- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-03
- Bylos Nr.
- AN2-441-851/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-49-3-00137-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Aiva Survilienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. K.
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aiva Survilienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. (toliau tekste ir – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. spalio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti A. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2020 m. liepos 15 d. nutarimo Nr. 88-ANR_N-1636-2020, ir susipažinusi su administracinio nusižengimo byla,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus (toliau tekste ir – Institucija) vyriausiojo tyrėjo 2020 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 88-ANR_N-1636-2020, A. K. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 75,00 Eur bauda, už tai, kad jis 2020 m. birželio 13 d., apie 9.20 val., Deltuvos miestelyje, Ukmergės rajone, vairuodamas automobilį laikė prieš save mobilųjį telefoną bei dešinės rankos pirštais lietė ekraną, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 20 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. skundu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus, prašydamas panaikinti skundžiamą Institucijos nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.
2.1. Skunde nurodė, kad administracinio nusižengimo, už kurį buvo nubaustas, nepadarė. Skundžiamas nutarimas priimtas dėl klaidingo pareigūno įsitikinimo, įstatyme numatytomis priemonėmis neįrodžius jo kaltės dėl nusižengimo padarymo. Teigė, jog jį sustabdžiusiam policijos pareigūnui pareiškus, kad yra sustabdytas, nes naudojosi mobiliuoju telefonu, neigė tokį kaltinimą ir aiškino, kad mobiliuoju telefonu nesinaudojo ir paprasčiausiai jo rankos judesį pareigūnas suprato klaidingai. Kadangi pareigūnas savo nuomonės nekeitė, jis prašė pateikti kokią nors vaizdo medžiagą, kurioje būtų užfiksuotas besinaudodamas mobiliuoju telefonu. Tuo metu, jam buvo atsakyta, kad administracinio nusižengimo protokolas (su administraciniu nurodymu) vis tiek bus surašytas, o vaizdo medžiaga apie jo galimą naudojimąsi mobiliuoju telefonu bus prijungta prie bylos medžiagos, su kuria galės susipažinti Ukmergės rajono policijos komisariate.
2.2. Tvirtino, jog nuvykus kelis kartus į komisariatą, jokios vaizdo medžiagos jam nebuvo pateikta, o 2020 m. liepos 15 d. priimtas nutarimas pripažinti jį kaltu, padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą ir jam paskirta 75,00 Eur bauda, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Be to, jam pačiam buvo pasiūlyta pateikti įrodymus, kad nesinaudojo mobiliuoju telefonu. Pasak pareiškėjo, pareigūnai skundžiamą nutarimą priėmė nesant jokių jo kaltės įrodymų, skundžiamas nutarimas priimtas dėl klaidingo pareigūno įsitikinimo (pastebėjimo bei supratimo), kad buvo priešingai, bei pareigūnai turėdami pareigą įrodyti įstatyme nustatytais įrodymais jo kaltę, kaltės neįrodinėjo, o nurodė pačiam pateikti įrodymus dėl savo nekaltumo, nors tai įstatymas įpareigoja atlikti būtent pareigūnus.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2020 m. spalio 7 d. nutartimi netenkino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. K. skundą ir Institucijos 2020 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. 88-ANR_N-1636-2020, priimtą administracinio nusižengimo byloje ROIK 20117026516, palikto nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliaciniu skundu A. K. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. spalio 7 d. nutartį bei Institucijos 2020 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. 88-ANR_N-1636-2020, kuriuo jam už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą buvo paskirta 75 Eur bauda, ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.
5. Savo skundą pareiškėjas iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kuriais jis grindė savo skundą, adresuotą Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams.
5.1. Nurodo, kad Institucijos nutarimas nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Pasak pareiškėjo, jį sustabdę pareigūnai aiškino, kad jie turi filmuotą medžiagą apie tai, kaip jis (pareiškėjas) naudojuosi mobilaus ryšio telefonu, tačiau tokios vaizdo medžiagos pareigūnai nepateikė nei jam nei teismui, todėl, pasak pareiškėjo, nesant vaizdo medžiagos, teismas negalėjo remtis pareigūno D. I. tarnybiniu pranešimu.
