- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-20
- Bylos Nr.
- 2A-361-302/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-02022-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Rita Kisielienė, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- B. D.
- Atsakovas
- AB SEB bankui
- Kategorijos
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Romualdos Janovičienės ( kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės B. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. D. ieškinį atsakovui AB SEB bankui dėl įpareigojimo hipotekos kreditoriui leisti atlikti įkeisto turto pagerinimo darbus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė B. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė įpareigoti hipotekos kreditorių 9 mėnesiams sustabdyti paskolos išieškojimą pagal 2007-01-19 kredito sutartį Nr. 1450718070236-67 ir leisti ieškovei atlikti įkeisto žemės sklypo, detalaus planavimo darbus, pakeičiant jo paskirtį. Nurodė, kad pagal 2007-01-19 kredito sutartį atsakovas AB SEB bankas suteikė ieškovei 280 000 Lt kreditą, įkeičiant ieškovei nuosavybės teise priklausantį 0,8700 ha žemės sklypą, esantį Skaidiškų k., Vilniaus raj. Nuo 2007 metų ieškovė siekė perplanuoti žemės sklypą, pakeisti jo paskirtį tam, kad būtų pakelta jo rinkos kaina. Šiam procesui trukdė Vilniaus rajono savivaldybės administracija, neleidusi pradėti detalaus plano rengimo, nes nebuvo patvirtintas Vilniaus rajono bendrasis planas. Kai 2009 m. buvo patvirtintas Vilniaus rajono bendrasis planas, ieškovei buvo pasiūlyta parengti Skaidiškių k. teritorijos dalies, kurioje randasi ieškovės žemės sklypas, vystymo koncepciją, kurią ieškovė parengė, po ko ieškovei buvo pranešta, kad jau nebereikia tvirtinti teritorijos vystymo koncepcijos, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija gali su ieškove sudaryti detaliojo plano organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį, tačiau tam reikalingas hipotekos kreditoriaus sutikimas. Ieškovė 2010-12-08 kreipėsi į atsakovą su prašymu leisti pakeisti įkeisto žemės sklypo žemės ūkio paskirtį į kitą ( mažaaukščių namų statyba) ir padalinti sklypą į atskirus sklypus. Toks sutikimas yra būtinas norint sudaryti detaliojo plano organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį bei gauti sąlygas detaliajam planui rengti, tačiau hipotekos kreditorius jau pradėjo paskolos išieškojimo procesą iš įkeisto turto, kuris užstrigo, nes pasikeitus ekonominėms sąlygoms labai ženkliai sumažėjo įkeisto žemės sklypo vertė. Ieškovės skola atsakovui yra 317 980,99 Lt. Jeigu įkeistas žemės sklypas bus parduotas už nustatytą 74 000 Lt kainą, ieškovė bus visiškai finansiškai sužlugdyta. Žemės sklypas dirbtinai nuvertintas, o ieškovei neleidžiama jo restruktūrizuoti, pakeisti jo paskirtį ir tokiu būdu padidinti jo vertę. Hipotekos kreditorius, vadovaudamasis protingumo kriterijais, turėtų leisti skolininkui pagerinti įkeistą turtą ir pakelti jo rinkos vertę. Pirkėjų, kurie norėtų įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą nėra. Atsakovas siekia įkeistą turtą įvertinti kuo mažesne kaina, paliekant ieškovę skolinga atsakovui. Tinkamai sutvarkyti ir parduoti žemės sklypai kainuotų apie 435.000 Lt. Žemės sklypas yra patrauklioje vietoje prie tvenkinio, kaina galėtų būti dar aukštesnė. Ieškovė jau parengusi detalaus plano prieš projektinius pasiūlymus, yra atlikta planuojamos teritorijos koncepcija ir įvertinta galima infrastruktūra, gyvenamųjų namų išdėstymas, atsižvelgiant į aplinkosaugos reikalavimus ir atstumus nuo vandenų. Detaliuoju planu turėtų būti sumažinta ir vandenų apsaugos zona. Gavusi atsakovo sutikimą, ieškovė detalųjį planą parengtų per 4 mėnesius, tačiau atsižvelgiant į procedūrinius trukdžius, derinimus, tvirtinimus, ieškovei reikalingas realus terminas.
