- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-01-29
- Bylos Nr.
- 2A-90-345/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Petras Jaržemskis, Henrichas Jaglinskis (pran.)
- Atsakovas
- J. Č.
- Ieškovas
- UAB DK „PZU Lietuva“
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant atsakovo J. Č. komercinės firmos „EKOSIG“ atstovui adv. Romualdui Pėstininkui
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. Č. komercinės firmos „EKOSIG“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 24 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui J. Č. komercinės firmos „EKOSIG“, dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas išieškoti iš atsakovo J. Č. komercinės firmos „EKOSIG“ 6 727,02 Lt žalą, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 202 Lt žyminio mokesčio, 837,80 Lt atstovavimo išlaidų.
Nurodė, kad 2003-04-07 eismo įvykio metu susidūrė automobiliai - (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis J. Č. komercinei firmai „EKOSIG“, ir ZIL (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis UAB „Vilniaus vandenys“. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas automobilio (duomenys neskelbtini) v.n. vairuotojas N. Z., nes jis vairavo automobilį neblaivus. 2003-04-07 eismo įvykio metu automobilio (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta UAB DK „Lindra“, šiuo metu UAB DK „PZU Lietuva“. Draudimo sutarties sudarymo faktą patvirtina transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas paprastosios draudimo sutarties draudimo liudijimas (polisas) serija AYA Nr. 1133919 (b.l. 8). Ieškovas įvertinęs padarytą žalą, 2006-02-07 vadovaujantis 2003-05-29 PVM sąskaita-faktūra serija Nr. LEA Nr. 7849167 (b.l. 17), išskaitęs PVM, išmokėjo UAB „Vilniaus vandenys“ 6 727,02 Lt draudimo išmoką automobilio ZIL (duomenys neskelbtini) padarytai žalai atlyginti (b.l. 19). Kadangi N. Z. vairavo automobilį neblaivus, ieškovas išmokėjęs draudimo išmoką, Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 1 p., Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 91.1. p pagrindu, įgijo atgręžtinio reikalavimo (regreso) teisę į automobilio (duomenys neskelbtini) v.n. (duomenys neskelbtini) savininką, t.y., J. Č. komercinę firmą „EKOSIG“, kuri LR CK 6.264 str., 6.270 str. pagrindu privalo atlyginti dėl savo darbuotojo kaltės padarytą žalą. Ieškovo nuomone, draudikas įgijo nukentėjusiojo teises pagal žalos atlyginimo, o ne pagal draudimo teisinius santykius, todėl šiam ginčui spręsti turi būti taikomas trijų metų ieškinio senaties terminas, numatytas LR CK 1.125 str. 8 d.
Atsakovas J. Č. komercinė firma „EKOSIG“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 1 p. bei Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 91.1. p. draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam autoavarijoje asmeniui, įgyja reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį šią įmoką grąžinti, jei draudėjas ir apdraustasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Tai reiškia, kad reikalavimas grąžinti išmoką galimas tik tuo atveju, jei yra draudiminis santykis tarp draudiko ir apdraustojo, kuris transporto priemonę vairavo neblaivus, ir tokia reikalavimo teise atsiranda tik iš draudimo teisinių santykių (LR CK 6.114 str. 1 d. 5 p., Draudimo įstatymo 96 str. 1 d., Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str.). Įstatymai ar draudimo sutartis nėra nustatę draudėjui ar apdraustąjam civilinės atsakomybės draudimu pareigos ar prievolės grąžinti draudikui jo išmokėtą nukentėjusiąjam asmeniui draudimo išmoką, nors draudikui ir suteikta teise esant pagrindui to reikalauti. Šalių santykių esmė yra ne žalos atlyginimo, o draudiminiai teisiniai santykiai, todėl ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ nėra žalą patyręs asmuo ir neturi teisės į subrogaciją, LR CK 6.1015 str. šiam ginčui spręsti netaikytinas, nors ir draudikas įgijo teisę į draudimo išmokos grąžinimą, tačiau tai yra ne pareiga, o draudimo bendrovės teise.