5.2. Taip pat teigia, jog skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai nurodė, kad pareigūnai, patruliuodami patruliniu automobiliu bei stovėdami tik 10-15 metrų atstumu nuo kelio, vasaros metu, šviesiu paros metu, tikrai galėjo aiškiai matyti kaip jis (pareiškėjas) dešine ranka laiko mobilaus ryšio telefoną maždaug akių lygyje. Atkreipia dėmesį, kad pareigūnų automobilis nuo kelio stovėjo 20 ar 30 metrų atstumu, o kelio atkarpa, per kurią pravažiuojant automobiliams galima ką nors įžiūrėti, yra ne daugiau kaip 40 metrų. Teigia, jog jam kyla pagrįstų abejonių dėl pareigūnų parodymų teisingumo, nes, pareiškėjo manymu, per tokį trumpą laiką, net ir šviesiu paros metu neįmanoma įžiūrėti, ką daro vairuotojas, todėl, pasak pareiškėjo, pareigūnų teiginius, jog jie matė, kad jis (pareiškėjas) naudojausi mobilaus ryšio telefonu, negalima laikyti neginčytinais ir atitinkančius faktines aplinkybes.
5.3. Be to, pareiškėjo manymu, teismas neįvertino, kad administracinio nusižengimo protokolo surašymo laikas – 9.30 val., protokole fiksuotas pažeidimo padarymo laikas – 9.20 val., pareigūnų priėjimo prie jo (pareiškėjo) automobilio laikas – 9.22 val. Nurodo, jog pareigūnai jį sustabdė beveik ties išvažiavimu iš Deltuvos miestelio, todėl, pasak pareiškėjo, nuo pareigūnų buvimo vietos iki jo (pareiškėjo) sustabdymo vietos esant iki 500 metrų atstumui, negalėjo praeiti tik 2 min, todėl jis abejoja, ar 9.20 val. pareigūnai galėjo fiksuoti jo naudojimosi mobiliuoju ryšio telefonu faktą.
6. 2020 m. lapkričio 23 d. Vilniaus apygardos teisme gautas Institucijos atsiliepimas į A. K. apeliacinį skundą, kuriuo prašoma apeliacinio skundo netenkinti, ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
A. K. apeliacinis skundas netenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Apygardos teismas, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio nuostatomis, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, patikrino pareiškėjos ginčyto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
8. Apylinkės teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą ir palikdamas galioti Institucijos 2020 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. 88-ANR_N-1636-2020, ANK nuostatų nepažeidė.
10. Kelių eismo taisyklių 20 punkte numatyta, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas. Pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas nevykdė reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį, įvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisuko geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, nesilaikė draudimo vairuotojam naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas).
11. Nors A. K. savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo neigia, jo kaltė neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu: iš dalies paties A. K. administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotu paaiškinimu bei apylinkės teismo posėdyje jo duotais parodymais; Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio (toliau tekste – ir policijos pareigūnas) D. I. tarnybiniu pranešimu bei apylinkės teismo posėdyje jo duotais parodymais, taip pat Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio (toliau tekste – ir policijos pareigūnas) S. K. apylinkės teismo posėdyje duotais parodymais; byloje esančiu vaizdo įrašu; mobiliojo ryšio paslaugos išklotine ir kitais rašytiniais byloje esančiais įrodymais.