Atsiliepimas
Atsakovas AB SEB bankas atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad, kadangi ieškovė nevykdė prievolių bankui, suėjus prievolių vykdymo terminui, pradėtas priverstinis skolos išieškojimas iš įkeisto turto. Ieškovė prievolių bankui nevykdo nuo 2009 m. gegužės mėnesio. Priverstinai parduodant žemės sklypą iš varžytynių, į pirmąsias ir į antrąsias varžytynes neatvyko nė vienas pirkėjas. Sumanymas pakeisti įkeisto daikto paskirtį ieškovei kilo ir anksčiau. Šalių 2007-12-21 susitarimu bankas leido įkeistame žemės sklype pastatyti namą ir jį įkeisti bankui. Šis susitarimas neįvykdytas ne dėl banko kaltės. Tam, kad išskaidyti žemės sklypą į 7 dalis, būtina atlikti esminius, ilgai trunkančius ir daug kainuojančius pertvarkymus. Ieškovė nepateikė paskaičiavimų apie tokių pertvarkymų kainą, trukmę. Ieškovės nurodytas 9 mėnesių terminas niekuo nepagrįstas, be to nežinoma, kuriam laikui užtruktų žemės sklypų pardavimo procesas jau po detaliųjų planų patvirtinimo. Atsakovas nemato ekonominio efekto. Ieškovės skola bankui nuolat didėja. Metinės 5 procentų palūkanos nuo skolos sumos sudaro 15 899 Lt. Ieškovė neturi lėšų prievolių bankui vykdymui, todėl abejotina, kad jų turės pertvarkymo darbams. Hipotekos procedūros sudaro prielaidas hipotekos kreditoriui gauti išieškojimą iš įkeisto turto supaprastinta ir pagreitinta tvarka. Asmuo, nevykdantis savo prievolių kitam asmeniui, negali įgyti privilegijų kito asmens atžvilgiu. Banko, kaip kreditoriaus teisė kuo greičiau gauti savo reikalavimo patenkinimą neturėtų būti varžoma suteikiant pirmenybę skolininko teisėms.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, jog ieškovės prašymai atsakovui pateikti jau po to, kai ieškovė 2009-04-23 atliko paskutinį mokėjimą pagal kredito sutartį bei vėliau, kai nutraukus kredito sutartį, buvo pradėta priverstinio skolos išieškojimo procedūra. Nurodė, kad į bylą nepateikta įrodymų, kad kredito sutarties galiojimo metu ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo, susitariant dėl įkeisto žemės sklypo paskirties pakeitimo, sklypo išskaidymo į 7 atskirus žemės sklypus gyvenamiesiems namams statyti. Teismas pažymėjo, jog tarp šalių nėra ginčo dėl kredito sutarties pažeidimo ir jo kvalifikavimo, dėl to, kad būtent ieškovė pažeidė kredito sutarties sąlygas, vienašališkai nuo 2009 m. gegužės mėnesio atsisakiusi vykdyti sutartines prievoles, kas tapo sutarties nutraukimo priežastimi. Taip pat, kad nors šalių 2007-01-19 kredito sutarties nutraukimo faktas, sąlygos ir tvarka nesudaro nagrinėjamo ginčo dalyko, šios aplinkybės turi reikšmę vertinant pareikšto ieškinio pagrįstumą. Pažymėjo, jog ieškovė gavusi, pagal 2007-12-21 susitarimą dėl kredito sutarties pakeitimo, banko leidimą statyti įkeistame žemės sklype namą, jau tuo metu faktiškai siekė restruktūrizuoti įkeistą žemės sklypą į atskirus žemės sklypus, pakeičiant ir žemės sklypo paskirtį, neatskleisdama kredito davėjui visų reikšmingų sutarties vykdymui aplinkybių, kadangi pateikti