- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-29
- Bylos Nr.
- 1S-242-966/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Dambrauskienė, Jurga Vasiliauskienė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- T. T.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. T. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 1 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. sausio 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. T. T. nuteistas 2009 m. spalio 6 d. (duomenys neskelbtini) sunkių nusikaltimų teismo pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso 306.4 straipsnį, 234,1 straipsnį, 234.4.3 straipsnį subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausme. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartimi (duomenys neskelbtini) 2009 m. spalio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 2 dalimi, 260 straipsnio 3 dalimi ir palikta ta pati 14 metų laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2009 m. gegužės 15 d., bausmės pabaiga – 2023 m. gegužės 15 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2019 m. sausio 28 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam T. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Nutarime padaryta išvada, kad nuteistojo žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pažanga šią riziką mažinant, tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu, tinkamų gyvenimo sąlygų laisvėje turėjimas, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, pakankamai aukšta darbinė motyvacija, kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų nesilaikymas, teigiamas nuteistojo elgesys, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 1 d. nutartimi Komisijos nutarimą tvirtinti atsisakė. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju dar nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis T. T. neabejotinai daro pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra pagrindo išvadai, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis T. T. skunde prašo peržiūrėti Kauno apylinkės teismo nutartį.
4.1. Skunde nurodo, kad yra morališkai ir psichologiškai pasiruošęs įsilieti į visuomenę, paisyti taisyklių, laikytis nustatytų įstatymų ir elgesio normų. Yra atlikęs didžiąją dalį bausmės. Nuteistasis pabrėžia, kad sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo priima savo srities specialistai, kurie įvertina riziką dėl įstatymų laikymosi, charakteristiką. Teismas negali vertinti nuteistojo asmenybės charakteristikos kaip specialistas, tuo pačiu atmesti specialistų tyrimus ir išvadas.
4.2. Nuteistojo manymu, teismas nevertino jo pastangų taisytis, rodomo noro atlikti likusią bausmę neizoliuotam nuo visuomenės. T. T. pažymi, kad laikosi vidaus tvarkos taisyklių, aktyviai dalyvauja visuomeniniuose renginiuose, užsiima darbine veikla. Padarė pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri nuo 19 balų sumažėjo iki 15 balų.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo T. T. skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
7. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs pateiktą medžiagą, nuteistojo skundo argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada dėl galimybės jau šiuo metu T. T. taikyti lygtinį paleidimą yra pagrįsta, šios išvados teisingumo nuteistojo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia. Pažymima, kad individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, įstatymo nustatytos bausmės dalies atlikimas ir žema nusikalstamo elgesio rizika nėra vieninteliai kriterijai, kuriuos turi atitikti nuteistieji, siekiantys būti paleisti lygtinai. Atsižvelgiant į BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
8. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą naudojant „OASys“ metodiką nustatyta, kad T. T. priklauso žemai rizikos grupei, tačiau vien tik šios aplinkybės nepakanka lygtinio paleidimo taikymui. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų, tiek teigiamai, tiek neigiamai, jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu T. T. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos vis dar nėra pakankama.
9. Pritariama skundžiamos nutarties motyvams, kad yra nemažai teigiamai T. T. charakterizuojančių aplinkybių (nuteistasis dirba, mokėsi ir įgijo specialybių, palaiko artimus socialinius ryšius, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, yra skatintas), tačiau jų nepakanka daryti išvadą, kad nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės pagrįstai tikintis, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, t. y. jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Tokią išvadą visų primą patvirtina nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu. Nuteistasis T. T. galiojančių drausminių nuobaudų neturi, tačiau ši aplinkybė paties fakto, kad nuteistasis buvo pažeidęs nustatytų taisyklių ir režimo reikalavimus, nepaneigia. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra svarbus faktorius svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinio paleidimo taikymas neišvengiamai yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu, kurių lygtinai paleistas asmuo privalės laikytis. Todėl nustatytų taisyklių ir režimo reikalavimų nesilaikymas bausmės atlikimo metu yra viena iš aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti probacijos sėkme. Informacija apie nuteistojo bausmės atlikimo vietos režimo laikymąsi/nesilaikymą leidžia spręsti, ar asmuo turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką ar vis tik sugeba paklusti privalomoms taisyklėms, taigi ji yra svarbi ir vertinant nuteistojo galimybę lygtinio paleidimo atveju laikytis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų.
