Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės BUAB „CB Logistic“ apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „CB Logistic“ ieškinį atsakovams S. V., E. M., R. D., R. B. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir juridinio asmens dalyvio atsakomybės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė BUAB „CB Logistic“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti 2012 m. sausio 20 d. pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą tarp S. V. ir UAB „CB Logistic“, negaliojančia ir taikyti restituciją natūra: grąžinti ginčo sandoriu įsigytą transporto priemonę (duomenys neskelbtini) atsakovui S. V. ir priteisti iš atsakovo ginčo sandoriu gautas pinigines lėšas, t. y. 36 000 Lt (10 426,32 Eur), BUAB „CB Logistic“ naudai; pripažinti 2012 m. sausio 24 d. pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą tarp E. M. ir UAB „CB Logistic“, negaliojančia ir taikyti vienašalę restituciją natūra: grąžinti ginčo sandoriu įsigytą įrenginį miškovežio manipuliatorių atsakovui E. M. ir priteisti iš atsakovo ginčo sandoriu gautas pinigines lėšas, t. y. 49 100 Lt (14 220,34 Eur), BUAB „CB Logistic“ naudai; pripažinti 2012 m. sausio 27 d. pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą tarp R. D. ir UAB „CB Logistic“, negaliojančia ir taikyti restituciją natūra: grąžinti ginčo sandoriu įsigytą įrenginį prikabinamą ekskavatorių atsakovui R. D. ir priteisti iš atsakovo ginčo sandoriu gautas pinigines lėšas, t. y. 38 500 Lt (11 150,37 Eur), BUAB „CB Logistic“ naudai; restitucijos įvykdymo negalimumo atveju piniginį ekvivalentą, t. y. nedidesnėje 123 600 Lt (35 797,03 Eur) sumoje, subsidiariai priteisti iš atsakovo R. B. BUAB „CB Logistic“ naudai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja.

Dėl faktinių aplinkybių

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės atstovų, atsakovų paaiškinimų byloje nustatytos faktinės aplinkybės iš kurių matyti, kad 2012-01-20 tarp ieškovės UAB „CB Logistic“ atstovaujamos atsakovo R. B. ir atsakovo S. V., buvo sudaryta transporto priemonės (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis, transporto priemonė buvo įkainuota 36 000 Lt (10 426,32 Eur). Iš 2012-01-20 kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad iš UAB „CB Logistic“ kasos buvo išimti 36 000 Lt (10 426,32 Eur), kurie skirti sumokėti S. V. už sunkvežimį (duomenys neskelbtini), sunkvežimio pirmos registracijos Lietuvoje data yra 2005-09-08, transporto priemonės savininkas S. V.. Transporto priemonės (duomenys neskelbtini) turto vertinime nurodoma vidutinė sunkvežimio rinkos vertė, nustatyta lyginamosios vertės metodu - 3500 Lt (1013,67 Eur). Iš miškovežio manipuliatoriaus pirkimo - pardavimo sutarties matyti, kad 2012-01-24 tarp ieškovės UAB „CB Logistic“ ir atsakovo E. M. buvo sudaryta miškovežio manipuliatoriaus pirkimo-pardavimo sutartis, už įrenginį sumokėta 49 100 Lt (14 220,34 Eur). 2012-01-24 kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) įrodo, kad iš UAB „CB Logistic“ kasos buvo išimti 49 100 Lt (14 220,34 Eur), kurie buvo skirti sumokėti E. M. už miškovežio manipuliatorių, jo vidutinė rinkos vertė, nustatyta lyginamosios vertės metodu nurodyta 9000 Lt (2606,58 Eur). Iš prikabinamo ekskavatoriaus pirkimo – pardavimo sutarties nustatyta, kad 2012-01-27 tarp ieškovo UAB „CB Logistic“ ir atsakovo R. D. buvo sudaryta prikabinamo ekskavatoriaus pirkimo-pardavimo sutartis, jis buvo įkainotas 38 500 Lt (11 150,37 Eur), 2012-01-27 kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) įrodo, kad iš UAB „CB Logistic“ kasos buvo išimti 38 500 Lt (11 150,37 Eur), skirti sumokėti R. D. už prikabinamą ekskavatorių, jo vidutinė rinkos vertė nustatyta lyginamosios vertės metodu 8000 Lt (2316,96 Eur).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas faktines bylos aplinkybes įvertino tinkamai ir pagrįstai nurodė, kad UAB „CB Logistic“ įstatinis kapitalas buvo 20 700 Lt (5995,13 Eur), 2011-12-31 UAB „CB Logistic“ turtas sudarė 339 519 Lt (98 331,50 Eur), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimais sudarė 271 609 Lt (78 663,40 Eur), 2011-12-31 UAB „CB Logistic“ pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad įmonės pelnas per finansinius metus siekė 34 928 Lt (10 115,85 Eur) (2012-06-30 UAB „CB Logistic“ turtas sudarė 645 462 Lt (186 938,72 Eur), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimais sudarė 733 870 Lt (212 543,44 Eur), o 2012-06-30 UAB „CB Logistic“ pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad įmonės nuostoliai siekė 156 318 Lt (45 272,82 Eur). Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartimi UAB „CB Logistic“ iškelta bankroto byla, bankrutuojančios įmonės administratoriumi paskirta UAB „Atenegro“. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartimi patvirtinti bankrutuojančios UAB „CB Logistic“ patikslinti kreditorių reikalavimai. 2013-01-30 turto perdavimo aktu bankroto administratorius iš UAB „CB Logistic“ perėmė šį turtą: transporto priemonę (duomenys neskelbtini), sunkvežimį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), miškovežį manipuliatorių, prikabinamą ekskavatorių. Nustatyti transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), komplektacija, trūkumai, apgadinimai (visas sunkvežimio salonas apdraskytas, iš salono matyti laukas, nes salone yra skylės), variklio būklė nenustatyta, nes transporto priemonės užvesti nėra galimybės (nėra akumuliatoriaus bei užvedimo raktelių), fotonuotraukose matyti transporto priemonės bei įrenginiai, kurie įsigyti ginčijamais sandoriais.