rašytiniai įrodymai rodo, kad kredito gavėja, turėdama verslo tikslų, akivaizdžiai jau kredito sutarties sudarymo metu siekė, pakeitus sklypo paskirtį ir išdalinus jį į atskirus žemės sklypus, juos parduoti. Teismo manymu, byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad ieškovės siekiami sklypo detaliojo planavimo parengimo darbai gali būti ieškovės atlikti 9 mėnesių laikotarpyje, taip pat nėra galimybės nustatyti realų minimų darbų įvykdymo terminą, atsižvelgiant į pačios ieškovės nurodytą sunkią jos finansinę padėtį. Be to, nėra duomenų leidžiančių teigti, jog per teismo nustatytą terminą tokie darbai būtų realiai atliekami ir atlikti ar, kad pakeitus žemės sklypo paskirtį ir išdalinus sklypą į atskirus žemės sklypus, atsirastų realiai didesnės žemės sklypų pardavimo galimybės. Teismas pažymėjo, jog ieškovės skola atsakovui auga, ieškovė nesiekia bent dalimis skolą grąžinti, taip pat, kad atsakovas sutiko sudaryti taikos sutartį byloje, sutikdamas su vienerių metų terminu žemės sklypo paskirties pakeitimui, reikalaudamas tik, kad šiuo laikotarpiu ieškovė mokėtų po 1 325Lt palūkanų kas mėnesį, tačiau sąlyga mokėti po 1 325 Lt palūkanų kas mėnesį netenkino ieškovę. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, jog ieškiniu reiškiamų reikalavimų tenkinimas pažeistų šalių interesų pusiausvyrą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantė B. D. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. sprendimo ir prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą-ieškinį tenkinti. Nurodo, kad šiuo metu ieškovė dėl susiklosčiusių tam tikrų aplinkybių nedirba, todėl neturi galimybės mokėti įsiskolinimo bankui, tačiau kaip matyti iš visos bylos medžiagos ieškovė geranoriškai, savarankiškai nuolat bendradarbiaudama su banku, ieškojo įvairiausių sprendimų būdų, neneigė skolos, nesislapstė o visomis išgalėmis stengėsi ir stengiasi atsiskaityti su banku. Todėl, atsakovo sutikimas pagerinti įkeisto turto pagerinimo darbus būtų realus ir naudingas sprendimas tiek ieškovei, tiek atsakovui. Pirmosios instancijos teismas teigdamas, jog bankas ieškovės atžvilgiu elgėsi sąžiningai, siūlė susitarti taikiai, neįsigilino į atsakovo siūlomas taikos sutarties sąlygas. Ieškovė būdama sąžininga nepasirašė siūlomo taikos sutarties projekto, kadangi realiai negalėtų jo vykdyti, o bankas taikos sutartyje kėlė sąlygas išeinančias už ieškinio dalyko ribų. Apeliantė nesutinka su teismo sprendime nurodytais motyvais, kad nepilnai teismui pateikė įrodymus, įrodančius jos finansines galimybes ir realius planus įgyvendinant darbus, numatytus gerinant įkeisto turto vertę, taip pat, kad įkeitimo sutarčių sudarymo metu apeliantė nebuvo atvira atsakovui, nuslėpė nuo kredito davėjo savo tikruosius tikslus bei verslo planus, susijusius su įkeistu žemės sklypu. Be to, apeliantė kategoriškai nesutinka su teismo pateiktų įrodymų vertinimu bei nurodo, jog ji turės finansines galimybes atlikti darbus, susijusius su sklypo paskirties pakeitimu.
