- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-15
- Bylos Nr.
- N-62-1539-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-11-3-00185-2010-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Romanas Klišauskas, Antanas Ablingis (pran.)
- Kategorijos
- 47.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutarimo K. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n u s tatė:
I.
Visagino miesto apylinkės teismas 2010 m. balandžio 27 d. nutarimu K. M. atžvilgiu pradėtą bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 173 straipsnio 1 dalį („Vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu“) nutraukė, konstatavęs, jog asmuo veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Teismas nurodė, jog administracinis protokolas K. M., VšĮ (duomenys neskelbtini) vadovui, surašytas už tai, jog (duomenys neskelbtini), neturėdama laidojimo paslaugų teikimo veiklos licencijos, nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 23 d., teikė žmogaus palaikų laikino laikymo, paruošimo šarvoti ir šarvojimo paslaugas, iš kurių gavo 5301,13 Lt pajamų, taip pažeidžiant Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Teismas pažymėjo, jog Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 20 straipsnis numato, kad laidojimo paslaugas gali teikti Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės, turinčios Vyriausybės patvirtintų laidojimo paslaugų teikimo veiklos licencijavimo taisyklių nustatyta tvarka išduotas licencijas ir visuomenės sveikatos centro apskrityje leidimą – higienos pasą. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) higienos pasą turi, o dėl licencijos išdavimo vyksta teisminis ginčas, Visagino miesto savivaldybės administracija pranešė, kad Visagino mieste laidojimo paslaugas teikė tik VšĮ (duomenys neskelbtini). Teismas pabrėžė, jog žmogaus palaikų tinkamas palaidojimas yra ne tik kelių artimų mirusiojo žmogaus asmenų interesas, bet ir viešas interesas, todėl K. Matulevičius, būdamas įstaigos, kuri laidojimo paslaugas teikė nuo 1999 m. iki Žmonių palaikų laidojimo įstatymo priėmimo, vadovas, nesiekė nei sau, nei įstaigai iš tokios veiklos pelno, materialinės žalos nepadarė, o veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Teismas akcentavo, jog nuobaudos skyrimas šiuo atveju iškreiptų nuobaudos tikslus, teisingumo sąvoką ir principus, valstybės saugomus prioritetus.
II.
Nesutikdama su Visagino miesto apylinkės teismo nutarimu, Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, būtinos tokios sąlygos: gresiantis pavojus pačiam asmeniui ar kitiems, jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams; realus ir akivaizdus pavojus; gresiantis pavojus, kurį galima pašalinti tik darant žalą teisės saugomiems interesams, trečiajam asmeniui; padaryta žala mažesnė nei išvengta. Teigia, jog nei vienos šių sąlygų šiuo atveju nėra. Pažymi, jog Žmonių palaikų laidojimo įstatymas priimtas 2007 m. gruodžio 20 d., o šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies nuostata dėl licencijos privalomumo įsigaliojo 2009 m. liepos 1 d., tačiau VšĮ (duomenys neskelbtini) dėl licencijos išdavimo kreipėsi tik 2009 m. rugsėjo 28 d.
Atsiliepimas
K. Matulevičius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą palaikydamas apylinkės teismo nutarimo motyvus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė konstatavęs, jog K. M. vadovaujama ligoninė laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 23 d., teikė žmogaus palaikų laikino laikymo, paruošimo šarvoti ir šarvojimo paslaugas veikiant būtinojo reikalingumo sąlygomis, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog tokia išvada nėra tinkamai pagrįsta.
ATPK 17 straipsnis numato, jog administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Iš čia matyti visos būtinos šio atleidimo nuo atsakomybės instituto taikymo sąlygos, kurių pirmosios instancijos teismas byloje nenustatė. Vien tai, kad įstaiga teikė būtinas miestui paslaugas ir iš to nesiekė pelno, nesudaro jokio pagrindo išvadai, kad šiuo atveju veikta būtinojo reikalingumo būklėje, daryti. Pažymėtina, jog K. Matulevičius savo paaiškinime nurodė, jog VšĮ (duomenys neskelbtini) nespėjo laiku gauti licenciją, nes vasaros metu atostogavo daug darbuotojų (b. l. 11), todėl prašymas dėl licencijos laidojimų paslaugų veiklai pateiktas tik 2009 m. rugsėjo 28 d. (b. l. 10). Taigi matyti, kad šiuo atveju pavojus buvo tik galimas, bet ne akivaizdus, be to, sukeltas paties asmens nerūpestingo elgesio.
Kita vertus, kvalifikuojant veiką pagal ATPK 173 straipsnio 1 dalį būtina pirmiausia nustatyti, ar atitinkama veikla patenka į licencijuojamų ūkinės, komercinės, finansinės, profesinės veiklos sričių kategoriją, t. y. teisės aktais nustatyta, kad ja užsiimti privaloma turėti įgaliotos institucijos išduotą licenciją. Pažymėtina, jog K. M. administracinis kaltinimas pareikštas pagal Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalį, kuri numatė, jog teisę teikti laidojimo paslaugas turi įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės ir Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtų įmonių filialai Lietuvos Respublikoje, turintys Vyriausybės patvirtintų laidojimo paslaugų teikimo veiklos licencijavimo taisyklių nustatyta tvarka išduotas licencijas ir visuomenės sveikatos centro apskrityje leidimą – higienos pasą. Minėta įstatymo nuostata 2010 m. rugsėjo 30 d. įstatymu Nr.XI-1044 pakeista, t. y. nuo 2011 m. sausio 1 d. galiojančioje normoje nebeliko reikalavimo turėti licenciją. Atitinkamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr.240 patvirtintos Laidojimo paslaugų teikimo veiklos licencijavimo taisyklės neteko galios 2011 m. sausio 17 d. nutarimu Nr.77.
Taigi, įvertinus tai, kas nustatyta ir atsižvelgus į K. M. byloje pareikštą administracinį kaltinimą (tik dėl laidojimo paslaugų teikimo neturint licencijos) bei į ATPK 8 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl aktų, švelninančių arba naikinančių administracinę atsakomybę, atgalinio veikimo galios, darytina išvada, jog K. Matulevičius ATPK 173 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nepadarė, todėl byla jo atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str. 6 p.).
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu kaip iš esmės teisingas, tačiau nutarimo motyvai keistini.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą atmesti.
Visagino miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.