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 10 d. nuosprendžiu, kuriuo panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nuosprendžio dalis, R. B. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 2 d., 184 str. 2 d. ir 222 str. 1 d., nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, BUAB „CB Logistic“ bankroto administratoriaus civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Dėl sandorių negaliojimo CK 6.66 straipsnio pagrindu

Kasacinis teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas Actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Įvertinus, kad Actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu Actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB Nord v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012).

Dėl atsakovų sąžiningumo

CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinti sandorį negaliojančiu šio straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sąžiningo įgijėjo teisių apsaugos, yra konstatavęs, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip (CK 1.5 straipsnis). Įrodinėjimo požiūriu kiekvienam asmeniui nereikia įrodinėti savo sąžiningumo, jeigu įstatymas nepreziumuoja konkretaus subjekto kaip nesąžiningo arba kalto, tokia prezumpcija yra numatyta ir Aactio Pauliana atveju CK 6.67 straipsnyje. Sandorių šalių nesąžiningumą turėjo įrodyti ieškovas, nesąžiningumą grindė tuo, kad pirkimo – pardavimo sutartimis įsigyti įrenginiai buvo gerokai mažesnės vertės nei nurodyta sandoriuose, o tretieji asmenys būtų atidūs ir rūpestingi, prieš sudarydami sandorį būtų pasidomėję apie UAB „CB Logistic“ finansinę padėtį. Teisėjų kolegija pritaria atsakovų argumentams, kad sudarant realinius sandorius pardavėjai prieš sudarant sandorį neįpareigoti rinkti informacijos apie kitos sandorio šalies kreditorius. Sandorių sudarymas nebuvo draudžiamas ir atitiko įprastą verslo praktiką, nors jų sudarymo metu skolininkas ir turėjo įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Priešingas įstatymo aiškinimas ir taikymas sukeltų teisinį neapibrėžtumą, nepasitikėjimą finansinių problemų turinčiu skolininku ir nepagrįstai ribotų jo galimybes vykdyti veiklą bei siekti atsiskaitymo su kreditoriais išvengiant bankroto.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bendri apdairumo ir protingumo reikalavimai nebuvo pažeisti, ieškovės UAB „CB Logistic“ sudaryti ginčijami sandoriai nelaikytini akivaizdžiai nenaudingais. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo sandorių sudarymą lėmė įprasta verslo praktika, šiais sandoriais siekta toliau vykdyti įmonės veiklą, ieškoti naujų kontaktų, verslo formų, o užmezgęs ryšius su (duomenys neskelbtini) įmone, kuri pageidavo pirkti miškovežį už 80 000 Eur, nuspręsta įsigyti miškovežio manipuliatorių, jį sukomplektuoti su miškovežiu. Nepaneigti atsakovo R. B. argumentai, kad jis tikėjosi sudaryti įmonei pelningą sandorį, gauti pinigų, kuriuos būtų galėjęs panaudoti atsiskaitymui su kreditoriais. Kadangi vertėsi naudotų transporto priemonių prekyba ir tam, kad prekė būtų paklausesnė dažnai prie transporto priemonių komplektuodavo įvairius priedus. Prikabinamą ekskavatorių jis taip pat įsigijo įvertinęs jo paklausą, ketino jį sukomplektuoti su traktoriumi ir parduoti bei gauti pelną. Krovininį sunkvežimį (duomenys neskelbtini) R. B. nurodė įsigijęs įmonės veiklai, ketino atlikti patalpų remontą, todėl sunkvežimis buvo reikalingas įvairiems darbams atlikti įmonės veikloje. Ūkinėje veikloje atlikto sandorio neteisėtumas identifikuojamas pagal tai, kiek šie sandoriai atitinka savininko (įmonės) interesus. R. B. buvo UAB „CB Logistic“ vadovas, todėl bendrovės vardu ir jos naudai sudarinėjo įvairius sandorius, kuriems galima verslo rizikos pasekmė. Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo vertinti, kad UAB „CB Logistic“ vadovas R. B., priimdamas būtent tokius verslo sprendimus rėmėsi natūralia verslo rizika ir taip siekė išsaugoti tolesnę įmonės veiklą, 2012 metų pradžioje sudaryti sandoriai nors ir buvo nuostolingi, tačiau suderinami su protinga verslo rizika. Vien dėl to, kad iš ginčijamų sandorių R. B. nepavyko gauti pelno, negalima vertinti kaip pardavėjų atsakovų S. V., E. M. ir R. D. nesąžiningumo.