Pagal LR CK 1.125 str. 7 d. sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams, ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“ buvo suteikta teise reikalauti iš atsakovo 2006-02-07 išmokėtos 6 727,02 Lt draudimo išmokos grąžinimo iki 2007-02-07, tačiau ieškovas šia teise nepasinaudojo, ieškinį teismui pateikė 2008-04-21, nenurodė, kad ieškinio terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, praleisto termino atstatyti neprašė, todėl ieškinys turi būti atmestinas dėl praleisto ieškinio senaties termino. Atmetus ieškinį, prašė priteisti 1 100 Lt advokato atstovavimo išlaidų (b.l. 50-51).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš J. Č. komercinės firmos „EKOSIG“, 6 727,02 Lt žalą, 6 proc. metines palūkanas nuo 2008-04-30 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 202 Lt žyminio mokesčio, bei 837,80 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Konstatavo, kad ieškovas UAB „ PZU Lietuva“ išmokėjęs draudimo išmoką draudėjui įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į automobilio (duomenys neskelbtini) v.n. valdytoją - J. Č. komercinę firmą „EKOSIG“. Ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Nors autoįvykio metu šalis J. Č. komercinę firmą „EKOSIG“ bei UAB DK „Lindra“ siejo draudiminiai teisiniai santykiai, tačiau 2003-04-07 eismo įvykis buvo pripažintas nedraudiminiu, todėl draudikas už draudėją neturėjo pareigos atlyginti padarytą žalą trečiajam asmeniui UAB „Vilniaus vandenys“, o apdraustasis, atsakovas J. Č. komercinę firmą „EKOSIG“, tikėtis, kad neteks atsakyti už padarytą žalą UAB „Vilniaus vandenys“. Padaryta žala trečiajam asmeniui-UAB „Vilniaus vandenys“ buvo atlyginta draudimo poliso serija Nr. AYA Nr. 1240272 pagrindu, tokiu būdu, tarp šalių yra kilę ne iš draudimo teisinių santykių atsirandantys reikalavimai, o iš regresinių teisinių santykių pagal LR CK 6.112 str. 1 p., 6.114 str.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Vilniaus miesto antras apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 24 d. sprendimą panaikinti. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino įstatymus. Reikalavimams iš draudiminių teisinių santykių taikomas 1 metų ieškinio senaties terminas. Ieškovas šį terminą praleido, todėl teismas atsakovui prašant turėjo taikyti ieškinio senatį.
Teismas neteisingai sprendė, kad tarp šalių susiklostė ne draudiminiai, bet žalos atlyginimo teisiniai santykiai. Nagrinėjamu atveju draudėjas yra ne J. Č. komercinė firma „EKOSIG“ o tretysis asmuo UAB „Vilniaus vandenys“.
Subrogacija civilinės atsakomybės atveju netaikoma (LR CK 6.1015 str.). Ją taikant turi būti vadovaujamasi LR CK 6.1018 str. nuostata, kurioje nustatyta, kad LR CK LIII skyriaus nuostatos taikomos įstatymų nustatytoms draudimo šakoms ir grupėms tiek, kiek kiti įstatymai nenustato ko kito. Specialiais įstatymais sureguliuotoms draudimo šakoms ir grupėms LR CK 6.1015 str. nuostata dėl subrogacijos negalimumo gali būti taikoma tik papildomai, jeigu atitinkamo klausimo specialusis įstatymas nereglamentuoja.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog pagal LR CK 6.280 str. atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomojo draudimo įstatymo 3 str. 1 d., sutarties pagrindu draudikas atlygina transporto priemonių ar valdytojų tretiesiems asmenims padarytą žalą. Šio įstatymo 22 str. 1 d. 1 p. pateikia baigtinį sąrašą atvejų, kada draudikas išmokėjęs draudimo išmoką, turi regreso teisę. Atsakingas draudikas išmokėjęs draudimo išmoką turi regreso teisę ne į draudėją, tačiau į asmenį atsakingą už žalą, kuris padarė žalą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 91.1. p.).
