Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovams advokato padėjėjui M. M., R. K.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei L. T. dėl skolos už atliktus darbus priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. kovo 11 d. ieškovė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (rangovas) ir atsakovė L. T. (užsakovas) sudarė Rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Sutartis), kuria susitarta dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbų (Sutarties 1.1 punktas) (el. b. l. 4-5). Byloje pateikti įrodymai, jog atsakovė pagal Sutartį 2019 m. kovo 14 d. sumokėjo ieškovei 500 Eur avansą, o 2019 m. liepos 8 d. mokėjimo pavedimu atliko 1 153,39 Eur mokėjimą ieškovei (el. b. l. 6, 7).

Ieškovė pateikė teismui įrodymus, jog atsakovei išrašė ir apmokėti pateikė 2019 m. liepos 6 d. sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 3 019,12 Eur sumai (2 901,75 Eur ardymo darbai ir 117,37 Eur lašančio gyvatuko panaikinimas) (el. b. l. 19). Iš 2019 m. liepos 30 d. Atliktų darbų akto turinio matyti, jog fiksuojami atlikti darbai (išskiriami atlikti darbai ir papildomi darbai) 2 901,75 Eur sumai; atliktų darbų aktas pasirašytas ieškovės atstovo su pastaba, kad užsakovas atliktų darbų akto per sutartyje numatytą terminą nepasirašė (el. b. l. 13). Byloje pateiktoje UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. spalio 22 d. pažymoje fiksuojama atsakovės skola ieškovei 1 365,73 Eur sumai.

Dėl ieškinio reikalavimų

Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.653 straipsnio 1 dalį, Rangos sutartyje nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Jeigu sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal CK 6.198 straipsnio nustatytas taisykles. Į rangos sutartyje nurodytą kainą įeina rangovo atlikto darbo atlyginimas ir jo turėtų išlaidų kompensavimas.(CK 6.653 straipsnio 2 dalis). Sutartyje numatytiems darbams atlikti gali būti sudaroma konkreti ar apytikrė sąmata. Jeigu darbai atliekami pagal rangovo sudarytą sąmatą, sąmata įsigalioja ir tampa rangos sutarties dalimi nuo to momento, kai sąmatą patvirtina užsakovas (CK 6.653 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju, bylos medžiaga nustatyta, jog šalys Sutarties 1.6 punktu susitarė, kad darbų kaina nustatoma remiantis sąmatiniu skaičiavimu naudojant SISTELOS sąmatų skaičiavimo programą (arba sutartinę kainą), kuri yra ardymo darbai 1 366,44 Eur + PVM (el. b. l. 4). Byloje pateikta šalių parašais patvirtinta 2019 m. kovo 11 d. ardymo darbų lokalinė sąmata 1 653,39 Eur sumai (1 366,44 Eur ardymo darbų kaina ir 286,95 Eur pridėtinės vertės mokestis) (el. b. l. 12). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), matyti, jog šalys susitarė dėl konkrečios darbų kainos, kuri Sutartyje yra išreikšta skaitine reikšme bei aptarė darbų kainos nustatymo būdą (kaina nustatoma sąmatiniu skaičiavimu) (Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 185 straipsnis). Nors teismo posėdyje ieškovės atstovas R. K. paaiškino, jog šalys susitarė dėl įkainių (,,kubo“ kainos), tarėsi, jog už darbus užsakovė mokės pagal faktiškai atliktų darbų kiekį, tačiau ieškovės atstovo paaiškinimai visumos byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų kontekste vertintini kritiškai. Byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių ieškovės atstovo paaiškintas aplinkybes, priešingai, iš byloje pateiktos šalių sudarytos Sutarties turinio matyti, jog ardymo darbų kaina yra aiškiai nurodoma Sutarties 1.6 punkte, iš Sutarties turinio teismas neturi pagrindo spręsti, jog šalių sutarta darbų kaina yra apytikrė ir (ar) preliminari (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Byloje pateiktas ieškovės ir atsakovės sūnaus (teismo posėdyje atsakovė patvirtino, jog Sutartį su ieškove sudaryti padėjo sūnus) susirašinėjimas el. ryšio priemonėmis šių išvadų nepaneigia, kaip ir nepatvirtina ieškovės atstovo nurodytų argumentų (CPK 185 straipsnis).

Kasacinis teismas, aiškindamas rangos sutartimi sutartų darbų kainą reglamentuojančias normas, yra pažymėjęs, kad galimybė keisti šią kainą yra išimtinio pobūdžio. Statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme neįtvirtinta galimybės jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-248/2015; kt.). Šalys, sudarančios statybos rangos sutartį, kurioje nustatyta konkreti kaina, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Taigi darbų kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-364-469/2019).

