- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-10
- Bylos Nr.
- 1A-34-337-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas (pirm.), Eligijus Gladutis, Algirdas Gaputis
- Nuteistasis
- A. R.
- Nukentėjusysis
- L. P.
- Advokatai
- Lidija Blinkevičienė
Pranešėjas Evaldas Vanagas Baudžiamoji byla Nr. 1A-34-337/2010
Teisėja Gražina Kazilionienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. vasario 10 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Algirdo Gapučio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio m. apylinkės teismo 2009-10-27 nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 2 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., ši bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Panevėžio m. apylinkės teismo 2004-05-07 nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausme ir A. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2009-10-27. Be to, šiuo nuosprendžiu iš A. R. priteista: nukentėjusiajai L. P. 44 Lt turtinei ir 100 Lt neturtinei žalai atlyginti, bei 29,60 Lt proceso išlaidų valstybei.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R. nuteistas už tai, kad jis, 2004 m. gegužės 2 d., apie 15.30 val., bute Nr., esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame L. P., panaudodamas fizinį smurtą mažamečio G. P., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, t. y. paėmęs mažamečiui G. P. už galvos ir ją vieną kartą trenkęs į savo kojos kelį bei ranka sudavęs mažamečiui G. P. per veidą ne mažiau keturių kartų ir spyręs vieną kartą į nugaros sritį, tokiu būdu sukėlęs nukentėjusiajam G. P. fizinį skausmą, jį nežymiai sužalojo.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. R. apeliaciniu skundu nesutinka su Panevėžio m. apylinkės teismo 2009-10-27 nuosprendžiu jam paskirtąja bausme bei iš jo priteistu civiliniu ieškiniu. Prašo patikrinti šio nuosprendžio pagrįstumą. Teigia, kad nepilnametis pats savo veiksmais ir žodžiais jį išprovokavo, todėl jis pastarajam uždavė. Nurodo, kad jokio konflikto su nepilnamečio motina nebuvo. Be to, L. P. dėl sūnaus sumušimo nesikreipė į gydytojus, todėl kyla klausimas, kaip ji galėjo pirkti vaistus be gydytojo nurodymo. Apelianto manymu, L. P. tik norėjo prisiteisti iš jo pinigų, kad galėtų girtuokliauti ir neprižiūrėti savo sūnaus.
Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas. Pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistojo A. R. nusikalstamą veiką, pagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 140 str. 2 d. bei paskyrė teisingą bausmę, taip pat teisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad nuteistasis A. R. 2004 m. gegužės 2 d., apie 15.30 val. L. P. priklausančiame bute, panaudojo fizinį smurtą mažamečio G. P., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, taip sukeldamas jam fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalodamas. Visas šias aplinkybes patvirtina byloje esantys duomenys – nukentėjusiųjų G. P. ir L. P. parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką bei parodymų patikrinimo vietoje protokolų duomenys, paties nuteistojo A. R. parodymai, liudytojo S. M. parodymai. Nors specialistas 2004-06-03 nukentėjusiojo G. P. kūno apžiūros metu sužalojimų nenustatė, tačiau tai nepaneigia fizinio smurto vartojimo prieš pastarąjį nukentėjusįjį fakto, nes apžiūra atlikta praėjus daugiau nei mėnesiui po A. R. prieš jį atliktų neteisėtų veiksmų. Aukščiau minėtų įrodymų viseto pakanka A. R. baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 str. 2 d. atsirasti. Apelianto skunde dėstomi teiginiai apie provokuojantį nukentėjusiojo G. P. elgesį prieš nusikaltimo padarymą nepagrįsti jokiais objektyviais byloje esančiais duomenimis, todėl atmestini kaip nepagrįsti.
Teisingai kvalifikavęs nuteistojo A. R. nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai paskyrė apeliantui bausmę už padarytą nusikalstamą veiką. Skirdamas A. R. bausmę ir parinkdamas jos rūšį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį ir BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus (padaryta tyčinė nesunki, tačiau smurtinė nusikalstama veika, nukreipta prieš mažametį), jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, tinkamai įvertino A. R. asmenybę. Nuteistasis nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, administracine tvarka baustas, charakterizuojamas patenkinamai, teistas, teistumas jam nėra išnykęs ar panaikintas, todėl jis laikomas recidyvistu. Be to, jam anksčiau buvo taikyti švelnesni įstatymai bei švelnesnės bausmės, kurios nesulaikė nuteistojo nuo vėlesnių nusikalstamų jo veiksmų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas visiškai pagrįstai konstatavo, su kuo sutinka ir teisėjų kolegija, kad jokiomis kitomis bausmėmis pasiekti BK 41 str. numatytų bausmės tikslų neįmanoma, todėl A. R. paskyrė realią sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą laisvės atėmimo bausmę. Kartu teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės skiriamos bausmės dydžiui, A. R. už padarytą nusikaltimą paskyrė mažesnės trukmės nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę. Šios bei subendrintos bausmės pripažinti aiškiai per griežtomis ir dėl to neteisingomis nėra jokio pagrindo. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių A. R. turėtų būti švelninama bausmė, byloje nenustatyta.
Apeliantas skunde prašydamas iš naujo išspręsti civilinio ieškinio klausimą, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu parodė nesutinkantis tik su iš jo priteistu turtinės žalos 44 Lt sumoje priteisimu. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu civilinis ieškinys išspręstas teisingai. Nukentėjusioji L, P. nuo pirmosios apklausos parodė patyrusi turtinę žalą, nes pirkusi nukentėjusiajam sūnui vaistų už 44 litus. Nors pastarąsias išlaidas patvirtinančių dokumentų nukentėjusioji teismui nepateikė, tačiau teismas laiko, kad nėra pagrindo netikėti nukentėjusiąja, be to, jos nurodytų patirtų išlaidų dydis yra realus bei protingas, todėl šios išlaidos skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai priteistos iš nuteistojo.
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-10-27 nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo A. R. apeliacinį skundą atmesti.