Kadangi reikalavimas kildinamas ne iš draudimo sutarties, o iš žalos atlyginimo teisinių santykių, taikomas ne vienerių, o trejų metų ieškinio senaties terminas, todėl atmesti ieškinį taikant ieškinio senatį nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1, 2 d.).
Byloje nustatyta, kad 2003-04-07 eismo įvykio metu susidūrė automobiliai (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis J. Č. komercinei firmai „EKOSIG“, ir ZIL (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis UAB „Vilniaus vandenys“. Eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas automobilio (duomenys neskelbtini) v.n. vairuotojas N. Z., kuris automobilį vairavo neblaivus. Civilinė atsakomybė buvo apdrausta UAB DK „Lindra“, šiuo metu UAB DK „PZU Lietuva“. Draudimo bendrovė, t.y., ieškovas įvertinęs padarytą žalą, 2006-02-07, išskaitęs PVM, UAB „Vilniaus vandenys“ padarytai žalai atlyginti, išmokėjo 6 727,02 Lt draudimo išmoką (b.l. 19). Ieškovas 2008-04-21 ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Iveco automobilio valdytojo, 6 727,02 Lt atlygintą žalą, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį.
Pagal LR CK 6.1015 str. suteikta teisė draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už nuostolių atsiradimą asmens, jeigu ko kito nenustatyta draudimo sutartyje. Subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, draudimo ligos atveju, civilinės atsakomybės draudimo atveju, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais, tačiau jeigu žala buvo padaryta tyčia, reikalavimo teisė draudikui pereina, nepaisant to, kad draudimo sutartis subrogaciją draudžia.
Pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 1 p., draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 1 p., nustatyta draudiko, kuris draudė privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, atgręžtinio reikalavimo teisė. Nagrinėjamu atveju pagal draudimo sutartį draudėjas yra atsakovas J. Č. komercinė firma „EKOSIG“. Eismo įvykio metu transporto priemonę vairavo ir žalą padarė neblaivus atsakovo darbuotojas. Atsakovas buvo transporto priemonės kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, todėl jam, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, tenka civilinė atsakomybė už didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą, nepaisant to, ar žala padaryta su kalte ar be jos (LR CK 6.264 str., 6.270 str.). Kolegija pažymi, kad ši darbuotojo atsakomybė nesudaro pagrindo draudikui tiesiogiai reikalauti pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įst.22 str. 1 d. 1 p. išmokėtos draudimo išmokos tiesiogiai iš darbuotojo, kuris eismo įvykio metu neblaivus vairavo darbdavio transporto priemonę, nes didesnio pavojaus šaltinio valdytojas šiuo atveju yra ne vairuotojas, o J. Č. komercinė firma „EKOSIG“. Transporto priemonę vairavusio asmens neblaivumas pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įst. 22 str. yra viena iš būtinų sąlygų, kuriai esant atsiranda draudiko teisė (šiuo atveju UAB DK PZU Lietuva“) iš draudėjo (šiuo atveju bendrovė EKOSIG) ar apdraustojo (šiuo atveju bendrovė EKOSIG) reikalauti nukentėjusiam autoavarijoje asmeniui išmokėtos draudimo išmokos. Jeigu draudėjas ar apdraustasis yra juridinis asmuo, tai draudėjo ar apdraustojo darbuotojo neblaivumas atitinka šią sąlygą ir yra pagrindas atsirasti draudiko teisei reikalauti iš draudėjo ar apdraustojo nukentėjusiajam išmokėtos draudimo išmokos sumos. Nagrinėjamu atveju atsakovo civilinė atsakomybė buvo apdrausta ieškovo, todėl nukentėjęs asmuo įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš žalą padariusio asmens draudiko, t.y., šiuo atveju UAB DK „PZU Lietuva“. Kadangi atsakovo darbuotojas auto įvykio metu buvo neblaivus ir pripažintas kaltas dėl autoįvykio, bei žalos, vadovaujantis Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įst. 22 str., ieškovas įgijo subrogacinį reikalavimą į atsakovą. Kolegija pažymi, kad draudikas, turintis subrogacinį reikalavimą, privalo laikytis teisinio reguliavimo, nustatančio tvarką ir sąlygas, kuriomis žalą patyręs asmuo būtų reikalavęs iš žalą padariusio asmens (apdraustojo) draudiko. Pagal LR CK 1.125 str. 7 d. iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Atsakingo asmens draudiko prievolė gali būti pasibaigusi, jeigu draudikas, reiškiantis subrogacinį reikalavimą, dėl savo kaltės pažeidė terminus pretenzijoms ir ieškiniams pareikšti, jeigu dėl jo kaltės pavėluotai nustatomas žalos dydis, įvykio kaltininkai, neišmokama laiku draudimo išmoka ir kita.
