. elgtųsi protingai, kadangi pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai pats asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai (CK 1.137 str.). Kilus neaiškumui dėl vienos ar kitos įstatymo nuostatos, asmuo turi kreiptis teisinės pagalbos, o šito nedarydamas, jis veikia savo rizika. Pareiškėjas nurodė, kad jis priimdamas tėvo palikimą žinojęs, kad tai reikia padaryti per tris mėnesius, palikimo priėmimo tvarką, todėl turėjo pasidomėti, ar nepriklauso paveldėjimas ir močiutės mirties atveju. Pareiškėjas V. K. sužinojęs, kad turi teisę paveldėti 2017-03-06 kreipėsi teisinės pagalbos pas advokatą, po to kreipėsi pas notarą, o 2017-04-06 teismui pateikė prašymą dėl termino atnaujinimo. Palikėja B. K. mirė 2016-09-07, todėl palikimo priėmimo terminas suėjo 2016-12-07. Iki pareiškimo padavimo teismui praėjo dar apie 4 mėnesiai. Palikimą sudarančio buto ½ dalis suinteresuoto asmens R. K. vardu buvo įregistruota nekilnojamo turto registre 2017-01-16. Kita buto ½ paveldima pagal įstatymą įregistruota palikėjos vardu. Suinteresuotas asmuo nenurodė, kad jis paveldėtame bute gyvena, ar gyvens ateityje. Pareiškėjui bylos duomenimis priklausytų 1/6 buto dalis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuoto asmens R. K. teisėtus interesus. Tokias aplinkybes turėjo įrodyti pats suinteresuotas asmuo (CPK 178 str.), tačiau jis tokių įrodymų nepateikė. Suinteresuotas asmuo R. K. neginčijo pareiškėjo paveldėjimo teisės. Byloje nesant ginčo dėl teisės, termino palikimui priimti atnaujinimas šiuo atveju nevertintinas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis suinteresuoto asmens teises. Be to atsižvelgtina ir į sąžiningumo, teisingumo principą, kadangi testatorė mirė praėjus trims mėnesiams po pareiškėjo tėvo mirties, žinodama, kad jis mirė, kad jam buvo palikusi savo pusę turto, testamento nepakeitė, ir nepaliko viso savo turto suinteresuotam asmeniui R. K., kas rodo jos valią, kad kitą turto dalį paveldėtų kiti paveldėtojai. Teismas, atsižvelgdamas į pastarąsias aplinkybes bei tai, kad pareiškėjas savo tinkamu teisių įgyvendinimu negalėjo pasirūpinti dėl savo nežinojimo apie testamento turinį, terminas praleistas nežymiai, kad įstatymų nustatytas terminas palikimui priimti neturi varžyti asmens teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pripažįsta, kad priežastys, dėl kurių pareiškėjai praleido terminą palikimui priimti, laikytinos svarbiomis, todėl atnaujintinas praleistas įstatymų nustatytas terminas palikimui priimti (CPK 178, 185 str., CK 1.5, 5.50, 5.57 str.).
IV.Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjo valstybei priteistinos, nes jos neviršija minimalios 3 eurų dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (nauja redakcija nuo 2015-01-01: Nr. 1R-298/1K-290, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-09-24, i. k. 2014-12793)
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis virš paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270, 279, 335, 443, 578 straipsniais,
nutaria:
Pareiškėjo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo patenkinti visiškai.
Atnaujinti pareiškėjui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 (trijų) mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po jo senelės B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo 3 (trijų) mėnesių skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims per tris darbo dienas nuo nutarties paskelbimo.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.