12. Apygardos teismas atmeta, kaip nepagrįstus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, jog policijos pareigūnai per trumpą laiko tarpą negalėjo matyti, ką tuo metu jis veikė vairuodamas automobilį, šie pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai prieštarauja jo paties apylinkės teismo posėdyje duotiems parodymams, kur jis parodė, jog 2020 m. birželio 13 d., apie 9.00 val., važiavo automobiliu Deltuvos miesteliu iš Ukmergės turgavietės į Šėtos miestelį 40 km/h greičiu. Automobilio langai netamsinti. Policijos pareigūnų nematė. Pagalvojęs, jog galėjo telefoną palikti turguje, įkišo ranką į kišenę ir kaire ranka laikė telefoną. Pravažiavęs 300-400 metrų, pastebėjo policijos pareigūnų automobilį su švyturėliais. Suprato, jog jie įtarė, kad jis naudojosi mobiliuoju telefonu. Jį sustabdę pareigūnai pasakė, kad jis naudojosi telefonu, lietė telefono ekraną pirštais, būdamas už vairo. Kai pareigūnai rašė administracinio nusižengimo protokolą, jam paskambino žmona. Jis atsiliepė ir su ja pakalbėjo. Taigi, pareiškėjas, viena vertus, teigia, jog policijos pareigūnai negalėjo matyti, ką jis tuo metu veikė automobilyje, kita vertus, negalėjo paaiškinti, kokiu būdu policijos pareigūnai, nieko nematydami, galėjo suprasti, kad jis tuo metu naudojosi mobiliojo ryšio telefonu. Šiuos pareiškėjo argumentus paneigia ir kiti viešame apylinkės teismo posėdyje ištirti ir įvertinti rašytinai byloje esantys įrodymai.
13. Iš policijos pareigūno D. I. 2020 m. birželio 13 d tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. birželio 13 d., apie 9.20 val., kartu su vyriausiuoju patruliu S. K. patruliuodami tarnybiniu automobiliu „Škoda Superb“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajone, Deltuvos miestelyje, būdami prie parduotuvės „KOOPS“, pastebėjo, kaip Vytauto gatve, link Kėdainių pusės važiuoja automobilis „Volkswagen“, kurio vairuotojas laiko mobiliojo ryšio priemonę prieš save ir su dešinės rankos pirštais ją maigo. Kadangi vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisykles, nusprendė jį sustabdyti. Sustabdžius minėtą automobilį, nustatė, kad vairuotojas yra A. K.. Asmuo nesutiko, kad padarė administracinį nusižengimą ir paaiškino, jog paėmė mobilaus ryšio priemonę į rankas, kad pasitikrinti, ar turi su savimi, teigė, jog telefonu nekalbėjo. Pastarajam buvo paaiškinta, jog užvedus variklį negalima naudotis rankomis mobiliojo ryšio priemone (b. l. 4).
Žemesnės instancijos teismas
14. Apklaustas apylinkės teismo posėdyje liudytoju policijos pareigūnas D. I. patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes ir parodė, jog 2020 m. birželio 13 d., patruliuodamas kartu su kolega S. K., tarnybiniu automobiliu buvo sustoję prie Deltuvos miestelio parduotuvės. Stovėjo gal 10 metrų atstumu nuo pagrindinio kelio. Jis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Gerai matė, kad pravažiuojančio pro šalį automobilio „Volkswagen Sharan“ vairuotojas dešinėje rankoje, maždaug akių lygyje, laikė mobilaus ryšio telefoną ir jį maigė. Iš šono atrodė lyg spaudinėtų telefoną. Jis kolegai pasakė, kad vairuotojas naudojasi telefonu. Tai pamatęs kolega, įjungė švyturėlius ir pavažiavus apie 100 metrų, vairuotoją sustabdė. Mano, kad jei vairuotojas nebūtų naudojęsis mobilaus ryšio telefonu, tikrai būtų pamatęs jų tarnybinį automobilį. Jis vairuotojui pasakė, kad pastarasis padarė nusižengimą. Pagal automobilio sustabdymą yra fiksuotas laikas – 9.20 val. Nusižengimas buvo padarytas galimai prieš minutę iki sustabdymo, tai yra 9.19 val.