Atsiliepimas
Atsakovas AB SEB bankas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, o apeliantės skundą atmesti. Nurodo, kad bankas svarstė apeliantės pasiūlymą sudaryti taikos sutartį šioje byloje, leidžiant apeliantei pakeisti bankui įkeisto turto paskirtį ir įkeistą sklypą suskaidyti į septynis sklypus. Tačiau bankas įvertinęs visumą faktinių aplinkybių ir nutarė taikos sutarties nesudaryti i nesutikti su apeliantės siūlymu šiuo klausimu. Atsakovo manymu, byloje yra eilė faktinių aplinkybių, kurios kelia abejonių, kad apeliantė per juos nurodytus terminus įgyvendins sumanytus pertvarkymus ir apskritai ar juos įgyvendins. Be to, kyla pagrįstų abejonių, ar apeliantė turės pakankamai lėšų jos planuojamiems pertvarkymo darbams atlikti. Atsakovas nurodo, kad banko apsisprendimą nulėmusi aplinkybė yra ta, kad apeliantė savo prievolės nevykdo nuo 2009 m. gegužės mėnesio. Pažymi, jog bankas būdamas hipotekos kreditoriumi tik naudojasi teise gauti savo reikalavimo patenkinimą iš jam įkeisto turto vertės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino materialinės teisės normas, tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl sprendimas nekeistinas.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl hipotekos kreditoriaus (atsakovo) atsisakymo leisti pakeisti jo naudai įkeisto skolininkui (ieškovei) nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto tikslinę paskirtį, tuo padidinant įkeisto turto vertę. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, neįvertino atsakovo veiksmų neteisėtumo ir nesąžiningumo, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris turi būti panaikintas priimant naują, ieškovei palankų teismo sprendimą. Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, daro išvadą, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl žemiau nurodytų motyvų.
Apeliantė nurodo, kad inicijuodama ginčo turto žemės ūkio paskirties žemės sklypo pakeitimo veiksmus siekia, kad turtą būtų galima parduoti už didesnę kainą, ko pasėkoje pardavus šį įkeistą turtą galima būtų patenkinti visą atsakovo kaip kreditoriaus reikalavimą pagal 2007-01-19 kredito sutartį Nr.1450718070236-67, pagal kurią atsakovas AB SEB bankas 25 metų laikotarpiui, iki 2032-01-17, suteikė ieškovei B. D. 280.000,00 Lt kreditą buto išpirkimui. Tačiau atsakovas su ieškovės pateiktu prašymu nesutiko be jokio tam pagrindo, tuo pažeisdamas santykiuose šalių pusiausvyrą santykiuose.
Sutartinė hipoteka – tai skolininko laisva valia sudarytas vienašalis sandoris (CK 4.185 straipsnis, 6.156 straipsnio 1 dalis), kurį sudarydamas skolininkas turi suvokti aplinkybę, kad neįvykdęs pagrindinės prievolės (pavyzdžiui, nustatytu laiku grąžinti kreditą ir kitas įmokas pagal su banku sudarytą kredito sutartį), skolininkas rizikuoja prarasti įkeistą turtą. Taigi ir nagrinėjamos bylos atveju 2007-15-19 sudarydama kredito sutartį, kurios paskirtis buvo gyvenamųjų patalpų pirkimas (b. l. 7-8), apeliantė turėjo suvokti, jog netinkamas šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymas gali sąlygoti jos turto, įkeisto minėtų įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui, pardavimą iš varžytinių. Be to, neatitinka tikrovės apeliantės teiginys, kad atsakovas nebendradarbiavo su ieškove ir buvo nesąžiningas jos atžvilgiu. Ieškovės prašymu dar 2007-12-21 šalys sudarė susitarimą dėl kredito sutarties pakeitimo, kuriuo ieškovė gavo banko leidimą statyti įkeistame žemės sklype namą ir jau tuo metu faktiškai siekė restruktūrizuoti įkeistą žemės sklypą į atskirus žemės sklypus, pakeičiant ir žemės sklypo paskirtį ( b.l. 9). Ieškovė atliko eilę veiksmų, susijusių su detaliojo teritorijų planavimo dokumentų rengimu, kitus veiksmus, reikalingus tam, kad žemės sklypas būtų išskaidytas į atskirus žemės sklypus gyvenamiesiems namams statyti. Pirmos instancijos teismas šiuos ieškovės pateiktus dokumentus teisingai įvertino, nustatė, kad ieškovė nevykdė duoto banko sutikimo per 24 mėn. pastatyti namą ir įkeisti jį bankui, tačiau pagal pateiktus įrodymus visų veiksmų ir darbų, turint tikslą iš esmės pertvarkyti bankui įkeistą žemės sklypą, ieškovė ėmėsi savarankiškai, be banko žinios ir be suderinimo su banku. Pats žemės sklypo paskirties pakeitimas, jo skaidymas į atskirus žemės sklypus, yra sudėtingas procesas tiek pagal galiojančių aktų reikalavimus, tiek yra apsunkintas tikromis ieškovės žemės sklypą individualizuojančiomis aplinkybėmis (sklype yra vandens telkinys, kuriam turi būti suteiktos apsaugos zonos). Sąlygų sąvado detaliojo planavimo dokumentams rengti gavimas ir šių dokumentų rengimas yra sudėtingas ir ilgas procesas. Tokiu būdu ieškovė gavusi banko sutikimą per 24 mėnesius pastatyti namą ir įkeisti jį bankui, o pradėjusį visai kitus žemės sklypo pertvarkymo procesus turėjo įvertinti, kad ji ne tik negalės tai padaryti per nustatytą laiką, tačiau negalės to atlikti ir negavusi tokiems sklypo pertvarkymams įkaito turėtojo leidimo.