Teisėjų kolegija pritaria atsakovo R. B. argumentams, kad ieškovės reikalavimai iš esmės grindžiami vien tik turto vertintojo išvados prielaidomis, jog turtas buvo įsigytas už aiškiai per didelę kainą. Ši prielaida paneigtina atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, šalių parodymus bei rašytinius įrodymus. Turto vertintojas sunkvežimio (duomenys neskelbtini) ataskaitoje nurodė įvertinęs turtą dviem datoms, t. y. 2012-01-20 (transporto priemonės įsigijimo sandorio sudarymo datai) ir 2013-04-22 (transporto priemonės apžiūros datai). Nenustačius kokios iš tiesų būklės buvo turtas jo įsigijimo metu, retrospektyviai neįvertinus to turto vertės jo įsigijimo dienai, išvada, jog turtą įsigijo ne rinkos (per didele) kaina yra neobjektyvi. Taip pat sutiktina su atsakovo argumentais, kad vertintojo parinkti lyginamieji modeliai (duomenys neskelbtini) (1967 ir 1965 m. gamybos) nėra tapatūs 1970 m. gamybos (duomenys neskelbtini). Išvadoje neįvertinta ir nepalyginta šių automobilių rida, variklio galingumas, vertinimas negali būti grindžiamas skelbimuose apie transporto priemonių pardavimą internete pateikta informacija, nes palyginamos tapačių transporto priemonių sandorių kainos, kaip reikalaujama LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme bei LR finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintoje turto ir verslo vertinimo metodikoje. Turto vertė nėra nustatoma pagal skelbimus dėl turto pardavimo pagal pasiūlos kainas, bet turi būti remiamasi sandorių kainomis, o ne pasiūlos kainomis. Dėl rinkos pokyčių, automobilio rinkos vertė reikšminga jo įsigijimo momentu, t. y. 2012-01-20, todėl turėjo būti taikomas vertinimas, nustatant praeityje buvusią turto vertę (Vertinimo metodikos 2 p.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės pateikta turto vertinimo ataskaita negali būti įrodymu šioje byloje, kadangi ji neatitinka įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad neįrodžius, jog automobilio vertė jo įsigijimo metu buvo ženkliai mažesnė už įmonės sumokėtą už jį kainą, nėra pagrindo taikyti atsakovui R. B. civilinės atsakomybės.

Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl miškovežio manipuliatoriaus įsigijimo sandorio naudingumas įmonei, nes turto vertintojo ataskaitoje darytos nepagrįstos prielaidos apie miškovežio manipuliatorius būklę jo įsigijimo dieną, t. y. prieš 15 mėnesių iki apžiūros. Ataskaitoje nurodyta, kad miškovežio manipuliatoriaus nėra galimybės identifikuoti, buvo nurodyta tik spalva (juoda), taigi, nepaneigti šio turto pardavėjo parodymai apie tai, kad jis pardavė turtą geros būklės. Kaip pagrįstai teigia atsakovas, neturint turtą identifikuojančių duomenų, o tik jo pavadinimą, neįmanoma net parinkti lyginamųjų pavyzdžių, neatliktas restrospektyvinis vertinimas, tokio vertinimo šiuo atveju atlikti ir neįmanoma, nes nėra tikslių duomenų apie turto būklę jo įsigijimo dienai. Baudžiamosios bylos duomenys, kad įmonė EKO NPKP išreiškė norą įsigyti miškovežius už 70-80 tūkst, eurų patvirtina atsakovo parodymus baudžiamojoje byloje apie tai, kad jis tikėjosi sukomplektuoti miškovežį ir jį pelningai parduoti.