10. Nagrinėjamu atveju pažymoje apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus fiksuota informacija rodo, kad nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo nuosekliai nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, T. T. buvo ir skatintas, ir baustas. Nors nuteistasis skatintas daugiau kartų, nei baustas, tačiau įvertinus tai, kad įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymo atvejai buvo fiksuoti ne bausmės atlikimo pradžioje, o vėliau, kai nuteistajam jau neabejotinai buvo žinomi keliami reikalavimai laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims, taip pat įvertinus pažeidimų padarymo laiką spręstina, kad akivaizdūs teigiami pokyčiai T. T. elgesyje fiksuojami pakankamai neseniai – nuo 2017 m. vidurkio, kai nuteistasis nebeturėjo galiojančių nuobaudų, buvo tik skatinamas. Informacija apie nuteistajam paskirtas nuobaudas, nepaisant to, jog šios nuobaudos nebėra galiojančios, atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl su nuteistojo elgesiu viso bausmės atlikimo metu susijusius duomenimis pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė viena iš aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti nuteistojo daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumu lygtinio paleidimo taikymui. Pabrėžtina ir tai, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai.
11. Vertinant nuteistojo T. T. pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką atkreiptinas dėmesys ir į šios rizikos vertinimo rezultatus. Socialinio tyrimo išvadoje, kaip minėta, T. T. rizika nusikalsti pakartotinai įvertinta kaip žema, tačiau nustatytą rizikos balą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai, t. y. nuo nuteistojo pastangų priklausantys, veiksniai, kuriuos jis savo teigiamu elgesiu dar gali įtakoti ir sumažinti. Dinaminių balų egzistavimas, kartu vertinant ir aukščiau nurodytas aplinkybes apie nuteistojo padarytus vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, yra akivaizdus patvirtinimas, kad daroma nuteistojo pažanga dar nėra pakankama. Nuteistojo skunde nurodomi argumentai dėl aktyvaus dalyvavimo visuomeniniuose renginiuose, vidaus tvarkos taisyklių laikymosi, darbinės veiklos, kurie neabejotinai vertinami nuteistojo naudai, svarstant galimybę taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą nėra pakankami žemesnės instancijos teismo nutarties naikinimui. Šiuo atveju, kai nuteistasis T. T., būdamas ankščiau nekartą teistas Lietuvoje (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), bausmę atlieka už dviejų tyčinių sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą, už kuriuos, įvertinus nusikaltimų ir paties nuteistojo pavojingumą visuomenei, jam paskirta griežta laisvės atėmimo bausmė, nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo pastangos tinkamai elgtis neturėtų kelti jokių pagrįstų abejonių. Tačiau šiuo atveju esant paminėtoms aplinkybėms nuteistojo elgesys negali būti laikomas nepriekaištingu, sudarančiu pakankamą pagrindą pripažinti, kad bausmės vykdymo tikslai jau yra pasiekti ir nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
12. Atsakant į nuteistojo skundo argumentą, kad teismas negalėjo atmesti kompetentingų specialistų tyrimų ir išvados dėl lygtinio paleidimo taikymo pažymima, kad remiantis BVK 164 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tačiau BPK 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo pagrįstumo sprendžia teismas, kuris vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Taigi, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu būtent teismui yra suteikta teisė priimti galutinį sprendimą taikyti lygtinį paleidimą ar jo netaikyti. Teisėjų kolegijos vertinimu apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo priimtą sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurios nebūtų vertintos, T. T. nenurodė. Tokių aplinkybių nenustatė ir aukštesnysis teismas.
13. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas Komisijos priimtą nutarimą patikrino tinkamai laikydamasis BPK 360 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų ir nustatęs, kad nuteistasis neatitinka vienos iš BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, Komisijos nutarimą tvirtinti atsisakė. Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo T. T. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 1 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.