Apeliantė (skolininkė ir įkaito davėja) netinkamai vykdė su atsakovu (hipotekos kreditoriumi) 2007-01-19 sudaryta kredito sutartimi, užtikrinta 2007-01-19 sutartine hipoteka, prisiimtus įsipareigojimus, ko pasėkoje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2010-07-27 nutartimi nutarta išieškoti skolą: 274.466,53 Lt negrąžinto kredito, 34.372,05 Lt nesumokėtų palūkanų, 9.142,41 Lt delspinigių, iš viso 317.980,99 Lt, 132,00 Lt žyminio mokesčio, metines 5 procentų įstatymines palūkanas nuo negrąžintos sumos nuo 2010-07-26 iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį daiktą (b.l. 75, 76). Ginčo turtas yra parduodamas iš varžytinių (vykdomasis raštas išduotas 2010-08-13).
Pažymėtina tai, kad nagrinėjamoje byloje sutartinė hipoteka yra kredito sutarties sudėtinė dalis. Ieškovė savo pareikštu reikalavimu faktiškai siekia keisti (modifikuoti) kredito sutartį, kuri yra nutraukta atsakovo ir, kaip jau minėta, vykdomas įkeisto turto pardavimas, t.y. priverstinis išieškojimas iš įkeisto turto. Tokiu būdu ieškovė siekia modifikuoti nutrauktą sutartį, ko padaryti nėra galimybės. Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas ieškovė neinicijavo sutarties pakeitimo jos galiojimo laiku, o tokios iniciatyvos ėmėsi atsakovui nutraukus sutartį (b.l. 10-12 148-150 ). Nagrinėjamos bylos atveju apeliantės noras padidinti dalies iš varžytinių parduotino turto vertę nėra suderinamas su atsakovo noru teisės aktų nustatyta pagreitinta, specializuota tvarka išieškoti apeliantės skolą iš jai nuosavybės teise priklausančio turto, kuris buvo įkeistas apeliantės tinkamų sutartinių prievolių įvykdymo užtikrinimui. Šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kokiame etape apeliantė kreipėsi į atsakovą su prašymu leisti pakeisti ginčo turto tikslinę paskirtį, kokius įrodymus ji pateikė atsakovui kartu su minėtu prašymu, kokią naudą gautų atsakovas duodamas šį sutikimą, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas (hipotekos kreditorius), atsisakydamas duoti apeliantei sutikimą pakeisti ginčo turto tikslinę paskirtį, elgėsi piktnaudžiaudamas savo kaip kreditoriaus padėtimi, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus ar bendruosius teisės principus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantės akcentuojama galimybė per 9 mėn., tame tarpe ir galimybė finansiškai, pakeisti tikslinę žemės paskirtį, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių, šiuo atveju trukdant kreditoriui išieškoti skolą iš įkeisto turto ir tokiu būdu pažeidžiant kreditoriaus turtinius interesus. CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Tai, be kita ko, apima ir asmens priedermes prieš įgyvendinant savo teises įvertinti iš to kylančių pareigų mąstą ir vertinant ketinimus prisiimti tokias pareigas būti apdairiam ir rūpestingam, pasverti savo galimybes grąžinti paskolą.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str.1 d. 1 p.).
Šalys nėra pateikusios įrodymų apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl atmetus apeliacinį skundą iš apeliantės tokių išlaidų priteisti nėra teisinio pagrindo (CPK 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija,
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.