Byloje nustatyta, kad eismo įvykis ir žala padaryta 2003-04-07. Policijos komisariato pažyma draudikui pateikta 2003-05-29. Nukentėjusiojo pareiškimas, bei automobilio apžiūros aktas draudikui pateiktas 2003-04-08 (b.l.18). Sąskaita faktūra dėl žalos pateikta 2003-05-29. Ieškovas žalos sąmatą` sudarė tik 2005-12-22, o draudimo išmoką išmokėjo tik 2006-02-07 (b.l.19). Pretenzija atsakovui pareikšta 2008-02-26 (b.l.21).
Draudimo įst. 82 str. 2 d. įtvirtinta, kad draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, draudimo išmokos dydį. Nagrinėjamu atveju draudikui visi duomenys dėl padarytos žalos buvo pateikti 2003-05-29. Taigi draudimo išmoka turėjo būti išmokėta per 30 dienų nuo 2003-05-29.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įst. 16 str. 4 d. nurodyta, kad atsakingas draudikas moka išmoką, jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pareikšta per vienerius metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienerius metus nuo dienos, kurią nukentėjęs trečiasis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie padarytą žalą, bet ne vėliau kaip per ketverius metus nuo eismo įvykio dienos. Iš bylos medžiagos matyti, kad auto įvykis įvyko 2003-04-07, žala buvo nustatyta 2003-05-29, o išmokėta tik 2006-02-07. Pretenzijos už žalą atsakingam asmeniui pareikštos tik 2008-02-26, o teismą kreipėsi – 2008-04-21. Laiku ir tinkamai pareikšti pretenziją ir ieškinį žalą padariusiam asmeniui reiškia, kad tai turi būti padaryta tol, kol nepasibaigė žalą padariusios asmens prievolė tenkinti tokius reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje draudikas, pavėluotai pareiškęs subrogacinį reikalavimą žalą padariusiam asmeniui, prarado teisę į šį jo reikalavimo patenkinimą, nes atsakovo prievolė atlyginti žalą per vienerius metus jau baigėsi (LR CK 6.1015 str. 2 d., Draudimo įst. 81, 82 str., Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai, kad subrogacinio reikalavimo tenkinimo pradžia yra tuomet, kai nukentėjusio asmens draudikas turėjo išmokėti draudimo išmoką, pagal tos rūšies draudimo teisės aktus ir taisykles, šiuo atveju per 30 d. nuo 2003-05-29, atsižvelgiant į subrogacinio reikalavimo tenkinimo pradžią, ieškovas savo reikalavimą atsakovui turėjo teisę reikšti iki 2004-06-29. Nagrinėjamu atveju atsakovui pretenziją pareiškė tik 2008-02-26, o į teismą kreipėsi – 2008-04-21, t.y., praėjus beveik ketveriems metams, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, ieškovo reikalavimas negali būti tenkintinas, nes praleista ne tik 1 metų, tačiau ir 3 metų ieškinio senatis.
Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, ginčo šalių bei jų atstovų pasisakymus ginčo klausimu ir juos įvertinusi (LR CPK 185 str.) konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias subrogacijos reikalavimo pareiškimo tvarką ir terminus draudimo teisiniuose santykiuose, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – taikytina ieškinio senatis ir ieškinys atmestinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 2 p. kolegija
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.