Pagal CK 6.653 straipsnio 4 dalį, jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainą, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą. Kasacinis teismas, aiškindamas su darbų kainos keitimu susijusias teisės normas, yra pažymėjęs, jog konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo metu gali būti tik išimtiniais atvejais. Tokios išimtys nustatytos bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.653 straipsnio 6 dalis) bei specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje ir 6.685 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; kt.). CK 6.653 ir 6.685 straipsnių nuostatų taikymas yra susijęs su sutarties vykdymo suvaržymu, kuris iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą. Vienas tokios pusiausvyros pažeidimo variantų – iš esmės padidėjusi įvykdymo kaina (CK 6.204 straipsnio 2 dalis). Tokia situacija susidaro tuo atveju, kai vykdoma ta pati šalių sudaryta sutartis, t. y. vykdoma pradinė darbų apimtis, bet neatliekami papildomi darbai, kurie aiškiai išeina už pradinio šalių susitarimo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2004; 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012;). Taigi galimybė keisti (didinti) rangos sutartyje sulygtą darbų kainą galima tais atvejais, kai ją lemia svarbios, objektyvios, nuo rangovo nepriklausančios priežastys, kurių nebuvo galima numatyti tariantis dėl fiksuotos darbų kainos. Atsižvelgiant į šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus, šalis, siekianti keisti rangos sutarties darbų kainą, privalo įrodyti šių būtinų sąlygų buvimą, todėl ir rangovas, siekiantis, kad rangos sutarties kaina būtų padidinta, privalo įrodyti buvus tokias išimtines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-364-469/2019).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus bylos medžiagą, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, pripažintina, jog byloje nėra nustatytos išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą didinti šalių sudarytos Sutarties kainą (CPK 185 straipsnis). Ieškovė tokių aplinkybių neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis). Teismo posėdyje atsakovė paaiškino, jog su ieškove rangos sutartis buvo sudaryta dėl bute esančių pertvarų ardymo, nurodė, jog su ieškove tarėsi dėl visų bute esančių pertvarų ardymo, patvirtino, jog šalys vykdė susirašinėjimą dėl vienos sienos (pertvaros) griovimo apimties (griauti visą ar dalį). Byloje objektyvių duomenų, paneigiančių nurodytas aplinkybes, nėra pateikta (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Nors ieškovės atstovai tvirtino, jog pagal Sutartį buvo atlikti papildomi darbai, už kuriuos atsakovė nesumokėjo, byloje duomenų, pagrindžiančių šias aplinkybes, nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Ieškovės pateikto el. susirašinėjimo su atsakovės sūnumi turinys tokių aplinkybių nepagrindžia (CPK 185 straipsnis). Viena vertus, iš kartu su 2020 m. vasario 11 d. prašymu (prašymo priedas Nr. 1) ieškovės pateikto susirašinėjimo turinio matyti, jog buvo tariamasi dėl preliminarios darbų apimties, patvirtinama dėl ,,likusios sienos“ griovimo, kas iš esmės neprieštarauja atsakovės paaiškinimams, duotiems teismo posėdžio metu. Kita vertus, iš kartu su ieškiniu ieškovės pateikto susirašinėjimo turinio (el. b. l. 14-18) matyti, jog galimai buvo tariamasi dėl montavimo darbų atlikimo, kas nėra šalių sudarytos Sutarties objektas. Tačiau susirašinėjimo turinys nesudaro pagrindo tikėtinai išvadai, jog šalys buvo sudariusios susitarimą dėl papildomų darbų atlikimo ir (ar) ieškovė informavo atsakovę apie būtinybę tokius papildomus darbus atlikti vykdant Sutartį (CPK 185 straipsnis).

Aplinkybė, jog ieškovė iš atsakovės buto du kartus gabeno statybines atliekas visumos byloje nustatytų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo tikėtinai išvadai, jog ieškovė atliko papildomus darbus (CPK 185 straipsnis). Iš Byloje pateiktų duomenų matyti, jog statybinės atliekos iš buto buvo gabenamos 2019 m. kovo 20 d. ir 2019 m. kovo 26 d. Šalių sudarytoje Sutartyje numatyta, jog darbai atliekami nuo 2019 m. kovo 13 d. iki 2019 m. liepos 15 d. (Sutarties 1.4 punktas). Byloje nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių būtinybę atlikti papildomus darbus, šalių susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo, įvertinus dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, bylos medžiagą, darytina išvada, jog labiau tikėtina, jog statybinės atliekamos iš buto galėjo būti gabenamos vykdant Sutartimi sulygtus ardymo darbus, atkreipiant dėmesį, jog išgabentų atliekų kiekis, užfiksuotas 2019 m. kovo 20 d. ir 2019 m. kovo 26 d. atliktų darbų aktuose bei kontroliniuose talonuose, ir statybinių šiukšlių ir ūkinių šiukšlių kiekiai, nurodyti šalių suderintoje sąmatoje, skiriasi nežymiai (CPK 185 straipsnis).