Nepaneigti atsakovo argumentai dėl prikabinamo ekskavatoriaus dėl to, kad nežinoma nei jo būklė įsigijimo metu, turto vertinimas pagrįstas ta pačia prielaida, jokių identifikacinių duomenų vertintojas nenustatė, ataskaita parengta su pažeidimais, lyginamųjų pavyzdžių parinkimu nežinant vertinamo turto identifikuojančių duomenų, remiantis ne sandorių kainomis, bet pasiūlos kainomis. Atsakovų versijos, kad pirkimo – pardavimo metu transporto priemonė (duomenys neskelbtini) ir įranga buvo geros būklės ir todėl – brangesnė, liko nepaneigtos, skirtingų to paties pavadinimo automobilių vertė gali būti labai skirtinga dėl įvairių priežasčių, o kainos nustatymas yra šalių susitarimo dalykas. Kitų įrodymų, kad ginčijami sandoriai iš tiesų neatitiko realios rinkos vertės, ieškovė nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį laikė neįrodytu.

Dėl sandorių negaliojimo CK 1.82 straipsnio pagrindu

Ieškovė prašė pripažinti sandorį negaliojančiu taip pat ir pagal CK 1.82 str. kaip prieštaraujantį juridinio asmens teisnumui, tačiau sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. CK 1.82 str. nustatyti sandorio negaliojimo pagrindai savaime nėra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda. Su juridinio asmens teisnumu gali būti nesuderinami tik aiškus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo išvadai, kad ieškovė, kaip privatus juridinis asmuo, sandorių sudarymo metu galėjo ir turėjo teisę įgyti civilines teises ir prisiimti pareigas (CK 2.74 str.1 d.). Jei transporto priemonė bei įrenginiai ir buvo pirkti už didesnę kainą nei rinkos, tai neįrodo, jog ginčo sandorius šalys sudarė siekiant pažeisti kreditorių teises. Ieškovė, kurios pareiga buvo įrodyti šias aplinkybes, nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovai būtų kaip nors susiję su ieškove, žinoję jos turtinę padėtį, siekę padėti jai išvengti atsiskaitymo. Byloje nėra paneigta sandorio šalies sąžiningumo prezumpcija, todėl ieškinys šiuo pagrindu pripažįstamas neįrodytu ir netenkinamas.

Dėl prejudicijos taikymo

Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ir Lietuvos apeliacinio teismo išteisinamajame nuosprendyje konstatuotomis aplinkybėmis, kaip įrodytomis ir šioje byloje. Sprendžiant ginčą dėl turto vertės pažymėtina, kad teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad pradinės kainos buvo dar didesnės negu galutiniame rezultate sumokėta, į turtą buvo investuota, tuo padidinant jų vertę. Transporto priemonės stovėjo lauko aikštelėje, taigi galėjo būti paveiktos labai įvairių veiksnių, turto vertintojas vertino ne tapačias transporto priemones, kai kuriais atvejais net ne tų pačių metų ir tai atliko lyginamuoju metodu pagal internete esančius skelbimus. Vertindamas miškovežį ir ekskavatorių, turto vertintojas nenustatė ir šių transporto priemonių identifikacinių numerių, neaišku, ar jis vertino būtent tas transporto priemones ir neaišku, kuo remdamasis parinko pavyzdžius, su kuriais lygindamas nustatinėjo vertę. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad vien turto vertintojo išvadomis, kurios, yra su trūkumais, priimti apkaltinamojo nuosprendžio nėra pagrindo. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad ieškovės įrodinėjamos aplinkybės buvo tiriamos baudžiamojoje byloje ir šioje byloje turi prejudicinę galią.

Dėl įrodymų vertinimo

Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir civilinio proceso reikalavimų nepažeidė.

Dėl bylos procesinės baigties

Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, todėl ieškovės apeliacinis skundas nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsakovas R. B. prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jas pagrindžiančių duomenų, todėl šios išlaidos atsakovo naudai iš ieškovės nepriteistinos. Atsakovas R. D. neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.