15. Apklaustas apylinkės teismo posėdyje liudytoju policijos pareigūnas S. K. parodė, kad 2020 m. birželio 13 d., patruliuodamas kartu su kolega D. I., tarnybiniu automobiliu buvo sustoję prie Deltuvos miestelio parduotuvės. Stovėjo gal 10 - 15 metrų atstumu nuo pagrindinės gatvės. Jis sėdėjo už tarnybinio automobilio vairo. Gerai matė, kad pravažiuojančio pro šalį automobilio „Volkswagen Sharan“ vairuotojas dešinėje rankoje, kiek žemiau nei akių lygyje, laikė mobilaus ryšio telefoną. Negali pasakyti, ar vairuotojas rašė žinutę, ar kažką skaitė telefone. Tuomet jie sustabdė minėtą automobilį, kurio vairuotojas naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Jam (S. K.) kolega D. I. pasakė, kad vairuotojas neneigė, jog laikė telefoną rankoje, tačiau tvirtino, jog telefonu nekalbėjo. Vairuotojas, pravažiuodamas pro juos, jų tarnybinio automobilio nematė, nes tuo metu žiūrėjo į savo telefoną. Pastarojo vairuojamo automobilio „VW Sharan“ langai yra dideli, viskas puikiai matėsi.
16. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas atmeta, kaip nepagrįstus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, jog, nesant vaizdo įrašo, tiesiogiai patvirtinančio, kad jis (pareiškėjas), vairuodamas automobilį Vokswagen Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) naudojasi mobiliuoju telefonu, policijos pareigūnų parodymai nėra pakankami patikimi. Apygardos teismas sprendžia, jog netikėti policijos pareigūnų parodymais nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo. Teismų formuojamoje praktikoje ne kartą konstatuota, jog vien dėl savo užimamų pareigų pareigūnai nelaikomi suinteresuotais bylos baigtimi asmenimis, duomenų, kad policijos pareigūnai D. I. ir S. K. būtų suinteresuoti apkalbėti A. K. ar kitaip jam pakenkti, nenustatyta, tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas.
17. Dėl kitų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, jog teismas neįvertino, kad administracinio nusižengimo protokolo surašymo laikas – 9.30 val., protokole fiksuotas pažeidimo padarymo laikas – 9.20 val., pareigūnų priėjimo prie jo (pareiškėjo) automobilio laikas – 9.22 val. todėl jis abejoja, ar 9.20 val. pareigūnai galėjo fiksuoti jo naudojimosi mobiliuoju ryšio telefonu faktą, pažymėtina, jog faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad apylinkės teismo posėdyje pareiškėjas parodė, jog yra neteisingai užfiksuotas jam inkriminuoto nusižengimo padarymo laikas, nes, pasak A. K., policijos pareigūnai jį sustabdė, apie 9.05 val. ar 9.10 val. ir jis jau po sustabdymo telefonu kalbėjosi su savo žmona, tačiau šiuos pareiškėjo argumentus paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Iš policijos pareigūnų apylinkės teismo posėdyje duotų parodymų matyti, kad pažeidimo laikas (9.20 val.) yra laikas, fiksuotas pagal automobilio sustabdymą. Iš peržiūrėtos vaizdo įrašo matyti, jog policijos pareigūnas prie A. K. vairuojamo automobilio Vokswagen Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prieina 9.22 val., o po minėto automobilio sustabdymo nuo 9.24 val. iki 9.38 val. tarnybiniame automobilyje aiškinasi įvykio aplinkybes. Gi, iš teismui pateiktos mobiliojo ryšio paslaugos išklotinės matyti, jog iš A. K. mobilaus ryšio telefono išeinantis skambutis užfiksuotas 9.15 val., todėl apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog A. K. skambutis buvo atliktas dar iki policijos pareigūnų sustabdymo, kas patvirtina policijos pareigūnų parodymus ir paneigia pareiškėjo parodymus apie tai, kad tuo metu, kai jam jau buvo rašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas, jam paskambino žmona, jis atsiliepė ir pasakė, kad negali kalbėti, nes jį sustabdė policijos pareigūnai.
18. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad skundžiamame Institucijos nutarime teisingai konstatuota, jog A. K. 2020 m. birželio 13 d., apie 9.20 val., vairuodamas automobilį „Vokswagen Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis, t.y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje.
19. Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. spalio 7 d. nutartis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą dėl Institucijos 2020 m. liepos 15 d. nutarimo Nr. 88-ANR_N-1636-2020, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019-12-05 nutartį palikti nepakeistą ir pareiškėjo A. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.