Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-10-11 · Civilinė byla Nr. 2S-1676-513/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-11
Bylos Nr.
2S-1676-513/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irma Čuchraj
Atsakovas
V. K.
Ieškovas
V. K.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Irma Čuchraj Civilinė byla Nr. 2S-1676-513/2012

Teisėja Skaistė Valinskytė Procesinio sprendimo kategorijos:

110.1; 122.4(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. spalio 11 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės V. K. atskirąjį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2012-06-25 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei V. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, atsakovės V. K. priešieškinį ieškovui V. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovė prašė teismo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti ieškovą gyventi skyrium nuo atsakovės bei nepilnametės dukters, uždrausti ieškovui lankytis gyvenamajame būste, esančiame Ylakaičių k., Skuodo r., įpareigoti ieškovą netrukdyti naudotis technikos priemonėmis (traktoriais) grąžinant jų užvedimo raktelius.

Žemesnės instancijos teismas

Skuodo rajono apylinkės teismas 2012-06-25 nutartimi atmetė atsakovės V. K. prašymą. Teismas nurodė, kad sutuoktinio įpareigojimas gyventi skyrium nuo šeimos galimas, kai sutuoktinis vartoja prieš vaiką ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą. Pažymėjo, kad iš bylos duomenų matyti, jog abu sutuoktiniai kaltina smurtu vienas kitą, kyla nesutarimai dėl turto priklausomybės, jo padalijimo būdo. Teismas, išnagrinėjęs atsakovės prašymą, realios grėsmės vaiko ar sutuoktinio interesams nenustatė, todėl prašymo netenkino.

Šalies argumentai

Atsakovė V. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2012-06-25 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą neatsižvelgė į prašyme nurodytas aplinkybes. Teismas laikinai ginčo situacijos nesureguliavo, neužkirto kelio tiek atsakovės, tiek nepilnametės dukros turtinių ir neturtinių interesų pažeidimams. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo pateikti ir pridėti įrodymai. Negrąžinti paimti raktai trukdo atsakovei vykdyti žemės ūkio veiklą, trukdo naudotis turtu ir jos teise į darbą. Ieškovas neprisideda prie dukros išlaikymo, o pasisavinęs raktus ir neleisdamas naudotis iš Europos Sąjungos paramos fondų įsigyta technika, atsakovei neleidžia gauti pajamų dukros išlaikymui. Apeliantė teigia, kad teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika nagrinėjant šeimos santykių bylas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas V. K. rašo atskirąjį skundą atmesti ir Skuodo rajono apylinkės teismo 2012-06-25 nutartį palikti galioti. Nurodo, kad atsakovė sąmoningai nutyli, jog ieškovas kaip samdomas atsakovės ūkio vienintelis mechanizatorius yra atsakingas už visos ūko technikos tvarkingą būklę ir vienintelis ūkyje nuolat dirba visus žemės ūkio darbus. Teigia, kad yra suinteresuotas gausinti dalintiną jų šeimos turtą, o ne elgtis kai atsakovė, kuri nelaukdama skyrybų pabaigos švaisto bendrąja daline sutuoktinių nuosavybe priklausiančias pinigines lėšas. Atsakovė yra linkusi pirma naudoti fizinį smurtą jo atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

CPK 145 str. 1 d. 13 p. numato, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, gali būti taikomos ne tik tos, kurios numatytos CPK, tačiau ir tos, kurios numatytos kituose įstatymuose. Vienas iš tokių įstatymų yra CK 3.65 straipsnis, kuriame numatytas laikinųjų apsaugos priemonių institutas. CK 3.65 str. 1 d. nurodoma, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vienos iš tokių apsaugos priemonių, numatytų CK 3.65 str. 2 d. 1 p. yra įpareigojimas, esant galimybei, vieną sutuoktinį gyventi skyrium bei CK 3.65 str. 2 d. 3 p. įpareigojimas vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu. Pagrindas taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones yra būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės sutuoktinių ar vieno sutuoktinio teisės. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus.

Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi bei nurodo, kad teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą neatsižvelgė į prašyme pateiktus įrodymus bei kitas aplinkybes. Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi prašymą pagrįsti ir motyvuoti, pateikti tam tikrus įrodymus, iš kurių būtų matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš tikrųjų reikalingas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad abu sutuoktiniai kaltina smurtu vienas kitą, kyla nesutarimai dėl turto nepriklausomybės, jo padalijimo būdo. 2011-03-14 specialisto išvada Nr. G 373/11 (03) patvirtina, kad būtent ieškovas 2011-03-09 patyrė fizinį smurtą, kuris jam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 5,46 ha žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais bei kiemo statiniais, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovas ieškiniu, atsakovė priešieškiniu prašė nutraukti santuoką ir padalinti santuokoje įgytą turtą, taip pat ir minėtą žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais bei kiemo statiniais. Ieškovo ir atsakovės dukrai yra 13 metų. Byloje nėra įrodymų, kad jos gyvenimas gyvenamojoje patalpoje su tėvais, pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus. Byla nėra išnagrinėta, teismo posėdis paskirtas 2012-10-22. Iki bus priimtas galutinis sprendimas byloje, abi bylos šalys turi vienodas teises ir pareigas, susijusias su minėto nekilnojamojo turto disponavimu, naudojimu ir valdymu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad draudimas ieškovui naudotis gyvenamąja patalpa neproporcingai pažeistų jo teises, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį atsakovės prašymą atmetė.

Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Pažymėtina, kad kol nėra priimtas teismo sprendimas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, šalys turi teisę juo naudotis, nepažeidžiant viena kitos teisių. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad realios grėsmės vaiko ar sutuoktinio interesams nėra, todėl konstatuotina, kad taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas atmesdamas atsakovės prašymą, teisingai aiškino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias procesines teisės normas, tinkamai, visapusiškai ir pilnai ištyrė įrodymus, turinčius reikšmės teisingam šios klausimo išsprendimui. Esant šioms aplinkybėms atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 str.,

nutaria:

Skuodo rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Irma Čuchraj