Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Giedei Vėberytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini) restorano vadove, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. V. pažeidė kreditoriaus – valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI), teises, nes nesilaikė atsiskaitymų su valstybe eiliškumo tvarkos, t. y. L. V., būdama (duomenys neskelbtini) įgaliota atstove, atskaitingu asmeniu, organizuodama ir vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatytos atsiskaitymo su valstybe eiliškumo tvarkos, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais ir tuo pažeidė VMI, kaip kreditoriaus, teises.

L. V. teismo posėdžio metu pripažino padariusi pažeidimą, paaiškino, kad visi mokesčiai valstybei buvo mokami, tačiau vėluojant dvi - tris dienas. Jų įmonė nauja, todėl jie nebuvo pakankamai gerai susipažinę su įstatymais ir nežinojo, kad yra labai svarbu mokesčių sumokėjimo terminas. Po atlikto patikrinimo bendrovė padarė atitinkamas išvadas, todėl dabar visi mokesčiai sumokami laiku, tai yra iki nustatyto termino. Ateityje tokių nesusipratimų neturėtų būti.

Iš 2017 m. sausio 13 d. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad buvo tikrintas (duomenys neskelbtini) kasos ir bankų sąskaitų lėšų judėjimas laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. Tikrinimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) 2016 m. rugpjūčio – lapkričio mėnesiais pavėluotai į biudžetą sumokėjo PVM ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos PVM įstatymo 90 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad už mokestinį laikotarpį mokėtina PVM suma privalo būti sumokėta ne vėliau kaip iki mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos, t. y. už 2016 m. liepos mėnesį turėjo būti sumokėta iki 2016 m. rugpjūčio 25 d., už 2016 m. rugpjūčio mėnesį – iki 2016 m. rugsėjo 26 d., už 2016 m. rugsėjo mėnesį – iki 2016 m. spalio 25 d., už 2016 m. spalio mėnesį – iki 2016 m. lapkričio 25 d. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis (duomenys neskelbtini) (toliau Bendrovė), kodas 303313028, įregistruota adresu (duomenys neskelbtini), Pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) deklaracijose, pateiktose 2016 m. rugpjūčio 25 d. už 2016 m. liepos mėn. deklaravo 6 832 Eur, 2016 m. rugsėjo 23 d. už 2016 m. rugpjūčio mėn. – 8 477 Eur, 2016 m. spalio 25 d. už 2016 m. rugsėjo mėn. – 5 095 Eur, 2016 m. lapkričio 23 d. už 2016 m. spalio mėn. – 6 610 Eur mokėtinas PVM sumas. Šios sumos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 90 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nurodančiomis, kad už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma privalo būti sumokėta ne vėliau kaip iki mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos, turėjo būti sumokėtos: už liepos mėn. iki 2016 m. rugpjūčio 25 d., už rugpjūčio mėn. iki 2016 m. rugsėjo 26 d., už rugsėjo mėn. iki 2016 m. spalio 25 d., už spalio mėn. iki 2016 m. lapkričio 25 d. Tačiau už liepos mėn. pagal pateiktą patikslintą PVM deklaraciją 6 555 Eur buvo sumokėta 2016 m. rugsėjo 2 d., už rugpjūčio mėn. 8 477 Eur – 2016 m. spalio 3 d., už rugsėjo mėn. 5 095 Eur – 2016 m. spalio 26 d., už spalio mėn. 6 610 Eur – 2016 m. lapkričio 29 d., už lapkričio mėn. 5 835 Eur – 2016 m. gruodžio 27 d. Pagal atliktą bankų sąskaitų išrašų ir kasos pajamų ir išlaidų analizę nustatyta, kad Bendrovė, vykdydama atsiskaitymus su įvairiomis įmonėmis po 2016 m. rugpjūčio 25 d., po 2016 m. rugsėjo 26 d., spalio 25 d., ir lapkričio 25 d. nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsniu reglamentuoto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Neatsiskaičiusi su trečios eilės kreditoriais, vykdė atsiskaitymus pagal kitus mokėjimo dokumentus. PVM mokėjimo terminais 2016 m. rugpjūčio 25 d., 2016 m. rugsėjo 26 d., 2016 m. spalio 25 d. ir 2016 m. lapkričio 25 d. Bendrovė turėjo pakankamai piniginių lėšų sumokėti PVM.

Iš (duomenys neskelbtini) 2016 m. birželio 29 d. įgaliojimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) atstovaujantis asmuo yra bendrovės darbuotoja L. V. (b. l. 8).

Iš 2017 m. sausio 13 d. L. V. paaiškinimo matyti, kad bendrovė PVM vėlavo mokėti keletą dienų, nes, siekdama nepertraukiamai vykdyti veiklą, pirma atsiskaitydavo su bendrovės tiekėjais, kurių skolų mokėjimo terminai buvo suėję, dėl šios priežasties keletą kartų vėlavo sumokėti PVM (b. l. 7).

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiama L. V., būdama įmonės įgaliota atstove, t. y. atskaitingu asmeniu, organizuodama ir vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatytos atsiskaitymo su valstybe eiliškumo tvarkos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnis reglamentuoja skolininko – fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte imperatyviai numatyta, kad kai juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, tačiau L. V. atstovaujama bendrovė, nesilaikydama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio nuostatų, vykdė atsiskaitymus grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kitais kreditoriais. Tokiu būdu L. V. pažeidė kreditoriaus – valstybės, atstovaujamos VMI, teises. Tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veika atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Todėl asmeniui skirtina administracinė nuobauda.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji pripažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir pažeidėjai skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, į pažeidėjos asmenybę – ji nebausta administracine tvarka už tokio pobūdžio pažeidimus, dirba, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismo nuomone, net ir minimalios ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos nuobaudos skyrimas L. V. konkrečioje situacijoje, kai padarytas tik formalaus pobūdžio teisės pažeidimas, nesukėlęs jokių rimtesnių pasekmių, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos paskirtis, numatyta ANK 22 straipsnyje, nagrinėjamu atveju bus įgyvendinta pritaikius ANK 34 straipsnio nuostatas ir L. V. paskyrus švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje – įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 24 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 636 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nutaria:

L. V. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą, taikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.