Ieškovė, reikalaudama iš atsakovės priteisti skolą už papildomus darbus, remiasi šalių sudarytos Sutarties 4.2 punktu. Sutarties 4.2 punkte šalys sutarė, jog atsiradus papildomiems darbams – kaina nustatoma remiantis SISTELOS sąmatų programa arba sutartine kaina ir apmokama sutartyje nustatyta tvarka. Tačiau vien aplinkybė, jog Sutartyje šalys numatė, kaip bus apskaičiuojama papildomų darbų kaina, nepaneigia įstatyme įtvirtintos pareigos rangovui apie būtinybę atlikti papildomus darbus arba padidinti darbų kainą pranešti užsakovui bei sulaukti užsakovo atsakymo (CK 6.653 straipsnio 4 dalis). Iš Sutarties turinio nėra pagrindo išvadai, jog ieškovei buvo suteikta teisė vienašališkai keisti darbų kainą ir (ar) priimti sprendimą atlikti papildomus darbus (CK 6.193 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

Įstatymas numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra,- vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Byloje pateikti įrodymai ir nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė, už atliktus remonto (ardymo) darbus ieškovei sumokėjo šalių Sutartyje nustatytą kainą. Aplinkybė, jog atsakovė nepasirašė atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto, visumos byloje nustatytų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovė pažeidė prievolę (CPK 185 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2014). Pagal formuojamą kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami. Nagrinėjamu atveju, byloje pateikti įrodymai ir nustatytos aplinkybės patvirtina, jog tarp šalių buvo susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai. Tarp šalių ginčo dėl aplinkybės, jog buvo atliekami ardymo darbai, nėra (CPK 187 straipsnis). Tačiau bylos medžiaga (dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai, byloje nustatytos aplinkybės) nesudaro pagrindo tikėtinai išvadai, jog vykdant Sutartį iškilo būtinybė atlikti papildomus darbus, ieškovė šiuos darbus suderino su atsakove ir juos atliko. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė papildomus darbus derino su atsakove, kaip ir objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė prašė atlikti papildomus darbus pagal Sutartį. Įstatymas numato, jog tuo jei rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą (CK 6.653 straipsnio 4 dalis). Be to, jei sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Bylos medžiaga nustatyta, jog šalių sudarytoje Sutartyje šalys nustatė konkrečią darbų kainą, šalys susitarimo dėl kainos pakeitimo nesudarė, o ieškovė išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą šalių sutartą kainą didinti, nenurodė ir tokių aplinkybių neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Byloje nenustačius aplinkybių, sudarančių pagrindą didinti šalių sutartą darbų kainą, ieškovės byloje pateikti įrodymai apie UAB ,,N.“ pateiktus sąmatinius panašaus pobūdžio darbų atlikimo įkainius nėra teisiškai reikšmingi. Kita vertus pastebėtina, jog vien ta aplinkybė, kad kitas rangovas už panašaus pobūdžio ardymo darbus apskaičiavo didesnius įkainius, pati savaime nesuteikia ieškovei teisės į ieškinio sumą (CPK 185 straipsnis). Pastebėtina, jog sutarties kaina (konkreti kaina arba jos apskaičiavimo kriterijai) – šalių derybų ir susitarimo rezultatas, o teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

Įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, pripažintina, jog ieškovė ieškinio reikalavimų neįrodė, ieškinys nėra pagrįstas, todėl vadovaujantis CPK 183, 185 straipsniais, netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis 1 dalis).

Netenkinus ieškinio ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje pateikti įrodymai, jog atsakovė patyrė 3 726,80 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (e. l. b. 49-50, 85-86).

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau ir – Rekomendacija), į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Remiantis Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnis). Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.). Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl bylos sprendimo teisme, todėl sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti realumo turi būti aišku, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatu ar advokatų kontora (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).

Spręsdamas dėl patirtų išlaidų atitikties pagrįstumo kriterijui pagal CPK 88 straipsnį, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).

Nagrinėjamu atveju byloje pateikti įrodymai patvirtina atsakovės patirtų atstovavimo išlaidų realumą. Tačiau įvertinus tai, kad civilinės bylos nagrinėjimas teismo posėdžiuose (įskaitant parengiamąjį teismo posėdį, byloje skelbtą pertrauką) nežymiai viršijo dvi valandas, taip pat nagrinėjamos civilinės bylos sudėtingumą, byloje sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, ieškinio sumą, šalių procesinį elgesį byloje etc., remiantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, darytina išvada, jog ne visos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, kas sudaro pagrindą patirtas bylinėjimosi išlaidas mažinti. Remiantis aukščiau nurodytais kriterijais, kritiškai vertintini byloje pateikti duomenys apie atsakovės atstovo patirtas laiko sąnaudas rengiantis nagrinėti civilinę bylą teisme, atstovaujant atsakovę teismo posėdžiuose. Byloje sprendžiami teisiniai klausimai nėra nauji, kasacinio teismo praktika byloje aktualiais klausimais yra gausi, vieninga, civilinė byla nėra sudėtinga ar reikalaujanti specifinių žinių, byloje nėra duomenų, pagrindžiančių būtinybę atsakovei rinktis advokatą iš kitos, nei bylos nagrinėjimo vieta, vietovės, nes Klaipėdos mieste nebūtų tinkamos kvalifikacijos specialistų. Esant nurodytoms aplinkybėms, pagrįstomis šioje byloje laikytinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos 1 863 Eur sumai (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnis).

Atsižvelgiant į nurodytą, teismui netenkinus ieškinio, atsakovei iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos 1 863 Eur sumai (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

netenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ ieškinio.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovė ,, (duomenys neskelbtini)“ 1 863 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų šešiasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas atsakovei L. T..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.